Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-03-09 · Civilinė byla Nr. e2A-420-562/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-09
Bylos Nr.
e2A-420-562/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26047-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Atsakovas
R. T.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-420-562/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26047-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.21; 3.3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. T. (toliau – atsakovė) prašydama priteisti iš atsakovės 460 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteista sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Individualaus seifo nuomos sutartis Nr. SN-350411 (toliau – Sutartis), pagal kuria? ieškovė išnuomojo atsakovei seifa? atsakovės vertybiu? saugojimui, o atsakovė i?sipareigojo tinkamai naudotis išsinuomotu seifu, laiku moke?ti Sutartyje numatyta? nuomos mokesti?, pasibaigus Sutarc?iai, atlaisvinti seifa? bei gra?žinti ieškovei seifo rakta?. Pažymėjo, kad pagal Sutartį, pasibaigus numatytam seifo nuomos terminui, atsakovė i?sipareigoja ne ve?liau kaip paskutine? sutarties galiojimo diena? atsiimti savo vertybes bei gra?žinti ieškovei jai išduota? seifo rakto originala?. atsakovei neatlaisvinus seifo ir negra?žinus seifo rakto, seifas ieškovės sprendimu atrakinamas ir, jei seife yra vertybiu?, iš seifo išimtos vertybe?s, prieš tai sudarius vertybiu? apraša?, yra perkeliamos saugoti i? kita? ieškovės saugykla?, o atsakovei per šešis me?nesius neatsie?mus vertybiu?, ieškovės realizuojamos, iš gautu? sumu? išskaic?iuojamos pagal Sutarti? moke?tinos sumos ir likusios sumos pervedamos atsakovei, o seife nesant vertybiu?, ieškovė skola? išieško i?statymu? numatyta tvarka.

3. Taip pat teigė, kad atsakovė Sutartyje numatytu? prievoliu? ieškovei nevykde? – pasibaigus seifo nuomos terminui, seifo neatlaisvino ir negra?žino seifo rakto. Tode?l ieškovė 2019 m. rugsėjo 26 d. sudare? atsakingu? asmenu? grupe?, kuri apžiu?re?jo seifa?, nustate?, kad seifas mechaniškai nepažeistas, atrakino seifa? ir nustate?, kad seifo viduje vertybiu? ne?ra. Atsižvelgiant i? tai, ieškovei padaryta materialine? žala: atsakovei nemokant už neatlaisvinta? seifa?, skaic?iuotos paslaugu? i?kainiuose numatytos netesybos bei pagamintas naujas seifo raktas. Pažymėjo, kad kelis kartus i?spe?jo atsakovę? de?l reikalavimu? nevykdymo, tac?iau atsakovė ieškovės reikalavimu? de?l seifo atlaisvinimo bei seifo rakto gra?žinimo nei?vykde?.

4. Atsakovės skolą sudarė 360 Eur dydžio netesybos už 180 dienų ir 100 Eur mokestis už seifo rakto pakeitimą/pagaminimą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog 2017 m. birželio mėnesį kreipėsi į ieškovę dėl seifo nuomos keletui mėnesių, tačiau ieškovės darbuotoja teigė, kad įprasta praktika yra seifus nuomoti ne mažiau nei vienerių metų terminui. Tuo pagrindu atsakovė sudarė vienerių metų seifo nuomos sutartį, tačiau juo naudojosi kelis mėnesius ir 2017 m. rugpjūčio 17 d. pasiėmė visas saugotas vertybes. Teigė, kad tą pačią dieną ji kreipėsi į ieškovės darbuotojus dėl seifo nuomos sutarties nutraukimo, nes seifas jai buvo nebereikalingas, tačiau jai buvo pasiūlyta tęsti nuomos sutartį, nes metinis seifo nuomos mokestis jau buvo sumokėtas.

7. Atsakovė papildomai nurodė, kad Sutartis oficialiai baigėsi 2018 m. birželio 19 d., tačiau su atsakove ieškovės darbuotojai nesusisiekė ir nepasidomėjo dėl kokių priežasčių atsakovė negrąžino seifo rakto. Anot atsakovės, 2019 m. sausio 4 d. apsilankius ieškovės padalinyje, jai buvo priminta apie negrąžintą seifo raktą ir tada pirmą kartą atsakovė sužinojo apie skaičiuojamas 2 Eur už kiekvieną uždelstą dieną netesybas. Atsakovė manė, kad prašomų priteisti netesybų suma yra nepagrįstai didelė ir kelis kartus viršija pačios paslaugos kainą. Atsakovės vertinimu, ieškovės elgesys yra neteisėtas ir nesąžiningas, nes Sutartyje nenumatytas konkretus netesybų dydis, o sutarties sąlyga nukreipia į galiojančius ieškovės paslaugų įkainius, todėl pasirašant sutartį klientas nežino, kokio dydžio atsakomybė jam gali būti taikoma. Dėl prašytos priteisti sumos už rakto gamybą pažymėjo, kad 2019 m. sausio 4 d. ji siekė grąžinti seifo raktą, tačiau ieškovės darbuotojas atsisakė jį priimti, kadangi atsakovė nebuvo sumokėjusi netesybų. Nurodė, kad visą laiką seifas buvo tuščias ir jo užraktas buvo pakeistas tik 2019 m. rugsėjo 26 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-31811-631/2020 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 280 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 280 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

9. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė žinojo, jog Sutartis baigėsi 2018 m. birželio 19 d. ir neginčijo aplinkybės, kad seifo raktą turėjo grąžinti pasibaigus Sutarčiai, ir pažymėjęs, kad atsakovė atsiliepime nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių seifo rakto negalėjo grąžinti pasibaigus galioti šalių Sutarčiai, laikė, kad atsakovė nevykdė šalių susitarimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų grąžinti seifo raktą ieškovei ir pasibaigus Sutarčiai į ieškovę dėl rakto grąžinimo nesikreipė. Atsakovės atsiliepimo teiginį, kad ieškovės darbuotojas atsisakė priimti iš atsakovės raktą, teismas vertino kaip atsakovės subjektyvią poziciją, neparemtą jokiais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė Sutarties 4.4 punkto nuostatas, negrąžinusi ieškovei nustatytais terminais seifo rakto, todėl ieškovė, teismo vertinimu, pagrįstai pradėjo skaičiuoti netesybas.

11. Teismas pripažino atsakovės pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai ir Sutarties pasirašymo dieną pasidomėti ieškovės taikomais įkainiais banko padalinyje ar banko internetiniame tinklalapyje.

12. Darė išvadą, kad netesybų suma buvo aiškiai per didelė, todėl, teigė, jog teismui yra pagrindas netesybas mažinti. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė daugiau kaip vienerius metus negalėjo išnuomoti seifo dėl atsakovės kaltės, netesybas mažino iki 180 Eur.

13. Pripažino, kad dėl atsakovės aplaidžių veiksmų ieškovė papildomų nuostolių, todėl sprendė, kad yra pagrindas priteisti prašomą 100 Eur sumą už naują raktą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepilnai ir neteisingai i?vertino bylos aplinkybes, šaliu? pateiktus i?rodymus, nepagri?stai nevertino atsakove?s pateiktu? argumentu?, nevertino ir neatsižvelge? i? atsakove?s prašyma? išreikalauti papildomus i?rodymus iš ieškovės, neteisingai aiškino ir taike? materialine?s teise?s normas, reglamentuojanc?ias vartojimo teisinius santykius ir netesybas, tode?l priimtas sprendimas yra naikintinas.

Atsiliepimas

14.2. Pirmosios instancijos teismas byla? išnagrine?jo rašytinio proceso tvarka remdamasis tik šaliu? pateiktais pirminiais procesiniais dokumentais – ieškiniu ir atsiliepimu, tac?iau visiškai neatliko pasirengimo bylos nagrine?jimui procedu?ros, nepapraše? šaliu? pateikti dubliko, tripliko, nerenge? parengiamojo teismo pose?džio byloje, nesuteike? šalims galimybe?s išde?styti savo prašymus byloje, de?l ko faktine?s bylos aplinkybe?s ir buvo i?vertintos nepilnai, netinkamai ir priimtas nepagri?stas sprendimas. Nagrine?jamu atveju, prieš priimant sprendima? de?l bylos nagrine?jimo formos buvo bu?tina tinkamai ir pilnai pasiruošti bylos nagrine?jimui ir užklausti šaliu? de?l ju? nuomone?s de?l galimumo byla? nagrine?ti rašytinio proceso tvarka?.

14.3. Teismas akcentavo atsakove?s pareiga? elgtis atidžiai ir ru?pestingai, tac?iau neatsižvelge? ir nevertino atsakove?s argumento, kad ji bande? gra?žinti seifo rakta? ieškovei 2019 m. sausio 4 d., atvykusi i? ieškovės padalini?, bet seifo rakta? iš jos paimti ieškovės atstovas atsisake?, reikalaudamas atsakovės sudaryti seifo nuomos sutarti? naujam laikotarpiui.

14.4. Pačios ieškovės elgesys yra neteisėtas ir nesąžiningas, kadangi nepagrįstai reikalavo padengti rakto gaminimo išlaidas ir apmokėti neprotingai dideles netesybas.

14.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino tos aplinkybe?s, kad tarp šaliu? susikloste? vartojimo teisiniai santykiai, tode?l ieškovės ir atsakove?s sudaryta Sutartis ture?jo bu?ti i?vertinta ir jos nuostatu? (ne)sa?žiningumo aspektu.

14.6. Spre?sdamas ieškovės reikalavima? dėl nuostolių už naujo seifo rakto gaminimą atlyginimo, teismas nevertino to, kad ieškovė nepateike? i? byla? jokiu? šias išlaidas patvirtinanc?iu? i?rodymu? ir nepateike? i?rodymu?, patvirtinanc?iu?, kokie buvo faktiniai naujo seifo rakto i?sigijimo kaštai. Be to, teismas nevertino tos aplinkybe?s, kad, atsisakydama priimti seifo rakta? iš atsakove?s, ieškovė savo paties veiksmais le?me? šiu? išlaidu? atsiradima?.

15. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

15.1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo po atsiliepimo į ieškinį pateikimo rašytinio proceso tvarka pagrįstai, kadangi ieškinio suma buvo nedidelė ir nesiekė 2 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Skundo argumentas, kad atsakovė norėjo grąžinti seifo raktą ieškovės Kauno filiale 2019 m. sausio 4 d., taip pat, kad nenustatytu laiku skambino ieškovės darbuotojui, vertintinas kritiškai. Vadovaujantis Sutartimi, atsakovei buvo išnuomotas seifas, esantis ieškovės Vilniaus filialo Sėlių klientų aptarnavimo skyriaus seifų saugykloje, adresu Sėlių g. 29. Net jei atsakovė ir būtų nuvykusi į kitą banko padalinį, banko darbuotojas nebūtų galėjęs patikrinti, ar seife nėra likusių vertybių, taip pat ar grąžinamas raktas yra būtent nuo atsakovei išnuomoto seifo.

15.3. Kadangi vartotojo statusas neatleidžia šalies nuo sąžiningo ir tinkamo įsipareigojimų vykdymo ir bendradarbiavimo su kita šalimi, laikytina, kad skundo argumentai dėl atsakovės, kaip vartotojos, statuso yra nepagrįsti.

15.4. Atsakovė, pasirašydama Sutartį, su netesybų dydžiu sutiko, jam neprieštaravo. Sutartis buvo sudaryta atsakovės iniciatyva. Jeigu atsakovė būtų buvusi sąžininga ir tinkamai vykdžiusi savo įsipareigojimus pagal Sutartį, ieškovė nebūtų turėjusi jokio teisinio pagrindo skaičiuoti netesybas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies ir priteisė 180 Eur netesybų už seifo rakto negrąžinimą ir 100 Eur už naujo seifo rakto gaminimą.

19. Atsakovė, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir prašydama jį panaikinti, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, ieškovės darbuotojas nepagrįstai atsisakė priimti seifo raktą. Be to, anot atsakovės, priteistos netesybos yra neprotingai didelės.

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė Individualaus seifo nuomos sutartį Nr. SN-350411 (Sutartis), kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei seifa? atsakovės vertybiu? saugojimui, o atsakovė i?sipareigojo tinkamai naudotis išsinuomotu seifu, laiku moke?ti Sutartyje numatyta? nuomos mokesti?, pasibaigus Sutarc?iai, atlaisvinti seifa? bei gra?žinti ieškovei seifo rakta?. Ieškovė išnuomojo atsakovei individualų seifą Nr. SF_SE0009 už 139,02 Eur nuomos mokestį iki 2018 m. birželio 19 d. Pagal į bylą pateiktą Naudojimosi individualiu seifu Nr. SN-350411 vienkartinių plombų/apsauginių lipdukų registravimo žurnalą, atsakovė seifu naudojosi 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugpjūčio 14 d., o paskutinė vertybių išėmimo diena laikytina 2017 m. rugpjūčio 17 d. Pasibaigus sutarčiai ir atsakovei negrąžinus seifo rakto, ieškovė 2019 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. SB0304-18 ir 2019 m. gegužės 16 d. pranešimu Nr. SB0304-22 paragino atsakovę sumokėti netesybas, atlaisvinti seifą ir grąžinti seifo raktą.

21. Duomenų, kad atsakovė grąžino seifo raktą, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, pažymi, jog atsakovė iš tiesų nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovės darbuotojo atsisakymą priimti iš atsakovės seifo raktą. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė nebuvo grąžinusi ieškovei seifo rakto nepagrįstai, ši aplinkybė nepaneigta ir apeliaciniu skundu.

22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo priteisto netesybų dydžio ir dėl 100 Eur sumos už naujo seifo rakto gaminimą.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl netesybų dydžio.

23. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamo sprendimo dalį dėl netesybų, pažymėjo, kad ieškovės prašomos netesybos yra per didelės, viršija net mokesčio už seifo nuomą dydį, todėl sumažino iki 180 Eur.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012).

25. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

26. Kaip minėta, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo jam pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti, tačiau jis nėra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos tais atvejais, kai skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas – tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

27. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

28. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, ieškiniu prašytos priteisto netesybos yra akivaizdžiai per didelės, net kelis kartus viršijančios seifo nuomos metinį mokestį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu netesybų dydžiu. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės prašytos priteisti netesybos yra didesnės net už metinį seifo nuomos mokestį, vis vien priteisė akivaizdžiai didesnę netesybų sumą, palyginus su seifo nuomos metiniu mokesčiu. Seifo nuomos metinis mokestis, kaip byloje jau nustatyta, yra 139,02 Eur, o priteistų netesybų suma – 180 Eur. Taigi, priteistų netesybų suma seifo nuomos metinį mokestį viršija 40,98 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas netesybų mažinimas yra neproporcingai mažas, neatitinkantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo priteistą netesybų dydį pažymima, kad už kiekvieną uždelstą grąžinti seifo raktą dieną atsakovei tenkanti mokėti netesybų suma yra 1 Eur. Toks netesybų dydis, mokėtinas už vieną dieną, negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, kadangi seifo nuomos mokesčio dydis, tenkantis vienai dienai metuose, sudaro 0,38 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismo priteistų netesybų dydis yra beveik tris kartus didesnis už patį seifo nuomos mokestį, todėl negali būti laikomas minimaliais ieškovės nuostoliais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netinkamas iš sutarčių kylančių prievolių vykdymas ar jų nevykdymas negali tapti kitai sutarties šaliai pasipelnymo šaltiniu.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, protingą netesybų dydį geriausiai atitiktų toks dydis, kuris būtų mažesnis už seifo nuomos mokesčio dydį, tenkantį vienai dienai metuose. Pažymėtina, jog protingu dydžiu ginčo atveju laikytinas 0,30 Eur netesybų, mokėtinų už kiekvieną pavėluotą dieną, dydis.

30. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas sumažinti priteistų netesybų sumą, priteisiant 54 Eur už 180 dienų.

Dėl mokesčio už naują seifo raktą.

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu dalyje dėl mokesčio už naujo seifo rakto gamybos priteisimą ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 100 Eur.

32. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė nebuvo pateikusi duomenų, pagrindžiančių naujo seifo rakto įsigijimo ar gamybos kaštus.

33. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

34. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

35. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

36. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 100 Eur sumą ieškovės naudai už naujo seifo rakto pagaminimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktines tokio naujo seifo rakto gaminimo išlaidas. Pažymėtina, jog Sutarties 3.3. punktas akcentuoja ieškovės patirtas išlaidas, o ne fiksuotą mokestį už atitinkamą paslaugą, t. y. už naujo seifo rakto pagaminimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino byloje pateiktą ieškovės įkainių lentelę, kaip įrodymą, pagrindžiantį jos reikalavimą dėl 100 Eur sumos priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, jog pateiktas įrodymas yra viešai skelbiami atitinkamų ieškovės paslaugų įkainiai, o ne dokumentas, pagrindžiantis ieškovės patirtas faktines naujo seifo rakto pagaminimo išlaidas. Tokias išlaidas pagrįstų, pavyzdžiui, rašytinis susitarimas dėl naujo seifo rakto gamybos, PVM sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas, pagrindžiantis 100 Eur sumos už naujo seifo rakto pagaminimą sumokėjimą. Remiantis nurodytais motyvais, pažymima, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą šioje dalyje.

Dėl procesinės bylos baigties.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

39. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

40. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas pakeisti, priteisiant ieškovės naudai iš viso 54 Eur (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

42. Tiek ieškovė, tiek atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

43. Bylos duomenimis, atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas 88,26 procentais, yra pagrindas priteisti atsakovei dalį žyminio mokesčio, proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai – 13,24 Eur.

44. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 220 Eur išlaidų už advokato paslaugas.

45. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalba neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

47. Apeliacinį skundą tenkinus 88,26 procento, ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai nepatenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams, t. y. 11,74 procento. Ieškovės patirtų 220 Eur išlaidų 11,74 procento yra lygu 25,83 Eur.

48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma?.

49. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas yra keičiamas, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas, priteistas pirmosios instancijos teisme.

50. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteista 9,12 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

51. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei priteistina suma buvo sumažinta iki 54 Eur, o ji, teikdama ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis buvo sumokėjusi 15 Eur žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas iš atsakovės 1,76 Eur (11,74 procento nuo 15 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, j. a. k. 112025254, naudai iš atsakovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) skolos.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, j. a. k. 112025254, naudai iš atsakovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, j. a. k. 112025254, naudai iš atsakovės R. T., a. k. (duomenys neskelbtini), 1,76 Eur (vieną eurą ir septyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų. “.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, naudai iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,83 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“, juridinio asmens kodas 112025254, 13,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Rosita Patackienė