- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- eTA-87-520/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01534-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas) nuo 2023 m. spalio 9 d., nuolat pažeidžiamas jo privatumas naudojantis dušu, į kurį jis eina keturis kartus per savaitę. Duše, šonuose yra įrengtos apie 1,60 m pertvaros, tačiau dušai įrengti vieni priešais kitus, todėl besimaudantį pareiškėją stebi priešais dušu besinaudojantys asmenys, kurie nužiūrinėja, šaiposi, aptarinėja su kai kuriais kitais nuteistaisiais pareiškėjo kūno sudėjimą. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas patiria neigiamus išgyvenimus, yra trikdoma pareiškėjo psichikos sveikata. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 5 d. lankėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose pas III lygio gydytoją psichiatrą, kuris įvertinęs pareiškėjo nusiskundimus bei itin suprastėjusią psichikos sveikatos būklę, skyrė atitinkamą medikamentinį gydymą bei kitas rekomendacijas, siekiant sumažinti nerimo lygį.
3. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. duše nuolat nebūdavo karšto vandens. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu vandens temperatūra siekė tik 30 °C ir neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015 ) 6 punkto reikalavimų. Nuo 2024 m. kovo 19 d. vanduo duše jau formaliai atitikdavo Higienos normos 134:2015 6 punkto reikalavimus, tačiau vis dėlto buvo sunku kokybiškai nusiprausti. Naudojantis dušu nuo lubų ant pareiškėjo kūno krisdavo kenkėjai, kurie kandžiodavo. Duše visur yra pelėsis bei auga grybai, todėl pareiškėjui atsirado kojų grybelis.
4. Pareiškėjo teigimu, jo gyvenamojoje patalpoje (6 būrio 7 patalpa) niekas nevalo iš lauko pusės esančio lango, yra prastas matomumas, daug voratinklių, nėra užtikrinta pakankama higiena, todėl jis jaučiasi apsileidęs, pažemintas.
5. Pareiškėjas paaiškino, kad jis ne vienus metus yra gydomas psichiatrų skirtais vaistais, kurie jam paskutinį kartą buvo suleisti 2023 m. birželio 13 d., vėliau dėl medikamentų tiekimo sutrikimo gydymas buvo nutrauktas, todėl suprastėjo pareiškėjo psichikos būklė. 2023 m. spalio 13 d. pareiškėjo naudojamas vaistas buvo pakeistas kitu, tačiau kitas vaistas nedavė teigiamų rezultatų. 2024 m. balandžio 5 d. pareiškėjas buvo apžiūrėtas gydytojo psichiatro, kuris nurodė, kad turi būti atnaujintas pareiškėjo naudoto vaisto vartojimas; nors šio vaisto tiekimas buvo atnaujintas, tačiau pareiškėjas šio vaisto negavo. Dėl tinkamo gydymo neužtikrinimo nuo 2024 m. balandžio 5 d. iki 2024 m. liepos 19 d. pareiškėjas prastai jausdavosi, juto kankinimo požymius, patyrė didelių nepatogumų, dvasines bei fizines kančias.
6. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė didelių nepatogumų, dvasines ir emocines kančias, nemigą, nepilnavertiškumo jausmą, orumo pažeminimą, kankinimą, t. y. neturtinę žalą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio. Nuteistieji į dušo patalpas yra vedami maudytis vadovaujantis Kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu grafiku, kuriame yra nurodyta, jog vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros nuteistieji. Dušo patalpoje, į kurią buvo vedamas pareiškėjas, yra įrengta pakankamai maudymosi vietų vienoje eilėje, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti maudymosi vietą, kur jo nematys priešais besimaudantis kitas nuteistasis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo privatumas dušo patalpose buvo užtikrintas. Net ir sprendžiant, kad buvo neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, gali būti konstatuojama, kad toks pažeidimas nesukėlė neturtinės žalos, kuri vertintina pinigine išraiška. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas raštu nesikreipė į Tarnybos Turto valdymo skyrių dėl dušuose neužtikrinamo privatumo ir nesiskundė. Kreipimosi aspektas šiuo atveju svarbus, nes pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
9. Atsakovo teigimu, nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 7 gyvenamąją patalpą ir naudojosi 6–7 būrių dušine. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (toliau – ir NVSC) 2024 m. sausio 8 d. atlikęs patikrinimą Kalėjime, nustatė, kad 6 būrio duše karšto vandens temperatūra siekė 30 °C, t. y. neatitiko HN 134:2015 6 punkto reikalavimų. Tarnybos Turto valdymo skyrius, sužinojęs apie šilumokaičio gedimą, operatyviai reagavo ir pakeitė jį nauju. Gedimas pašalintas ūkio būdu. NVSC 2024 m. kovo 15 d. atlikus grįžtamąjį tiesioginį patikrinimą Kalėjime, nustatyta, kad 6 būrio duše karšto vandens temperatūra siekė 51 °C (atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 6 punkto reikalavimą). Pareiškėjas dėl galimo karšo vandens neatitikimo higienos normų reikalavimams įkalinimo įstaigai nesiskundė. Vien pažeidimo nustatymas automatiškai nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų egzistavimo, jeigu kalėjimo administracija adekvačiai ir operatyviai trūkumus šalina. Įkalinimo įstaigoje gali nutikti taip, kad daiktai gali sugesti ar būti sugadinti ir nebeveikti, tačiau kas kartą nustačius pažeidimą konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktą, neįvertinus aplinkybių dėl pažeidimo pašalinimo, būtų nepagrįsta, neproporcinga ir neteisinga. Įkalinimo įstaigose yra pareigūnai, į kuriuos nuteistasis gali kreiptis, todėl tik kalėjimo administracijai atsisakius pašalinti daiktų trūkumus ar gedimus ar vilkinant pažeidimų šalinimą būtų galima konstatuoti įkalinimo įstaigos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei spręsti dėl galimos neturtinės žalos nuteistajam atsiradimo.
10. Atsakovo teigimu, NVCS, 2024 m. sausio 8 d. atlikęs patikrinimą Kalėjime (patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-22), nustatė, kad Kalėjimo 12, 6 ir 4 būrių dušų dezinfekcijai naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotas biocidinis produktas „Globatabs“; pagal dezinfekuotojos registracijos žurnalo įrašų nurodytas pastabas išsiaiškinta, kad dušai dezinfekuojami kiekvieną dušų naudojimo dieną; Kalėjimo 6 ir 4 būrių dušai buvo švarūs; Kalėjimo 4, 6 ir 12 būrių dušuose vizualiai matomo pelėsio nepastebėta; Kalėjimo 6 būrio duše blakių ar kitų nariuotakojų nepastebėta. Atsižvelgiant į kompetentingos institucijos patikrinimo rezultatus nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
11. Atsakovo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas paminėto teisinio reglamentavimo nesilaikė, t. y. nesikreipė su skundu į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl jo netinkamo gydymo, o kreipėsi į administracinį teismą, kurio kompetencijai nepriskirtina nagrinėti ginčus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl neva netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų turėtų būti palikti nenagrinėti.
Atsiliepimas
12. Atsakovo teigimu, pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka dušinėse ar kitos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nėra kreipęsis į Kalėjimo sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, sukandžiojus kenkėjams. Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, neįrodė, kad Kalėjimas savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalą, todėl skundas yra visiškai nepagrįstas.
II.
13. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė.
14. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl pažeisto privatumo naudojantis dušais, pažymėdamas, jog Kalėjimo visų būrių bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų buvo įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio; nuteistieji į dušo patalpas yra vedami maudytis vadovaujantis patvirtintu Kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu grafiku, kuriame yra nurodyta, jog vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros nuteistieji; dušo patalpoje, į kurią buvo vedamas pareiškėjas, yra įrengta pakankamai maudymosi vietų vienoje eilėje, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti maudymosi vietą, kur jo nematys priešais besimaudantis kitas nuteistasis. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas į Tarnybos Turto valdymo skyrių dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė.
15. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog NVSC 2024 m. sausio 8 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad 6 būrio duše karšto vandens temperatūra siekė 30 °C, t. y. neatitiko higienos normos HN 134:2015 6 punkto reikalavimo, tačiau Tarnybos Turto valdymo skyrius, sužinojęs apie šilumokaičio gedimą, operatyviai reagavo ir pakeitė jį nauju. Gedimas pašalintas ūkio būdu. NVSC 2024 m. kovo 15 d. atlikus grįžtamąjį tiesioginį patikrinimą Kalėjime, nustatyta, kad 6 būrio duše karšto vandens temperatūra siekė 51 °C, t. y. atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 6 punkto reikalavimą. Nustatęs, kad Kalėjimas, sužinojęs apie pažeidimą, jį nedelsdamas išsprendė (pakeitė šilumokaitį nauju), teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti Kalėjimo neteisėtų veiksmų.
16. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius dėl pelėsio, kenkėjų, purvino lango, nurodydamas, kad NVCS 2024 m. sausio 8 d. atlikęs patikrinimą Kalėjime nenustatė pareiškėjo nurodomų pažeidimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Kalėjimo veiksmų.
Atsiliepimas
17. Teismas sutiko su Tarnybos atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, susijusiais su pareiškėjo reikalavimu dėl neužtikrintos galimybės gauti paskirtą gydymą.
III.
18. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
19. Pareiškėjas nurodo, kad ne visi dušai yra tinkami naudotis, jis negali spręsti, kur praustis kitiems nuteistiesiems, todėl tuo atveju, kai priešais esančiame duše prausiasi kitas nuteistasis, pareiškėjo teisė į privatumą yra pažeidžiama. Be to, atsakovas neįrodė, kad realiai yra laikomasi naudojimosi dušu grafike nustatytos tvarkos ir į dušą vedami tik vienos patalpos nuteistieji.
20. Pareiškėjas teigia, kad gedimas, dėl kurio nebuvo karšto vandens, egzistavo nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. kovo 15 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Kalėjimas operatyviai pašalino pažeidimą ir pareiškėjui nekilo neturtinė žala.
21. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino jo (pareiškėjo) nusiskundimus dėl nešvarių langų, taip pat neįvertino NVSC 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (2-22 4.80 Mr.)2-28924 nustatytų pažeidimų dėl pelėsio ir kenkėjų.
22. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais dėl neužtikrintos galimybės gauti paskirtą gydymą, nurodydamas, kad atsakovo atstovas privalo užtikrinti galimybę pareiškėjui gydytis pagal medikų paskirtą gydymą.
Atsiliepimas
23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
24. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas nepateikia svarių argumentų, patvirtinančių, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs kuriuo nors iš skunde keliamų klausimų, pažeidęs proceso ar materialiosios teisės normas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo V. K. skundo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, pagrįstumas ir teisėtumas.
26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo patirtos neturtinės žalos, kuri jam turi būti atlyginta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė Kalėjimo neteisėtų veiksmų (neveikimo) (vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nustatytų CK 6.271 straipsnyje), ir dėl to skundą atmetė.
27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nes neteisingai nustatė, jog naudojantis dušu nėra pažeidžiamas jo (pareiškėjo) privatumas; netinkamai įvertino NVSC 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (2-22 4.80 Mr.)2-28924 nustatytus pažeidimus dėl pelėsio, kenkėjų, nešvaraus lango; nepagrįstai konstatavo, jog Kalėjimas operatyviai pašalino pažeidimą, dėl kurio duše nebuvo karšto vandens; nenagrinėjo skundo reikalavimo dėl jam (pareiškėjui) paskirto gydymo neužtikrinimo.
28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); kt.).
29. CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
30. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jų bausmės atlikimo vietose; šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai (Bausmių vykdymo kodekso 90 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą, asmens sveikatos priežiūra suprantama kaip valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, kurios tikslas – laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, padėti atgauti ir sustiprinti sveikatą (2 str. 1 d.).
31. Nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos gauti prieinamą medicinos pagalbą, inter alia (be kita ko) gauti ir vartoti jiems paskirtus vaistus bei kitus vaistinius preparatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-382-789/2023; kt.).
32. Taigi pagal nustatytą teisinį reglamentavimą nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą pagal kilusias indikacijas pataisos įstaigoje veikiančioje sveikatos priežiūros padalinyje.
33. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pažymėtina, kad pareiškėjas skundą iš esmės grindžia tuo, jog Kalėjimas jo neaprūpino gydytojo paskirtais vaistais, o ne aplinkybėmis, kad netinkamai buvo paskirtas gydymas, diagnozuota liga ar pan.
34. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) savo praktikoje yra nurodžiusi, jog ginčai tarp įkalinimo įstaigos ir joje laikomų asmenų dėl galbūt neteisėto įstaigos veikimo ar neveikimo, užtikrinant nuteistojo teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą, teismingi administraciniam teismui (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) 2020 m. birželio 25 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-28/2020, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-29/2023 ir jose nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką).
35. Pažymėtina, kad administracines bylas, kuriose nuteistieji prašo priteisti neturtinės žalos, kurią jie patyrė dėl laisvės atėmimo vietos įstaigos veiksmų, susijusių su ligai gydyti skirtų vaistų neišdavimu, atlyginimo nagrinėja administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-140-602/2025; kt.).
36. Kadangi pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Kalėjime jam laiku neišduotų vaistų, t. y. prašoma priteisti neturtinė žala pagal savo pobūdį yra kildinama ne iš pareiškėjui nesuteiktų ar netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, o iš įkalinimo įstaigos administracijos veiksmų, neišduodant pareiškėjui gydytojo jam paskirtų vaistų, todėl darytina išvada, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas Kalėjimo pareigūnų (darbuotojų) neteisėtais veiksmais (neveikimu) viešojo administravimo srityje.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iš netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo aptartu aspektu. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.
38. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų, išaiškinta, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad ir tokia dušų įrengimo konstrukcija neužtikrino jo privatumo, nes dušai įrengti vieni prieš kitus, todėl jis vis dėlto buvo matomas kitų nuteistųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; kt.). Pirmosios instancijos teismas į suformuotą teismų praktiką neatsižvelgė, nenustatė ir neištyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių tam, kad būtų tinkamai išnagrinėtas klausimas, susijęs su pareiškėjo privatumo pažeidimu, jam naudojantis dušu.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino NVSC 2024 m. rugpjūčio 1 d. rašto, todėl nepagrįstai sprendė, jog nenustatyti higienos normų pažeidimai dėl kenkėjų, pelėsio ir nešvaraus lango. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje yra NVSC 2024 m. rugpjūčio 1 d. raštas Nr. (2-22 4.80Mr)2-28924, adresuotas pareiškėjui atsakant į jo skundą, iš kurio matyti, jog Kalėjimo 6 ir 7 būrių dušo patalpose (t. y. būrių, kuriuose gyveno pareiškėjas) buvo nustatyti HN 134:2015 20 ir 39 punktų pažeidimai: pastebėta kenkėjų, vizualiai matėsi pelėsis, taip pat nustatyta, kad patalpos Nr. 7, kurioje gyveno pareiškėjas, langai iš išorės buvo nešvarūs ir tai neatitiko HN 134:2015 35 punkto reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas minėto įrodymo nevertino, o nurodė, kad ginčo laikotarpiu NVSC pažeidimų nenustatė.
40. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl NVSC nustatyto HN 134:2015 6 punkto pažeidimo (6 būrio duše karšto vandens čiaupe temperatūra siekė 30 °C), vadovavosi atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad pažeidimas buvo operatyviai pašalintas, tačiau byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kada nustatytas pažeidimas buvo pašalintas.
41. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo esminių skundo aplinkybių, kurios sudaro skundo pagrindą, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo nurodytais jo teisių pažeidimais ir neužtikrintomis tinkamomis kalinimo sąlygomis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.).
43. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.