Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. duše negalėjo tinkamai nusiprausti, kadangi nebuvo karšto vandens, kuris pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) duomenis siekdavo tik 30 laipsnių, o tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 6 punkto reikalavimų. Tuo metu lauke buvo šalta, duše vanduo taip pat buvo šaltas, todėl pareiškėjui teko patirti tam tikrą kankinimą ir papildomas neigiamas pasekmes. Nuo 2024 m. kovo 19 d. vanduo duše siekė 51 laipsnį ir, nors pagal Higienos normos HN 134:2015 6 punktą formaliai atitiko reikalavimus, vis tiek buvo sunku kokybiškai nusiprausti.

Pareiškėjas gyveno 6 būrio 7-oje patalpoje, kurioje niekada nevalomas langas iš lauko pusės, todėl yra prastas matomumas, daug voratinklių ir nėra užtikrinama pakankama higiena. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas jaučiasi apsileidęs, pažemintas ir bejėgis, nes pats negali šių trūkumų pašalinti, o Kalėjimo administracija šių pažeidimų nepašalina, nurodydama, kad neprivalo to daryti.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ajame kalėjime ir Kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtas į šias patalpas: nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. – 12 būrys, 1 patalpa, paprastoji grupė; nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 20 d. – 12 būrys, 5 patalpa, paprastoji grupė; nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. – 6 būrys, 7 patalpa, paprastoji grupė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nedirbo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas. Taigi, pareiškėjo privatumas dušo patalpose buvo užtikrintas. Be to, pareiškėjui dėl jo netenkinančių sąlygų nesikreipus į įkalinimo įstaigos administraciją, laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.

Nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 6 būrio 7-ąją gyvenamąją patalpą ir naudojosi 6–7 būrio dušine. NVSC 2024 m. sausio 8 d. atliko patikrinimą Pravieniškių 1-ajame kalėjime ir nustatė, kad 6 būrio duše karšto vandens temperatūra siekė 30 laipsnių (Higienos normos HN 134:2015 6 punkto reikalavimas – „karšto vandens čiaupe temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 laipsnių, matuojant temperatūrą po 1 minutės, kai buvo atsuktas čiaupas ir paleistas vanduo“). Tarnybos Turto valdymo skyrius, sužinojęs apie šilumokaičio gedimą, operatyviai reagavo ir pakeitė jį nauju, todėl gedimas pašalintas ūkio būdu. NVSC, 2024 m. kovo 15 d. Kalėjime atlikęs grįžtamąjį tiesioginį patikrinimą, nustatė, kad 6 būrio duše karšto vandens temperatūra siekė 51 laipsnį, t. y. atitiko Higienos normos HN 134:2015 6 punkto reikalavimą. Pareiškėjas dėl galimo karšto vandens neatitikimo įkalinimo įstaigai nesiskundė. Vien NVSC pažeidimo nustatymas automatiškai nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų egzistavimo, jeigu Kalėjimo administracija adekvačiai ir operatyviai trūkumus šalina. Įkalinimo įstaigose yra pareigūnai, į kuriuos, esant nepatogumams ar daiktų sugedimams, nuteistasis gali kreiptis, todėl tik Kalėjimo administracijai atsisakius pašalinti daiktų trūkumus ar gedimus ar vilkinant pažeidimų šalinimą būtų galima konstatuoti įkalinimo įstaigos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei spręsti dėl galimos neturtinės žalos nuteistajam atsiradimo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas atsiradusį pažeidimą nedelsiant išsprendė, t. y. pakeitė šilumokaitį nauju, nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtų veiksmų ir konstatuoti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą šiuo aspektu.

NVSC 2024 m. sausio 8 d. atliko patikrinimą Kalėjime (2024 m. sausio 11 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-22)) ir nustatė, kad: „Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 12, 6 ir 4 būrių dušų dezinfekcijai naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka autorizuotas biocidinis produktas „Globatabs“. Pagal dezinfekuotojos V. B. registracijos žurnalo įrašų nurodytas pastabas išsiaiškinta, kad dušai dezinfekuojami kiekvieną dušų naudojimo dieną. <...> Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6 ir 4 būrių dušai buvo švarūs. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 4, 6 ir 12 būrių dušuose vizualiai matomo pelėsio nepastebėta. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6 būrio duše blakių ar kitų nariuotakojų nepastebėta“. Taigi, atsižvelgiant į šį NVSC patikrinimą dėl Higienos normos HN 134:2015 reikalavimų atitikimo Kalėjimo 6 būrio dušinėje, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka, o pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Komisija). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, o jos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. Atsakovo teigimu, pareiškėjas šio reglamentavimo nesilaikė, t. y. nesikreipė su skundu į Komisiją dėl jo netinkamo gydymo, o kreipėsi į administracinį teismą, kurio kompetencijai nepriskirtina nagrinėti ginčus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nusiskundimai dėl neva netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų turėtų būti palikti nenagrinėti.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Kalėjimo Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti privatumo stoka dušinėse, ar kitų kalinimo sąlygų nesikreipė, todėl jo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

II.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje nepateikti konkretūs, objektyvūs duomenys apie Kalėjimo dušo patalpų įrengimą ginčui aktualiu laikotarpiu, ir kad pareiškėjas tvirtina, jog duše jį galėjo matyti kiti asmenys, o fotonuotraukos tai patvirtina (dušo kabinose nėra durų ar užuolaidų), darė išvadą, kad nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui Kalėjime nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, o tai, kad pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų, susijusių su šiuo pažeidimu, savaime nepaneigia pažeidimo egzistavimo fakto ar dėl jo pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nesikreipė į Kalėjimo administraciją dėl per žemos karšto vandens temperatūros duše, ką patvirtina į bylą pateikta Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. LV-47035, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. nesikreipė su skundais ar prašymais dėl karšto vandens nebuvimo dušinėse, nešvarių langų patalpoje. Taip pat iš 2024 m. rugpjūčio 20 d. medicininio pažymėjimo Nr. 54115 matyti, kad asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, sukandžiojus kenkėjams laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d.

Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje esantys objektyvūs duomenys (NVSC patikrinimų aktas, raštai) patvirtina pareiškėjo nurodytus faktus dėl karšto vandens, t. y. 2024 m. sausio 8 d. NVSC patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo užtikrintas karšto vandens tiekimas būrio Nr. 6 dušuose, taip pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 6 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 136:2023 6.2 punkto reikalavimus. Būtent Tarnybai šiuo atveju tenka pareiga įrodyti, jog pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygos visą laikotarpį atitiko teisės aktų reikalavimus, o nepateikus atitinkamų įrodymų, byloje nurodomos aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai. Remiantis tais pačiais objektyviais duomenimis (NVSC patikrinimų aktu ir raštais) laikytini pagrįstais pareiškėjo nusiskundimai dėl to, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. NVSC patikrinimo metu nustatė, kad dušuose veisėsi kenkėjai ir augo pelėsis, o pareiškėjo gyvenamosios patalpos Nr. 7 langai buvo nešvarūs. Tarnyba šiuo aspektu nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių šias išvadas, todėl, nors atsakovas nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kad galimas buitinių parazitų ir pelėsio dušo patalpose atsiradimas iš dalies buvo nulemtas pačių nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, elgesio, nes jie patys turi užtikrinti švarą ir tvarką, tačiau nepateikė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad nurodytos netinkamos bausmės atlikimo sąlygos (t. y. kenkėjų, pelėsio buvimas dušinėse, į kurias pareiškėjas tik periodiškai atvedamas nusiprausti, taip pat nešvarūs langai) yra visiškai ar iš dalies nulemtos paties pareiškėjo netinkamo veikimo (neveikimo). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo teiginiai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 15 d. duše nebuvo karšto vandens, neginčijamai įrodyti, o taip pat 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo metu NVSC nustatė Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6 ir 7 būrių duše kenkėjus ir konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimą, užfiksavo vizualiai matomą pelėsį, konstatavo 39 punkto reikalavimo pažeidimą, užfiksavo patalpos Nr. 7 nešvarius langus iš išorės ir konstatavo 35 punkto reikalavimo pažeidimą, o šių pažeidimų Tarnyba niekaip nepaneigė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Kalėjime nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 15 d. duše nebuvo karšto vandens, taip pat 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo metu NVSC nustatė Kalėjimo 6 ir 7 būrių duše kenkėjus ir konstatavo Higienos normos 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimą, užfiksavo vizualiai matomą pelėsį ir konstatavo Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimo pažeidimą, užfiksavo patalpos Nr. 7 nešvarius langus iš išorės ir konstatavo Higienos normos HN 134:2015 35 punkto reikalavimo pažeidimą. Teismui nekilo abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 10 000 Eur suma.

Teismas, įvertinęs Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kadangi byloje nėra duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ir / ar psichinei sveikatai, taip pat duomenų apie pareiškėjo Kalėjimo administracijai teiktus prašymus ar skundus dėl nurodytų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, taip pat tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priėjo prie išvados, jog pareiškėjui patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti turi būti priteista suma pinigine išraiška. Teismas skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisė 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Byloje nebuvo duomenų apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstas.

III.

Teismas neatsižvelgė į atsakovo į bylą pateiktus prausimosi duše grafikus, kuriuose nurodoma, kad vienu metu į dušą yra vedami tik vienos kameros nuteistieji. Pareiškėjas bausmę dažniausiai atliko tik su kitu nuteistuoju. Į bylą pateiktose dušinių nuotraukose yra matoma, kad prausimosi vietų vienoje eilėje buvo įrengta žymiai daugiau, nei atvedama praustis nuteistųjų, todėl pareiškėjas su kitu nuteistuoju galėjo pasirinkti atitvertą prausimosi vietą, kurioje prausiantis jo nematytų kitas nuteistasis. Dušo įrengimas be pertvarų ar su pertvaromis iš šonų, bet be užuolaidos ar durų iš priekio (t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas) tos pačios lyties asmenims, yra būdingas ir viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų), kariuomenės dušų, įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) sąlygos naudotis dušu, negu likusiai visuomenės daliai.

Į bylą pateiktos Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų aktų kopijos patvirtina, jog atsakovas vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo blakių naikinimo turėtų būti atmestini.

Galimas buitinių parazitų bei pelėsio dušo patalpose atsiradimas, iš dalies buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (ir pareiškėjo) elgesio.

Byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtina, kad jokių neigiamų ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ar dvasinei būklei nekilo. Medicininis pažymėjimas Nr. 54115 įrodo, kad pareiškėjas dėl sveikatos problemų (įskaitant tariamus išgyvenimus dėl higienos ar privatumo dušo patalpose) į medikus nesikreipė.

Priteista 400 Eur suma už tokio pobūdžio pažeidimus yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimų priteisti jam 10 000 Eur neturtinei žalai, patirtai įkalinimo įstaigoje, atlyginti ir procesines palūkanas, pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 400 Eur neturtinę žalą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 400 Eur sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad: pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Kalėjime nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu; laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 15 d. duše nebuvo karšto vandens; 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo metu NVSC nustatė Kalėjimo 6 ir 7 būrių duše kenkėjus ir konstatavo Higienos normos 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimą, užfiksavo vizualiai matomą pelėsį ir konstatavo Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimo pažeidimą, užfiksavo patalpos Nr. 7 nešvarius langus iš išorės ir konstatavo Higienos normos HN 134:2015 35 punkto reikalavimo pažeidimą. Teismui nekilo abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismas, įvertinęs Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, priėjo prie išvados, jog pareiškėjui patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti turi būti priteista 400 Eur suma, tai pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, prašo sprendimą pakeisti ir priteisti jam (pareiškėjui) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą arba pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė išvadas, t. y. laikydamasis ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių, bei priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus, išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikti objektyvūs duomenys apie Kalėjimo dušo patalpų įrengimą ginčui aktualiu laikotarpiu, į pareiškėjo paaiškinimus, jog duše jį galėjo matyti kiti asmenys, ką patvirtina pateiktos fotonuotraukos (dušo kabinose nėra durų ar užuolaidų), darė išvadą, kad nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui Kalėjime nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, o tai, kad pareiškėjas neteikė skundų ar prašymų, susijusių su šiuo pažeidimu, savaime nepaneigia pažeidimo egzistavimo fakto ar dėl jo pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktai iš esmės nenustato kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Kita vertus, pabrėžtina, kad suimtųjų, arešto ar laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikymo sąlygos turi būti suderinamos su pamatinėmis žmogaus teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje, be kita ko, nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas; draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtintas humanizmo principas, reiškiantis, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (redakcijoje, galiojusioje iki 2022 m. gruodžio 31 d., – 7 str.; redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. sausio 1 d., – 4 str. 1 d. 5 p.). Žmogaus orumo apsauga yra neatsiejama nuo privatumo naudojantis sanitariniais, higienos įrenginiais užtikrinimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; kt.). Tačiau, pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu dušai yra įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-244-502/2025; kt.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui Kalėjime nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, o tai, kad pareiškėjas teikė ar neteikė skundų ar prašymų, susijusių su šiuo pažeidimu, savaime nepaneigia pažeidimo egzistavimo fakto ar dėl jo pareiškėjo patirtų neigiamų išgyvenimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo teisės reikalavimų pažeidimą šiuo laikotarpiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys (NVSC patikrinimų aktas, raštai) taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytus faktus dėl karšto vandens, t. y. 2024 m. sausio 8 d. NVSC patikrinimo metu nustatyta, kad nebuvo užtikrintas karšto vandens tiekimas būrio Nr. 6 dušuose, taip pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 6 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 136:2023 6.2 punkto reikalavimus. Remdamasis tais pačiais duomenimis (NVSC patikrinimų aktu ir raštais) pirmosios instancijos teismas pagrįstais laikė nustatytas aplinkybes, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. NVSC patikrinimo metu nustatė, jog dušuose veisėsi kenkėjai ir augo pelėsis, o pareiškėjo gyvenamosios patalpos Nr. 7 langai buvo nešvarūs. Todėl, nors atsakovas nurodė, kad galimas buitinių parazitų ir pelėsio dušo patalpose atsiradimas iš dalies buvo nulemtas pačių nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėją, elgesio (jie patys turi užtikrinti švarą ir tvarką), tačiau nepateikė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad nurodytos netinkamos bausmės atlikimo sąlygos (t. y. kenkėjų, pelėsio buvimas dušinėse, į kurias pareiškėjas tik periodiškai atvedamas nusiprausti, taip pat nešvarūs langai) yra visiškai ar iš dalies nulemtos paties pareiškėjo netinkamo veikimo (neveikimo).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 20 d. iki 2024 m. kovo 15 d. duše nebuvo karšto vandens, pagrįstai laikyti įrodytais; 2024 m. rugpjūčio 1 d. patikrinimo metu NVSC nustačius, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 6 ir 7 būrių duše buvo kenkėjų, pagrįstai konstatuotas Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimo pažeidimas, užfiksavus vizualiai matomą pelėsį, konstatuotas 39 punkto reikalavimo pažeidimas, o užfiksavus patalpos Nr. 7 nešvarius langus iš išorės, konstatuotas 35 punkto reikalavimo pažeidimas.

Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su atitinkamo vaisto išdavimu, nustatyta, kad pareiškėjo vartoto vaisto išdavimą lėmė jo tiekimo sutrikimas (aplinkybė patvirtinta gydytojo 2024 m. balandžio 29 d. išrašu), kuriam Kalėjimų administracija objektyviai negalėjo daryti įtakos.

CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02); kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuo 2023 m. spalio 9 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas naudojantis dušu, nebuvo užtikrintas karšto vandens tiekimas duše, dušuose, kuriais jis naudojosi, buvo kenkėjų ir pelėsio, o pareiškėjo gyvenamosios patalpos Nr. 7 langai buvo nešvarūs. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 10 000 Eur suma.

Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Kalėjimo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, nėra duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ir / ar psichinei sveikatai, taip pat duomenų apie pareiškėjo teiktus prašymus, skundus dėl nurodytų netinkamų bausmės atlikimo sąlygų), tai, jog nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, prieina prie išvados, jog pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati nustatytiems pažeidimams.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai yra atmetami (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.