Kauno apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo A. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. spalio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas atsiliepimas į pareiškėjo VMI pareiškimą, kuriame nurodyta, kad A. D. veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nors A. D. VĮ „Registrų centras“ buvo registruota kaip įmonės vadovė, tačiau faktiškai šių pareigų nevykdė, kadangi nuo 2022 m. gegužės 2 d. buvo vaiko gimdymo ir auginimo atostogose, iš kurių grįžo tik 2024 m. liepos 9 d. Laikotarpiu, kai A. D. buvo vaiko auginimo atostogose, faktinė įmonės vadovė buvo R. K., kuri 2022 m. balandžio 29 d. direktorės įsakymu buvo paskirta laikinai eiti direktorės pareigas nuo 2022 m. gegužės 9 d. R. K. 2023 m. balandžio 28 d. pateikė prašymą Bendrovės akcininkui būti atleista iš darbo. A. D., būdama vaiko auginimo atostogose, faktiškai nedalyvavo įmonės veikloje, nepriėmė sprendimų, susijusių su įmonės veikla. Jai išeinant minėtų atostogų, įmonė neturėjo pradelstų įsipareigojimų ir visos skolos, įskaitant ir mokestines prievoles, buvo vykdomos pagal susitarimų ir įstatymų numatytus įsipareigojimus. VĮ „Registrų centras“ vadovas nebuvo keičiamas, o asmuo, laikinai einantis vadovo pareigas, nebuvo registruojamas, kadangi buvo planuojama, kad A. D. po vaiko auginimo atostogų grįš eiti įstaigos vadovės pareigas.

Administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

ANK 565¹ straipsnyje įtvirtinta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių; <...>. Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, taip pat kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties, kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020, 2AT-81-594/2022, 2AT-20-719/2024, e2AT-11-628/2024 ir kt.).

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Taigi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti įvykdyti minėtomis alternatyviomis veikomis, be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad ANK 120 straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, kurios turinio elementai nustatyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Iš šioje byloje VMI pateikto Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo nustatyta, kad A. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė nuo 2017 m. liepos 24 d. (b. l. 7–8). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo pareiga sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą. Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, 3K-3-313-403/2018, e3K-7-278-469/2019 ir kt.).

Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 4 d. duomenimis, Bendrovė turėjo 38 925,22 Eur mokestinę nepriemoką, kurią sudarė gyventojų pajamų mokestis – 14 322,13 Eur ir 753,28 Eur šio mokesčio delspinigiai, nekilnojamojo turto mokestis – 0,18 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 22 636,94 Eur ir 1 205,69 Eur šio mokesčio delspinigiai, pagal Lietuvos vykdomųjų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus – 7,00 Eur (b. l. 12). Iš VMI pateiktos informacijos apie Bendrovės įvykdytus mokėjimus iš banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (eurais) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (JAV doleriais) matyti, kad banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (JAV doleriais) laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 17 d. piniginių srautų judėjimas nevyko (6 priedas, b. l. 28). Bendrovės atsiskaitymai nurodytu laikotarpiu buvo vykdomi per atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (eurais), kurioje 2023 m. vasario 1 d. pinigų likutis buvo 0,01 Eur, įplaukos sudarė 105 623,19 Eur, išlaidos – 105 620,18 Eur. 2024 m. balandžio 17 d. pinigų likutis buvo 3,02 Eur (5 priedas, b. l. 28).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad laikotarpiu, kuris nurodytas VMI pareiškime kaip galimai padaryto administracinio nusižengimo laikas, A. D. VĮ „Registrų centras“ buvo registruota kaip įmonės vadovė, tačiau iš byloje pateikto „Sodra“ išrašo matyti, kad A. D. nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. liepos 9 d. buvo vaiko priežiūros atostogose (b. l. 55). VĮ „Registrų centras“ skelbiama informacija patvirtina, kad įmonės vadovui išėjus vaiko priežiūros atostogų ar kitais laikino pareigų nevykdymo atvejais, duomenys Juridinių asmenų registre nekeičiami.

Aplinkybę, kad nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu A. D. nebuvo Bendrovės vadove, taip pat, jog Bendrovėje laikinos direktorės pareigas ėjo R. K., patvirtina byloje esantis Bendrovės direktoriaus 2022 m. balandžio 29 d. įsakymas dėl direktoriaus pavadavimo, kuriame nurodyta, kad direktorės A. D. nėštumo – gimdymo ir vaiko auginimo atostogų metu nuo 2022 m. gegužės 2 d. direktorės pareigas eis vadybininkė R. K. (b. l. 61). Byloje taip pat pateiktas R. K. 2023 m. balandžio 28 d. prašymas Bendrovės akcininkui atleisti iš darbo savo noru pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį nuo 2023 m. gegužės 18 d. (b. l. 62).

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. D. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d. nebuvo Bendrovės vadovė, jos veikloje nedalyvavo, nepriėmė sprendimų, susijusių su Bendrovės veikla, įskaitant ir finansinius mokėjimus, taip pat, remiantis atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pateiktais duomenimis, ji nežinojo apie mokestines prievoles VMI bei pradelstus įsipareigojimus, kadangi prieš vaiko auginimo atostogas Bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų ir visos skolos, įskaitant ir mokestines prievoles, buvo vykdomos pagal susitarimų ir įstatymų numatytus įsipareigojimus. Taip pat pažymėtina, kad pirmas nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką Bendrovei buvo pateiktas 2023 m. kovo 21 d., t. y. praėjus 11 mėnesių, po to, kai A. D. faktiškai nebedalyvavo Bendrovės valdyme. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. D. dalyvavimą Bendrovės veikloje, jai esant vaiko priežiūros (auginimo) atostogose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaip nurodyta pirmiau, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įvardinti galimi nusižengimo subjektai yra juridinių asmenų vadovai ir kiti atsakingi asmenys. Taigi administracinėn atsakomybėn už kreditorių teisių pažeidimą, o nagrinėjamu atveju – už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, gali būti traukiamas tik juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo.

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. D. laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. kovo 19 d., kuriuo buvo atliekami Bendrovės mokėjimai, VMI pareiškime nurodyti, kaip atlikti pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, buvo vaiko priežiūros (auginimo) atostogose (nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. liepos 9 d.), Bendrovės veikloje nedalyvavo, nepriėmė sprendimų, susijusių su Bendrovės veikla, įskaitant ir finansinius mokėjimus. Atsižvelgiant į tai, kad A. D. neatitinka subjekto, kuris galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal VMI pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, A. D. atžvilgiu iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-968-1225/2024 nutraukiama, jos veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-968-1225/2024 teiseną, pradėtą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 5 d. pareiškimą, A. D. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.