Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorei Ritai Mikalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. A. K. 2022 m. balandžio 13 d. 17.10 val. vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus tuo, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia teritorijų, nedavė kelio kryptimi nuo Laisvės al. link Kęstučio g. važiavusiai dviratininkei L. S. ir su ja susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai L. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio 13 d., apie 17 valandą, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam, išvažinėjo iš vidinio kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kai atsitrenkė dviratininkė su dviračiu į mašinos sparną. Pripažįsta, kad pažeidė KET 102 punktą, nedavė kelio dviratininkei. Pamatęs, kad susidūrė su dviratininke, jis išlipo, pamatė, kad ji parkritusi, moteriai padėjo atsistoti, paklausė, ar jai nereikia greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, ir ji jam nurodė, kad jai jų nereikia. Jis moters paklausė, ar į įvykio vietą kviečia policiją, tačiau moteris jam nurodė, kad policijos nereikia ir vietoj to paskambino savo vyrui. Atvykus moters vyrui jis su juo pabendravo ir jie apsikeitė kontaktiniais duomenimis, ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, jis su savo automobiliu, o moteris su vyru savo automobiliu. Policijos nekvietė abiejų bendru sutarimu, eismo įvykio deklaracijos nepildė, vizualiai dviratis atrodė neapgadintas. Po įvykio bendravo su nukentėjusiąja, iš pradžių ji norėjo 1000 Eur, jis sutiko, bet kad ji pasirašytų, jog gavo ir vėliau nereikš turtinių pretenzijų, vėliau jau prašė 500 Eur, jis taip pat sutiko tik pasirašius jai, kad gavo. Daugiau nebuvo kontaktuojama, todėl suprato, kad ji gavo iš jo mašinos draudimo bendrovės žalos atlyginimą.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant liudytojų. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokuroras ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka.

4. Nukentėjusioji L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. apie 17.10 val. važiavo dviračiu A. Mickevičiaus gatvėje esančiu šaligatviu nuo Laisvės al. pusės link Kęstučio g. pusės. Prie pastato Nr. pamatė, jai iš dešinės pusės, iš pastate esančio kiemo – bromo išvažiuojantį automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nespėjo dviračio sustabdyti, mėgino automobilio išvengti pasukdama į kairę pusę, tačiau jai to padaryti nepavyko ir atsitrenkė į automobilio priekinės dalies kairės pusės šoną. Ji parkrito ant automobilio variklio dangčio, o jos dviratis nukrito priešais automobilio priekinę dalį ant kelio. Eismo įvykis įvyko staiga ir ji jo nesitikėjo, todėl pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilis, ji negali. Ji taip pat negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo dviračiu, tačiau dėl kelyje buvusių kliūčių, tai yra siauro pravažiavimo tarp ant šaligatvio buvusio prekybinio pastato ir šalia buvusio mūrinio pastato ji tikrai greitai nevažiavo. Įvykus eismo įvykiui, ji buvo labai išsigandusi ir ne visai suprato kas įvyko, todėl po eismo įvykio nežinodama, ką daryti į eismo įvykio vietą išsikvietė savo vyrą T. S., o tuo metu, kol laukė atvažiuojančio vyro, automobilio Audi vairuotojas A. K. su kitu automobilyje buvusiu keleiviu, kurio vardo ir pavardės nežino, rūpinosi jos sveikata ir savijauta. Taip pat įvykio vietoje bendravo su moterimi vardu K., kuri važiavo taip pat automobiliu iš pastato Nr. kiemo-bromo ir važiavo paskui ją partrenkusį automobilį. Atvykus jos vyrui T. S., jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 dėl informacijos pateikimo apie įvykį ir telefonu atsiliepusi operatorė jam nurodė, kad jeigu eismo įvykio dalyviai pretenzijų vienas kitam neturi, tai į įvykio vietą policija kviečiama nebus. Sužinoję, kad į įvykio vietą policija kviečiama nebus, jos vyras su automobilio vairuotoju A. K. apsikeitė kontaktiniais duomenimis. Jai atrodo, tiksliai to nežino, kad jos vyras susitarė su A. K., dėl to, kad A. K. atlygins jai eismo įvykio metu padarytą žalą. Po eismo įvykio ji apžiūrėjo savo dviratį ir tuo metu ant jo jokių esminių apgadinimų nematė, taip pat po eismo įvykio ji iš pradžių jautėsi gerai, tačiau jai ir jos vyrui bendraujant su automobilio Audi vairuotoju jautė, kad po truputį pradeda stiprėti nugaros skausmas, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio iki kol įsėdo į vyro automobilį, norėdama važiuoti namo. Tuo metu pajuto dar stipresnį nugaros skausmą, todėl kartu su vyru nuvažiavo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės priėmimo punktą, kur jai buvo nustatytas KT L3 skersinės ataugos dešinėje lūžis. Ji žino, kad maždaug 2022 m. balandžio 15 d. jos vyras telefonu buvo kreipęsis į A. K. dėl eismo įvykio metu jos patirtos žalos kompensavimo, tačiau kiek žino po šio pokalbio, A. K. žalos jai nekompensavo ir jos vyras daugiau su juo nebesusisiekė. Šiuo metu gali pasakyti, kad po eismo įvykio buvo apgadintas jos dviratis, kuriam dviračius remontuojantis meistrai nurodė, kad buvo sulankstyta šakė, sulenktas vairas ir šio dviračio remontas jai kainuotų apie 100 eurų (b. l. 34-37).

5. Liudytoja K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 2022 m. balandžio 4-13 dienomis maždaug apie 18 valandą, važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo norėdama išvažiuoti iš kiemo per bromą, vedantį į A. Mickevičiaus g. Išvažiuodama iš kiemo, ji matė, kad iš kiemo taip pat išvažinėja automobilis, kurio valstybinio numerio neatsimena. Jai važiuojant paskui automobilį, nuo automobilio būnant nutolus maždaug apie 50 metrų, ji matė, kaip automobilis įvažiavęs į bromą staiga sustojo ir tada ji pamatė, kad iš automobilio, vairuotojo vietos ir priekinės keleivio vietos išlipo du vaikinai, kurie priėjo prie automobilio priekinės dalies ir matė kaip vienas iš vaikinų pakėlė ant žemės gulėjusį dviratį, o kitas padėjo atsistoti ant žemės gulėjusiai moteriai. Po to ji matė, kaip vienas iš vaikinų įsėdęs į automobilį patraukė automobilį į šalį, leisdamas jai išvažiuoti iš kiemo. Išvažiavusi iš kiemo, ji sustojo norėdama pasiteirauti moters, kuriai prieš tai vienas iš vaikinų padėjo atsistoti nuo žemės, ar jai viskas yra gerai, ir moteris jai nurodė, kad ji susisiekė su savo vyru ir jis jai pažadėjo atvažiuoti į įvykio vietą. Moteriai ji taip pat padėjo paduodama dezinfekcinį skystį, kadangi matė, kad moters ranka yra nubrozdinta. Kuri ranka ir kurioje vietoje moters ranka buvo sužalota, ji neprisimena. Po to ji perdavė moteriai savo kontaktinį telefono numerį ir taip pat nufotografavo automobilį, kartu su automobilio valstybiniais numeriais. Nori pažymėti, kad ji vėliau šią nuotrauką ištrynė, kadangi kitą dieną tai yra maždaug 2022 m. balandžio 14 d. tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, ji telefonu bendravo su ta moterimi ir ji jai nurodė, kad jai yra nustatytas peties dalies lūžis, taip pat, kad atvykęs jos vyras taip pat nufotografavo automobilį. Supratusi, kad jos turima automobilio nuotrauka yra nereikalinga, ji ją ištrynė ir jos nebeturi. Kaip atrodė automobilį vairavęs asmuo apibūdinti negali, kadangi neatsimena. Atsimena, tik tiek, kad automobilį vairavo jaunas vaikinas, kuris buvo lieso kūno sudėjimo, apie 1,70 cm ūgio. Tuo metu buvo geros oro sąlygos, šviesu, be kritulių (b. l. 51-54).

6. Iš 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėjos L. S. skundo, pranešimo, pareiškimo apie įvykį parodymų protokolo matyti, kad jai važiuojant šaligatviu nuo Laisvės al. link Kęstučio gatvės, išvažiavo automobilis vairuojamas A. K. ir ją partrenkė, dėl to buvo sugadintas dviratis, tai yra padaryta 300 eurų turtinė žala ir padarytas kūno sužalojimas, tai yra lūžo juosmens slankstelis. Pridėta fotonuotrauka su matomu Audi markės automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25-31).

7. 2022 m. gegužės 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėjus įvykio vietą esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai, padarytos foto nuotraukos (b. l. 9-11).

8. 2022 m. gegužės 19 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kad apžiūrėjus dviratį „Giant“, kuriuo važiuodama nukentėjusioji buvo partrenka automobilio, užfiksuoti apgadinimai ir dviratis nufotografuotas (b. l. 16-18).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

9. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

10. A. K. kaltinamas pažeidęs KET 102 punkto reikalavimus, pagal kurį vairuotojas važiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (tame tarpe dviračiams ir kitoms). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, jog pažeidė minėtą KET 102 punktą.

11. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 1202/2022(02) nurodyta, jog L. S. konstatuotas stuburo juosmeninės dalies III-o slankstelio dešiniosios skersinės ataugos lūžis. Sužalojimas padarytas bukais objektais paveikus juosmens dešinę pusę, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 13 d. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmens sveikatos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

12. Įvertinus byloje ištirtą medžiagą, teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo asmens sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 102 punkto pažeidimai. Kaip minėta, pagal Kelių eismo taisyklių 102 punktą vairuotojas, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis A. K. nesilaikė, t. y nedavė kelio kryptimi nuo Laisvės al. link Kęstučio g. važiavusiai dviratininkei L. S. ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 102 punkto pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių – nukentėjusiosios L. S. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų.

13. Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

14. Kaltinamasis A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kiti aukščiau įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad A. K. 2022 m. balandžio 13 d. 17.10 val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nedavė kelio kryptimi nuo Laisvės al. link Kęstučio g. važiavusiai dviratininkei L. S., t. y. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 102 punkto reikalavimus su ja susidūrė ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajai L. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

15. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijas, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

16. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Jis turėjo ir galėjo įvertinti bei numatyti, kad išvažiuojant iš bromo ant šaligatvio, kuriuo vaikšto pėstieji, važinėjama dviračiais ir elektriniais paspirtukais, gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, tokioje situacijoje privalėjo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, tačiau, neįsitikinęs, ar pėsčiųjų ir dviratininkų taku niekas neateina, neatvažiuoja, tokio savo veikimo padarinių nenumatė, taigi elgėsi nusikalstamai nerūpestingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio, nukentėjusiajai aktyviai padėjo po eismo įvykio, rūpinosi ja, pasiruošęs buvo atlyginti žalą, pati nukentėjusioji šiame baudžiamajame procese nepareiškė civilinio ieškinio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

17. A. K. praeityje teistas vieną kartą, tačiau bausmę atlikęs, pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą laikomas neteistu. Nors baustas administracine tvarka būtent už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau daugelį šių pažeidimų padarė po šio nusikaltimo padarymo, kaip nurodė teismo posėdžio metu, pažeidimai padaryti ne jo, o jo tėvo, todėl policijai nurodys nusižengimus padariusį asmenį, kuris valdė jo nuosavybės mašiną. Kita vertus, administraciniai nusižengimai nėra laikytini šiurkščiais. Kaltinamasis narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš byloje pateiktų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį, matyti, kad jis yra nedirbantis, tačiau duomenų apie sveikatos problemas, trukdančias dirbti, byloje nėra, taip pat nėra duomenų apie kaltinamajam nustatytą ribotą darbingumą ar nedarbingumą.

18. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, itin neigiamai jį charakterizuojančių duomenų iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvimą, atsakomybę lengvinančios atsakomybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, gali būti skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 5 dalis, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

19. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64 ¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

20. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Be to, nors pati kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu, veiką jis padarė būdamas blaivus, nukentėjusioji buvo sužalota nesunkiai, tačiau kaip matyti iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jis laikytinas nedrausmingu vairuotoju, neatsakingai vairuojančiu transporto priemones, sistemingai pažeidinėjančiu KET, tiek prieš nusikaltimo padarymą tiek po nusikaltimo padarymo ne kartą baustas administracine tvarka, per 1 metus laiko net 8 kartus, tame tarpe ir už šiurkštų nusižengimą – vairavimą esant neblaiviam, kuomet nustatytas 1,12 promilių neblaivumas buvo artimas tam neblaivumo laipsniui, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, visos nuobaudos galiojančios, tame tarpe turėjo galiojančių administracinių nuobaudų ir prieš nusikaltimo padarymą, baudų nemoka. Pastebėtina, kad Administracinių nusižengimų išrašas patvirtina, jog dėl 2022 m. liepos 3 d. nusižengimo vairavus neblaiviam nutarimas yra priimtas 2022 m. liepos 21 d., jo apskundimo terminas praėjęs, tad yra įsiteisėjęs, juolab pats kaltinamasis nurodė, jog iš jo atimta teisė vairuoti.

22. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės formą, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis sistemingai, piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, yra baustas ir už vairavimą esant neblaiviam, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, į tai, kad asmuo nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina darbui, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis (įgyti) specialia (- ią) teise (- ę) vairuoti transporto priemones vienerių laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Tai atitinka teismų praktiką šio pobūdžio bylose (kasacinė nutartis: Nr. 2K-383/2013; Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-212-290/2018, Nr. 1A-322-327/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-284-870/2017, Nr. 1A-459-626/2017; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-222-557/2017 ir kt.).

VI. Dėl civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

23. Civilinis ieškinys nepareikštas.

24. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 114-117).

25. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme nėra.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 24 MGL, t. y. 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti bausmę – 16 MGL, t. y. 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nustatyti baudos sumokėjimo terminą – 6 (šešių) mėnesių, ir išaiškinti A. K., kad jis per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, bei pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui tai įrodantį banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai per antstolius.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.