- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- e2A-1005-459/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02228-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- R. T., S. V.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, ,,Gelvorasergel"
- Kategorijos
- 2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
- 2.1.2.7Kiti su sandoriais susiję klausimai
- 2.1.5.2Ieškinio senaties termino pradžia ir ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.5.21.3Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko turto
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams R. T. ir S. V. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, J. J., E. N., E. G., tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, O. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, N. D., antstolė B. T., antstolė A. R.-Ž., antstolė L. P., antstolė V. D..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo R. T. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos D. T. mirties; 2) nukreipti atsakovo R. T. skolos ieškovei VMI išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02448 į atsakovei S. V. nuosavybės teise priklausantį turtą: a) 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); b) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); c) 314/2429 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).; d) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); e) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini); f) negautas išmokas (kompensuojamoji senatvės pensija) – 273,92 Eur; g) piniginį indėlį su priklausančiomis palūkanomis, kurie buvo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ atidarytose sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, atsakovas yra VMI skolininkas, kurio skola valstybės biudžetui yra 10 767,34 Eur. VMI gavo antstolės B. T. 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą Nr. S-22-5-7128, kuriame nurodyta, kad skolininkas atsisakė priimti jam pagal įstatymą tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po D. T. mirties (duomenys neskelbtini). R. T. registro informacija, palikimą po D. T. mirties paveldėjo tik atsakovė S. V. (mirusiosios dukra). 2016 m. vasario 24 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Nr. BV8-957 nurodyta pastaba, kad nuo palikimo dalies atsisakė mirusiosios sūnus atsakovas R. T.. Atsakovas yra D. T. pirmosios eilės įpėdinis pagal įstatymą, taigi jis turėjo teisę į D. T. palikimą, tačiau šios savo teisės atsisakė savo sesers S. V. naudai. Ieškovės vertinimu, atsakovas palikimo atsisakė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. Atsakovas, per įstatyme nustatytą terminą nepriimdamas atsiradusio palikimo, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas kreditorės VMI teises. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs atsisakyti (nepriimti) palikimo, ieškovės žiniomis, nėra. Jokio turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, atsakovas taip pat šiuo metu neturi. Ieškovės manymu, byloje yra įrodytos visos sąlygos actio Pauliana ieškiniui tenkinti, todėl atsakovo atsisakymas (nepriėmimas) palikimo, atsiradusio po jo motinos D. T. mirties, turi būti pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Atsiliepimas
3. Atsakovai pateikė atsiliepimą, juo su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai neginčijo actio Pauliana sąlygų buvimo, tačiau manė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, taip pat nesutiko su reikalavimo apimtimi. Nurodė, kad ieškovė yra praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškovė nurodo, kad apie ginčo sandorį sužinojo 2022 m. vasario 10 d., kai gavo antstolės patvarkymą, ir nuo tos dienos skaičiuoja ieškinio senaties terminą. Atsakovai mano, kad ieškovei ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo tada, kai ji sužinojo apie ginčijamą sandorį, o nuo tada, kai turėjo sužinoti. Ieškovė yra valstybės institucija, kuri tvarko visų Lietuvoje esančių asmenų duomenis mokesčių klausimais, tarp jų ir žemės mokesčio mokėjimo klausimais. Ieškovė jau 2016 m. pabaigoje, ruošdama 2016 m. deklaracijas dėl žemės mokesčio, galėjo ir turėjo sužinoti, kad žemės mokestis nebeskaičiuojamas D. T., nes ji yra mirusi. Todėl jau tuo metu ieškovė privalėjo pasidomėti, kodėl mirusiosios D. T. žemės mokestis skaičiuojamas tik atsakovei, bet neskaičiuojamas atsakovui, kuris yra ieškovės skolininkas ir mirusiosios pirmosios eilės įpėdinis. Jei ieškovė būtų šiuos veiksmus atlikusi, tai apie atsakovo atsisakymą nuo palikimo būtų sužinojusi 2016 m. Todėl ieškovė galėjo ir turėjo sužinoti apie atsakovo atsisakymą nuo palikimo iki 2016 m. pabaigos, ir ieškinio senaties terminas jai pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 1 d., taigi yra praleistas. Atsižvelgdami į tai, atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškovės ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
4. Atsakovai pažymėjo, kad ieškiniu prašoma išieškojimą nukreipti į ne skolininkui priklausantį turtą visiškai nemotyvuojant, kodėl pasirinktas toks ieškovės teisių gynimo būdas. Kodėl neprašoma turtą, nuo kurio atsakovas atsisakė, pripažinti nuosavybės teisėmis jam, arba priteisti iš atsakovės skolos sumą atsakovui, neviršijant turto, nuo kurio buvo atsisakyta, vertės, suma būtų skirta atsiskaityti su ieškove. Iš testamento Nr. VM9-1836 matyti, kad paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą atsakovei išduotas į tą turtą, kuris testamentu buvo paskirtas atsakovui. Atsakovai mano, kad, jei teismas laikys, kad ieškinio senatis nėra praleista, tai nukreipti išieškojimą į ½ dalį buto su jam priklausančiu rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio viso buto vertė yra 54 000 Eur, tai reiškia, kad ½ dalies buto vertė yra 27 000 Eur, negali būti nukreiptas, nes jis yra 2011 m. kovo 17 d. sutartinės hipotekos pagrindu įkeistas N. D.. Ieškovė nurodo, kad atsakovo skola jai yra 10 767,34 Eur, tai reiškia, kad nukreipti išieškojimą galima tik į tiek turto, kiek užtenka skolai padengti, o ne į visą turtą. Vietoje žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti atskiri žemės sklypai, iš kurių 2 visiškai, o trečio dalis priklauso atsakovei. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra pastate, kuris stovi ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei S. V. priklauso 314/2429 jo dalys. Viso sklypo vertė yra 28 100 Eur, todėl atsakovei priklausanti dalis yra 3 632,52 Eur. Todėl buto su jam priskirta žemės sklypo dalimi vertė yra 8 932,52 Eur. Sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 14 100 Eur, kurio vieno užtektų patenkinti ieškovės reikalavimui. Sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 13 400 Eur, kurio irgi pakaktų ieškovės reikalavimui patenkinti. Todėl išieškojimas galėtų būti nukreiptas į vieną iš tų dviejų žemės sklypų, o ne į visą turtą, kurio atsakovas atsisakė, juolab, kad 273,92 Eur negautų išmokų (kompensuojamoji senatvės pensija) ir buvusio piniginio indėlio su priskaičiuotomis palūkanomis, buvusio AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nebėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimą tikslingiausia būtų nukreipti į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 14 100 Eur, o kitokie išieškojimo nukreipimai būtų pertekliniai ir neatitiktų įstatymų ir suformuotos teismų praktikos.
5. Trečiasis asmuo E. N. pareiškė savarankišką reikalavimą byloje, prašydama: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos D. T. mirties; 2) nukreipti atsakovo skolos trečiajam asmeniui E. N. išieškojimą pagal Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notaro E. S. 2009 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą: a) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); b) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); c) 314/2429 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); d) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); f) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); g) negautas išmokas (kompensuojamoji senatvės pensija) – 273,92 Eur; h) piniginį indėlį su priklausančiomis palūkanomis, kurie buvo akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų visas trečiojo asmens E. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nukreipti iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą į turtą, į kurį nukreiptas skolos išieškojimas pagal 2009 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
6. E. N. nurodė, kad yra atsakovo kreditorė, turinti galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. 2019 m. kovo 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Briugė“ (pradinė kreditorė) perleido reikalavimo teisę E. N. į atsakovą pagal 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaras E. S. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš atsakovo dėl 21 514 Lt nesumokėtos sumos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos, ir 125,70 Lt notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įrašo sudarymą išieškojimo. 2022 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-22-109-38746 antstolė L. P. vykdomojoje byloje išieškotoją VšĮ „Briugė“ (pradinę kreditorę) pakeitė į E. N.. Priimtame patvarkyme nurodyta, jog piniginis išieškojimas vykdomas dėl 6 267,29 Eur skolos ir 4 019,72 Eur palūkanų. Atsakovas registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas įsiskolinimo nedengia. Be to, atsakovui yra užvesta nemažai vykdomųjų bylų, vykdomų antstolių kontorose Lietuvoje. Vykdymo procese atliekant išieškotojo pakeitimo veiksmus, trečiasis asmuo E. N. iš antstolės L. P. gavo informaciją, kad atsakovui yra užvesta ši civilinė byla dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą. Antstolė E. N. papildomai 2022 m. spalio 6 d. atsiuntė pranešimą „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-22-109-39406, kuriuo E. N. buvo informuota apie šią nagrinėjamą civilinę bylą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo testamentinis įpėdinis, o atsakovė paveldėjimo teisę paveldėti pagal įstatymą įgijo tik testamentiniam įpėdiniui nepriėmus ir (ar) atsisakius priimti palikimą, atsakovas po savo motinos mirties turėjo įgyti nuosavybės teisę į turtą. Atsakovas savo paveldėjimo teisės neįgyvendino, nepriėmė ir (ar) atsisakė priimti palikimą po savo motinos mirties ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teises į jam turėjusį priklausyti turtą. Šie atsakovo veiksmai (veiksmų neatlikimas), nesiimant juridinių veiksmų nuosavybei įgyti, laikytini nesąžiningi kreditorių atžvilgiu. Atsakovas atsisakydamas priimti palikimą siekė, kad jo kreditoriai neįgytų teisės nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Todėl darytina išvada, jog, atsakovui atsisakius palikimo priėmimo, buvo pažeisti trečiojo asmens, kaip kreditoriaus, interesai, kadangi dėl tokių veiksmų trečiasis asmuo neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, o kito turto, iš kurio galėtų būti patenkintas kreditorės reikalavimas, atsakovas neturi.
Atsiliepimas
7. Atsakovai pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens E. N. savarankišką reikalavimą, kuriame su trečiojo asmens pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies. Atsakovai nurodė, kad E. N. gali nukreipti išieškojimą tik dėl jos reikalavimo, kuris atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, o ne visus jos reikalavimus ir antstolio išlaidas. Teismas turi apibrėžti reikalavimo apimtis, ir nuspręsti, kurio turto pakanka trečiojo asmens reikalavimui patenkinti, o ne nukreipti išieškojimą į visą turtą. Atsakovas pažymėjo, kad nukreipti išieškojimą į ½ dalį buto su jam priklausančiu rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), negalima, nes minėta buto dalis sutartinės hipotekos pagrindu yra įkeista N. D.. Be kita ko, yra ir kito turto, kurio vertė yra artimesnė trečiojo asmens E. N. reikalavimui. Trečiasis asmuo nurodė, kad turi reikalavimą į 10 287,01 Eur sumą, todėl nukreipti išieškojimą galima tik į tiek turto, kiek užtenka skolai padengti, o ne visą turtą.
8. Trečiasis asmuo J. J. pareiškė savarankišką reikalavimą byloje prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos D. T. mirties; 2) nukreipti atsakovo skolos trečiajam asmeniui J. J. išieškojimą pagal Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarės I. M. 2012 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1465 į atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą: a) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); b) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); c) 314/2429 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); d) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); e) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).; f) negautas išmokas (kompensuojamoji senatvės pensija) – 273,92 Eur; g) piniginį indėlį su priklausančiomis palūkanomis, kurie buvo akcinėje bendrovėje „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų visas trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nukreipti iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimą į turtą, į kurį nukreiptas skolos išieškojimas pagal 2012 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1465.
Šalies argumentai
9. J. J. nurodė, kad Klaipėdos miesto ketvirtojo notarų biuro notarė I. M. 2012 m. kovo 23 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1465 neprotestuotiname vekselyje dėl išieškojimo iš atsakovo vekselio turėtojo trečiojo asmens naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 13 800 Lt. Vykdomasis įrašas išduotas dėl 13 800 Lt nesumokėtos sumos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos, ir 69 Lt notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įrašo sudarymą išieškojimo. Trečiasis asmuo 2012 m. vykdomąjį įrašą vykdyti pateikė antstolei B. T., kuri užvedė vykdomąją bylą Nr. 0005/12/00622 dėl skolos išieškojimo iš atsakovo. 2022 m. birželio 3 d. duomenimis, neišieškota yra 3 996,76 Eur skolos, 777,03 Eur palūkanų. Atsakovas registruotino nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas įsiskolinimo trečiajam asmeniui nedengia. Be to, atsakovas turi 8 vykdomąsias bylas. Vykdymo proceso metu trečiasis asmuo gavo 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą dėl informacijos suteikimo Nr. S22-5-7128, kuriuo trečiasis asmuo informuotas apie tai, kad vykdomosios bylos vykdymo eigoje buvo nustatyta, kad atsakovo motina D. T. mirė ir kad 2016 m. vasario 24 d. Klaipėdos miesto 8-ojo biuro notarė B. V. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. BV8-957, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijime nurodyta pastaba, jog nuo palikimo dalies atsisakė mirusiosios sūnus R. T., todėl visą turtą (įskaitant ir nekilnojamąjį) po D. T. mirties paveldėjo mirusiosios dukra atsakovė S. V.. Patvarkyme nurodyta, kad anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas R. T., galbūt siekdamas dirbtinai sumažinti savo mokumo galimybes ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su savo išieškotojais, po savo motinos mirties atsisakė priimti jam pagal įstatymą tenkančią palikimo dalį. Taigi atsakovui atsisakius palikimo priėmimo, buvo pažeisti trečiojo asmens interesai, kadangi dėl tokių veiksmų trečiasis asmuo neteko galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėtą turtą, o kito turto, iš kurio galėtų būti patenkintas kreditoriaus reikalavimas, atsakovas neturi.
Atsiliepimas
10. Atsakovai pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens J. J. pareikštą savarankišką reikalavimą, juo prašė J. J. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies ir jo išieškojimą nukreipti tik į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 314/2429 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš trečiojo asmens visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu prašoma išieškojimą nukreipti į ne skolininkui priklausantį turtą motyvuojant tuo, kad vykdymo eigoje antstolis pats pasirinks turtą, kurį realizuos, tačiau trečiasis asmuo gali reikalauti nukreipti išieškojimą tik į jo reikalavimą, kuris atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, o ne visus jo reikalavimus ar antstolio išlaidas. Kitokie išieškojimo nukreipimai būtų pertekliniai.
11. Trečiasis asmuo E. G. pareiškė savarankišką reikalavimą byloje, kuriuo prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo R. T. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo motinos D. T. mirties; 2) nukreipti atsakovo skolos trečiajam asmeniui išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/01097 į atsakovei S. V. nuosavybės teise priklausantį turtą: a) ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); b) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); c) 314/2429 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); d) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); e) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); f) 273,92 Eur negautas išmokas (kompensuojamoji senatvės pensija); g) piniginį indėlį su priklausančiomis palūkanomis, kurios buvo akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
12. E. G. nurodė, kad jis yra atsakovo kreditorius 12 110,48 Eur. Apie atsakovo atsisakymą priimti palikimą sužinojo, kai buvo įtrauktas dalyvauti į bylos nagrinėjimą. Skola iš atsakovo nėra išieškoma, nes šis neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą vykdymo procese. Atsakovas buvo testamentinis įpėdinis ir po savo motinos mirties turėjo paveldėti šį turtą – ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, atkuriamąsias santaupas ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. Byloje esančiais duomenimis, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio 2435/10180 dalis paveldėjo atsakovė S. V., ir kurias, jei nebūtų atsisakęs palikimo, būtų paveldėjęs atsakovas, yra atidalytas ir suformuotas į tris atskirus žemės sklypus, t. y. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurio 314/2429 dalis priklauso atsakovei S. V., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei S. V., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei S. V.. Atsakovas neturėdamas pakankamai turto padengti visus įsiskolinimus ir faktiškai būdamas nemokus, neprivalėjo sudaryti šio sandorio. Atsakovas žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditorių teises ir interesus, nes skola buvo susidariusi seniai, iš jo buvo vykdomas išieškojimas ne tik pagal 2010 m. vykdomąjį raštą, bet ir kiti kreditoriai vykdė išieškojimą. Atsakovas sąmoningai vengia vykdomųjų dokumentų vykdymo, todėl dėl akivaizdaus sąžiningų ketinimų principo reikalavimų pažeidimo, atsisakant priimti palikimą, buvo pažeistos ne tik ieškovo, bet ir kitų kreditorių teisės bei teisėti interesai. Akivaizdu, kad atsakovo tikslas atsisakyti palikimo buvo išvengti išieškojimo iš jam pagal įstatymą ir testamentą priklausančios palikimo dalies, šis atsisakymo nuo palikimo tikslas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sandoris kaip prieštaraujantis gerai moralei yra niekinis.
Atsiliepimas
13. Atsakovai pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens E. G. pareikštą reikalavimą, juo prašė trečiojo asmens E. G. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies ir jo išieškojimą nukreipti tik į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovai nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimu prašoma išieškojimą nukreipti į ne skolininkui priklausantį visą turtą, nuo kurio priėmimo jis atsisakė, visiškai nemotyvuojant. Atsakovai pažymėjo, kad trečiasis asmuo gali reikalauti nukreipti išieškojimą tik dėl jo reikalavimo, kuris atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo, o ne visus jo reikalavimus ar antstolio išlaidas. Todėl teismas turi apibrėžti reikalavimo apimtis ir nuspręsti, kurio turto pakanka jo reikalavimui patenkinti. Atsakovai mano, kad nukreipti išieškojimą į ½ dalį buto su jam priklausančiu rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio viso buto vertė yra 54 000 Eur, tai reiškia, kad ½ dalis buto vertė yra 27 000 Eur, negalima, nes jis yra 2011 m. kovo 17 d. sutartinės hipotekos pagrindu įkeistas trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, N. D., o be to, yra ir kito turto, kurio vertė artimesnė E. G. reikalavimui. Nukreipti išieškojimą galima tik į tiek turto, kiek užtenka skolai padengti, o ne į visą turtą. Kitokie išieškojimo nukreipimai būtų pertekliniai.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
14. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį ir trečiųjų asmenų pareikštus savarankiškus reikalavimus tenkino visiškai. Priėmė trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. N. ir J. J. atsisakymą reikalavimo nukreipti išieškojimą į piniginį indėlį su priklausančiomis palūkanomis AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo R. T. atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po atsakovo motinos D. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Leido nukreipti atsakovo R. T. skolų ieškovei VMI (vykdomoji byla Nr. 0005/12/02448) ir trečiajam asmeniui E. G. (vykdomoji byla Nr. 0004/10/01097) išieškojimą į atsakovui R. T. tenkančią jo motinos D. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo dalį, kurią paveldėjo atsakovė S. V. ir kurią sudaro:
1) 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 314/2429 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 273,92 Eur negautų išmokų (kompensuojamosios senatvės pensijos), buvusių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje;
7) piniginis indėlis su priskaičiuotomis palūkanomis akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Leido nukreipti atsakovo R. T. skolų trečiajam asmeniui E. N. (vykdomoji byla Nr. 0109/09/01706) ir trečiajam asmeniui J. J. (vykdomoji byla Nr. 0005/12/00622) išieškojimą į atsakovui R. T. tenkančią jo motinos D. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo dalį, kurią paveldėjo atsakovė S. V. ir kurią sudaro:
1) 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 314/2429 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 273,92 Eur negautų išmokų (kompensuojamosios senatvės pensijos), buvusių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje.
Priteisė trečiajam asmeniui E. N. iš atsakovo R. T. 1 773 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui J. J. iš atsakovo R. T. 2 476,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui E. G. iš atsakovo R. T. 272 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo R. T. 242 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo R. T. valstybei 116,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-173-1030/2023 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-4416-1030/2022) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus, priklausančius atsakovei S. V., perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės teisės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo draudimo – paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo pagrindiniai motyvai:
14.1. 2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. N. ir J. J. atstovė jų vardu atsisakė reikalavimo nukreipti išieškojimą į piniginį indėlį su priklausančiomis palūkanomis, kurie buvo AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi banko pateiktais duomenimis, piniginių lėšų likutis sąskaitoje yra tik 0,98 Eur. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 str. 1 d. suteikia teisę ieškovui bet kurioje proceso stadijoje žodžiu ar raštu atsisakyti pareikšto ieškinio. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 str. 2 d.). Trečiųjų asmenų atstovės pateiktas atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, tretiesiems asmenims procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.), todėl trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. N. ir J. J. pateiktas ieškinio atsisakymas priimamas ir civilinės bylos dalis nutraukiama.
14.2. Dėl atsakovų argumentų, kad ieškovė turėjo anksčiau sužinoti apie palikimo atsisakymą, administruodama žemės mokestį, teismas pažymėjo, jog informacija apie giminystės ir svainystės ryšius gali būti teikiama mokesčių administravimo institucijoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti (Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 str. 6 d.). Žemės mokesčio mokėtojas yra žemės savininkas (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d.). Ginčo žemės sklypų savininkė buvo mirusioji D. T., o vėliau – atsakovė S. V.. Teismo vertinimu, ieškovė VMI, administruodama žemės mokestį, neturėjo nei objektyvaus poreikio, nei teisinio pagrindo rinkti duomenis apie žemės sklypų savininkių ir atsakovo, kaip jos skolininko, giminystės ryšius, nes tai nebuvo reikalinga žemės mokesčio administravimo funkcijai atlikti. Todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė, kaip atsakovo kreditorė, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga ar kad turėjo pareigą anksčiau sužinoti apie tai, kad skolininkas yra atsisakęs palikimo.
14.3. Teismas pažymėjo, jog būtent antstolis atlieka skolininko turto paiešką, tikrina registrus, susijusius su skolininko turtinėms teisėms, renka duomenis apie skolininko turtinę padėtį ir, esant reikalui, atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Šios funkcijos negali būti perkeltos išieškotojams, taip pat ir VMI. Sutiko ir su ieškovės argumentais, kad priverstinis išieškojimas iš atsakovo buvo vykdomas dar iki D. T. mirties, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, vykdydamas savo pareigas, nuolat tikrins antstolis. Antstolė B. T. teismui pateikė paaiškinimą, kad ji, 2022 m. vasario 10 d. patikrinusi Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad atsakovo motina mirė ir gavo duomenis iš Testamentų registro, kad 2016 m. vasario 24 d. notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą; atsižvelgdama į tai, antstolė nedelsdama priėmė 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą Nr. S-22-5-7128 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo ieškovę bei trečiąjį asmenį J. J. informavo apie galbūt pažeistus jų, kaip kreditorių, interesus. Šiame kontekste pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02448, kurioje išieškotoja yra VMI, nėra ankstesnių duomenų, iš kurių išieškotoja VMI būtų galėjusi spręsti, kad skolininkas R. T. yra įgijęs teisę į palikimą.
14.4. Teismas nustatė, kad ieškovė VMI, 2022 m. vasario 10 d. sužinojusi apie ginčijamą palikimo atsisakymo sandorį bei neturėjusi pareigos apie šį sandorį sužinoti anksčiau ir ieškinį teismui pateikusi 2022 m. balandžio 5 d., nepraleido vienų metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti, todėl atsakovų prašymas taikyti ieškinio senatį dėl ieškovės pareikštų reikalavimų atmestas kaip nepagrįstas.
14.5. Nustatė, kad antstolių B. T., V. D. bei L. P. kontoroje vykdomi išieškojimai iš atsakovo ieškovei VMI bei tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškus reikalavimus, E. G., E. N., J. J.. Taigi vykdomi išieškojimai yra nebaigti, reikalavimo teisės galiojančios. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė ir tretieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, E. G., J. J., E. N. yra atsakovo kreditoriai, turintys neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę.
14.6. Nurodė, kad atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovės ir trečiųjų asmenų, kaip atsakovo kreditorių, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios motinos turto dalies, nebeliko realios galimybės visiškai ar iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Todėl konstatuota, kad ginčo sandoris pažeidė kreditorių teises ir interesus.
14.7. Nurodė, kad atsakovas iš esmės su actio Pauliana sąlygų egzistavimu sutiko ir jų buvimo neginčijo. Todėl padarė išvadą, jog atsakovas turtą, kuris abiejų jo tėvų valia, išreikšta bendrame sutuoktinių testamente, po jų mirties turėjo atitekti jam, veikdamas kaip apdairus, protingas ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, po motinos mirties turėjo priimti. Tačiau atsakovas palikimo atsisakė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto, taigi veikė nesąžiningai. Toks skolininko palikimo atsisakymas, turint skolinių įsipareigojimų ir kreditorių, žinant apie antstolių vykdomą išieškojimą, laikytinas siekiu išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, tai neabejotinai pažeidė kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teisėtus interesus atgauti iš skolininko išieškomas sumas. Toks palikimo atsisakymas pažeidė kreditorių teises ir skolininkas apie tai žinojo, nesiekė grąžinti turimų skolų, perleisdamas savo turto dalį artimiems giminaičiams – seseriai S. V., tokiais veiksmais savo turtą sumažindamas ir taip sukeldamas realią grėsmę, kad turimi skoliniai įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, tai kartu patvirtina ir asmens nesąžiningumą.
14.8. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių skolininkas būtų privalėjęs atsisakyti palikimo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl atsižvelgiant į tai, kad byloje ginčo dėl actio Pauliana taikymo sąlygų nėra, priešingai, atsakovas sutiko su actio Pauliana taikymo sąlygomis, atsakovo vienašalis sandoris – atsisakymas palikimo, atsiradusio po motinos D. T. mirties, pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
14.9. Nors atsakovai prašė ieškovės patikslintą ieškinį bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, tenkinti iš dalies, t. y. išieškojimą nukreipti tik į tam tikrą turtą, o ne į visą turtą, kurio atsakovas atsisakė, nes kiti išieškojimo nukreipimai būtų pertekliniai, tačiau šiuo atveju teismas sutiko su trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, argumentais, jog, nukreipus išieškojimą į pirmiau nurodytą turtą, jo realizavimą vykdys antstolis. Atsakovų pateikti duomenys apie ginčo turto rinkos vertę nereiškia, kad būtent už tokią kainą jis bus realizuotas priverstinio vykdymo procese. Pažymėjo ir tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos numato, kokia eilės tvarka, būdu, iš kokio turto ir (ar) kt. yra išieškoma, ir šiomis nuostatomis, be kita ko, užtikrinama, kad nebūtų išieškota daugiau nei reikalinga skoloms padengti. Todėl ieškovės ir trečiųjų asmenų pareikštais reikalavimais nesudaroma prielaidų nukreipti išieškojimą į daugiau turto nei būtina kreditorių reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, išieškojimas nukreipiamas į tą palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas.
14.10. Konstatavo, kad nors išieškojimas iš 1/2 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka, tačiau šiuo atveju, leidus nukreipti išieškojimą į hipoteką įkeistą turtą, hipotekos kreditoriaus teisės ir interesai bus užtikrinami, taikant vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatose numatytas hipotekos kreditoriaus teisių garantijas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės VMI bei trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, E. G., E. N. bei J. J. reikalavimai dėl išieškojimo nukreipimo ir į 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), tenkinti.
14.11. Pažymėjo, kad būtinybę ieškovei ir tretiesiems asmenims ginti savo pažeistas teises teisme nulėmė atsakovo R. T. sudarytas ir negaliojančiu pripažintas vienašalis sandoris, taigi būtent jo neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su susidariusiomis bylinėjimosi išlaidomis. Todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei ir tretiesiems asmenimis priteistos tik iš atsakovo R. T..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas R. T. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; sprendimo dalį, kuria leista apelianto skolų J. J., E. N. ir E. G. išieškojimą nukreipti į visą turtą, nuo kurio apeliantas atsisakė, panaikinti ir tą bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš apelianto į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo iš apelianto J. J., E. N. ir E. G., ir tą bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitose dalyse sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
15.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Mano, kad ieškovei ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo tada, kada sužinojo apie ginčijamą sandorį, o nuo tada, kada turėjo sužinoti. Nurodo, kad ieškovė jau 2016 m. pabaigoje, ruošdama 2016 m. deklaracijas dėl žemės mokesčio, galėjo ir turėjo sužinoti, kad žemės mokestis nebeskaičiuojamas D. T., kadangi ji yra mirusi, o skaičiuojamas tik S. V., bet neskaičiuojamas R. T., kuris yra ieškovės skolininkas ir mirusiosios pirmosios eilės įpėdinis. Todėl jau tuo metu ieškovė privalėjo pasidomėti, kodėl D. T. žemės mokestis skaičiuojamas tik S. V., o neskaičiuojamas R. T.. Jei ieškovė būtų šiuos veiksmus atlikusi, tai apie R. T. atsisakymą nuo palikimo būtų sužinojusi 2016 m., todėl ieškinio senatis yra praleista ir egzistuoja pagrindas ieškiniui atmesti.
15.2. Nurodo, kad tiek ieškovė, tiek J. J., E. N. ir E. G. neturi teisės kiekvienas reikalauti nukreipti išieškojimą į visą turtą, nuo kurio apeliantas atsisakė, o turi teisę nukreipti tik į tą turtą, kurio pakanka jų reikalavimų patenkinimui. Teismas turi apibrėžti reikalavimo apimtis ir nuspręsti, kurio turto pakanka jo reikalavimui patenkinti, o ne palikti tokį sprendimą antstoliui ir nukreipti išieškojimą į visą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Nesutinka su teismo sprendimu nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį buto su rūsiu, kurio bendras plotas 60,98 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra 2011 m. kovo 17 d. sutartinės hipotekos pagrindu įkeistas N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), o be to, yra ir kito turto, kurio vertė artimesnė J. J., E. N. ir E. G. reikalavimams.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė VMI prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
16.1. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad ieškovei ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo tada, kada sužinojo apie ginčijamą sandorį, o nuo tada, kada kreditorius turėjo sužinoti. Pažymi, kad objektyviai VMI yra neįmanoma kontroliuoti skolininkų turtinę padėtį, vykdomą veiklą, tarp jų ir mirties atvejus. Svarbu tai, kad apie atsakovo atsisakymą priimti palikimą VMI tapo žinoma tik 2022 m. vasario 10 d., gavus antstolės B. T. 2022 m. kovo 15 d. patvarkymą Nr. S-22-5-12224. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, ieškovė nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, ji 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo faktą, jog nukreipus išieškojimą į turtą, jo realizavimą vykdys antstolis. Vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos numato, kokia eilės tvarka, būdu, iš kokio turto ir (ar) kt. yra išieškoma, ir šiomis nuostatomis, be kita ko, užtikrinama, kad nebūtų išieškota daugiau nei reikalinga skoloms padengti. Todėl VMI ir trečiųjų asmenų pareikštais reikalavimais nesudaroma prielaidų nukreipti išieškojimą į daugiau turto nei būtina kreditorių reikalavimams patenkinti.
16.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismui leidus nukreipti išieškojimą į hipoteką įkeistą turtą, buvo priimtas teisingas sprendimas, nes vykdymo procese antstolis turės kreiptis į hipotekos kreditorių siekiant gauti jo sutikimą. O jeigu hipotekos kreditorius nepateiktų sutikimo, kiti atsakovo kreditoriai galėtų inicijuoti kitas bylas, kad sutikimas būtų gautas arba hipoteka, kuri trečiųjų asmenų manymu yra pasibaigusi, būtų panaikinta.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Šalies argumentai
17.1. Kreditorius E. G. su atsakovo apeliaciniu skundu, kiek tai yra susiję su šiuo kreditoriumi, nesutinka, todėl skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo atsakovės nuosavybėn. Pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido nukreipti išieškojimą į visą turtą.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą tretieji asmenys J. J. ir E. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
18.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tenkindamas trečiųjų asmenų E. N. ir J. J. reikalavimus, nukreipė išieškojimą į visą turtą, kurį atsakovas R. T. buvo atsisakęs priimti.
18.2. Pažymi, kad atsakovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010 pateiktais išaiškinimais, jie šio nagrinėjamo ginčo atveju netaikytini, nes šios bylos ratio decidendi nesutampa su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos aplinkybėmis.
18.3. Nurodo, kad atsakovas klaidingai interpretuoja CK 6.66 straipsnio 4 dalies normą, kadangi, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikant restituciją, išieškojimas yra nukreipiamas į visą turtą, o patenkinus kreditoriaus reikalavimą, likęs turtas grąžinamas skolininkui.
18.4. Pažymi, kad jei laikytųsi atsakovo apeliaciniame skunde dėstomos pozicijos, kad teismas byloje turi nuspręsti, į kokį konkretų turtą turi būti nukreipiamas išieškojimas, tai tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimas gali likti ir nepašalintas, nes, pavyzdžiui, nukreipus išieškojimą į vieną iš turto objektų, jo antstolis vykdymo procese gali ir nerealizuoti, t. y. varžytynių procese turto gali niekas nenupirkti, o tokiu atveju tai reikš, kad kreditoriaus teisių pažeidimas nėra pašalintas.
18.5. Nurodo, kad atsakovo pateikti duomenys apie ginčo turto rinkos vertę nereiškia, kad būtent už tokią kainą jis bus realizuotas priverstinio vykdymo procese.
18.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai leido išieškojimą nukreipti į hipoteka keistą turtą. Būtent vykdymo procese antstolis turės kreiptis į hipotekos kreditorių siekdamas gauti jo sutikimą. Jeigu hipotekos kreditorius nepateiktų sutikimo, kiti atsakovo kreditoriai galėtų inicijuoti procesus, kad sutikimas būtų gautas arba hipoteka, kuri, trečiųjų asmenų manymu, yra pasibaigusi, būtų panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
20. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės B. T. žinioje yra šios vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0005/12/00622, pradėta pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės 2012 m. kovo 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. M-1465 dėl 3 996,76 Eur skolos, 19,98 Eur už vykdomojo įrašo sudarymą bei palūkanų išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojui J. J.; 2) vykdomoji byla Nr. 0005/12/02448, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-9789-676/2012 dėl 57,92 Eur baudos už kiekvieną antstolio reikalavimo neįvykdymo dieną išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojai VMI. Pažymėtina, kad 2022 m. kovo 3 d. atsakymu į VMI užklausą antstolė nurodė, kad skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. 0005/12/02448 yra 10 767,34 Eur (v. b. Nr. 0005/12/02448, l. 109). Nustatyta ir tai, kad antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0004/10/01097, pradėta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6003-512/2010 dėl 10 400,01 Eur skolos, palūkanų bei 366,37 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojui E. G.. Antstolės L. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0109/09/01706, pradėta pagal Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro 2009 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6 267,29 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininko R. T. išieškotojai E. N. (pradinė kreditorė VšĮ „Briugė“, kuri 2019 m. kovo 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2903/2019 perleido reikalavimą į atsakovo skolą kreditorei E. N. (v. b. Nr. 0109/09/01706, l. 58-61)).
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai yra D. T. (buvusi pavardė M.) vaikai (el. b. 1 failas, 17, 18 psl.). D. T. nuo (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su A. T. (A. T.) ir sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) buvo sudarę bendrą sutuoktinių testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 failas, 13, 14 psl.). Šiuo bendru sutuoktinių testamentu A. T. butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), atkuriamąsias santaupas, pinigines lėšas ir visą kitą turtą, kad ir kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, po savo mirties paliko sutuoktinei D. T., o D. T. pirmiau nurodytą turtą paliko savo sutuoktiniui A. T.. Aptariamu testamentu testatoriai taip pat susitarė, kad, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, dukra S. V. paveldės 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), o sūnus R. T. – 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, atkuriamąsias santaupas ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų.
24. A. T. mirė (duomenys neskelbtini), o D. T. – (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 15, 27 psl.). Kaip matyti iš byloje esančių 2007 m. balandžio 26 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą ir nuosavybės teisės liudijimų (el. b. 1 failas, 27–30 psl.) bei Nekilnojamojo turto registro išrašų (el. b. 1 failas, 22, 23 psl.), po mirusio sutuoktinio palikimo priėmimo D. T. nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2435/12159 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 27 d. įsakymu (el. b. 1 failas, 31 psl.) buvo nustatyta, kad D. T. priklauso 2435/10180 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (el. b. 1 failas, 24–26 psl.) matyti, kad padalijus žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2435/10180 dalys nuosavybės teise priklausė D. T..
25. (duomenys neskelbtini) mirus atsakovų motinai D. T., atsakovas R. T. 2016 m. sausio 14 d. Klaipėdos miesto 8-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriuo atsisakė jam pagal testamentą ir pagal įstatymą priklausančios palikimo dalies (el. b. 1 failas, 12 psl.). 2016 m. sausio 14 d. atsakovė S. V. Klaipėdos miesto 8-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po motinos D. T. mirties (el. b. 1 failas, 11 psl.).
26. Pagal 2016 m. vasario 24 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016 m. vasario 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 41–49 psl.), atsakovė S. V. pagal testamentą ir pagal įstatymą po motinos D. T. mirties bendrai paveldėjo: 1) butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2435/10180 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 273,92 Eur negautų išmokų (kompensuojamosios senatvės pensijos), esančių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje; 5) piniginį indėlį su priskaičiuotomis palūkanomis, esančius akcinės bendrovės „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų (el. b. 1 failas, 84–87, 96, 97) matyti, kad padalijus žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei S. V. nuosavybės teise priklauso 314/2429 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus pirmiau aptarto sutuoktinių bendro testamento turinį (pagal kurį atsakovei S. V. buvo palikta 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui R. T. – likęs turtas) bei pirmiau nurodytą vėlesnį žemės sklypų padalijimą, konstatuotina, kad atsakovas R. T. vienašaliu sandoriu – palikimo atsisakymu – atsisakė savo teisės nuosavybės teise įgyti šį turtą: 1) 1/2 dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 314/2429 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 273,92 Eur negautų išmokų (kompensuojamosios senatvės pensijos), buvusių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriuje; 7) piniginį indėlį su priskaičiuotomis palūkanomis AB „Swedbank“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
28. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu tenkino ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, reikalavimą dėl vienašalio sandorio (palikimo atsisakymo) pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.
Dėl ieškinio senaties
29. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Mano, kad ieškovei ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo tada, kada sužinojo apie ginčijamą sandorį, o nuo tada, kada turėjo sužinoti. Nurodo, kad ieškovė jau 2016 m. pabaigoje, ruošdama 2016 m. deklaracijas dėl žemės mokesčio, galėjo ir turėjo sužinoti, kad žemės mokestis nebeskaičiuojamas D. T., kadangi ji yra mirusi, o skaičiuojamas tik S. V., bet neskaičiuojamas R. T., kuris yra ieškovės skolininkas ir mirusiosios pirmosios eilės įpėdinis. Todėl jau tuo metu ieškovė privalėjo pasidomėti, kodėl D. T. žemės mokestis skaičiuojamas tik S. V., o neskaičiuojamas R. T.. Jei ieškovė būtų šiuos veiksmus atlikusi, tai apie apelianto atsisakymą nuo palikimo būtų sužinojusi 2016 m., todėl ieškinio senatis yra praleista ir egzistuoja pagrindas ieškiniui atmesti.
30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015).
31. Terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienų metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
32. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, tai yra ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Taigi asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti.
33. Pažymėtina, kad ieškovė apie D. T. mirtį bei palikimo priėmimo faktą nežinojo ir iš esmės neturėjo galimybių sužinoti apie šias aplinkybes. Ieškovė yra valstybinė institucija, kurios viena iš funkcijų yra piniginių prievolių valstybei išieškojimas. Nurodyta aplinkybė lemia tai, jog objektyviai jai yra neįmanoma kontroliuoti skolininkų turtinę padėtį, vykdomą veiklą, kartu ir mirties atvejus. Svarbu tai, kad apie apelianto atsisakymą priimti palikimą ieškovei tapo žinoma tik 2022 m. vasario 10 d., gavus antstolės B. T. 2022 m. vasario 10 d. patvarkymą Nr. S-22-5-7128. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, ieškovė nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, ji 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad priverstinis išieškojimas iš apelianto buvo vykdomas dar iki D. T. mirties, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie apelianto turtinę padėtį, vykdydama savo pareigas, nuolat tikrins antstolė. Be to, įstatymas ieškovei nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Ieškovė neturėjo pareigos nuolat tikrinti skolininko turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingai didelių papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga ir neatitiktų protingumo kriterijų. Tokia praktika formuojama ir kitose bylose (Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-531-896/2022). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė actio Pauliana ieškinio senaties termino nepraleido.
Dėl (ne)nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos
34. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010, suformuotai praktikai analogiškose bylose dėl actio Pauliana institutui būdingos restitucijos formos.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).
36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-99/2010 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010 išnagrinėjo bylą dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, taikant actio Pauliana institutą, kai kreditorius ginčijo skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą dovanojimo sutartį, kuria perleistas nekilnojamasis turtas dukteriai. Taigi, remtis apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010 nėra jokio pagrindo, nes nesutampa šių bylų ratio decidendi, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos analogiškose bylose.
Dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių
37. Apeliantas teigia, kad tiek ieškovė, tiek J. J., E. N. ir E. G. neturi teisės kiekvienas reikalauti nukreipti išieškojimą į visą turtą, nuo kurio apeliantas atsisakė, o turi teisę nukreipti tik į tą turtą, kurio pakanka jų reikalavimų patenkinimui. Teismas turi apibrėžti reikalavimo apimtis ir nuspręsti, kurio turto pakanka jo reikalavimui patenkinti, o ne palikti tokį sprendimą antstoliui ir nukreipti išieškojimą į visą turtą.
38. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantas klaidingai interpretuoja CK 6.66 straipsnio 4 dalies normą. Anot apelianto, CK 6.66 straipsnio 4 dalis nagrinėjamo ginčo kontekste reiškia, kad pripažinus apelianto atsisakymą nuo palikimo, išieškojimas kreditoriui gali būti nukreipiamas tik į tam tikrą turtą, o ne į visą turtą, kurio apeliantas atsisakė. Civilinio kodekso šeštos knygos komentare dėl CK 6.66 straipsnio 4 dalies išaiškinama, jog „kreditorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį, siekia apginti savo interesus. Todėl patenkinus tokį ieškinį ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o skiriamas actio Pauliana ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Pagal komentuojamo straipsnio 4 dalį, patenkinus reikalavimą, likusį turtą būtina grąžinti skolininkui“. Taigi akivaizdu, kad pripažinus sandorį negaliojančiu, taikant restituciją, išieškojimas yra nukreipiamas į visą turtą, o patenkinus kreditoriaus reikalavimą, likęs turtas grąžinamas skolininkui. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje yra būtent įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik kreditoriui ir tik tos apimties, kiek reikia padarytam pažeidimui pašalinti. Ši norma reiškia, kad iš sandorio, kuris pripažintas negaliojančiu, turi būti patenkintas tik kreditoriaus reikalavimas, o likęs turtas turi būti sugrąžintas skolininkui. Nagrinėjamu atveju, kad būtų pašalintas apelianto padarytas pažeidimas, išieškojimas turi būti nukreipiamas į visą turtą ir atitinkamai, jeigu po antstolio atlikto išieškojimo liks paties turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, ar piniginių lėšų, jeigu bus įvykdytos varžytynės turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, likęs turtas ir (ar) piniginės lėšos bus grąžinamos apeliantui.
39. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su trečiųjų asmenų nuomone, kad jeigu būtų galima laikytis apelianto dėstomos pozicijos, kad teismas byloje turi nuspręsti, į kokį konkretų turtą turi būti nukreipiamas išieškojimas, tai tokiu atveju kreditoriaus teisių pažeidimas gali likti ir nepašalintas, nes nukreipus išieškojimą į vieną iš turto objektų, jo antstolis vykdymo procese gali ir nerealizuoti, t. y. varžytynių procese turto gali niekas nenupirkti, o tokiu atveju tai reikš, kad kreditoriaus teisių pažeidimas nėra pašalintas. Pažymėtina, kad actio Pauliana ieškinio tikslas nėra sandorio pripažinimas negaliojančiu, tai yra tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukreipus išieškojimą į anksčiau minėtą visą turtą, kurio apeliantas atsisakė, jo realizavimą vykdys antstolis. Apelianto pateikti duomenys apie ginčo turto rinkos vertę nereiškia, kad būtent už tokią kainą tas turtas bus realizuotas priverstinio vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuojančios nuostatos numato, kokia eilės tvarka, būdu, iš kokio turto ir kaip yra išieškoma, ir šiomis nuostatomis, be kita ko, užtikrinama, kad nebūtų išieškota daugiau nei reikalinga skoloms padengti. Tam, kad būtų tinkamai įvykdytas išieškojimas ir kreditorių reikalavimai būtų patenkinti, realiai įgyvendinti actio Pauliana ieškinio tikslai, išieškojimas turi būti nukreiptas į visą turtą, tai pagrįstai priimdamas ginčijamą sprendimą ir padarė pirmosios instancijos teismas.
Dėl išieškojimo nukreipimo į hipoteka įkeistą turtą
41. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukreipti išieškojimą į 1/2 dalį buto su rūsiu, kurio bendras plotas 60,98 kv. m, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra 2011 m. kovo 17 d. sutartinės hipotekos pagrindu įkeistas N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), o be to, yra ir kito turto, kurio vertė artimesnė J. J., E. N. ir E. G. reikalavimams. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pačioje byloje turėjo išspręsti klausimą, ar galima į hipoteka įkeistą turtą nukreipti išieškojimą, o ne tai palikti spręsti vykdymo procese.
42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. CPK 747 straipsnyje, reglamentuojančiame išieškojimo trečiųjų asmenų naudai iš įkeitimu ar hipoteka įkeisto skolininko turto tvarkos ypatumus, nustatyta, kad, išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius sutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, išieškojimas iš tokio turto vykdomas šio kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismo sprendimu patenkinus actio Pauliana ieškinį ir nukreipus išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas, tokiam išieškojimui yra taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos, įskaitant nustatančios pareigą kreiptis dėl hipotekos kreditoriaus sutikimo (CPK 747 straipsnis). Šie veiksmai yra priverstinio vykdymo proceso dalykas, o ne šios bylos dalykas, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad trečiasis asmuo N. D. civilinėje byloje nėra išreiškęs savo sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto ginčo buto, savaime nesudaro prielaidų atmesti ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimo dėl išieškojimo nukreipimo į butą.
44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 747 straipsnio nuostatos, jog vykdyti išieškojimo iš įkeisto ar hipoteka apsunkinto turto be įkaito turėtojo sutikimo negalima, nedaro hipotekos kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, teisių absoliučių. Nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise. Bet kuri civilinė teisė gali būti ginama, jeigu subjektas nepažeidžia civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principų. Vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-467-684/2017). Taigi, nors kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu, yra privilegijuotas kreditorius ir atitinkamai ši teisė suponuoja galimybę nesutikti, kad iš hipoteka ar įkeitimu jam įkeisto turto būtų išieškoma kito kreditoriaus naudai, tačiau ši jo, kaip įkaito turėtojo, teisė nėra absoliuti, kito kreditoriaus ji gali būti nuginčijama, jei vykdymo procese, remiantis jį reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, toks sutikimas nebus gautas. Be to, kreditoriai gali ginti savo teises ir kitais būdais, kaip antai, prašydami pripažinti hipoteką pasibaigusia.
45. Aptartas teisinis reglamentavimas ir paminėta teismų praktika rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad daikto įkeitimas hipoteka nereiškia absoliutaus negalimumo nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal kitų kreditorių (ne hipotekos kreditoriaus) reikalavimus. Nors išieškojimas iš 1/2 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka, tačiau šiuo atveju, leidus nukreipti išieškojimą į hipoteką įkeistą turtą, hipotekos kreditoriaus teisės ir interesai bus užtikrinami, taikant vykdymo procesą reglamentuojančiose nuostatose numatytas hipotekos kreditoriaus teisių garantijas.
46. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido išieškojimą nukreipti į hipoteka į keistą turtą. Būtent vykdymo procese antstolis turės kreiptis į hipotekos kreditorių siekdamas gauti jo sutikimą. Jeigu hipotekos kreditorius nepateiktų sutikimo, kiti apelianto kreditoriai galėtų inicijuoti procesus, kad sutikimas būtų gautas arba hipoteka, kuri, trečiųjų asmenų manymu, yra pasibaigusi, būtų panaikinta.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
47. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
49. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
50. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
51. Ieškovė ir trečiasis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, E. G. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
52. Tretieji asmenys J. J. ir E. N. pateikė rašytinius įrodymus apie kiekvieno iš jų patirtas 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš apelianto tretiesiems asmenims turi būti priteista kiekvienam po 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
53. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovui atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Apeliantas turėjo sumokėti 964,00 Eur dydžio žyminį mokestį, o sumokėjo 100,00 Eur. Išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą, jo skundo reikalavimai netenkinti, atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina 864,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio sumokėjimas jam buvo atidėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus ir dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 864,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Valstybei priteistą žyminį mokestį privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį, privaloma mokėjimo kopiją pateikti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.