- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-28
- Bylos Nr.
- e2A-531-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00414-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Tomas Romeika (pirm.), Rasa Urbanavičiūtė, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- M. V., V. V., D. V., Ž. V., T. V.
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. V., V. V., D. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4325-922/2021 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams Ž. V., T. V., M. V., V. V., D. V., trečiasis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič, dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo Ž. V. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po Z. V. mirties (duomenys neskelbtini), ir nukreipti skolų išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldėtą po Z. V. mirties, šiai dienai valdomą T. V. ir Z. V. įpėdiniams M. V., V. V., D. V., kurį sudaro: butas/patalpa su rūsių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo Ž. V. atžvilgiu antstoliai vykdo 10 (dešimt) vykdomųjų bylų, bendra išieškotina suma į valstybės biudžetą yra 6 165,14 Eur. Atsakovas Ž. V. turėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo po savo motinos Z. V. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau nesikreipė. Palikimą po Z. V. mirties priėmė du jos vaikai T. V. ir Z. V.. Z. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš viso Z. V. turėjo dvylika vaikų. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2019 m. gegužės 6 d. liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. 2952, T. V. ir Z. V. paveldėjo po 1/2 dalį buto/patalpos su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ž. V. palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų kreditorių reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto. CK 5.50 straipsnyje nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą Ž. V., nepriimdamas palikimo po Z. V. mirties, iš esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumą, taip pažeisdamas ieškovės teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu atsakovo Ž. V. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po Z. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, negaliojančiu ab initio, leido nukreipti skolų, vykdomų tik pagal iki (duomenys neskelbtini) išduotus vykdomuosius dokumentus, išieškojimą ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai į atsakovui Ž. V. tenkančią 1/3 turto dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po jo motinos Z. V. mirties, kuris yra T. V., M. V., V. V. ir D. V. valdyme, priteisė iš atsakovo Ž. V. valstybei 107,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), savininkais yra nurodyti: T. V., kuriam nuosavybės teise priklauso ½ buto 2019 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2952 pagrindu, M. V., kuriam nuosavybės teise priklauso 1/8 d. buto, V. V., kuriai nuosavybės teise priklauso 3/16 d. buto, ir D. V., kuriai nuosavybės teise priklauso 3/16 d. buto. M. V., V. V. ir D. V. nuosavybės teisės į butą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2021 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4200 pagrindu.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas Ž. V. piniginių lėšų neturi, nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, atsakovo Ž. V. atžvilgiu antstoliai vykdo 10 vykdomųjų bylų, bendra iš skolininko išieškotina suma į valstybės biudžetą yra 6 165,14 Eur.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė (kreditorius) iki atsakovo (skolininko) palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo, turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą Ž. V. pagal išduotus vykdomuosius dokumentus iki atsakovo palikimo, atsiradusio po jo motinos mirties, atsisakymo (nepriėmimo) momento. Todėl ieškovė pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus iki (duomenys neskelbtini), turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, tačiau tokios reikalavimo teisės neturi pagal actio Pauliana institutą dėl vykdomųjų dokumentų, išduotų dėl atsakovo įsiskolinimų jau po (duomenys neskelbtini).
7. Teismas konstatavo, jog atsakovas atsisakė priimti jam priklausančio palikimo dalį, palikimą priėmė tik jo sesuo ir brolis. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas sprendė, jog atsakovo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo akivaizdžiai pažeidžia ieškovės (kreditoriaus) teises ir atsakovas (skolininkas) apie tai žinojo, nes kito turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove, atsakovas neturėjo ir neturi, o siekdamas išvengti išieškojimo iš paveldimo turto, atsakovas nuo palikimo atsisakė (jo nepriėmė).
8. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas Ž. V. neturėjo jokios pareigos atsisakyti (nepriimti) jam priklausančios palikimo dalies, neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga atsisakyti priimti palikimą. Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditoriaus (ieškovės) interesus ir išvengti prievolių. Teismo vertinimu, atsakovas Ž. V. nepaneigė nesąžiningumo prezumpcijos. Teismas sprendė, kad vienerių metų terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti nėra praleistas, kadangi ieškovė apie atsakovo Ž. V. palikimą sužinojo iš antstolės 2021 m. gegužės 13 d. patvarkymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovai M. V., V. V., D. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4325-922/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai nustatė, kad po motinos mirties atsakovas Ž. V. įgijo paveldėjimo teisę į 1/3 dalį buto. Z. V. turėjo 12 vaikų, todėl po jos mirties Ž. V. įgijo paveldėjimo teisę į 1/12 dalį buto.
9.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas Ž. V. atsisakė palikimo tyčia, piktnaudžiaudamas savo teise. Atsakovas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo, t. y. jis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu priimti palikimą arba su pareiškimu dėl palikimo atsisakymo. Ieškovė byloje nepateikia jokių įrodymų dėl skolininko nesąžiningumo, todėl atsakovo nesąžiningumas negali būti konstatuojamas remiantis vien ta aplinkybe, kad jis nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino atsakovų išdėstytų aplinkybių, kad atsakovas Ž. V. išvis nepalaikė jokių ryšių su velione Z. V., bute negyveno, butu nesirūpino, jokių mokesčių už butą niekada nemokėjo ir niekada į buto nuosavybę nepretendavo.
9.3. Pats faktas, kad Ž. V. nepriėmė po savo motinos Z. V. mirties atsiradusio palikimo, dar neįrodo, kad dėl šios aplinkybės atsakovas tapo iš esmės nemokus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Ž. V. negalėtų dirbti ir gauti darbinių pajamų. Atsakovas Ž. V. yra pakankamai jauno amžiaus vyras, kuris gali dirbti ir gauti finansines darbines pajamas, iš kurių galėtų atiduoti ieškovei susidariusią skolą. Pats atsakovas Ž. V. patvirtino, kad sveikatos problemų neturi, yra darbingas ir planuoja greitu metu ateityje susirasti pastovias pajamas teikiantį darbą ir grąžinti kreditoriui susidariusį įsiskolinimą, kuris iki (duomenys neskelbtini) sudarė 4 419,62 Eur. Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui atsakovas Ž. V. atliko 50 Eur mokėjimą į antstolio sąskaitą, taip bent maža dalimi sumažindamas susidariusią skolą ieškovei.
9.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolininko nesąžiningumas yra preziumuojamas. Teismas netinkamai aiškina materialinės teisės normas taikydamas nesąžiningumo prezumpciją atsakovo Ž. V. atžvilgiu, kadangi atsakovas Ž. V. jokio sandorio su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais nesudarė ir jokios savo turto dalies artimiesiems giminaičiams – broliui ir seseriai neperleido. Teismo sprendime išdėstyti argumentai dėl atsakovo nesąžiningumo įrodo, kad teismas neišsamiai įvertino byloje išdėstytas faktines aplinkybes. Teismo argumentas, kad atsakovas Ž. V. nepriėmė palikimo, nes nesiekė grąžinti turimų skolų, perleisdamas savo turto dalį artimajam giminaičiui – broliui ir seseriai, visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas Ž. V. neperleido savo turto dalies artimajam giminaičiui – broliui ir seseriai. Atsakovai T. V. ir Z. V. priėmė palikimą, atsiradusį po savo velionės motinos mirties, atlikdami konkrečius, su atsakovu Ž. V. nesusijusius veiksmus – pateikdami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo, t. y. šie atsakovų veiksmai niekaip nebuvo susiję ir nėra susiję su atsakovu Ž. V.. Po velionės Z. V. mirties ne tik atsakovas Ž. V. nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo - buto priėmimo, tačiau ir dar 9 kiti Z. V. vaikai. Taigi iš 12 Z. V. įstatyminių įpėdinių tik 2 išreiškė valią priimti palikimą ir pateikė pareiškimus dėl palikimo priėmimo, o kiti 10 įpėdinių, įskaitant ir atsakovą Ž. V., neatliko jokių veiksmų.
9.5. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, todėl turi būti ginami atsakovų teisėti interesai ir teisės, actio Pauliana ieškinys negali būti patenkinamas. Ieškovė (duomenys neskelbtini) turėjo prieigą prie Gyventojų registro duomenų ir kaip kreditorius, kuris tuo metu jau buvo pradėjęs išieškojimą prieš atsakovą Ž. V. net keturiose vykdomosiose bylose, turėjo pareigą dėti visas pastangas ir domėtis atsakovu. Taip pat išieškojimą ieškovės naudai vykdantis antstolis turėjo pareigą periodiškai tikrinti registrų, kuriuose kaupiami duomenys apie atsakovą ir su juo susijusius asmenis, įskaitant Gyventojų registro tarnybos duomenis. Z. V. mirė (duomenys neskelbtini), paskutinė diena jos palikimui priimti buvo (duomenys neskelbtini), o ieškovės ieškinys pareikštas 2021 m. liepos 14 d. praėjus daugiau nei 2,5 metų nuo velionės mirties ir daugiau nei 2 metams nuo dienos kai atsakovas galėjo priimti palikimą.
9.6. Teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinį ir tuo pagrindu, kad ieškinyje nėra tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas. Ieškovė neginčija nei 2019 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2952, nei 2019 m. gegužės 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3173, nei 2021 m. spalio 11 d. išduoto Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4200, kurių pagrindu nuosavybę į ginčo butą jau yra įgiję kiti asmenys - atsakovai. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo Ž. V. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po Z. V. mirties, yra neįmanoma įvykdyti antrojo ieškovės reikalavimo - nukreipti Ž. V. skolų valstybės biudžetui, atstovaujamam ieškovės, išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldėtą po Z. V. mirties, šiai dienai valdomą sąžiningų įgijėjų – atsakovų M. V., V. V., D. V. ir T. V.. Ieškovė neprašo taikyti restitucijos. Patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovo Ž. V. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo negaliojančiu nuo sudarymo momento, atsakovui Ž. V. nepereis nuosavybės teisė į 1/3 dalį buto.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Išieškojimas iš atsakovo Ž. V. ieškovės naudai vykdomas nuo 2003 m. vasario 12 d. (vykdomoji byla Nr. 0052/02/02490). Vykdomieji dokumentai yra įsiteisėję ir neginčijami, prievolių mokėjimo terminai suėję, išieškojimas nerezultatyvus, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę Ž. V. atžvilgiu.
10.2. Skolininkas Ž. V., turėdamas teisę į motinos Z. V. palikimą, tačiau šios savo teisės neįgyvendindamas, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus, kadangi sukėlė teisines pasekmes, nes būtent dėl šio sandorio neliko skolininko turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, kitokio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nėra. Ž. V., žinodamas apie savo nuo 2003 metų turimas neįvykdytas prievoles ieškovei, ir tai, kad jis neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, savo neveikimu sukėlė teisines pasekmes, tokiais veiksmais pablogindamas savo turtinę padėtį ir pažeisdamas kreditorės (ieškovės) interesus, nesumokėdamas skolų valstybės biudžetui.
10.3. Atsakovas Ž. V., nepriimdamas palikimo po motinos mirties, žinojo (turėjo žinoti), kad turi įsiskolinimą valstybės biudžetui, todėl laikytina, kad toks atsakovo elgesys (neveikimas) buvo nulemtas ne kokio nors būtinumo, o laisvo atsakovo apsisprendimo nepriimti palikimo, toks elgesys laikytinas savarankiška ir nepriklausoma jo valios išraiška. Ieškovė neturi informacijos, kuri rodytų, jog palikėja Z. V. teisės aktų nustatyta tvarka būtų išreiškusi savo valią turimą turtą po savo mirties palikti tik konkretiems asmenims. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad palikėja Z. V. nebuvo sudariusi testamento, kuriuo visas turtas po jos mirties būtų paliktas konkrečiam asmeniui, arba keliems asmenims. Todėl, nesant jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, nebuvo būtinumo nemokiam ieškovės skolininkui Ž. V. nepriimti atsiradusio palikimo po jo motinos mirties.
10.4. Atsakovas neprivalėjo atsisakyti mirusios motinos palikimo, o tokio elgesio modelį jis pasirinko laisva valia. Ž. V., žinodamas apie savo neįvykdytus skolinius įsipareigojimus biudžetui, atsiradusius 2003 m. ir vėliau (t. y. daugiau apie 19 metų), žinodamas, kad kito turto, lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir dėl to nėra galimybės padengti įsiskolinimo valstybės biudžetui, veikė nerūpestingai ir neatidžiai ieškovės atžvilgiu. Todėl atsakovas, nepriimdamas mirusios motinos Z. V. palikimo, buvo nesąžiningas.
10.5. Ieškovė apie ginčo sandorį sužinojo 2021 m. gegužės 26 d. gavusi antstolės Terezos Gerasimovič 2021 m. gegužės 13 d. patvarkymą Nr. S-21-45-12378 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu, taigi ieškovė vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolė Tereza Gerasimovič prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išimtiniu atveju, jei įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
11.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas ieškiniui actio Pauliana pagrindu pateikti. Apie ginčo sandorį ieškovė sužinojo 2021 m. gegužės 13 d., gavusi antstolės Terezos Gerasimovič 2021 m. gegužės 13 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu Nr. S-21-45-12378. Ieškovė yra didelė institucija ir turinti daug mokesčių mokėtojų, negali patikrinti visų duomenų. Išieškojimo vykdymas yra perduodamas antstoliams, kurie pateikia informaciją išieškotojui apie vykdymo eigą. Antstolė Tereza Gerasimovič savo iniciatyva pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas ir galimybė išieškoti skolas iš skolininko priteisto paveldėtino turto. Ta aplinkybė, kad skolininko motina mirė (duomenys neskelbtini), o informacija apie tai buvo pranešta ieškovei tik 2021 metais, lėmė tai, kad Antstolių informacinėje sistemoje, kurioje vykdomos vykdomosios bylos, neatsispindi duomenys apie skolininko tėvus (t. y. duomenys apie tėvus nėra išviešinami, tol kol jie yra gyvi). Išieškojimas ir paieška registruose vykdoma tikrinant skolininkų duomenis, todėl antstolė neturi techninių galimybių operatyviai sužinoti apie skolininkui atsiradusią teisę į palikimą. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijoje bei CPK nėra numatyta pareiga antstoliui periodiškai tikrinti skolininko tėvų duomenų, nes tai sąlygotų trečiųjų asmenų duomenų pažeidimą. Todėl ieškovė, pateikusi ieškinį 2021 m. liepos 15 d., senaties termino nepraleido.
12. Atsakovas Ž. V. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad pilnai sutinka su atsakovų M. V., V. V. ir D. V. 2022 m. sausio 28 d. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsakovas Ž. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4325-922/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Atsakovas T. V. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad pilnai sutinka su atsakovų M. V., V. V. ir D. V. 2022 m. sausio 28 d. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Atsakovas T. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4325-922/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone, teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu
16. Apeliantai M. V., V. V. ir D. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas pripažino negaliojančiu atsakovo Ž. V. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po Z. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, negaliojančiu ab initio.
17. Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai nustatė turto, į kurį Ž. V. atsirado paveldėjimo teisė dalį, nepagrįstai sprendė, kad Ž. V. piktnaudžiavo savo teise, nepagrįstai sprendė, kad jis yra nemokus, nevertino aplinkybių, kad jis nebendravo su palikėja ir nesirūpino turtu, nepagrįstai sprendė dėl skolininko nesąžiningumo.
18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad Ž. V. valstybės biudžetui skolingas 6 165,14 Eur. Iš 2021 m. gegužės 13 d. antstolės T. Gerasimovič patvarkymo matyti, jog Ž. V. piniginių lėšų neturi, VSDFV duomenimis jis nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, jis yra skolininkas dešimtyje vykdomųjų bylų, kuriose išieškotojas yra valstybė. Ž. V. motina Z. V. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre 2019 m. vasario 18 d. įregistruotas palikimo priėmimo faktas po Z. V. mirties. Palikimą priėmė Ž. V. sesuo Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini), ir brolis T. V.. 2019 m. gegužės 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. 3173, Z. V. ir 2019 m. gegužės 6 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, notarinio registro Nr. 2952, T. V. po ½ paveldėjo Z. V. turtą, kurį sudaro butas/patalpa- butas su rūsiu 6,65 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po Z. V. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), jos palikimą, įskaitant nuosavybės teise valdytą ½ buto, priėmė įstatyminiai įpėdiniai: sutuoktinis M. V., kuris paveldėjo 1/8 buto, duktė V. V., kuri paveldėjo 3/16 buto, ir duktė D. V., kuri paveldėjo 3/16 buto. Z. V. įpėdiniai palikimą priėmė pagal 2021 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4200. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre Nr. 60/70532 buto savininkais yra nurodyti: T. V., M. V., V. V., kurių nuosavybės teisės į butą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2021 m. spalio 11 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 4200 pagrindu.
19. Paveldėjimo kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.
20. Palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Įpėdinio teisės priimti palikimą turinys – jo valios išreiškimas – priimti palikimą ar jo atsisakyti. Jeigu įpėdinis nusprendžia priimti palikimą, tai pradeda paveldimą turtą valdyti arba pareiškia apie palikimo priėmimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Įstatyme nustatytais atvejais teisė priimti palikimą gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Jeigu įpėdinis atsisako nuo palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, kad jis į paveldėjimo santykius neįstojo arba iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
21. Šioje byloje nustatyta, kad Ž. V. į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Ž. V. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą.
22. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn.
23. Šioje byloje keltinas klausimas, ar Ž. V., žinodamas, kad yra skolingas valstybei, neįstojęs į paveldėjimo teisinius santykius, elgėsi sąžiningai. Apeliantai teigia, kad teismas neįvertino tokių aplinkybių kaip paveldėtojo ir palikėjo santykiai, duomenų apie tai, kad Ž. V. nesirūpino turtu, apie galimą Ž. V. mokumą.
24. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantai teisingai aiškina CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Tačiau kiekviena teisės norma turi būti aiškinama konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
25. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius ne tik tokiu atveju, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus ar būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, bet ir kitokio, esminio, suprantama, kreditoriaus teisių pažeidimo atveju, o kai sandoris yra neatlygintinis, teismas, spręsdamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).
26. Byloje konstatuota, kad Ž. V., yra skolingas valstybės biudžetui 6 165,14 Eur. Vykdoma 10 vykdomųjų bylų, Ž. V. nedirba, turto neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Ž. V. yra nemokus.
27. Vengdamas vykdyti savo prievoles, Ž. V. esmingai pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Atsakovo nesąžiningo elgesio – sąmoningo vengimo vykdyti prievoles - išraiška ir yra kreditoriaus ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio - atsisakymo nuo palikimo sudarymas. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas neteisėtai (pažeisdamas kreditoriaus interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiųjų asmenų valdyman ir nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus. Dėl to kreditoriui neįvykdytos atsakovo prievolės turi būti įvykdytos to turto, kurio atsakovas neteisėtai atsisakė, sąskaita (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).
28. Taigi, kasacinio teismo suformuota praktika aiškiai nurodo, kad esant tokiai situacijai, kai asmuo turi nevykdomų turtinių prievolių ir įgyja teisę į palikimą, jo pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu yra svarbesnė nei jo santykis su palikėju, turtu bei kitais paveldėtojais.
29. Apeliacinio skundo argumentai dėl paveldimo turto dalies neturi teisinės reikšmės. Byloje nėra ginčo, jog kitiems Z. V. įpėdiniams buvo apribota teisė laisva valia pasirinkti – priimti ar nepriimti palikimą, nėra duomenų, kad jie palikimo atsisakė neteisėtai. Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik Z. V., mirusi (duomenys neskelbtini), ir T. V., teismui pripažinus, jog Ž. V. neteisėtai atsisakė palikimo, jam tenka 1/3 palikimo dalis, ką pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Dėl skolų išieškojimo vykdomosiose bylose nukreipimo į turtą
30. Apeliantai teigia, kad teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinį ir tuo pagrindu, kad ieškinyje nėra tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas, t. y. neginčijami paveldėjimo teisės pagal įstatymo liudijimai ir neprašoma taikyti restitucijos.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje apelianto sudarytas vienašalis sandoris atsisakyti priimti palikimą buvo ginčijamas CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.
32. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinti restitucijos ypatumai taikant actio Pauliana (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008).
33. Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Paulino instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės.
34. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).
35. Byloje nustačius, kad apeliantas neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakė palikimo ir taip pažeidė kito asmens – kreditoriaus teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir susidariusios skolos turi būti tenkinamos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita. Šiuo atveju vienašalio sandorio negaliojimo pasekmės ypatumas yra tas, kad išieškojimas nukreipiamas į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo Ž. V. nuosavybėn. Pažymėtina, kad turtas perėjo Ž. V. nuosavybėn ab initio, t. y. nuo to momento, kai Ž. V. nutraukė paveldėjimo teisinius santykius. Taigi, aplinkybės, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduoti vėliau, neturi teisinės reikšmės. Apeliacinio skundo motyvas, jog paveldėjimo teisės liudijimai, išduoti apeliantams, turi būti panaikinti ir turi būti taikyta apeliaciniame skunde nurodyta restitucija, yra neparemtas paminėta suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose, nes po palikėjo mirties įpėdiniui atsisakius palikimo dvišalė restitucija negalima.
Dėl ieškinio senaties
36. Apeliantai teigia, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, todėl turi būti ginami atsakovų teisėti interesai ir teisės, actio Pauliana ieškinys negali būti patenkinamas. Apeliantų vertinimu, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo (duomenys neskelbtini), nes ieškovė tuo metu turėjo prieigą prie Gyventojų registro duomenų ir kaip kreditorius, kuris tuo metu jau buvo pradėjęs išieškojimą prieš atsakovą Ž. V. net keturiose vykdomosiose bylose, turėjo pareigą dėti visas pastangas ir domėtis atsakovu.
37. Akivaizdu, kad ieškovė, kuri yra valstybės institucija, duomenų apie Z. V. mirtį bei palikimo priėmimo faktą, nežinojo ir iš esmės neturėjo galimybių sužinoti apie šias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra valstybės institucija, kurios viena iš funkcijų yra piniginių prievolių valstybei išieškojimas. Nurodyta aplinkybė lemia tai, jog objektyviai jai yra neįmanoma kontroliuoti skolininkų turtinę padėtį, vykdomą veiklą, tame tarpe ir mirties atvejus. Svarbu tai, kad apie atsakovo Ž. V. atsisakymą priimti palikimą ieškovei tapo žinoma tik 2021 m. gegužės 13 d., gavus antstolės Terezos Gerasimovič 2021 m. gegužės 13 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo neteisėtu Nr. S-21-45-12378. Sužinojusi apie tokias aplinkybes, ieškovė nesielgė pasyviai ar nerūpestingai – priešingai, ji jau po dviejų mėnesių kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu. Be to, teismo vertinimu, svarbu pažymėti ir tai, kad priverstinis išieškojimas iš Ž. V. buvo vykdomas dar iki Z. V. mirties, todėl ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog duomenis apie Ž. V. turtinę padėtį, vykdydamas savo pareigas, nuolat tikrins antstolis. Be to, įstatymas ieškovei nenustato pareigos vykdyti sistemingą vykdomosios bylos kontrolę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neturėjo pareigos nuolat tikrinti atsakovo turtinės padėties, nes tai pareikalautų neproporcingų papildomų finansinių bei laiko sąnaudų, todėl būtų netikslinga, neatitinkanti protingumo kriterijų. Tokia praktika formuojama ir kitose bylose (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1530-945/2018).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Duomenų apie ieškovės ar trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl, atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
39. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 17,54 Eur pašto išlaidos, kurios iš apeliantų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 5,84 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po 5,84 Eur (penkis eurus 84 ct) pašto išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.