Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams Ž. V., T. V., Z. V. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, trečiasis asmuo antstolė T. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo Ž. V. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po Z. V. mirties, nukreipti Ž. V. skolų valstybės biudžetui, atstovaujamam ieškovės, išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldėtą po Z. V. mirties, šiai dienai valdomą T. V. ir Z. V. (mirusi (duomenys neskelbtini)), t. y. į 1/3 dalį buto/patalpos su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui procesinį dokumentą, kuriame tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios dalyką.

3. Teismas, nurodęs, kad vien pripažinimas negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo Ž. V. atsisakymo (nepriėmimo) palikimo, atsiradusio po Z. V. mirties, jeigu toks reikalavimas būtų patenkintas, nesudarys sąlygų išieškoti pinigus į valstybės biudžetą iš skolininko Ž. V., konstatavo, jog ieškinio dalykas yra neaiškus. Teismas pažymėjo, kad antrojo reikalavimo dalykas nėra tinkamas, ieškovė turi siekti įpareigoti atsakovą Ž. V. per ieškovės prašomą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl Z. V. palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpareigoti atsakovą Ž. V. tiesiogiai arba per notarą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat turi siekti, kad būtų nustatyta, jog atsakovui Ž. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo, būtų laikoma, jog atsakovas palikimą yra priėmęs, o ieškovė turi teisę palikimą priėmusio atsakovo vardu ir sąskaita kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į paveldėtą turtą išdavimo, atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovė turi teisę be atsakovo sutikimo, jo vardu ir sąskaita įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, paduodant prašymą VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įregistravimo. Teismas nurodė, kad iš to, kokios faktinės aplinkybės nurodytos ieškinyje, ir iš teismo nustatytų aplinkybių galima numanyti, jog ieškovė siekia įpareigoti atsakovą priimti palikimą, tačiau ieškovė ieškinį turi pataisyti taip, kad ieškinio reikalavimai būtų ne numanomi, o aiškiai ir konkrečiai nurodyti. Teismas sprendė, kad ieškovė nėra įgyvendinusi savo pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (ieškinys parengtas su trūkumais), o tai yra kliūtis toliau nagrinėti bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Ieškovė nurodo, kad Z. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą jau yra priėmę du jos vaikai: T. V. ir Z. V. Z. V. palikimo priėmėja Z. V. mirė (duomenys neskelbtini), Z. V. palikimas dar nepriimtas. Taigi, Z. V. palikimas jau yra priimtas, tik vienas jos sūnus, ieškovės skolininkas Ž. V., nepriėmė palikimo, tokiu būdu mažindamas savo turto apimtį, galimybę išieškoti iš Ž. V. skolas valstybės biudžetui. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui Ž. V. Ž. V. nepriėmė savo motinos Z. V. palikimo. Ž. V. neturėjo teisės atsisakyti ir nepriimti motinos palikimo, tokiu būdu jis sudarė sandorį atsisakyti priimti palikimą, kurio sudaryti neprivalėjo, pažeisdamas ieškovės, kaip kreditorės, teises.

5. Trečiasis asmuo antstolė T. G. atsiliepime prašo patenkinti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas Ž. V., atsisakydamas palikimo, buvo nesąžiningas ir pažeidė išieškotojo interesus, nes atsisakius palikimo neliko turto, iš kurio būtų galima padengti įsiskolinimą. Ieškovė pagrįstai siekia pripažinti Ž. V. palikimo, atsiradusio po jo motinos Z. V. mirties, atsisakymą (nepriėmimą) neteisėtu ir negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą Ž. V. paveldėtą turtą įregistruoti savo vardu, to nepadarius, kreiptis pačiai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ Registrų centre būtų įregistruota atsakovo Ž. V. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsakovo Ž. V. lėšomis, nes tik tokiu būdu antstolė galės areštuoti paveldėtą turtą ir, esant poreikiui, nukreipti išieškojimą į turtą, parduodant jį iš varžytynių.

6. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui procesinį dokumentą, kuriame tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir nurodytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios dalyką, nurodęs, kad galima numanyti, jog ieškovė siekia įpareigoti atsakovą priimti palikimą, tačiau ieškovė ieškinį turi pataisyti taip, kad ieškinio reikalavimai būtų ne numanomi, o aiškiai ir konkrečiai nurodyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumus nustatė nepagrįstai.

11. Pažymėtina, kad iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo faktinį ieškinio pagrindą. Nustatyta, kad ieškinio, kuriuo reikalaujama vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, pagrindą sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovės teigimu, neteisėtais atsakovo Ž. V. veiksmais, kuriais jis atsisakė (nepriėmė) palikimo, tokiu būdu pažeisdamas ieškovės teisę išieškoti skolą iš atsakovo Ž. V. turto. Nors tam tikrose ieškinio dalyse trūksta papildomos argumentacijos, tačiau iš to galintys kilti neaiškumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kadangi ieškovė ieškinyje išdėstė esmines faktines aplinkybes. Be to, aplinkybė, kad pirminėje proceso stadijoje ieškovės argumentai neįtikino pirmosios instancijos teismo dėl ieškinio dalyko pagrįstumo, nėra ieškinio trūkumas, nes ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas nagrinėjant bylą iš esmės.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė taip pat suformulavo ieškinio dalyką –pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo Ž. V. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po Z. V. mirties, nukreipti Ž. V. skolų valstybės biudžetui, atstovaujamam ieškovės, išieškojimą vykdomosiose bylose į turtą, paveldėtą po Z. V. mirties, šiai dienai valdomą T. V. ir Z. V., t. y. į 1/3 dalį buto/patalpos su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad antrasis reikalavimas nėra tinkamas, ieškovė turi siekti įpareigoti atsakovą Ž. V. per ieškovės prašomą terminą kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl Z. V. palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpareigoti atsakovą Ž. V. tiesiogiai arba per notarą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, taip pat turi siekti, kad būtų nustatyta, jog atsakovui Ž. V. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo, būtų laikoma, kad atsakovas palikimą yra priėmęs, o ieškovė turi teisę palikimą priėmusio atsakovo vardu ir sąskaita kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į paveldėtą turtą išdavimo, atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo dėl nuosavybės teisės įregistravimo į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, ieškovė turi teisę be atsakovo sutikimo, jo vardu ir sąskaita įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, paduodant prašymą VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės įregistravimo, nepagrįstai pripažintos ieškinio trūkumu, nes teismui nesuteikti įgaliojimai nurodinėti ieškovei, kokius reikalavimus ji turi reikšti, be to, ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinio reikalavimas gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.

14. Atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, kreditorės pažeistos teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo Ž. V. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudarytų prielaidas ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą atsakovo Ž. V. paveldimo turto dalį, kurios galbūt savo neveikimu jis atsisakė. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad ieškovės nurodytas ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluotas, be to, pirmosios instancijos teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami parengiamojo teismo posėdžio metu.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ieškinio trūkumai nėra esminiai, esant būtinybei, jie gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.