Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. B.,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims: A. B., A. D. T., A. G., Notarei S. Ū. – gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-276-831/2020 (buvęs bylos Nr. e2-7670-831/2020) pagal ieškovo pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovei I. S., dėl paveldimo turto priteisimo, tretieji asmenys: A. B., A. D. T., A. G., Notarė S. Ū..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 atsakovas A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvykus eismo įvykiui buvo sunkiai sutrikdyta L. S. sveikata (e.b.l. 7-14). Minėtu nuosprendžiu iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriui buvo priteista 24 835,26 Eur žalos atlyginimo. Dėl sutrikdytos L. S. sveikatos kaltais atsakovo A. B. veiksmais, VSDFV Vilniaus skyrius skirtingais laikotarpiais mokėjo jam ne tik laikinojo nedarbingumo pašalpą, bet ir netekto darbingumo pensiją (e.b.l. 19-21). Ieškovas pasinaudodamas savo teise reikšti atgręžtinį reikalavimą inicijavo teisminius procesus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimti sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019, kuriais iš atsakovo A. B. VSDFV Vilniaus skyriaus naudai priteistas žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus L. S. netekto darbingumo pensiją ir jų pagrindu pradėti priverstiniai išieškojimai. Viso iš atsakovo ieškovui išieškoma suma yra 33 542,00 Eur (e b.l. 22-33). 2019-08-29 VSDFV Vilniaus skyrius gavo antstolio D. T. pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje nurodyta, jog atsakovo atžvilgiu yra vykdomi viso 23 priverstiniai išieškojimai, turto, iš kurio galima būtų vykdyti priverstinį išieškojimą, atsakovas neturi, atsakovo registruotos transporto priemonės yra areštuotos, tačiau nėra realizuotos, jis niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Taip pat nurodė, kad atsakovas po savo motinos mirties atsisakė jam priklausančios palikimo dalies (e.b.l. 33). Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą, atsiradusį po B. O. B. mirties, pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai, t. y. atsakovas bei tretieji asmenys. 2019-03-05 atsakovas ir jo sesuo A. G. (trečiasis asmuo byloje) pareiškimais atsisakė jiems tenkančios palikimo dalies (buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) akcijų), atsiradusios po jų motinos B. O. B. mirties (e.b.l. 33-34). Palikimą, paveldėtiną pagal įstatymą, visa apimtimi (visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) akcijas) priėmė atsakovė I. S. (e.b.l. 34-35). Byloje nenustatyta ir tretysis asmuo A. B. teismui nepateikė duomenų, kad būtų padengęs bent dalį skolos ieškovui pagal teismo sprendimus/nuosprendį ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius raštus, bylos nagrinėjimo datai dėl palikimo priėmimo nesikreipė (e.b.l. 80).

Pagal Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorius skolininko vardu gali teikti netiesioginį ieškinį tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįgyvendina savo teisių arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl kreditoriui būtina tokiu būdu apsaugoti savo teises.

Netiesioginio ieškinio institutu nustatyta viena iš kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimo teisinių priemonių. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusias teises (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G. (globėja V. J.), bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento.

Nagrinėjamu atveju kreditorių VSDFV Vilniaus skyrių ir skolininką A. B. siejančios prievolės atlyginti žalą atsiradimo momentas – socialinio draudimo išmokų, t.y. ligos išmokos, netekto darbingumo pensijos bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos, paskirtų 2012-01-20 eismo įvykio metu nukentėjusiam L. S., išmokėjimas. Kaip minėta aukščiau, 2013-10-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo patenkintas VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl L. S. išmokėtos ligos išmokos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-01-21 iki 2013-01-17 atlyginimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019 VSDFV Vilniaus skyriui iš atsakovo priteistas nukentėjusiam išmokėtos netekto darbingumo pensijos už laikotarpį nuo 2013-01-18 iki 2018-12-31 bei netekto darbingumo periodinės kompensacijos už laikotarpį nuo 2013-01-18 iki 2018-11-30 atlyginimas. Remiantis Civilinio kodekso 6.123 straipsnio 1 dalimi, prievolė pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdoma. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas A. B. iki šiol nėra įvykdęs prievolės atlyginti žalą VSDFV Vilniaus skyriui, darytina išvada, kad kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę.

Dėl skolininko neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės. Minėta, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-34130-925/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-27833-2019-4) pagal kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį skolininkui A. B. dėl jo 2019-03-05 notarui pateikto pareiškimo dėl palikimo atsisakymo pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana). Jei, išnagrinėjus minėtą civilinę bylą, bus patenkintas VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinys ir teismas A. B. 2019-03-05 pareiškimą dėl palikimo atsisakymo pripažins negaliojančiu, skolininkas turės teisę paveldėti jam po motinos mirties tekusią palikimo dalį (1/3 dalį buto su rūsiu, esančio Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1/3 dalį 1,497 (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (VP ISIN kodas LT0000109555). Šios Civilinio kodekso 6.68 straipsnyje įtvirtintos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti buvimas priklausė nuo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-34130-925/2019 baigties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-12-19 sprendimu civilinėje byloje nutarė ieškinį patenkinti visiškai. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019-03-05 sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir leisti į atsakovui tenkančią 1/3 palikimo dalį, atsiradusią po atsakovo motinos B. O. B. mirties, nukreipti 33 542,00 Eur išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-276/2013 ir civilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo. Sprendimas įsiteisėjo 2020-01-21.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Pagal Civilinio kodekso 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalis kreditorius skolininko vardu gali teikti netiesioginį ieškinį tik tuo atveju, jeigu skolininkas neįgyvendina savo teisių arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl kreditoriui būtina tokiu būdu apsaugoti savo teises.

A. D. T. 2019-08-26 pažymoje Nr. S-I-2240-13-5 „Dėl kreditorių teisių pažeidimo“ nurodė, kad: 1) antstolio D. T. kontoroje yra vykdomos 7 bylos; 2) vadovaujantis bendru antstolių sąvadu, skolininko atžvilgiu yra vykdomos bylos ir pas kitus antstolius, viso – 23 bylos; 3) areštuotose skolininko vardu atidarytose banko sąskaitose skolininkui priklausančių piniginių lėšų nenustatyta; 4) VĮ „Registrų centras“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančio registruotino turto (turtinių teisių) nenustatyta; 5) VĮ „Regitra“ centrinio duomenų banko išrašo duomenimis skolininkui priklausančios transporto priemonės areštuotos, tačiau jos nerealizuotinos; 6) Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkas nedirba; 7) 2018-08-28 paskelbta skolininko paieška, skolininkas surastas, tačiau jis ar jo atstovas nesidomėjo bylos vykdymo eiga, nesusipažino su bylos medžiaga, jam siųsta korespondencija grįžo neįteikta; 8) Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis skolininkas vedęs, tačiau yra sudaryta vedybų sutartis.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodytos visos būtinos sąlygos priteisti A. B. 1/3 dalį B. O. B. palikimo, kurį priėmė I. S., – buto su rūsiu, esančio Vilkaviškio r. sav., Vilkaviškio m., Birutės g. 6-2 (buto unikalus Nr. 3996-9001-8016:0002) bei 1,497 Vilkaviškio siuvimo AB „Žemkalnija“ paprastųjų vardinių akcijų (VP ISIN kodas LT0000109555) CK 6.68 straipsnio pagrindu, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis, turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Iš byloje esančio Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo bei Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 13 900,00 Eur, todėl 1/3 dalies šio buto vertė sudaro 4 633,33 Eur, todėl mokėtino žyminio mokesčio sumą sudaro 104,00 Eur. Nors paveldimą turtą sudaro ir 1/3 dalis (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau teismui neturint duomenų apie minėtų akcijų vertę, neturi galimybės paskaičiuoti žyminio mokesčio dydžio nuo šios turo dalies.

Teismas patyrė 5,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismui ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, viso 109,18 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Be to ieškovas patyrė 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Ieškinį patenkinus visiškai šios ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti A. B. 1/3 dalį B. O. B. palikimo, kurį priėmė I. S., – buto su rūsiu, esančio Vilkaviškio r. sav., (duomenys neskelbtini) (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 1,497 (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų (VP ISIN kodas LT0000109555).

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius Juridinio asmens kodas: 191683350, buveinės adresas: Laisvės pr. 28, LT-04540 Vilnius, Atsiskaitomosios sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini), bankas: AB SEB bankas, naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 109,18 Eur (vieną šimtą devynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.