Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. B. dėl žalos atlyginimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 1113,33 Eur atlyginimo. Ieškovo teigimu, jis dėl atsakovo neteisėtos veikos išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui iš viso 1113,33 Eur netekto darbingumo pensijos ir netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Ieškovas prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys teisme priimtas 2019 m. sausio 7 d. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2019 m. sausio 9 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas 2012 m. sausio 20 d. apie 22.00 val., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo automobilį Rover 620, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į stovintį ant važiuojamosios kelio dalies L. S. ir jį prispaudė prie automobilio Mercedes Benz E200 bagažinės, taip sunkiai sutrikdydamas L. S. sveikatą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 11 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį (e. b. l. 11-25). Kadangi L. S. buvo sužalotas pakeliui iš darbo, VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. spalio 11 d. sprendimu įvykęs nelaimingas atsitikimas pripažintas draudiminiu įvykiu. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 0756060 ir DLN-2 Nr. 0028406 nustatė, kad L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2014 m. sausio 17 d. neteko 70 procentų bendrojo ir profesinio darbingumo. Darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 0822126 ir DLN-2 Nr. 0012740 nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 18 d. iki 2016 m. vasario 2 d. neteko 70 procentų bendrojo ir profesinio darbingumo. Darbingumo lygio pažymomis Nr. 0944532 ir DLN-2 Nr. 0029985 nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2018 m. vasario 7 d. neteko 65 procentų bendrojo ir profesinio darbingumo. Darbingumo lygio pažymomis DL-1 Nr. 857 bei DLN-2585 nustatyta, kad L. S. laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2020 m. kovo 1 d. neteko 70 procentų bendrojo darbingumo ir 65 procentų profesinio darbingumo. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimais apdraustajam paskirta ir iš Fondo biudžeto lėšų mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. L. S. iš Fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 727,32 Eur valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, o už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 386,01 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos, iš viso 1113,33 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią sumą ieškovui apmokėjo (CPK 178 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.290 straipsnyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad L. S., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, sužalojimo ir netekto darbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovo veika, ieškovo išmokėtą 1113,33 Eur išmoką turi atlyginti atsakovas, todėl ieškovo reikalavimas tenkinamas ir iš atsakovo ieškovui priteisiama 1113,33 Eur.

Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tai valstybei iš atsakovo priteisiama 25 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Be to, valstybei iš atsakovo priteisiama 5,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nurodytos sumos įmokėtinos į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, j. a. k. 191683350, iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1113,33 Eur (tūkstantį šimtą trylika eurų 33 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 30,40 Eur (trisdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.