Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys I. S., A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu atsakovo A. B. 2019-03-05 sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir leisti į atsakovui tenkančią palikimo dalį nukreipti 33 542,00 Eur išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-276/2013 ir civilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovui sužalojus L. S., Vilniaus apygardos teismas 2013-10-11 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį. Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) civilinis ieškinys, priteisiant iš A. B. 24 835,26 Lt (7 192,79 Eur) žalos, padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – Fondo biudžetas) išmokėjus L. S. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-01-21 iki 2013-01-17 atlyginimą. Dėl atsakovo A. B. kaltės sužalotam L. S. VSDFV Vilniaus skyriuje nuo 2013-01-18 yra paskirta ir mokama socialinio draudimo netekto darbingumo pensija ir netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ieškovas, pasinaudodamas savo teise reikšti atgręžtinį reikalavimą, inicijavo teisminius procesus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimti sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019, kuriais iš atsakovo A. B. VSDFV Vilniaus skyriaus naudai priteistas žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus L. S. netekto darbingumo pensiją. Iš viso dėl atsakovo A. B. kaltės Fondo biudžetui buvo padaryta 33 542,00 Eur dydžio žala (7 192,79 Eur + 26 349,21 Eur). Atsakovui žalos neatlyginus, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Vykdymo procese paaiškėjo, jog atsakovas po savo motinos B. O. B. mirties atsisakė palikimo. Antstolis Dalius Traigys informavo ieškovą, kad atsakovo atžvilgiu yra vykdomi viso 23 priverstiniai išieškojimai, turto, iš kurio galima būtų vykdyti priverstinį išieškojimą, atsakovas neturi, atsakovo registruotos transporto priemonės yra areštuotos, tačiau nėra realizuotos, jis niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, atsakovo A. B. 2019-03-05 sudarytas vienašalis sandoris – palikimo dalies atsisakymas – pažeidė kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus teises ir interesus, nes atsakovas, vengdamas įsiskolinimų vykdymo ir neturėdamas turto bei būdamas nemokus, neprivalėjo sudaryti šio sandorio. Atsisakydamas priimti palikimą atsakovas dar labiau pablogino savo turtinę padėtį žinodamas, kad yra skolingas VSDFV Vilniaus skyriui. Jeigu atsakovas nebūtų sudaręs šio vienašalio neatlygintinio sandorio, VSDFV Vilniaus skyrius būtų galėjęs nukreipti išieškojimą į atsakovo paveldėto turto dalį ir taip iš dalies patenkinti savo reikalavimą. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą vienašalį sandorį, elgėsi nesąžiningai, nes atsiradus palikimui atsakovas turėjo realią galimybę bent iš dalies įvykdyti prievolę VSDFV Vilniaus skyriui. Laiko, kad yra visos įstatyme įtvirtintos sąlygos nurodyto sandorio pripažinimui negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais bei argumentais. Prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Atsakovas A. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsakovui nedalyvaujant bylos nagrinėjime. Nurodė, kad motina iki jos mirties rūpinosi sesuo I. S. ir tik jai vienai teko visa motinos slaugos, priežiūros bei išlaikymo našta. Todėl visiems buvo žinoma motinos valia, kad po jos mirties visą likusį turtą paveldėtų sesuo I. S.. Motinos sveikatos būklė neleido sudaryti testamento, tačiau jos valia dėl palikimo priėmimo visiems gerai buvo žinoma. Todėl gerbdamas savo motinos valią, jis pasirašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir nemanė, jog elgiasi nesąžiningai.

Trečiais asmuo A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-10-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 atsakovas A. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, ir dėl to įvykus eismo įvykiui buvo sunkiai sutrikdyta L. S. sveikata (e. b. l. 15-29). Minėtu nuosprendžiu iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriui buvo priteista 24 835,26 Eur žalos atlyginimo. Dėl sutrikdytos L. S. sveikatos kaltais atsakovo A. B. veiksmais, VSDFV Vilniaus skyrius skirtingais laikotarpiais mokėjo jam ne tik laikinojo nedarbingumo pašalpą, bet ir netekto darbingumo pensiją (e. b. l. 31-44). Ieškovas pasinaudodamas savo teise reikšti atgręžtinį reikalavimą inicijavo teisminius procesus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimti sprendimai civilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019, kuriais iš atsakovo A. B. VSDFV Vilniaus skyriaus naudai priteistas žalos, padarytos Fondo biudžetui išmokėjus L. S. netekto darbingumo pensiją ir jų pagrindu pradėti priverstiniai išieškojimai. Viso iš atsakovo ieškovui išieškoma suma yra 33 542,00 Eur (e. b. l. 45-66). 2019-08-29 VSDFV Vilniaus skyrius gavo antstolio Daliaus Traigio pažymą dėl kreditorių teisių pažeidimo, kurioje nurodyta, jog atsakovo atžvilgiu yra vykdomi viso 23 priverstiniai išieškojimai, turto, iš kurio galima būtų vykdyti priverstinį išieškojimą, atsakovas neturi, atsakovo registruotos transporto priemonės yra areštuotos, tačiau nėra realizuotos, jis niekur nedirba ir negauna jokių pajamų. Taip pat nurodė, kad atsakovas po savo motinos mirties atsisakė jam priklausančios palikimo dalies (e. b. l. 67). Iš byloje esančio VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimą, atsiradusį po B. O. B. mirties, pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai, t. y. atsakovas bei tretieji asmenys. 2019-03-05 atsakovas ir jo sesuo A. G. (trečiasis asmuo byloje) pareiškimais atsisakė jiems tenkančios palikimo dalies (buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei AB ,,Žemkalnija“ akcijų), atsiradusios po jų motinos B. O. B. mirties (e. b. l. 68-69, 70-72). Palikimą, paveldėtiną pagal įstatymą, visa apimtimi (visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei AB ,,Žemkalnija“ akcijas) priėmė atsakovo sesuo I. S., kuri byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu (e. b. l. 73-74). Byloje nenustatyta ir atsakovas A. B. teismui nepateikė duomenų, kad būtų padengęs bent dalį skolos ieškovui pagal teismo sprendimus/nuosprendį ir jų pagrindu išduotuos vykdomuosius raštus.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Atsižvelgdamas į tai, teismas išdėsto sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalį atsisakė paveldėti atsakovas, vidutinė rinkos vertė yra 13 900,00 Eur (e. b. l. 73). Duomenų apie AB ,,Žemkalnija“ akcijų vertę nėra. Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo 2019-03-05 sudarytą pareiškimą dėl palikimo atsisakymo actio Pauliana pagrindu, t. y. teigia, kad tokį sandorį atsakovas sudarė, siekdamas išvengti piniginės prievolės, atsiradusios iš teismų sprendimų, ieškovui įvykdymo, sudarytu sandoriu buvo pažeistos ieškovo, kaip atsakovo A. B. kreditoriaus, teisės, nes sumažėjo reali galimybė atsiskaityti su ieškovu, atsakovas sumažino savo turtą, į kurį būtų galima nukreipti ieškovo reikalavimo išieškojimą.

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo veiksmus, t. y. po atsakovo mamos B. O. B. mirties atsiradusio palikimo atsisakymą. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jis atsisakė savo palikimo dalies vykdydamas savo motinos valią – palikti paveldimą turtą seseriai I. S., prižiūrėjusiai motimą iki jos mirties. Nors paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusios mamos palikimą ir savo teisę į paveldėjimą įgyvendina savo nuožiūra, tačiau teismas pažymi tai, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. B., atsiradusią teismų procesinių sprendimų, priimtų Vilniaus miesto apylinkės teismo civivilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019, bei Vilniaus apygardos teismo priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-596-468/2013 pagrindu. Bylos duomenys patvirtina, kad išieškojimas pagal antstoliui Daliui Traigiui pateiktus vykdomuosius raštus yra vykdomas nuo 2013 metų, tačiau sprendimo priėmimo dienai nėra duomenų, jog priverstinio vykdymo procese išieškoma suma yra padengta ar dengiama dalimis. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas niekur nedirba, negauna jokių pajamų ir neturi vertingo turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą ir per protingą terminą grąžinti skolą ieškovui. Atsiliepime pats atsakovas pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra prasta (yra bedarbis). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, t. y. nepriėmimas mamos palikimo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iš skolininko atgauti išieškomą sumą bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Bylos duomenų pagrindu konstatuotina, kad atsakovas A. B. neprivalėjo (neturėjo pareigos) atsisakyti priimti palikimą, atsitradusį po motinos mirties ir tokiu būdu nepagerinti savo turtinės padėties. Kartu nustatytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti atsakovą buvusį nesąžiningu CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsakovas byloje jokių įrodymų savo nesąžiningumo prezumpcijai paneigti nepateikė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodytos visos būtinos sąlygos pripažinti atsakovo 2019-03-05 pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsisakymo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovo, kreditoriaus pažeistos teisės turi būti ginamos ir jo reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į šiuos kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo A. B. vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovo teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą atsakovo A. B. paveldimo turto dalį, kurios ginčijamu sandoriu atsisakė atsakovas. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į skolininkui nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens I. S. (atsakovo sesuo, kuri paveldėjo visą butą) teisėtus interesus, nes atsakovui A. B. elgiantis sąžiningai ir priėmus palikimą, atsiadusį po motinos mirties, kitų įpėdinių paveldimo turto dalis būtų atitinkamai sumažėjusi. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo sesers I. S. paveldimo turto dalis padidėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo A. B. veiksmų nepriimant palikimo.

Paveldint pagal įstatymą tos pačios eilės įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju po 1/3 dalį. Atsižvelgiant į paminėtą įstatyminę nuostatą, atsakovas grąžintinas į iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią padėtį, nukreipiant ieškovo reikalavimo patenkinimą į 1/3 dalį turto, paveldimo pagal įstatymą po B. O. B. mirties, t. y. į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , bei 1/3 dalį AB ,,Žemkalnija“ akcijų.

Teismas pažymi, kad ginčijamo atsakovo vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti bent iš dalies atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovo interesus, atsakovas atsisakė priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad už kiekvieną ieškinį mokamas žyminis mokestis, turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Atsakovui paveldint pagal įstatymą jam tenka 1/3 dalis paveldimo turto, atsiradusio po motinos mirties. Iš byloje esančio Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo bei Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 13 900,00 Eur, todėl 1/3 dalies šio buto vertė sudaro 4 633,33 Eur, todėl mokėtino žyminio mokesčio sumą sudaro 104,00 Eur. Nors atsakovo paveldimą turtą sudaro ir 1/3 dalis AB ,,Žemkalnija“ akcijų, tačiau teismui neturint duomenų apie minėtų akcijų vertę, neturi galimybės paskaičiuoti žyminio mokesčio dydžio nuo šios turo dalies. Teismas patyrė 5,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismui ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, viso 109,44 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019-03-05 sudarytą vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo ir leisti į atsakovui tenkančią 1/3 palikimo dalį, atsiradusią po atsakovo motinos B. O. B. mirties, nukreipti 33 542,00 Eur išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-276/2013 ir civilinėse bylose Nr. 2-5511-820/2014, Nr. e2-5295-592/2015, Nr. e2-5244-592/2016, Nr. e2-5647-1012/2017, Nr. e2-2828-595/2018, Nr. e2-36668-808/2018 ir Nr. e2-4527-905/2019 dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 109,44 Eur (vieną šimtą devynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.