- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- 2A-1364-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18036-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Izoldos Nėnienės, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1627-800/2014 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 45 000,00 Lt, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškovė įsipareigojo per 12 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui nupirkti vieno kambario butą Kaune Dainavos mikrorajone, ne naujos statybos blokiniame name ne daugiau kaip už 100 000 Lt sumą. Ieškovė aktyviai siekė įvykdyti sutarties sąlygą, 2008 m. balandžio - gegužės mėnesiais ji kvietė atsakovą apžiūrėti siūlomų butų, tačiau jis nė karto neatvyko, todėl susitarti dėl konkretaus perkamo buto nepavyko. Dėl šių priežasčių 2009-03-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Šios bylos nagrinėjimo metu šalys 2009-10-09 sudarė taikos sutartį, kuria buvo pakeista teismo sprendimo dalis - įpareigojimas nupirkti butą yra pakeičiamas ir yra perduodamos piniginės lėšos buto pirkimui. Tuo pagrindu 2009-10-09 ieškovė pervedė į atsakovo sąskaitą 45 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas panaikino sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl sprendimo pakeitimo. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ieškinys buvo atmestas ir 2008-01-14 teismo sprendimas liko galioti. Nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismai nesprendė sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarka ir jis priėmė pinigus skirtus buto pirkimui. Atsakovas iki šiol buto nenusipirko, toliau nepagrįstai reikalauja vykdyti teismo sprendimą - nupirkti jam butą, tačiau perduotų jam lėšų iki šiol negrąžino, atsisako pinigus grąžinti, teigdamas, kad juos išleido buto nuomai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei I. K. iš atsakovo A. K. 45 000 Lt be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir 600,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad vykdant teismo sprendimą dėl įpareigojimo nupirkti butą, tarp šalių kilo ginčai, kurie buvo sprendžiami kitose civilinėse bylose pagal šalių ieškinius ir vykdymo procese pagal antstolės prašymą skirti baudą, taip pat dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo. Pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis patvirtina, kad ieškovė pervesdama į atsakovo sąskaitą 45 000 Lt piniginę kompensaciją, netinkamai vykdė 2008 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, kurioje I. K. įsipareigojo per metus laiko (12 mėn.) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupirkti A. K. vieno kambario butą Kaune, Dainavos mikrorajone, ne naujos statybos blokiniame name, ne daugiau kaip už 100 000 Lt sumą. Civilinėje byloje Nr. 2-316-429/2009 (vėlesnis Nr. 2-14469-54/2010) ieškovė ieškiniu prašė pakeisti 2008 m. sausio 14 d. teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, jį padidinant nuo 300 Lt iki 500 Lt kiekvienam vaikui, taip pat prašė pakeisti šiuo teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą dėl buto nupirkimo į piniginę kompensaciją, jos dydį paliekant nustatyti teismui. Šioje civilinėje byloje šalys 2009-10-09 sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl įpareigojimo nupirkti butą pakeitimo į kompensaciją, jos dydį paliekant nustatyti teismui. Remdamasi šia taikos sutartimi I. K. 2009-10-09 mokėjimo nurodymu į A. K. sąskaitą pervedė 45 000 Lt sumą. Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-258-395/2010, panaikino apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir 2009 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą ir bylą grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14469-54/2010, atmetė ieškovės papildomo ieškinio reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nupirkti butą pakeitimo į 50 000 Lt kompensaciją. Atsakovas, tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigus yra gavęs. Nagrinėjamoje byloje ieškovės joks įstatymas neįpareigojo pervesti pinigus atsakovui, o taip pat jų nesiejo jokie kiti prievoliniai santykiai. Teismas konstatavo, kad kyla atsakovo pareiga grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo gautą 45 000,00 Lt sumą, kurią atsakovas gavo ieškovei netinkamai vykdant teismo sprendimą. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė, vykdydama 2008 m. sausio 14 d. teismo sprendimą, gali atsakovui nupirkti butą už likusią 55 000 Lt sumą, kadangi pagal šį sprendimą ieškovė nebuvo įpareigota ar įsipareigojusi atsakovui sumokėti t.y. pervesti jokios pinigų sumos. Šioje byloje kilo ginčas dėl pinigų pervedimo atsakovui pagrindo teisėtumo, o ne ieškovės veiksmų vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl ieškovė turi reikalavimo teisę susigrąžinti pinigus iš be teisinio pagrindo jais disponuojančio asmens, t. y. atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu (b. l. 122-123) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, pažeidė CPK 185 str. nuostatas, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teismo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės joks įstatymas neįpareigojo pervesti pinigus atsakovui, o taip pat jų nesiejo jokie kiti prievoliniai santykiai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo 2008-01-14 sprendimu patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo per 12 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupirkti apeliantui vieno kambario butą ne daugiau kaip už 100 000 Lt sumą, ir buvo esminis pagrindas pervesti ginčijamą sumą. Apeliantas sutiko, kad ieškovė dalį prievolės įvykdytų, pervesdama man 45 000 Lt sumą, o už likusią 55 000 Lt sumą nupirktų jam vieno kambario butą.
2. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad įgydamas pinigines lėšas, apeliantas buvo sąžiningas įgijėjas – neįgijo jų nei tyčia, nei dėl neatsargumo, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 str.
3. Teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, pažeidė ir CK 1.5 str. numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ginčijamu sprendimu ieškovei ir toliau sudaromos visos sąlygos pažeidinėti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ką ji sėkmingai daro jau šeštus metus, bei turtėti apelianto sąskaita. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, pardavusi šalių bendrai santuokoje įgytą butą, vietoj to, kad įvykdytų savo įsipareigojimą ir už pusę gautos sumos nupirktų apeliantui butą, visus pinigus investavo į savo gerbūvį, o apeliantas iki šiol yra priverstas nuomotis gyvenamas patalpas ir patirti nuostolius.
Atsiliepimas
Ieškovė I. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 127-128) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas teisingai įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, tinkamai pritaikė materialines teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą. Apelianto išdėstytas civilinės bylos aplinkybių faktinis ir teisinis vertinimas yra neteisingas. Didžioji dalis apelianto skunde nurodytų aplinkybių sietinos su teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje vykdymu, kas iš esmės nėra šios bylos dalyku.
Šalies argumentai
2. Apeliantas be pagrindo save laiko sąžiningu įgijėju, neteisingai teigdamas, kad teismas šioje byloje nepagrįstai taikė CK 6.237 str. Teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo taikos sutartis, buvo panaikintas, todėl išnyko teisinis pinigų perdavimo pagrindas, t. y. pagrindas, kuriuo buvo pervestos lėšos, išnyko po šių lėšų pervedimo. Todėl teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, nustatydamas nepagrįsto praturtėjimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 45 000,00 Lt be pagrindo įgytų piniginių lėšų ir pirmosios instancijos teismas šį jos reikalavimą patenkino visiškai, tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovas (apeliantas).
Nesutikimą su skundžiamu sprendimu apeliantas iš esmės argumentuoja netinkamu materialiosios teisės normų taikymu, neteisingu byloje esančių įrodymų vertinimu.
Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str. 1, 2 d.). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Ž. T. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-396/2013, kt.).
Bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-01-14 sprendimu nutraukė I. K. ir A. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios viena iš sąlygų I. K. įsipareigojo per metus laiko (12 mėn.) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupirkti A. K. vieno kambario butą Kaune, Dainavos mikrorajone, ne naujos statybos blokiniame name, ne daugiau kaip už 100 000 Lt sumą (b. l. 9). Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-316-429/2009 (vėlesnis Nr. 2-14469-54/2010, b. l. 41-45) ieškovė I. K. 2008-10-15 ieškiniu prašė pakeisti 2008 m. sausio 14 d. teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, jį padidinant nuo 300 Lt iki 500 Lt kiekvienam vaikui, taip pat prašė pakeisti šiuo teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą dėl buto nupirkimo į piniginę kompensaciją, jos dydį paliekant nustatyti teismui. Šioje civilinėje byloje šalys 2009-10-09 sudarė taikos sutartį (b. l. 10), kuria susitarė dėl įpareigojimo nupirkti butą pakeitimo į kompensaciją, jos dydį paliekant nustatyti teismui. Remdamasi šia taikos sutartimi I. K. 2009-10-09 mokėjimo nurodymu į A. K. sąskaitą pervedė 45 000 Lt sumą (b. l. 11). Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2A-258-395/2010, panaikino apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. sprendimą ir 2009 m. gruodžio 4 d. papildomą sprendimą ir bylą grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-528-395/2010, LITEKO duomenys). Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14469-54/2010, atmetė ieškovės papildomo ieškinio reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo nupirkti butą pakeitimo į 50 000 Lt kompensaciją (b. l. 42-45). Ši sprendimo dalis, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi byloje Nr. 2A-270-527/2011, palikta nepakeista (b. l. 46-49). Vykdant teismo sprendimą dėl įpareigojimo nupirkti butą, tarp šalių kilo ginčai, kurie buvo sprendžiami kitose civilinėse bylose pagal šalių ieškinius ir vykdymo procese pagal antstolės prašymą skirti baudą, taip pat dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo (b. l. 50-52, 111). Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi dėl 2008 m. sausio 14 d. sprendimo vykdymo išaiškino, kad ieškovė pervesdama į atsakovo sąskaitą 45 000 Lt piniginę kompensaciją, netinkamai vykdė 2008 m. sausio 14 d. sprendimo dalį, kurioje I. K. įsipareigojo per metus laiko (12 mėn.) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupirkti A. K. vieno kambario butą Kaune, Dainavos mikrorajone, ne naujos statybos blokiniame name, ne daugiau kaip už 100 000 Lt sumą (b. l. 111). Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2009-10-09 mokėjimo nurodymu į A. K. sąskaitą pervedė 45 000 Lt sumą (b. l. 11). Atsakovas tiek teismui pateiktuose dokumentuose (b. l. 31, 122-123), tiek ir teismo posėdžio metu (2014-02-12 teismo posėdžio garso įrašas) patvirtino, kad pinigus yra gavęs. Visuma byloje esančių įrodymų ir pati nagrinėjama situacija neginčijamai rodo, kad ieškovė pinigus atsakovui pervedė apeliacinės instancijos teismo panaikinto sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl 2008-01-14 sprendimo dalies pakeitimo, pagrindu. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas CK 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu privalo grąžinti ieškovei 45 000 Lt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šilo bitė“ ir A. D. v. LR valstybės saugumo departamentas, UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Kaišiadorių raj. apylinkės vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. BUAB „Bajorkiemis, bylos Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai, neteisingai paskirstyta įrodinėjimo našta ar pan. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo turinys nesudaro pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios procesinės teisės normos, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
Teisėjų kolegija nevertina kaip neturinčių esminės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui apelianto argumentų, susijusių su teismo sprendimo santuokos nutraukimo byloje vykdymu (nevykdymu), nes tai nėra šios bylos dalyku.
Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialiąsias, tiek procesines teisės normas, susijusias su šalių teisinių santykių kvalifikavimu, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovės lėšos – 45 000 Lt, pervestos atsakovui pagal taikos sutartį, patvirtintą teismo sprendimu, kurį vėliau panaikino apeliacinės instancijos teismas, laikytinos atsakovo be teisinio pagrindo įgytu turtu ir atsakovo pareiga grąžinti ieškovei be teisinio pagrindo gautą 45 000, 00 Lt sumą (CK 6.237 str. 1 ir 2 d.).
Teisėjų kolegija, pripažinusi apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.