Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14469-292/2010 pagal ieškovės I. K. ieškinį/papildomą ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo ir atsakovo A. K. priešieškinį/papildomą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo (tretieji asmenys L. K., D. K.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas nepajėgus teikti vaikams išlaikymą kiekvienam po 500 Lt, nes jis neišgali teikti ir 300 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui. Atsakovas yra ligotas, todėl negali dirbti sunkių darbų bei visą darbo dieną, todėl galimybės surasti darbą yra ribotos. Jo darbingumo lygis nuo 2010-06-17 yra 50 proc. Atsakovo pajamas sudaro invalidumo pensija, kuri yra tik 281 Lt. Iš jos kas mėnesį iškart atskaitoma 140 Lt vaikų išlaikymui. Ieškovė nevykdo įpareigojimo nupirkti atsakovui būstą, todėl jis yra priverstas būstą nuomotis, tai kainuoja papildomus pinigus. Pati ieškovė pardavė jų santuokoje įgytą butą, už gautus pinigus nusipirko kitą, o likusius pinigus, už kuriuos ji turėjo galimybę atsakovui nupirkti butą, naudoja savo reikmėms.

Dėl vaikų poreikių padidėjimo

Dėl tėvų turtinės padėties

Iki santuokos nutraukimo ieškovė dirbo Z. Ambrazevičienės įmonėje ir jos gaunamos mėnesio pajamos buvo 585,04 Lt (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 120). Nuo 2008 m. ieškovė dirba „Maxima“ pardavėja, jos pajamos 2008 m. buvo apie 1 200 Lt (t. 1, b. l. 73), šiuo metu jos pajamos, pačios ieškovės nurodymu, yra sumažėjusios iki 900 – 1 000 Lt per mėnesį, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikta. Iki santuokos nutraukimo ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo 69/100 buto (duomenys neskelbtini) g. 50-1 (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 13). Atsakovas iki santuokos nutraukimo kartu su ieškove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto - 31/100 buto, (duomenys neskelbtini) g. 50-1 (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 13), kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovei. Po santuokos nutraukimo ieškovė šį butą pardavė už 210 000 Lt (t. 1, b. l. 110-112) ir 2008-04-22 įsigijo 2-jų kambarių butą Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 90-37 (t. 1, b. l. 48), automobilio neturi. Atsakovas šiuo metu nekilnojamojo turto ir automobilių neturi (t. 1, b. l. 47, t. 3, b. l. 33,34), yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (t. 3, b. l. 93), nes ieškovė iki šios dienos neįvykdė santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punkto dėl įsipareigojimo atsakovui nupirkti vieno kambario butą. Ieškovės gaunamos pajamos po santuokos nutraukimo padidėjo dvigubai, ji turi nekilnojamojo turto, visą šį laiką ji beveik viena išlaikė du nepilnamečius vaikus, nes iš atsakovo gaudavo ir gauna tik nedidelę dalį išlaikymo ir to pasekoje yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, kuris šiai dienai yra daugiau kaip 11 000 Lt. Todėl, teismo nuomone, laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis po 2008-01-14 teismo sprendimo iš esmės nepakito. Iki santuokos nutraukimo atsakovas buvo bedarbis, registruotas Darbo biržoje, išmokų negavo (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 35 ). 2008-01-14 teismo sprendimo priėmimo metu jo pajamas sudarė netekto darbingumo pensija 505,67 Lt. (t. 1, b. l. 30). Nuo 2008-09-15 atsakovas pradėjo dirbti UAB „Kurtina“ apsaugos darbuotoju ir jo mėnesio atlyginimas buvo 451,18 Lt (t. 1, b. l. 29). Nuo 2008 m. balandžio mėnesio atsakovo netekto darbingumo pensija sumažėjo iki 252,84 Lt, vėliau padidėjo iki 281,17 Lt (t. 1, b. l. 30). Tokio dydžio netekto darbingumo pensiją atsakovas gauna ir šiuo metu. Iš šios pensijos kas mėnesį 50 proc. atskaičiuojama vaikų išlaikymui (t. 1, b. l. 32). Paskutiniu metu atsakovas yra bedarbis, registruotas Darbo biržoje (t. 1, b. l. 84, t. 3, b. l. 94) ir jo gaunamas pajamas sudaro 281 Lt netekto darbingumo pensija ir pajamos, gaunamos iš atsitiktinių darbų. Paties atsakovo teigimu, jis dirba pavienius atsitiktinius darbus pagal sveikatos stovį ir taip prisiduria pragyvenimui. Atsakovui taip pat ne kartą buvo skirta socialinė pašalpa (t. 2, b. l. 29, 36, t. 3, b. l. 32). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi rimtų sveikatos problemų, jam atlikta ne viena operacija, vartoja vaistus. Pažymėtina, kad atsakovas sveikatos problemų turėjo jau šalims nutraukiant santuoką, todėl tai nėra naujos aplinkybės, kurios iš esmės lemtų atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Šalims nutraukiant santuoką atsakovo darbingumo lygis buvo 40 proc.(t. 1, b. l. 46). Po santuokos nutraukimo nuo 2008-03-28 iki 2009-03-27 buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 43), vėliau vėl buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir nuo 2010-06-17 iki 2012-06-16 yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 3, b. l. 96). Ieškovė akcentavo, kad pagerėjo atsakovo sveikata ir jis gali teikti didesnį išlaikymą vaikams. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui iki 2012-09-17 yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, t. y. po 2008-01-14 teismo sprendimo priėmimo ieškovo sveikata pagerėjo 10 proc. (t. 3, b. l. 55), tačiau, teismas nemanė, kad šis sveikatos pagerėjimas yra esminis, t. y., kad atsakovo sveikatos būklė iš esmės pakito į gerąją pusę, nes atsakovas, kaip ir anksčiau, negali dirbti visą darbo dieną, negali dirbti pasilenkęs, kilnoti didesnio nei 15 kg. svorio, t. y. atsakovo įsidarbinimo galimybės praktiškai liko tokios pačios - dėl sveikatos problemų darbo paieška yra apsunkinta. Todėl, esant šiandieninei sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje, atsakovui yra pakankamai sudėtinga rasti pastovų ir gerai apmokamą darbą. Teismas sprendė, jog atsakovas nevengia išlaikyti savo vaikų, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio išlaikymo. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs šalių sūnaus Lauryno paaiškinimus, kur jis patvirtino, kad su tėvu bendrauja, kad tėvas duoda kišenpinigių. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė - ji pablogėjo, nes atsakovo pastovias pajamas sudaro tik 281 Lt netekto darbingumo pensija, t. y. atsakovo pajamos sumažėjo 45 proc. Sunkią atsakovo turtinę padėtį rodo ir tai, kad yra susidaręs ir toliau didėja išlaikymo įsiskolinimas. Kad atsakovas dirba statybos darbus, turi automobilį, juo vežioja keleivius ir iš to pragyvena, ieškovė neįrodė. Akivaizdu, kad atsakovas objektyviai neišgali teikti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikams, o taip pat objektyviai negalėtų mokėti ieškovės prašomo padidinti išlaikymo vaikams.

Ieškovė nurodo, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas ir įrodytas faktinėmis aplinkybėmis: atsakovo turtinė padėtis bei sveikatos būklė pagerėjusi, ieškovės turtinė padėtis pablogėjusi, o vaikų poreikiai yra padidėję. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo 2008-03-27 darbingumo lygio vertinimo aktas, 2008-09-15 sutartis su UAB „Kurtina“, pažymos apie ieškovės pajamas, pažymos apie vaikų sveikatos būklę, mokymąsi bei vaikų poreikių paskaičiavimas. Taip pat ieškovės reikalavimų pagrįstumą patvirtina šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai. Teismo motyvai, kuriais remiantis patenkintas priešieškinis, yra neteisingi, išvados prieštarauja objektyviems priešieškinio reikalavimams. Teismo sprendimas iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas nevykdo teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 11 000 Lt, esant tokioms aplinkybėms ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes po ištuokos ji daugiau kaip 2 metus viena išlaiko vaikus. Nepilnamečių vaikų interesai gauti jiems būtiną išlaikymą, kuris užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas, yra prioritetiniai prieš kitus turtinius šalių interesus.

Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog po santuokos nutraukimo atsakovo turtinė padėtis ir sveikata pagerėjo, bei kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams sumažinimo iš esmės pažeidė nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo (CK 3.201 str. l p.). CK 3.192 str. numato, kad priteisiant išlaikymą, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Atsakovas, vadovaujantis 2008-01-14 teismo sprendimu, išlaikymą sūnums moka iš neįgalumo pašalpos dar iki dabar (t. 1, b. 1. 8-18, 32, 35, 120-121, t. 2, b. 1. 12-13). Atsakovas yra socialiai remtinas, teismui yra pateiktos tai įrodančios pažymos 2010-01-25 Nr. 11524, 2010-08-18 Nr. 14373, 2010-11-19 Nr. 1657. Atsakovas rūpinosi vaikais, pirko jiems rūbus, duodavo rankpinigių. Po santuokos nutraukimo ieškovė prieš atsakovą nuteikė vaikus. Atsakovas yra iš dalies darbingas, jam atliktos kelios operacijos, gydymas yra tęsiamas iki dabar: 1) 2007-02-12 atlikta L4 L5 stuburo slankstelių operacija, operacijos metu pašalinta disko išvarža. Po operacijos gydymas tęsiamas iki dabar (neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0399837), 2009-03-27 atsakovui yra nustatytas 40 proc. darbingumas (t. 1, b. l. 139-141), tai patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai (CPK 177 str., 178 str., 197 str., 199 str., 185 str.); 2) 2010-06-17 jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. 0486174. Atsakovo sveikatos būklė yra labai bloga, jis gydėsi VŠĮ Kauno apskr. 3 ligoninėje nuo 2009-11-08 iki 2009-11-12, jam yra nustatyta dešinės kojos venų trombozė. Šiuo atsakovas gydomas ambulatoriškai. Atsakovas dėl blogos sveikatos negali dirbti sunkaus darbo. Tai patvirtina 2010-07-28 sprendimas dėl atsakovo darbingumo lygio Nr. SS-2107. Pagrindinės atsakovo pajamas sudaro 281 Lt invalidumo pensija. Iš jos kas mėn. iškart atskaitoma 140 Lt vaikų išlaikymui, atsakovui realiai nepakanka lėšų pragyvenimui. Atsakovas neišgali mokėti kas mėn. 600 Lt (po 300 Lt kiekvienam vaikui). Dėl susidariusių sunkių gyvenimo sąlygų bei blogos sveikatos yra susidaręs sūnums išlaikymo įsiskolinimas, iki 2010-09-15 teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas įsiskolinęs daugiau kaip 11 000 Lt, nes jis neturi darbo yra registruotas darbo biržoje. Dėl sveikatos būklės atsakovas negali dirbti sunkaus darbo, nes pagal susirgimą darbo krūvis yra ribotas. Atsakovas neturi nei pragyvenimo šaltinio, nei būsto, yra įtrauktas į apskaitą asmenų, neturinčių gyvenamo ploto, tai patvirtina 2010-05-27 pažyma Nr. (2010-47747-PN)-38 (tomas 2, b. l. 10-11,38,39). Kita vertus, apeliantė teismui nepateikė įrodymų apie lėšas, skirtas vaikų išlaikymui, konkretizuojant, kokios išlaidos sudaro tenkinant sūnų L. K. ir D. K. būtinus poreikius. Sūnus L. K. yra pilnametis, Kauno prekybos ir verslo mokykloje nesimoko, paskutiniu metu dirba, todėl, atsakovo manymu, jis gali pasirūpinti savimi, užsidirbti lėšų pragyvenimui. Sūnus D. K. mokosi Kauno maisto pramonės mokykloje dieniniame skyriuje virėjo mokymo programos grupėje (valst. kodas 21081104), tačiau apeliantė nenurodė, kokios yra išlaidos sūnaus reikmėms. Pati apeliantė pablogino atsakovo turtinę padėtį, nes ji nevykdė 2008-01-14 teismo sprendimo, kuriuo buvo įsipareigojusi nupirkti vieno kambario butą, todėl atsakovas iki šiol neturi gyvenamo ploto, tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Apeliantės turinė padėtis iš esmės yra pagerėjusi, apeliantės mėnesinės pajamos vidutiniškai yra 1 200 Lt, nors 2010-08-18 teismo posėdyje apeliantė nurodė, kad jos darbo užmokestis sumažėjo, tačiau dokumentų teismui jokių nepateikė, todėl šis ieškovės motyvas atmestinas. Ieškovė, įsigaliojus 2008-01-14 teismo sprendimui, butą (duomenys neskelbtini) g. 50-1 (kuriame gyveno šalys iki santuokos nutraukimo), pardavė už 210 000 Lt, dalį pinigų išleido dviejų kambarių buto įsigijimui, esančio (duomenys neskelbtini) g. 90-37, bei buto remontui. Kitą likusių pinigų dalį ieškovė skiria savo poreikiams tenkinti (t, 1, b. l. 48-49, b. 1. 110-111). Apeliantė, atsakovo manymu, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo bei vykdomojo dokumento Nr. 2-483-717 (t. 1, b. 1. 118, t. 2, b. l. 8-9, 22-28, 56-140). Ji nevykdė 2008-01-14 teismo sprendimo nei gera valia, nei atsakovui 2009-04-28 kreipusis į antstolę Audronę Adomaitienę. Dėl ieškovės neveikimo ir įpareigojimų nevykdymo ieškovas neturi savo gyvenamosios vietos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Įstatymas numato galimybę sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo vaikui dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Be to, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, slaugymas ar nuolatinė priežiūra) (CK 3.201 str. 2 d.). Vadinasi, nagrinėjamoje byloje teismas turėjo analizuoti, ar nuo 2008-01-14 teismo sprendimo įsiteisėjimo atsirado sąlygos išlaikymo dydžiui pakeisti – iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai arba tėvų turtinė padėtis.

Apeliantės teigimu, atsakovo turtinė padėtis bei sveikatos būklė yra pagerėjusi (tai patvirtina atsakovo 2008-03-27 darbingumo lygio vertinimo aktas ir 2008-09-15 sutartis su UAB „Kurtina“), ieškovės turtinė padėtis pablogėjusi, o vaikų poreikiai yra padidėję, ką patvirtina pažymos apie ieškovės pajamas ir apie vaikų sveikatos būklę, mokymąsi bei vaikų poreikių paskaičiavimas. Atsakovas nevykdo teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 11 000 Lt, todėl ieškovės turtinė padėtis yra pablogėjusi, nes po ištuokos ji daugiau kaip 2 metus viena išlaiko vaikus.

Kolegija šiems apeliacinio skundo argumentams pritaria tik iš dalies. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas skundžiamu sprendimu padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė - ji pablogėjo, nes atsakovo pastovias pajamas sudaro tik 281 Lt netekto darbingumo pensija, t. y. atsakovo pajamos sumažėjo 45 proc. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki santuokos nutraukimo atsakovas buvo bedarbis, registruotas Darbo biržoje, išmokų negavo (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 55), be to, 2008-01-14 teismo sprendimo priėmimo metu jo pajamas sudarė netekto darbingumo pensija 505,67 Lt. (t. 1, b. l. 30). Tuo tarpu po teismo sprendimo priėmimo (nuo 2008-09-15) atsakovas pradėjo dirbti UAB „Kurtina“ apsaugos darbuotoju už 451,18 Lt mėnesio atlyginimą (t. 1, b. l. 29). Nors nuo 2008 m. balandžio mėnesio atsakovo 281 Lt netekto darbingumo pensija buvo sumažėjusi iki 252,84 Lt, 2008 m. rugpjūčio mėnesį padidėjo iki 281,17 Lt (t. 1, b. l. 30), o 2009 m. balandžio mėnesį padidėjo iki 562,34 Lt ir tik 2010 m. balandžio mėnesį vėl sumažėjo iki 281,17 Lt (4 t., b. l. 2-3). Šioje vietoje kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 2008-01-14 teismo sprendimu išlaikymas sūnums priteistas tik iki jų pilnametystės, todėl yra būtina įvertinti aplinkybę, kad sūnui L. K., gimusiam 1992-03-10, 18-ka metų sukako 2010-03-10, kas reiškia, jog atsakovui nuo 2010-03-10 liko pareiga išlaikyti tik vieną sūnų, kas duoda pagrindą išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2010-03-10 negalėjo būti blogesnė vien dėl šios priežasties (nes nebeliko pareigos mokėti teismo 2008-01-14 sprendimu priteisto 300 Lt išlaikymo sūnui L. K.). Be to, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad atsakovo netekto darbingumo pensija 2009 m. balandžio mėnesį buvo padidėjusi iki 562,34 Lt ir vėl iki 281 Lt sumažėjo tik 2010 m. balandžio mėnesį. Vadinasi, beveik visus metus iki vienam iš sūnų sulaukiant pilnametystės atsakovo gauta netekto darbingumo pensija buvo ne sumažėjusi, o net padidėjusi. Be to, atsakovui per šį laikotarpį taip pat ne kartą buvo skirta socialinė pašalpa (t. 2, b. l. 29, 36, t. 3, b. l. 32). Be to, paties atsakovo teigimu, jis dirba pavienius atsitiktinius darbus pagal sveikatos stovį ir taip prisiduria pragyvenimui. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis po 2008-01-14 teismo sprendimo iš esmės nepablogėjo. Tai, kad atsakovas, santuokos nutraukimo metu turėjęs du automobilius, šiuo metu pagal VĮ Regitra duomenis automobilių neturi, o jo pajamos nuo 2010 m. balandžio mėnesio vėl yra sumažėję iki 281 Lt, atsakovas vėl yra registruotas darbo biržoje, kolegijos nuomone, paneigia ieškovės argumentus dėl atsakovo turtinės padėties pagerėjimo netgi įvertinus aplinkybę, kad nuo 2010-03-10 nebeliko pareigos mokėti teismo 2008-01-14 sprendimu priteisto 300 Lt išlaikymo sūnui Laurynui.

Pažymėtina, kad atsakovas sveikatos problemų turėjo jau šalims nutraukiant santuoką, todėl tai nėra naujos aplinkybės, kurios iš esmės lemtų atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Šalims nutraukiant santuoką atsakovo darbingumo lygis buvo 40 proc.(t. 1, b. l. 46). Po santuokos nutraukimo nuo 2008-03-28 iki 2009-03-27 buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 1, b. l. 43), vėliau vėl buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir nuo 2010-06-17 iki 2012-06-16 yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis (t. 3, b. l. 96). Ieškovės teigimu, atsakovo sveikata pagerėjo ir jis gali teikti didesnį išlaikymą vaikams. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovui iki 2012-09-17 yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, t. y. po 2008-01-14 teismo sprendimo priėmimo ieškovo sveikata pagerėjo tik 10 proc. (t. 3, b. l. 55), tačiau, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog šis sveikatos pagerėjimas nėra esminis, t. y., kad atsakovo sveikatos būklė iš esmės pakito į gerąją pusę, nes atsakovas, kaip ir anksčiau, negali dirbti visą darbo dieną, negali dirbti pasilenkęs, kilnoti didesnio nei 15 kg. svorio, t. y. atsakovo įsidarbinimo galimybės praktiškai liko tokios pačios - dėl sveikatos problemų darbo paieška yra apsunkinta. Todėl, esant šiandieninei sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje, atsakovui yra pakankamai sudėtinga rasti pastovų ir gerai apmokamą darbą.

Nors apeliantė ir nurodo, kad jos pačios turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi, tačiau bylos medžiaga šios aplinkybės nepatvirtina. Iki santuokos nutraukimo ieškovė dirbo Z. Ambrazevičienės įmonėje ir jos gaunamos mėnesio pajamos buvo 585,04 Lt (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 120). Nuo 2008 m. ieškovė dirba „Maxima“ pardavėja, jos pajamos 2008 m. buvo apie 1 200 Lt (t. 1, b. l. 73), šiuo metu jos pajamos, pačios ieškovės teigimu, yra sumažėjusios iki 900 – 1 000 Lt per mėnesį, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Iki santuokos nutraukimo ieškovė asmeninės nuosavybės teise turėjo 69/100 buto Pašilės g. 50-1 (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 13), o santuokos nutraukimo metu jai atiteko ir atsakovui priklausiusi 31/100 buto, Pašilės g. 50-1 (prijungtos c. b. 2-483-717/2008 b. l. 13). Po santuokos nutraukimo ieškovė šį butą pardavė už 210 000 Lt (t. 1, b. l. 110-112) ir 2008-04-22 įsigijo 2-jų kambarių butą Kaune, (duomenys neskelbtini) g. 90-37 (t. 1, b. l. 48), automobilio neturi. Ieškovės gaunamos pajamos po santuokos nutraukimo padidėjo dvigubai, ji turi nekilnojamojo turto, visą šį laiką ji didesne dalimi išlaikė du nepilnamečius vaikus, nes iš atsakovo gaudavo ir gauna tik nedidelę dalį išlaikymo ir to pasekoje yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Vien tai, kad atsakovas nevisiškai vykdo teismo sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, ko pasekoje išlaikymo įsiskolinimo suma skundžiamo sprendimo priėmimo metu sudarė apie 11 000 Lt, kolegijos nuomone, nėra pagrindas išvadai, kad ieškovės turtinė padėtis yra iš esmės pablogėjusi. Kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, tam tikros išskaitos iš atsakovo netekto darbingumo pensijos yra daromos kiekvieną mėnesį (anksčiau po 281,17 Lt, dabar po 140,58 Lt), todėl ieškovės teiginys, kad ji po ištuokos daugiau kaip 2 metus viena išlaiko vaikus, yra nepagrįstas. Tuo labiau, kad bylos medžiaga patvirtina, kad pati ieškovė nėra įvykdžiusi 2008-01-14 sprendimo dalies, pagal kurią ji įpareigota per metus laiko (per 12 mėnesių) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupirkti atsakovui blokiniame ne naujos statybos name vieno kambario butą Kaune, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ne didesnės kaip 100 000 Lt vertės. Nors ieškovė 2009-10-09 pervedė atsakovui 45 000 Lt, ginčas dėl buto nupirkimo nėra pasibaigęs.

Vadovaujantis CK 3.201 str. 2 d., priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Nors apeliaciniame skunde ir nurodoma, kad vaikų poreikiai yra padidėję, tačiau, kolegijos nuomone, vien išaugusių vaikų poreikių nepakanka priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti, jeigu nėra atsiradusios papildomoms vaikų priežiūros išlaidos dėl jų ligos, slaugymo ar nuolatinės priežiūros, apie ką šioje byloje nėra jokių įrodymų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo skundžiamo sprendimo motyvai, kuriais patenkintas priešieškinis, yra neteisingi ir prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams bei pažeidžiantys nepilnamečių vaikų interesus. Nepilnamečių vaikų interesai gauti jiems būtiną išlaikymą, kuris užtikrintų būtinas vaikams vystytis sąlygas, yra prioritetiniai prieš kitus turtinius šalių interesus. Išlaikymo vaikams dydis šalių buvo sutartas 2008-01-14 santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kurią teismas 2008-01-14 sprendimu patvirtino. Kadangi nenustatytos išlaikymo dydžiui pakeitimo sąlygos, numatytos CK 3.201 str., kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas ir kuria priteistos iš ieškovės atsakovui advokato pagalbos išlaidos, panaikina ir šioje dalyje priima naują sprendimą – priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 3 p., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria priešieškinis patenkintas ir kuria priteistos iš ieškovės atsakovui advokato pagalbos išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

Priteistas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei sumažinti iki 49 Lt.

Priteistas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei padidinti iki 49 Lt

Likusią sprendimo dalį, kuria ieškinys, papildomas ieškinys ir papildomas priešieškinis atmesti, palikti nepakeistą.