- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-442-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18036-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- I. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-22188-800/2013 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 45 000 Lt, pervestus 2009-10-09 pavedimu į atsakovo banko sąskaitą pagal tarp šalių 2009-10-09 pasirašytą taikos sutartį, patvirtintą Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-316-429/2009. Šis teismo papildomas sprendimas aukštesnės instancijos teismo buvo panaikintas, todėl išnyko teisinis pagrindas šių pinigų perdavimui. Kadangi piniginės lėšos, skirtos atsakovo buto pirkimui, yra perduotos jam ir iki šiol negrąžintos, ieškovė neturi galimybių nupirkti jam butą ir įvykdyti pirminį Kauno apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008, pagal kurį ieškovė per metus laiko (per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) įsipareigota nupirkti atsakovui vieno kambario butą Kaune, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ne naujos statybos, blokiniame name ne daugiau kaip už 100 000. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2008-01-14 teismo sprendimą, kuriuo ji įpareigota atsakovui nupirkti butą, kurios yra būtinos, iki ieškovei nebus nuspręsta teismo sprendimu grąžinti atsakovui pervestų piniginių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai ir sustabdė antstolės G. A. atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juos atlikti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, konstatuodamas, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti būsimo teismo sprendimo vykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti, nes ir taip nepagrįstai ilgą laiką ieškovė nenuperka apeliantui buto pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai vykdomą Kauno apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008, kurio pagrindu 2009-02-12 buvo išduotas vykdomasis raštas. Jis neturi kur gyventi. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi, kuria išaiškinta 2008-01-14 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008 vykdymo tvarka, išaiškino, jog ieškovė, pervesdama į atsakovo sąskaitą 45 000 Lt piniginę kompensaciją pagal 2009 m. spalio 9 d. taikos sutartį, kurią teismas 2009 m. gruodžio 4 d. patvirtino papildomu sprendimu, kuris buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, netinkamai vykdė 2008 m. sausio 14 d. teismo sprendimo dalį dėl buto nupirkimo. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1102-605/2012 Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą, tačiau apie pervestus 45 000 Lt teismas nieko neužsiminė. Ieškovės pateiktas ieškinys netrukdo atlikti vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti 2013 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą, pritardama teismo argumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Pasinaudojus prieiga prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, iš įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2012-02-06 nutarties civilinėje Nr. 2-4044-717/2012 nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-23 sprendimu civilinėje byloje 2-316-429/2009 buvo pakeista Kauno apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008 dalis dėl ieškovės įpareigojimo atsakovui nupirkti vieno kambario butą naujos statybos blokiniame name ne didesnės kaip 100 000 Lt vertės ir priteista apeliantui 43 691 Lt kompensacijos už ieškovei atitekusį santuokoje įgytą turtą, šalims sudarius taikos sutartį. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-23 sprendimas ir 2009-12-04 papildomas sprendimas buvo panaikinti ir klausimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-528-395/2010). 2010 m. rugsėjo 15 d. buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo papildomas ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pakeisti 2008-01-14 sprendimo dalį dėl įpareigojimo nupirkti butą ir priimti naują sprendimą - priteisti apeliantui iš ieškovės 50 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią turto dalį, buvo atmestas. Apeliantė prašė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priverstinai vykdomas 2008-01-14 teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008, kuriuo ji įpareigota atsakovui nupirkti butą. Kauno apylinkės teismas 2012-02-06 nutartimi išaiškino, „jog ieškovė, pervesdama į atsakovo sąskaitą 45 000 Lt piniginę kompensaciją pagal 2009 m. spalio 9 d. pateiktą taikos sutartį, kurią teismas 2009 m. gruodžio 4 d. patvirtino papildomu sprendimu, kuris buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, netinkamai vykdė 2008 m. sausio 14 d. teismo sprendimo dalį, kurioje I. K. per metus laiko (per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) įsipareigoja nupirkti A. K. vieno kambario butą Kaune, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ne naujos statybos, blokiniame name ne daugiau kaip už 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) sumą. Teismas nurodė, jog 2008 m. sausio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėja įsipareigojo per metus laiko (per 12 mėnesių) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nupirkti A. K. vieno kambario butą Kaune, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ne naujos statybos, blokiniame name, nėra panaikinta, o yra galiojanti, todėl ieškovė pervesdama į atsakovo sąskaitą 45000 Lt piniginę kompensaciją, netinkamai vykdė 2008 m. sausio 14 d. teismo sprendimą“. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1102-605/2012 Kauno apylinkės teismo 2012-02-06 nutartis buvo palikta nepakeista.
Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės gali būti parenkamos tik iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą nors ir yra numatyta (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Išieškojimas vykdant teismo sprendimą sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2011-10-01)), sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Visus kitus vykdymo veiksmų sustabdymo atvejus, reglamentuoja CPK 625-628 straipsnių nuostatos, pagal kurias vykdymo veiksmus privalo ar turi teisę sustabdyti antstolis, o ne teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1647/2013). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimas ir joje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo.
Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo ir kitais civilinio proceso teisės principais (pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama į abiejų šalių interesus), be to, ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (CPK 17 str., 145 str. 2 d.). Galimas būsimo teismo sprendimo turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Įvertinus šioje byloje pareikštame ieškinyje ieškovės keliamus materialinius teisinius reikalavimus ir jos prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, galima teigti, jog šioje byloje ieškovės keliami reikalavimai ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-483-717/2008, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas vykdomasis procesas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra susiję, tačiau prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė su šioje byloje pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais nėra susijusi, nes jos taikymas neturės jokios įtakos šioje byloje priimto galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pareikštu prašymu ieškovė iš esmės siekia ne užtikrinti teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įvykdymą, o sustabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Skundžiama nutartimi pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės užkirstas kelias įsiteisėjusio Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008 vykdymui.
Vadovaujantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo pagal Kauno apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008 sustabdymo antstolės G. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinamas. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės –ieškovės I. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2008-01-14 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-483-717/2008, antstolės G. A. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netenkinti.