Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-126-613/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-10
Bylos Nr.: e2A-126-613/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-09096-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė, Giedrė Seselskytė
Atsakovas: viešosios įstaigos „Būk mano draugas“
Ieškovas: J. B.
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga „Šilutės gyvūnų gerovė“
Advokatai: Eduardas Puškorius, Rytis Martinkėnas

Kategorijos

2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-126-613/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09096-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Būk mano draugas“ ir pagal atsakovės viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ priešieškinį ieškovei J. B. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, žalos, išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo viešoji įstaiga „Šilutės gyvūnų gerovė“, institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama išreikalauti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Būk mano draugas“ neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą: prancūzų tigrinį buldogą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), M.), rusų ilgaplaukį kurtą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini, P.), tigrinę rusų ilgaplaukę kurtę (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), G.), rusų ilgaplaukio kurto P. skiepų pasą, ir įpareigoti juos grąžinti ieškovei, priteisti 4 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio (patikslinto) reikalavimus pagrindžiančiomis aplinkybėmis nurodė:

Šalies argumentai

1.1. 2019 m. rugpjūčio 15 d. įsigijo prancūzų tigrinį buldogą, 2020 m. gegužės 10 d. įsigijo rusų kurtų veislės patiną, o 2020 m. gegužės 15 d. rusų kurtų kalytę. Augino ieškovei priklausančiame sodo name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. 2020 m. gegužės 26 d. atsakovė, veikdama su trečiuoju asmeniu, iš ieškovės gyvenamosios vietos be teisėto pagrindo paėmė ieškovei priklausantį turtą – šunis – prancūzų buldogą ir du ilgaplaukius rusų kurtus, t. y. neteisėtai užvaldė svetimą turtą, kuris nuo neteisėto užvaldymo iki šiol yra laikomas atsakovės veiklos vykdymo VšĮ „Būk mano draugas“ patalpose.

1.3. 2020 m. liepos 8 d. Tauragės AVPK Šilutės PK priėmė nutarimą, juo skyrė administracinę nuobaudą ir įpareigojo trečiojo asmens vadovę L. K. grąžinti gyvūnus ieškovei. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė pakeisti Tauragės AVPK Šilutės PK 2021 m. lapkričio 16 d. nutarimo dalį ir nusprendė skubiai grąžinti J. B. iš jos paimtus gyvūnus. Buvo kreiptasi į antstolės V. D. kontorą dėl teismo nutarties įvykdymo. Antstolis konstatavo, jog susisiekus su skolininke (atsakove) dėl aplinkybių patikslinimo, ši informavo, kad neketina vykdyti teismo nutarties, kuri, jos manymu, yra neteisėta, nurodė bendrauti su organizacijai atstovaujančiu advokatu D. I. Trečiajam asmeniui (administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui) L. K. apskundus šią teismo nutartį, teismas pats panaikino nutarties dalį dėl skubaus vykdymo, t. y. gyvūnų skubaus grąžinimo savininkei J. B. (ieškovei). Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-557/2021. Teismas pasisakė, jog visi klausimai dėl gyvūnų grąžinimo turėtų būti išspręsti šioje civilinėje byloje.

1.4. Ieškovė bandė susisiekti su atsakove tiek telefonu, tiek siųsdama laiškus el. paštu, tačiau atsakovė vengia bendrauti su teisėta gyvūnų savininke.

1.5. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT), kad atliktų atsakovės patikrinimą. 2021 m. vasario 24 d. buvo gautas atsakymas Nr. 37S-(37.5.)-317, jame konstatuota, kad 2021 m. sausio 7 d. rusų kurtai buvo kastruoti ir sterilizuoti, o prancūzų buldogas kastruotas 2021 m. vasario 4 d. Po šių veiksmų gyvūnai buvo perduoti kitiems asmenims, t. y. atsakovė ėmė disponuoti gyvūnais neturėdama gyvūnų valdymo teisės.

1.6. VMVT, atlikusi tyrimą, patvirtino, kad ieškovė turi tinkamas sąlygas gyvūnų auginimui ir nepažeidė nė vieno gyvūnų globą ir priežiūrą reglamentuojančio teisės akto, o pagal kitą skundą – Tauragės AVPK Šilutės PK 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu atsisakė pradėti administracinę teiseną dėl neva ieškovės žiauraus elgesio su gyvūnais, nes nenustatė aplinkybių, būtinų konstatuoti administracinės teisės pažeidimą.

1.7. Reikšdama reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo, nurodė, kad dėl atsakovės tyčinių kaltų veiksmų ieškovė negavo pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti, jei nebūtų kastruoti ir sterilizuoti gyvūnai ir jiems nebūtų buvusi sužalota sveikata, nes dėl padarytų sveikatos sužalojimų jie negalės susilaukti palikuonių. Turtinę žalą įvertina 6 000,00 Eur, atsižvelgdama į tai, kad rusų kurtai atsiveda 5–8 šuniukų vadą, kiekvieno šuniuko minimali rinkos vertė yra 1 000,00 Eur.

1.8. Neturtinė žala pasireiškė trijų augintinių atėmimu, kuris tęsiasi nuo veikos pradžios iki šiol. Paimti šeimos gyvūnai, dėl kurių šeimos nariai išgyvena, dėl paėmimo patyrė stresą. Ieškovei pablogėjo psichinė sveikata, ji iki šiol gydosi, dėl to negali visapusiškai bendrauti su aplinkiniais, kamuoja baimės, kaltės jausmas, nemiga ir kiti išliekamieji psichinės sveikatos pažeidimo reiškiniai. Neturtinę žalą vertina 1 500,00 Eur už kiekvieną neteisėtai paimtą ir laikinai prarastą gyvūną.

Atsiliepimas

2. Atsakovė VšĮ „Būk mano draugas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, juo nesutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais, prašo juos atmesti ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

2.1. Atsakovė 2020 m. gegužės 26 d. vyko patikrinti aplinkybes pagal gautus skundus dėl netinkamai laikomų ir neprižiūrimų ieškovės gyvūnų. Atvykus į įvykio vietą, nustačius, kad du rusų kurtų veislės šunys buvo pririšti prie maždaug metro ilgio kuolų, be maisto, be vandens, be galimybės normaliai judėti ar pasislėpti nuo saulės, gyvūnai buvo išsekę, sergantys, dalyvaujant policijos pareigūnams, buvo surašytas aktas dėl gyvūnų nepriežiūros.

2.2. Po gyvūnų paėmimo patikrinus informaciją gyvūnų duomenų bazėje, jokių duomenų apie tai, kam priklauso ginčo šunys, nebuvo rasta. Mikročipai buvo, tačiau jie nebuvo suvesti į Gyvūnų duomenų registrą. Tik po 3 savaičių atsirado informacija, kad gyvūnai priklauso ieškovei (atgaline data). Šunų duomenis į Gyvūnų augintinių registrą 2020 m. birželio 18 d. įvedusi veterinarijos gydytoja nenustatė šunų tapatybės mikroschemų skaitytuvu, todėl buvo padaryti gyvūnų ženklinimo ir registravimo pažeidimai.

2.3. Iš karto po gyvūnų paėmimo atsakovė įvertino gyvūnų sveikatą. 2020 m. gegužės 27 d. išrašai iš ligos istorijos patvirtina, kad gyvūnai nebuvo tinkamai prižiūrėti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2021 m. vasario 19 d. patikrinimo aktas Nr. 37GGP-57 patvirtina, kad gyvūnai sveiki, judrūs, plaukai žvilgantys, normalios psichinės būklės ir socializuoti.

2.4. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl 6 000,00 Eur negautų pajamų priteisimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė įrodymų, kad prašomos priteisti pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; kad pagrįstai tikėjosi gauti prašomas priteisti pajamas, šios pajamos realios ir pagrįstos. Ieškovė nenurodė kokiu tikslu (komerciniais ar nekomerciniais tikslais) gyvūnai buvo įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikė tinkamai įformintos gyvūnų muitinės deklaracijos. Atsakovės teikiamas įrodymas – tarptautinės kategorijos teisėjos, kinologės ir ekspertės pateikta išvada – patvirtina, kad tiek rusų kurtė G., tiek kurtas P. negali būti naudojami veisime.

2.5. Ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstas dėl šių priežasčių: 1) atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų; 2) ieškovės pasekmių, fiksuotų medicininiuose dokumentuose ir nurodomų patikslintame ieškinyje, siejant jas su šiuo ginču, laikytinas manipuliavimu, siekiant pripažinti neturtinę žalą ir iš to pasipelnyti; 3) ieškovei gyvūnai reikalingi tik nelegaliam ir neteisėtam dauginimui; 4) ieškovė žiauriai ir netinkamai elgėsi su gyvūnais, jų sveikata paėmimo iš ieškovės metu buvo bloga; 5) ieškovės nurodomas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.

3. Atsakovė VšĮ „Būk mano draugas“ pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 12 384,86 Eur išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ priešieškinio dalies ieškovei J. B. dėl 3 745,05 Eur išlaidų sumos priteisimo atsisakymas priimtas; civilinės bylos dalis pagal atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ priešieškinį ieškovei J. B. dėl 3 745,05 Eur išlaidų sumos priteisimo nutraukta. Atsakovė nurodo, kad ji laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. rūpinosi gyvūnais, jų sveikata, prižiūrėjo ir visiškai išlaikė juos. Dėl šių gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo atsakovė patyrė išlaidas, jas prašo priteisti iš ieškovės J. B.

4. Ieškovė J. B. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jeigu atsakovė patyrė išlaidų dėl gyvūnų priežiūros, tai tik dėl savo priešingų teisei veiksmų, veikdama tiesiogine tyčia ir valiniais veiksmais tikslingai didino šias išlaidas. Mano, kad prašomos priteisti iš ieškovės išlaidos susidarė būtent dėl atsakovės kaltės ir jos negali būti priteistos remiantis priešieškinyje nurodytu teisiniu pagrindu. Priešieškinio reikalavimas atmestinas ir dėl to, kad nagrinėjamu atveju nėra nei pasaugos sutarties, nei būtinos sutarties formos. Atsakovė vadovaujasi sutarčių teisės normomis, kai faktinės aplinkybės ir atsakovės elgesys turi savavaldžiavimo ir atviros vagystės požymių, o ieškinys grindžiamas daiktų išreikalavimu iš neteisėto valdymo normomis. Pažymėjo, kad atsakovė selektyviai remiasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos gerovės įstatymo normomis, neginčija, kad pati pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą reglamentavimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė pateikia sąskaitas už laikotarpį, kai ieškovė rusų kurtų net nebuvo įsigijusi; sąskaitoje DEPO7 nurodyta, kad pirktas maistas katėms ir gėlių vazonai. Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad pasirinktinu laikotarpiu atsakovė netgi pasamdė rusų kurtams ir prancūzų buldogui prižiūrėti po atskirą darbuotoją, kurių atlyginimui apmokėti prašo iš ieškovės priteisti pinigines lėšas (darbo užmokesčio žiniaraščiai Nr. 01, 07, 08, 09, 10, 11, 12). Iš į bylą pateiktos D. K. IĮ sąskaitos nėra galimybės nustatyti, kam buvo suteiktos veterinarijos paslaugas, už kurias atsakovė sumokėjo, ar jos buvo būtinos ir neišvengiamos bei pagrįstos. Pridėtos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto sąskaitos ir kelionės išlaidos, patvirtinančios, kad atsakovė kažkur keliavo, Kaune kažkam buvo suteikiamos paslaugos ir perkamos prekės, tačiau nepagrindžiančios išlaidų reikalingumo ir tikslingumo.

5. Išvadą teikianti bylos institucija Valstybės maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) nurodo, kad augintiniai iš ieškovės buvo paimti, nevykdant gyvūnų paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose. Atsakovė, remdamasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, prašo ieškovės atlyginti 12 384,86 Eur jos gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo išlaidas. VMVT Klaipėdos departamentas atkreipia dėmesį, kad gyvūno gydymo ir laikino laikymo išlaidas atlygina tik tas gyvūno savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Tai, kad ieškovė būtų žiauriai elgusis su gyvūnais ar juos kankinusi, VMVT žiniomis, nėra nustatyta, administracinio nusižengimo teisena J. B. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato nutarimu buvo nutraukta, nes jos padaryta veika neturėjo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje ar 18 dalyje (žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas), požymių.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo VšĮ „Šilutės gyvūnų gerovė“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį ir priešieškinį, juo prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 26 d., apie 17 val., iš ieškovės J. B. buvo paimti 3 šunys – vienas prancūzų tigrinių buldogų veislės ir du rusų kurtų veislės. Šunys buvo paimti gavus informaciją, kad jie laikomi netinkamomis sąlygomis. Trečiasis asmuo, aiškindamasis situaciją ir aplinkybes dėl netinkamo gyvūno laikymo ir žiauraus elgesio su jais, bandė susisiekti su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau to padaryti nepavyko. Tada kreipėsi į Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kad padėtų išspręsti susidariusią situaciją. 2020 m. gegužės 26 d., apie 17 val., ieškovei J. B. buvo paaiškinta, kad ji neturi jokių galimybių laikyti šiuos šunis, kadangi tokios laikymo sąlygos yra netinkamos. Ieškovė buvo informuota, kad 3 šunys bus paimti. Ieškovė sutiko, kad šunys iš jos bus laikinai paimti, tam neprieštaravo ir geranoriškai atrišo visus 3 šunis ir perdavė trečiojo asmens iškviestiems atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ darbuotojams, jie šiuos šunis įkurdino Klaipėdos prieglaudoje VšĮ „Būk mano draugas“. Ieškovė neįrodė, kad yra prancūzų tigrinio buldogo, rusų ilgaplaukio kurto ir tigrinės rusų ilgaplaukės kurtės teisėta savininkė. Remiantis ieškovės pateiktais dokumentais nustatyta, kad visi gyvūnai buvo įvežti iš trečiųjų šalių, tačiau tai buvo padaryta pažeidžiant gyvūnų įvežimo procedūras. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 3 šunų duomenys į Gyvūnų augintinių registrą suvesti 2020 m. birželio 18 d., t. y. kai gyvūnai jau buvo atsakovės žinioje. Ieškovės reikalavimas dėl gyvūnų grąžinimo negali būti patenkintas ir dėl to, kad byloje pateikti gyventojų skundai patvirtina, jog ieškovė negali laikyti šių gyvūnų, kadangi su jais elgėsi žiauriai. Visų 3 gyvūnų sveikata po jų paėmimo iš ieškovės buvo labai prasta, gyvūnai buvo akivaizdžiai nusilpę. Ieškovė neįrodė vindikacinio ieškinio sąlygų visumos, t. y. kad gyvūnų valdymo teisę prarado be savo valios. Ieškovė gyvūnus prarado dėl savo veiksmų ir savo valios. Be to, gyvūnų paėmimo metu ieškovė neprieštaravo, jog gyvūnai būtų paimti ir sutiko, kad jie būtų įkurdinti Klaipėdos prieglaudoje VšĮ „Būk mano draugas“. Atmetus pirmąjį ieškovės vindikacinio ieškinio reikalavimą, ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėjo, kad ieškovės prašomas priteisti 6 000,00 Eur turtinės žalos dydis yra siejamas su negautomis pajamomis. Ieškovės tikėtinos gauti pajamos nėra pagrįstos jokiais konkrečiais įrodymais, patvirtinančiais tokių pajamų dydį ir realumą. Ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 4 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nepagrįsti, kadangi jokie neteisėti veiksmai prieš ieškovę nebuvo atlikti, o tai būtent yra užfiksuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 26 d. gyvūnai iš ieškovės paimti su jos žinia, policijos pareigūnų akivaizdoje, ieškovė turi atlyginti išlaidas atsakovei, kuri jas patyrė dėl gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Nusprendė išreikalauti iš atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą: prancūzų tigrinį buldogą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), M.), rusų ilgaplaukį kurtą (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), P.), tigrinę rusų ilgaplaukė kurtę (mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), G.), rusų ilgaplaukio kurto P. skiepų pasą, ir įpareigoti juos grąžinti ieškovei J. B. Taip pat nusprendė priteisti ieškovei J. B. 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“, priteisti ieškovei J. B. 1 630,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė.

8. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės reikalavimo išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovei priklausantį turtą, padarė išvadą, kad yra nustatytos visos aplinkybės, būtinos pareikšti reikalavimą pagal CK 4.93 ir 4.95 straipsnius, t. y. atsakovė valdo ieškovei priklausančius gyvūnus, o jos valdymas yra neteisėtas; ieškovė prarado savo augintinius dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių; šalių nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai santykiai, ieškovė turi nuosavybės teisę į pas atsakovę esančius šunis, todėl ieškovės reikalavimą tenkino. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad gyvūnų paėmimo metu šunys nebuvo įregistruoti gyvūnų registre ir ieškovė šunis įregistravo tik po trijų savaičių po šunų paėmimo, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės į šunis. Be to, aplinkybės, kad šunys buvo įregistruoti pažeidžiant gyvūnų augintinių įregistravimo tvarką, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Vaizdo medžiaga patvirtina, kad ieškovė šunų valdymo teisę prarado be savo valios. Ieškovė gyvūnus atidavė, vykdydama policijos pareigūnų nurodymus. Nesant byloje įrodymų apie šunų pabėgimą ar žūtį, laikytina, jog šunis valdo atsakovė. Tauragės apskrities VPK Šilutės PK 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu konstatuota, kad ieškovės padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje ar 18 dalyje, požymių, todėl pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Šunų neteisėtą paėmimą nurodė ir išvadą teikianti byloje institucija Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba procesiniame dokumente, t. y. kad augintiniai iš ieškovės buvo paimti, nevykdant gyvūnų paėmimo tvarkos, nustatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 punktuose.

9. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, nustatė, kad ieškovė nebuvo iš anksto numačiusi gauti pajamas iš šunų veisimo, todėl ieškovės nurodomas negautas pajamas vertino kaip hipotetines ir ieškinio reikalavimą priteisti 6 000,00 Eur atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo vertinimu, byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad šunys įsigyti ne veisimui, o šeimos džiaugsmui; byloje nėra neginčijamų įrodymų apie šunų sveikatos būklę, patvirtinančių, kad šunys gali būti naudojami veisimui.

10. Teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, įvertino ieškovės paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus apie ieškovės sveikatos būklę, atsižvelgdamas į teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovės reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkino iš dalies ir ieškovei priteisė 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, ieškovės patirtas stresas, dvasiniai išgyvenimai atsirado dėl šunų paėmimo, kaip vientiso nedalaus įvykio, todėl neturtinės žalos atlyginimas negali būti priteisiamas, skaičiuojant už kiekvieną gyvūną atskira suma; ieškovė sveikatos problemų turėjo ir iki šunų paėmimo; dviem iš trijų šunų ieškovės šeima rūpinosi apie dvi savaites, todėl ryšys su augintiniais nebuvo itin stiprus.

11. Teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 8 639,81 Eur išlaidas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. atsakovė ginčo šunis paėmė neteisėtai, Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena, jame konstatuota, kad J. B. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16 dalyje ar 18 dalyje, požymių, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisinį reglamentavimą, atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagristą.

12. Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, proporcingai jų daliai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atsakovė VšĮ „Būk mano draugas“ (toliau – apeliantė), atstovaujama advokato Ryčio Martinkėno, apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškinio reikalavimai ir atmesti priešieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti. Taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, nenustačius visų sąlygų, būtinų tenkinti vindikacinį ieškinį, t. y. ieškovė neįrodė šunų perdavimo momentu buvusi šunų savininkė, atsakovė nevaldo šunų ir kurto P. paso, šunys atsakovei buvo perduoti teisėtai. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo pagrįstai susirūpino šunų laikymo sąlygomis, kurios neatitiko Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Gyvūnų laikymo taisyklėse, patvirtintose Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. A1-535, nustatytų reikalavimų.

13.2. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas dėl daiktų perdavimo objektyviai nėra įmanomas įvykdyti, nes atsakovė nevaldo ir nedisponuoja šunimis, o šuns P. skiepų pasas ir perduotas antstolei, dėl šios priežasties prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

13.3. Taip pat pažymėjo, kad neįmanoma pateikti įrodymų, kad šunys pabėgo ir atsakovė jais nebedisponuoja, ir įrodyti tokią faktinę aplinkybę, kurios objektyviai negali įrodyti.

13.4. Mano, kad neegzistuoja sąlygos ieškinį tenkinti. Be to, jei pirmosios instancijos teismas manė kitaip, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovė nevaldo turto, kurį prašoma išreikalauti, galėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus ir (ar) prašyti priteisti žalos atlyginimą.

13.5. Skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ir (ar) priežastinio ryšio. Šunų iš ieškovės perėmimą organizavo trečiasis asmuo ir policijos pareigūnai, o atsakovei jie buvo perduoti tik globai ir priežiūrai.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimą, motyvuodamas tuo, kad šunys paimti neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsiliepimas

14. Ieškovė J. B., atstovaujama advokato Eduardo Puškoriaus, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Mano, kad skundžiamu teismo sprendimu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, atliktas išsamus nustatytų aplinkybių įvertinimas, teisingai taikytos teisės normos, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimo dalį apeliacinio skundo argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Atsiliepimas

14.2. Teigia, kad ieškovė nuosavybę įrodančius dokumentus pateikė gyvūnų poėmio metu. Šie duomenys tikri, patikrinti ir teisingi, kol nėra nuginčyti teisės aktų tvarka. Pažymėjo, kad gyvūnų įrašymas į Gyvūnų augintinių registrą nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, priešieškiniu nebuvo pareikštas joks su šiomis aplinkybėmis susijęs reikalavimas. Be to, kad gyvūnai priklauso ieškovei, nustatyta įsiteisėjusiais apeliacinės instancijos teismo sprendimais.

14.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad yra nustatytos visos sąlygos (aplinkybės) tenkinti vindikacinį ieškinį.

Atsiliepimas

14.4. Pažymėjo, kad atsakovės veiksmai, atliekami išvien su trečiuoju asmeniu, patvirtina atsakovės veiksmų valingumą, tikslingumą ir neteisėtumą, t. y. be teisinio pagrindo, prievarta paėmus gyvūnus, juo laikė ir laiko savo žinioje. Be to, atsakovė, kastravusi ir sterelizavusi gyvūnus, padarė nepataisomą žalą jų sveikatai.

14.5. Atsakovės priešieškinio reikalavimas galėtų būti tenkintas tik vienu atveju, kuris yra numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje. Kadangi aplinkybės dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nenustatytos ir toks faktas nėra įrodytas, pagrindo tenkinti priešieškinį nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

17. Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškovės reikalavimai išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovei priklausančius šunis ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei atmestas atsakovės reikalavimas priteisti gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo ieškovei priklausančius šunis ir priteisti turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto gyvūnų paėmimo iš ieškovės, atlyginimą.

20. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Mano, kad ieškovė neįrodė visų vindikaciniam ieškiniui tenkinti būtinų sąlygų, t. y. kad ieškovė turėjo ir turi nuosavybės teisę į gyvūnus; kad valdymo teisę prarado be savo valios; kad gyvūnus valdo atsakovė. Nurodė, kad gyvūnai iš ieškovės buvo paimti teisėtai. Taip pat pareiškė priešieškinį, juo prašė iš ieškovės priteisti gyvūnų laikymo, priežiūros ir gydymo išlaidas.

21. Ieškovė su priešieškinio reikalavimu nesutiko, motyvuodama tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovės patirtas išlaidas. Be to, pažymėjo, kad atsakovė išlaidas patyrė dėl savo neteisėtų veiksmų.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė visas vindikacinio ieškinio sąlygas, priteisė neturtinės žalos atlyginimą, kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Taip pat atmetė priešieškinio reikalavimus, konstatuodamas, kad, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atsakovės reikalavimas priteisti išlaidas yra nepagrįstas.

23. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimai dėl išreikalavimo iš atsakovės neteisėto valdymo ir neturtinės žalos atlyginimo ir atmestas priešieškinis, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė įrodė visas vindikacinio ieškinio sąlygas, nepagrįstai atmetė priešieškinio reikalavimus, dėl to priėmė nepagrįstą teismo sprendimą, kuris naikintinas.

Dėl CK 4.95 straipsnyje įtvirtintos savininko teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo įgyvendinimo sąlygų

24. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovė, pasinaudodama šia teise, reiškia vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).

25. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu (patikslintu ieškiniu) prašė išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo jai priklausančius tris šunis, reikalavo ginti jos teises taikant CK 4.95 straipsnio nuostatas, t. y. reiškė vindikacinį ieškinį, taigi privalėjo įrodyti atitinkamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas šios nutarties 25 punkte.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovė įrodė visų sąlygų, nurodytų šios nutarties 25 punkte, būtinų tenkinti vindikacinį ieškinį, buvimą.

28. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, nepagrįstai tenkino vindikacinį ieškinį (neteisingai taikė teisę pagal faktines aplinkybes), kadangi ginčo daiktų (šunų) natūra pas atsakovę nėra, jie pabėgo, taigi atsakovė jų nevaldo, dėl to ieškovės pasirinktas gynimo būdas – vindikacija – negali būti taikomas, neįrodžius tam būtinų sąlygų.

29. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.

30. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

31. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).

32. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimus, kad ji šunų nevaldo, nes jie pabėgo, tačiau tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, įvertinęs tai, kad atsakovė 2021 m. gegužės 24 d. el. laišku antstolę informavo, kad gyvūnai yra perduoti laikiniems laikytojams, vertino atsakovės paaiškinimus kaip nenuoseklius ir keliančius abejonių dėl jų patikimumo, todėl padarė išvadą, kad šunis valdo atsakovė.

34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių paaiškinimais, procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir argumentais, pirmosios instancijos teismo skundžiamo teismo sprendimo motyvais, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuotą praktiką šios kategorijos bylose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad šunų bylos nagrinėjimo metu nevaldo, nes jie pabėgo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad yra nustatyta viena iš vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų – ginčo daiktus (nagrinėjamu atveju 3 šunis) valdo atsakovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad šunis valdo atsakovė, tačiau tokias aplinkybes, išskyrus, kad šunys laikinai priežiūrai buvo perduoti atsakovei, pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

35. Dėl kitų sąlygų, būtinų tenkinti vindikacinį ieškinį, buvimo konstatavimo nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadas apie kitų sąlygų vindikaciniam ieškiniui tenkinti buvimą, nepadarė jokių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principų pažeidimo. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius sąlygos, kad ginčo šunis valdo atsakovė, ieškovės reikalavimas dėl šunų išreikalavimo iš atsakovės neteisėto valdymo, negalėjo būti patenkintas.

36. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tačiau proceso teisės normos nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas nusprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37. Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas gynimo būdas – vindikacija – negali būti taikomas, neįrodžius tam būtinų sąlygų. Tačiau pažymi, kad ieškovė gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo asmenims, kurie yra atsakingi už jų atsiradimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

38. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Gyvūno augintinio praradimas nėra tik turto praradimas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).

39. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

40. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

41. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę.

42. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

43. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos; nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismai turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, tačiau turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos atlyginimo dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; kt.).

44. Ieškovė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia motyvuodama tuo, kad dėl neteisėto gyvūnų paėmimo iš ieškovės ji ir jos šeimos nariai patyrė stresą, ieškovei pablogėjo psichinės sveikatos būklė.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino ir ieškovei priteisė 700,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

46. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl nepagrįstai iš atsakovės priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes, susipažinusi su skundžiamo teismo sprendimo motyvais dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos civilinei atsakovei taikyti būtinos sąlygos. Pažymi, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą motyvuoja tuo, kad gyvūnai iš jos buvo paimti neteisėtai ir ši neteisėta veika tęsiasi iki šiol, tačiau, kaip nustatyta byloje, atsakovė gyvūnų paėmimo iš ieškovės nevykdė, gyvūnai atsakovei buvo perduoti laikinai priežiūrai, t. y. atsakovė neatliko veiksmų, kurie, ieškovės vertinimu, lėmė neturtinės žalos atsiradimą. Galbūt būtų galima vertinti atsakovės veiksmus kaip neteisėtus, kada atsakovė buvo įpareigota grąžinti ieškovei gyvūnus, tačiau tokio įpareigojimo nevykdė, taip pat neužtikrino tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų, kad jie nepabėgtų, tačiau ieškovė tokių atsakovės veiksmų / neveikimo neįvardija ir nagrinėjamu atveju nesieja su patirtos neturtinės žalos atsiradimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, prarado bendravimo galimybę) dėl prarastų augintinių, kurie tenkino ieškovės ir jos šeimos narių bendravimo ir kitus socialinius poreikius, tačiau mano, kad ieškovės įvardyta neturtinė žala kilo ne dėl atsakovės veiksmų ir (ar) neveikimo.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo ir nevertino atsakovės neteisėtų veiksmų, nenustatė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatė tik žalos padarymo faktą ir įvertino neturtinės žalos dydį.

49. Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nors ir iš dalies, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti gyvūnų išlaikymo ir priežiūros išlaidas

50. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 8 639,81 Eur išlaidas, patirtas prižiūrint ieškovės šunis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2021 m. balandžio 23 d.

51. Ieškovė nesutikimą su priešieškinio reikalavimu motyvavo tuo, kad pagal teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes tokios išlaidos iš ieškovės negali būti priteisiamos.

52. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad administracinių nusižengimų teisenos ieškovei dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir (ar) jų kankinimo buvo nutrauktos, kad gyvūnai iš ieškovės buvo paimti pažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos reikalavimus, atsižvelgdamas į ginčo išsprendimui taikytiną teisinį reglamentavimą, priešieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

53. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šunys paimti neteisėtai ir nepagrįstai, ir padaryta išvada, kad priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, nesutinka su apeliantės argumentais. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl šios teismo sprendimo dalies, todėl jų nekartoja, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, kurių pagrindu padarė išvadą dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo nepagrįstumo, nepadarė jokių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo principų ir (ar) materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimų. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokius būtent procesinės ar materialinės teisės normų pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, priimdamas, atsakovės vertinimu, nepagrįstą teismo sprendimo dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies dėl atsakovės priešieškinio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas, nuspręsdamas dėl vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, netinkamai paskirstė įrodinėjimo tarp šalių pareigą, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos nagrinėjamais klausimais praktikos. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, galėję turėti įtakos priimant neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, todėl sudarantys pagrindą jo dalis pakeisti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita skundžiamo sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo (dėl to, kad nebuvo apeliacinės bylos dalyku) ir dėl priešieškinio (remiantis šios nutarties 54 punkte išdėstytais motyvais) paliktina nepakeista (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės ieškinys (patikslintas ieškinys), tiek atsakovės priešieškinis atmestini visiškai, todėl šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos ir paliktinos kiekvienai šaliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 295,00 Eur. Kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė.

61. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pakeistos skundžiamo teismo sprendimo dalys dėl daiktų išreikalavimo iš atsakovės neteisėto valdymo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio palikta nepakeista. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas 50 proc. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, atsakovei iš ieškovės priteistina 147,50 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio, ieškovei iš atsakovės priteistina 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 252,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės VšĮ „Būk mano draugas“ ieškovei J. B. 252,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė