Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone atstovei K. D.,

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vilniaus rajone (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Po apsilankymo, 2022 m. sausio 5 d., pakartotinai buvo susisiekta su atsakovu telefonu pasitikslinti informaciją dėl ieškovės neleidimo atsakovui bendrauti su sūnumi. Pokalbio metu buvo išsiaiškinta, kad atsakovas ruošiasi kreiptis į Skyrių, dėl Skyriaus tarpininkavimo užtikrinant atsakovo bendravimą su vaiku, nes ieškovė atsakovą yra užblokavusi, o jam atvykus prie ieškovės namų, jis būna neįleistas pasimatyti su vaiku. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jokių konfliktų su ieškove nebuvo. Skyrius įvertinęs ieškovės ir atsakovo gyvenimo sąlygas bei galimybes pasirūpinti vaiku, teikia išvadą, kad mažamečio M. G. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su jo motina A. G. Be to, pažymėtina, kad nors ieškinyje, ieškovė nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra, susisiekus su atsakovu, jis patikino, kad jam yra neleidžiama matytis su vaiku, todėl Skyriaus manymu, tikslinga būtų nustatyti tėvų bendravimo tvarką su vaiku.

Kadangi ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl jų abiejų kaltės, todėl ieškovei iš atsakovo neturtinė žala nepriteistina. Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliktina iki santuokos turėta pavardė „P.“, atsakovui „G.“ (CK 3.69 str.1d.). Tiek ieškovė tiek atsakovas yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalavo, todėl išlaikymas ieškovei ir atsakovui vienam iš kito nepriteistinas.

8.Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir skolinių įsipareigojimų.

Šalys santuokos metu nekilnojamojo/kilnojamojo turto, neįgijo, kreditorių neturi, todėl šie klausimai nespręstini.

9. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina nekilo, todėl šalių nepilnamečio vaiko M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove A. G.

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Įstatymas įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis).

Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nusistatyta bendru sutarimu atsakovo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka, nepažeis mažamečio vaiko interesų ir tokia bendravimo tvarka yra tvirtintina. Taip pat šalims – ieškovei ir atsakovui išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar/ir kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, šalys turi teisę kreiptis su savarankišku ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

10.Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Byloje nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas jokio nekilnojamojo/kilnojamojo turo neturi. Ieškovės pajamas kas mėnesį sudaro 200 Eur gaunama išmoka nepilnamečio vaiko priežiūrai ir išlaikymui, atsakovo pajamos kas mėnesį sudaro apie 400-500 Eur. Duomenų, kad ieškovė, atsakovas turėtų sveikatos problemų nepateikta, kaip nurodė ieškovė nepilnametis šalių vaikas specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga: maistui 200 Eur; drabužiai, avalynei 100 Eur, sauskelnėm 100 Eur, žaislams 50 Eur, gimtadieniui 20 Eur, viso 490 Eur per mėnesį. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 300 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Nagrinėjamu atveju teismas iš esmės neabejoja, kad tokios išlaidos egzistuoja, kad jų dydis, kurį nurodė ieškovė, iš tikrųjų atitinka realius vaikų poreikius, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją Lietuvoje, nuolatinį kainų augimą, pragyvenimo lygio augimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020).

Teismas pažymi, kad vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Pažymėtina, kad atsakovo gaunamas pajamos susijusios su darbo santykiais, iš turimų duomenų, nėra didelės – sudaro apie 400-500 Eur. Kita vertus, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi visų pirma prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

Todėl atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, į institucijos pateiktą išvadą, į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, gali susirasti geriau apmokamą darbą arba užsiimti darbine veikla, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui M. G. priteistinas išlaikymas, mokamas po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnį). Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų: ieškovės ir atsakovo turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas sąlygas vaiko vystymuisi ir augimui (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui M. G. priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui (pasikeitimui), gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

2021-12-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas iš atsakovo R. G. (R. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui M. G. (M. G.), a. k. (duomenys neskelbtini), laikinas išlaikymas, mokamas po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos.

11. Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79,88,93,96 str. str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys tenkintinas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl atitinkamai pasisakytina dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateiktas 2021 m. liepos 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriame nurodyta, kad ieškovei suteiktina 100 procentų antrinė teisinė pagalba, t. y., ji atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat byloje pateikta 2020 m. kovo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad teiktų ieškovei valstybės išlaidų suma siekia 348 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas aktyviai dalyvavo procese, teikė atsiliepimą, dalyvavo posėdyje, nebuvo atstovaujamas, teismas vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, mažina iš atsakovo valstybei priteistiną 348 Eur sumą už ieškovei teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iki 100 Eur. Todėl valstybei iš atsakovo priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškovei teiktina Valstybės garantuojama teisine pagalba.

Iš ieškovo valstybei priteistina 37,50 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą ir 72 Eur žyminio mokesčio priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalyje, viso 109,50 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Šumsko šv. Arkangelo Mykolo parapijoje (Vilniaus rajono sav. administracijos CMS santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę „P.“, atsakovui „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. G. (po santuokos nutraukimo – P.), a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką sekančiai: atsakovas R. G. bendrauja su mažamečiu sūnumi M. G., dalyvaujant ieškovei A. G. (po santuokos nutraukimo – P.), ieškovės namuose kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 10 val. iki 12 val.; ieškovė A. G. (po santuokos nutraukimo – P.) ir atsakovas R. G. sutinka, kad apie negalėjimą bendrauti su vaiku M. G. sekmadieniais kiekviena šalis (ieškovė ir atsakovas) kitai šaliai (ieškovei ir atsakovui) praneštų SMS žinute dieną prieš bendravimą.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti vaiko motiną A. G. (po santuokos nutraukimo – P.), a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 109,50 Eur (vieną šimtą devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Priteisti iš atsakovo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 100,0 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų už valstybės teikiamą ieškovei teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2021-12-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. G. atžvilgiu.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.