Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Gretos Žutautės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

6. Antstolė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas galimai nei?sigilino i? esama? situacija? ir teisini? reguliavima? apie dokumentu? i?teikima? vykdymo procese. Pagrindiniai antstolės atskirojo skundo argumentai: 1) teisinis reguliavimas dėl dokumentų įteikimo pagal CPK 605 straipsnį yra pasikeitęs, dėl ko teismo nurodoma praktika nebeaktuali, o antstolė gali siu?sti s?alims dokumentus elektroniniu? rys?iu? priemone?mis, t. y. ji dokumentus i?teikia per Antstoliu? informacine? sistema?, o el. pas?tu antstole? siunc?ia dokumentus dar papildomai; 2) skolininkui yra žinoma apie antstolės patvarkymą pateikti informacija? apie turima? turta?, tac?iau skolininkas nevykdo pareigos teikti informaciją apie savo turima? turta?.

7. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su antstolės argumentu dėl antstolės dokumentų siuntimo šalims vykdymo procese tik elektroninių ryšių priemonėmis, nes pagal galiojantį teisinį reglamentavimą antstolė procesinius dokumentus siųsti elektroninių ryšių priemonėmis gali ne visada, o pagal įstatymu nustatytą tvarką.

8. Procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso metu ir jų įteikimo būdai reglamentuojami CPK 604, 605 straipsniuose, taip pat Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205, (toliau – Aprašas), nauja Aprašo redakcija galioja nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. (Žin., 2013, Nr. 86-4324; TAR, 2020-08-20, Nr. 2020-17593).

9. CPK 604 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad CPK VI dalyje (vykdymo procese) numatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje (raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas, kai nežinoma skolininko buvimo vieta) nustatytus atvejus.

10. Vadovaujantis CPK 605 straipsniu (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnio 1 dalis). Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 straipsnio 2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnio 3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis).

11. Taip pat pažymėtina, kad CPK 654 straipsnyje numatyta, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta.

12. Antstolio procesinių ir kitų dokumentų įteikimo vykdymo proceso šalims, suinteresuotiems ir kitiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Aprašas (Aprašo 1 punktas). Aprašo 5 punkte numatyta, kad vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie CPK 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą. Pagal Aprašo 6 punktą, vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas. Pateikęs antstoliui rašytinį prašymą asmuo vėliau gali atsisakyti pranešimų apie jiems pateiktus naujus antstolio procesinius dokumentus ir šių dokumentų kopijų siuntimo savo nurodytu elektroninio pašto adresu. Šiame punkte nurodytus prašymus asmenys antstoliui taip pat gali pateikti elektroninių ryšių priemonėmis Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, elektroniniai dokumentai, antstolio įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje nurodytus atvejus.

13. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad antstolis, priėmęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, šį pirminį patvarkymą, nepriklausomai nuo išieškojimo sumos, siunčia skolininkui registruotąja pašto siunta, kartu informuodamas skolininką apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus atvejus, kai gavus rašytinį skolininko prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Tačiau duomenų apie antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siuntimą skolininkui registruotąja pašto siunta nagrinėjamoje byloje nėra.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vykdomoji byla pradėta dėl 1100 Eur pinigų sumos (t. y. didesnės negu 1000 eurų) išieškojimo. Tuo tarpu pagal CPK 605 straipsnio 2 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1000 eurų pinigų sumų išieškojimo. Be to, net ir dėl mažesnių negu 1000 eurų pinigų sumų išieškojimo CPK nustatytais atvejais procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Apraše tik detalizuota CPK įtvirtinta antstolio procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarka. Vadovaujantis Aprašo 5 punktu, teigtina, kad per Antstolių informacinę sistemą antstolis įteikia vykdymo proceso šalims tik tuos procesinius dokumentus, kurie CPK 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Tai reiškia, kad jeigu CPK tam tikrais atvejais numato kitus (ne elektroninių ryšių priemonėmis) antstolio procesinių dokumentų įteikimo būdus vykdymo proceso šalims, turi būti vadovaujamasi CPK.

15. Šiuo atveju vykdomoji byla pradėta dėl didesnės negu 1000 eurų pinigų sumos išieškojimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra skolininko rašytinio prašymo procesinius dokumentus jam siųsti elektroninio ryšio priemonėmis, taip pat nėra duomenų apie tai, kad skolininkas yra gavęs antstolės patvarkymą pateikti informaciją apie turtą, kad antstolė siuntė šį patvarkymą skolininko gyvenamosios vietos adresu. Kaip minėta, CPK 605 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolė siuntė skolininkui patvarkymą pateikti informaciją apie turtą arba bent patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti registruotąja pašto siunta, nors tokia pareiga antstolei kyla vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu dėl dokumentų įteikimo vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, antstolės atskirojo skundo argumentai dėl procesinių dokumentų įteikimo tvarkos atmestini kaip nepagrįsti.

16. Antra, antstolė atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad skolininkui yra žinoma apie patvarkymą, nes po patvarkymo pateikimo skolininkui elektroninių ryšių priemonėmis, iš skolininko elektroninio pašto adreso, kuriuo buvo siųstas patvarkymas, buvo gautas ne vienas skolininko laiškas ir dokumentai.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra pasisakęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009). Tačiau nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei per se (liet. savaime), nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

18. CPK 645 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

19. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Todėl būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021). Pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-379/2005; Nr. 3K-7-1/2007; Nr. 3K-3-79/2007; Nr. 3K-3-397/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pagal kasacinio teismo praktiką galima daryti išvadą, jog procesinių dokumentų įteikimas skolininkui ir kitu būdu (ne tik registruotąja pašto siunta) gali sukelti teisines pasekmes, jeigu tokie dokumentai nėra vykdomi, tačiau šiuo konkrečiu atveju byloje esančių duomenų nepakanka spręsti apie tai, kad skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija apie antstolės patvarkymą ir skolininkas tikrai yra susipažinęs su patvarkymo turiniu. Ta aplinkybė, jog skolininkas siuntė laiškus ir dokumentus antstolei iš to paties elektroninio pašto adreso, į kurį antstolė siuntė skolininkui patvarkymą, šiuo konkrečiu atveju savaime objektyviai nepatvirtina, jog skolininkui yra žinoma apie patvarkymą ir jo nevykdymo teisines pasekmes. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad antstolė tinkamai įteikė patvarkymą skolininkui ir skolininkas yra tinkamai informuotas apie patvarkymo nevykdymo teisines pasekmes, o bauda suinteresuotam asmeniui negali būti paskirta tinkamai nenustačius, kad skolininkui buvo žinoma apie antstolės patvarkymą. Priešingu atveju nebūtų apsaugotas vykdymo proceso dalyvio interesas būti tinkamai informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus ir antstolės patvarkymų nevykdymo teisines pasekmes. Be to, nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra pakankamų duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai spręsti, dėl kokių priežasčių skolininkas nevykdo patvarkymo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog patvarkymas buvo nevykdomas be svarbių priežasčių. Patvarkymo nevykdymas iš esmės nesukėlė išieškotojui finansinių pasekmių. Dėl to, baudos skyrimas skolininkui nagrinėjamu atveju neatitiktų šios procesinės sankcijos taikymo sąlygų ir tikslų. Atsižvelgiant į tai, antstolės atskirojo skundo argumentai dėl to, kad skolininkui galimai žinoma apie patvarkymą, nėra pakankami naikinti skundžiamą nutartį.

21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo skirti baudą, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, keisti ar naikinti nutartį atskirojo skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.