Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. L. ir K. K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovams K. K. L., E. L. ir V. S. T. bei atsakovų K. K. L. ir E. L. priešieškinį ieškovams V. R. ir H. R. dėl teisių pripažinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. R., H. R., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir A. P. individuali įmonė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą pastiklintu ieškiniu, prašydamas pripažinti jo teisę pateikti trečiojo asmens A. P. IĮ atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas arba ginčo sklypas), kadastrinių matavimų bylą, 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planą trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal A. P. IĮ matininko A. P. parengtą 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planą be atsakovų K. K. L., E. L. ir V. S. T. sutikimų bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Nurodė, kad ginčo šalims ir tretiesiems asmenims M. R. bei H. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas, garažas bei ūkiniai pastatai, priklausantys šalims ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas rekonstravo savo lėšomis gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), todėl padidėjo šio namo bendrasis plotas, bendraturčių susitarimu buvo pakeistos bei iš naujo įregistruotos valdomo namo dalys. Po atliktos namo rekonstrukcijos, atsižvelgiant į tai, kad viešame registre įregistruoti žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, 2017 m. ieškovo užsakymu buvo atlikti nauji žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94). Dalis bendraturčių reiškė ieškovui pretenzijas dėl nepažymėtų plane pastatų, todėl 2019 m. gruodžio 11 d. ieškovo užsakymu buvo parengtas patikslintas žemės sklypo planas. Atsakovai dėl neaiškių priežasčių atsisakė derinti iš naujo parengtą žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Siekiant užbaigti šį ginčą taikiai, bylos nagrinėjimo metu buvo susitarta su atsakovais kreiptis į kitą matininką, kuris pakartotinai atliktų žemės sklypo kadastrinius matavimus. 2020 m. gruodžio 14 d. matininkui A. P. atlikus pakartotinius kadastrinius matavimus buvo surašytas žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas, o 2021 m. vasario 12 d. – parengtas žemės sklypo planas, kuris buvo suderintas su kompetentingomis institucijomis. Pateikus atsakovams 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planą, jie atsisakė jame pasirašyti. Ieškovo teigimu, tik nustačius tikslius ir teisingus žemės sklypo kadastrinius matavimus LKS-94 sistemoje, galima iš anksto išvengti ginčų dėl žemės sklypų ribų, todėl atsakovų veiksmai, trukdant ieškovui įregistruoti naujus kadastrinius matavimus, pažeidžia jo teises.

3. Atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį atsakovai K. K. L. ir E. L. prašė atmesti ieškovo reikalavimus. Atsakovai sutiko su matininko A. P. nustatytomis žemės sklypo kampų koordinatėmis ir patikslintomis žemės sklypo ribomis, plotu, bei gyvenamojo namo kampų koordinatėmis ir užimtu plotu. Atsakovai nesutiko su parengtu žemės sklypo planu bei kadastrinių matavimų byla. Atsakovams pateikti 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planai yra iš esmės skirtingi. Pateiktas žemės sklypo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kadastrinių matavimų byloje ir prašyme pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis nėra nurodyta, kiek žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje yra lapų.

4. Atsakovė V.S. T. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė spręsti ieškovo reikalavimus teismo nuožiūra ir priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovo pateiktame žemės sklypo plane sutartiniais ženklais nubraižyti nekilnojamieji daiktai, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrengti be projekto, neturint žemės sklypo ir namo bendraturčių sutikimų. Ieškovas siekia įteisinti savavališką statybą. Atsakovė pažymėjo, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovas pašalino jos nurodytus pradinio ieškinio trūkumus: patikslino žemės sklypo koordinates, ribas ir užimtą plotą, todėl prašė patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, NŽT atsiliepime į ieškinį prašė spręsti šalių ginčą teismo nuožiūra. Nurodė, kad prašymą pateikti kadastrinių matavimų bylą VĮ Registrų centrui gali paduoti ir vienas iš žemės sklypo bendraturčių, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte turi būti žemės sklypo, kurio matavimai atliekami, ir su juo besiribojančių žemės sklypų savininkų parašai. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo pateikta NŽT. Trečiojo asmens nuomone, ieškinio patenkinimas nepažeis atsakovų interesų, nes sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, ir tai leis sklandžiai atlikti ateityje visas kitas procedūras, susijusias su šiuo sklypu.

6. Trečiasis asmuo H. R. atsiliepimu sutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad namui buvo būtina rekonstrukcija, nes namas yra reprezentacinėje (duomenys neskelbtini), šalia įkurtas (duomenys neskelbtini), nuolat lankomas turistų ir užsienio delegacijų. Atsakovai negyvena name, nesinaudoja žemės sklypu, neprižiūri jiems priklausančios namo dalies, sukeldami nuostolius ir kitiems bendraturčiams.

7. Atsakovai K. K. L. ir E. L. priešieškiniu, patikslintu 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškimu, prašė pripažinti jų teisę be ieškovo V. R. ir atsakovo pagal priešieškinį H. R. sutikimo atlikti darbus pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstravimo projektą bei 2021 m. spalio mėn. UAB „EDS projektai“ parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), elektros įvado įrengimo projektinį pasiūlymą, ir priteisti iš atsakovų pagal priešieškinį bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Nurodė, kad 2005 m. name (duomenys neskelbtini), buvo įrengtos inžinerinės sistemos: bendra šildymo sistema, elektros instaliacija su atskira apskaita 1 ir 2 butui, vandentiekis ir kanalizacija su bendru įvadiniu skaitikliu. Atsakovams negyvenant name, ieškovas V. R. be jų sutikimo atjungė atsakovei K. K. L. priklausančias patalpas nuo bendrų inžinerinių tinklų (nupjovė šildymo sistemos vamzdžius, atjungė elektros tiekimą), todėl atsakovai negali naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Atsakovai, siekdami įsirengti iš naujo šildymo sistemą bei atnaujinti elektros tiekimą į jiems priklausančias patalpas, padavė namo bendraturčiams 2020 m. liepos mėn. parengtą namo šildymo sistemos rekonstravimo projektą bei 2020 m. rugpjūčio mėn. parengtą namo įvadinio elektros kabelio principinę schemą ir vidaus elektros tinklo iki paskirstymo skydelio principinę schemą. Bendraturčiai V. S. T. ir M. R. sutiko su atsakovų planuojamais atlikti statybos darbais, o V. R. ir H. R. nesutiko. Jie reikalauja, kad atsakovai naudotų esamą įvadą dujoms tiekti, neįsirengti individualios apskaitos ir įvado bei naudotis ne atskiru, bet kontroliniu skaitikliu, o įvadinį elektros kabelį nutiesti į namą per savavališkai V. R. pastatytą požeminį rūsį. Šis rūsys yra savavališka statyba, todėl jame negali būti atliekami jokie statybos darbai. Tarp šalių yra blogi santykiai, todėl atliekant šildymo įrengimo ir elektros įvedimo darbus taip, kaip siūlo atsakovai pagal priešieškinį, iš anksto užprogramuoja ginčus dėl mokėjimų, bendro įvado priežiūros, o atskiri apskaitos prietaisai su atskiru įvadu geriau atitiks bendraturčių interesus. Priešieškinyje nurodyti statybos darbai nepažeis atsakovų pagal priešieškinį interesų.

9. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas V. R. prašė atmesti atsakovų reikalavimus. Nurodė, kad atsakovams siekiant atlikti priešieškinyje nurodytus statybos darbus, būtina vertinti prieš tai ieškovo atliktus savo lėšomis Namo rekonstrukcijos darbus, siekiant nesugadinti jų. Atsakovai paduotu priešieškiniu nori sugadinti namo fasadą, izoliaciją, iš naujo paklotą šaligatvį. Ieškovas neginčija atsakovų teisės įsirengti šildymo sistemą bei įvesti iš naujo elektrą, tačiau jam nepriimtini atsakovų siūlomi projektiniai sprendiniai. V. R. nuomone, jie yra neracionalūs bei pažeidžiantys jo teises, gadinantys bendrą nuosavybę. Pažymėjo, kad ieškovas nebuvo atjungęs atsakovų patalpų nuo šildymo sistemos, tai padarė jo brolis J. R.. Broliui atlikus šiuos veiksmus, ieškovas jam skirtą naudotis pirmame aukšte kambarį prijungė prie sūnaus H. R. antrame aukšte esančios šildymo sistemos, o virtuvėje pastatė savadarbį krosnį. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovas atjungė jų patalpas ir nuo elektros, nes 2011 m. elektros skaitikliai buvo perkelti iš namo laiptinės į gatvę, ant elektros stulpo. Tuo metu visi bendraturčiai įsigijo atskirą elektros apskaitos prietaisą ir atskirą abonementą, o atsakovė K. K. L. turėjo savo abonementą (duomenys neskelbtini) ant elektros stulpo. Atsakovų siūlomas šildymo sistemos įrengimo projektas yra ydingas, nes pagal jį bus šildomos tik atsakovams priklausančios patalpos, o bendro naudojimo patalpos (vonios kambarys, tualetas) nebus šildomi, jiems reikės įvesti atskirą šildymo sistemą. Neaišku, ar tai yra įmanoma bei ekonomiška. Pagal atsakovų pateiktą elektros įvedimo schemą didėja apsaugos zonos, tai taip pat varžo bendraturčių teises.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. sprendimu: nutraukė bylos dalį pagal ieškovo V. R. ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei V. S. T.; patenkino ieškovo V. R. ieškinį atsakovams K. K. L. ir E. L.; pripažino V. R. teisę pateikti A. P. IĮ atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal A. P. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), matininko A. P. parengtą 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planą be K. K. L. ir E. L. sutikimų; patenkino atsakovų K. K. L. ir E. L. priešieškinį ieškovui V. R. ir H. R.; pripažino K. K. L. ir E. L. teisę be V. R. ir H. R. sutikimų atlikti darbus pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. R. B. parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos rekonstravimo projektą bei 2021 m. spalio mėn. uždarosios akcinės bendrovės „EDS projektai“ parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), elektros įvado įrengimo projektinį pasiūlymą; priteisė V. R. iš K. K. L. 152,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė V. R. iš E. L. 152,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė V. R. iš V. S. T. 490,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė K. K. L. iš H. R. 340 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė E. L. iš H. R. 340 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Teismas, nustatęs, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų atsakovei V. S. T. neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio teismas priėmė, o civilinę bylą pagal ieškinio reikalavimus atsakovei V. S. nutraukė.

12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo V. R. reikalavimo pripažinti jo teisę atlikti naujų žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų derinimo ir įregistravimo procedūras be atsakovų E. L. ir K. K. L. sutikimo, konstatavo, kad A. P. parengtame žemės sklypo plane nurodyti visi privalomi žemės sklypo duomenys: žemės sklypo ribų posūkio taškai, žemės sklypo ribos bei būtini žemės sklypo kadastro duomenys. Žemės sklypo plane pateiktas žemės sklypo brėžinys ir tokie kadastriniai duomenys, kaip: žemės sklypo vieta, žemės savybės, dviejų sklype esančio statinio – namo, kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Plane taip pat pažymėtos užstatytos teritorijos ribos, nurodant dviejose namo pusėse esančius laiptus, du šulinius, punktyrine linija po žeme esančius statinius (garažus, ūkinį pastatą ir rūsį).

13. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus.

14. Teismas sutiko, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nėra visų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nurodytų duomenų, t. y. statinių planų; statinių kadastro duomenų formos (Nuostatų 64 punktas), tačiau laikė, kad tai savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų derinimo su NŽT ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymėjo, kad atliktais kadastriniais matavimais buvo užfiksuotos faktinės aplinkybės, buvusios žemės sklype matavimų atlikimo metu, bei aplinkybės, nustatytos trečiojo asmens A. P. IĮ matininko iš šalių pateiktų ankstesnių dokumentų (planų). Trečiojo asmens nustatyti kadastriniai duomenys, nesant administracinio akto, patvirtinančio šiuos duomenis, nenustato žemės sklypo bendrasavininkų teisių ir pareigų. Trečiajam asmeniui A. P. IĮ matininkui nustačius žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, tai savaime neįteisino galbūt savavališkos ieškovo statybos ir nepažeidė atsakovų teisių. Žemės sklypo plane nenurodyti ir neturi būti nurodyti visų statinių plotai, turint omenyje tai, kad buvo užsakyti tik žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tokiu būdu teismas nenustatė, kad pagal atliktų iš naujo kadastrinių matavimų duomenis ieškovas naudojasi ir turi teisę naudotis didesne žemės sklypo dalimi, nei jam priklauso.

15. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumas ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams bus patikrintas NŽT (Nuostatų 65 punktas), todėl atsakovų ir jų atstovės nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai trečiajam asmeniui fiksuojant kadastrinių matavimų duomenis, nesant įrodymų apie tai, kad šios neatitiktys pažeidžia atsakovų teises, negali būti pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimų.

16. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, nesutiko su atsakovų atstovės nuomone, kad neaišku, kokius kadastrinių matavimų duomenis ieškovas ketina pateikti NŽT tvirtinimui ir VĮ Registrų centras įregistravimui. Kartu su patikslintu ieškiniu pateikta kadastrinių matavimų duomenų byla, parengta trečiojo asmens A. P. 2021 m. vasario 12 d., kurioje yra žemės sklypo bendrasavininkų V. R., H. R., M. R. ir V. S. T. bendras prašymas NŽT pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pagal A. P. IĮ matininko A. P. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas ir žemės sklypo planas, pasirašytas visų minėtų bendraturčių, išskyrus atsakovus K. K. L. ir E. L.. Šią žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų bylą ieškovas ir pateiks trečiajam asmeniui NŽT.

17. Teismas taip pat nesutiko su atsakovo E. L. motyvu, kad kadastrinių matavimų duomenų įregistravimo klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai bus išspręstas klausimas dėl neteisėtos statybos žemės sklype. Pažymėjo, kad šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Teismo turimais duomenimis, namo rekonstrukcijos darbai neužbaigti, statinio kadastro duomenys nepakeisti, todėl teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga tai, ar žemės sklype yra neteisėtos statybos objektų.

18. Teismas, nenustatęs atsakovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo po žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos patvirtinimo ir registravimo VĮ Registrų centre, konstatavo, kad yra pagrindas patenkinti ieškovo reikalavimus ir pripažinti jo teisę pateikti trečiojo asmens A. P.IĮ atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planą trečiajam asmeniui NŽT derinimo procedūroms atlikti bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre pagal A. P. individualios įmonės matininko A. P. parengtą 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planą be atsakovų K. K. L. ir E. L. sutikimų.

19. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų K. K. L. ir E. L. reikalavimų leisti atlikti elektros įvado įrengimo bei šildymo sistemos rekonstravimo darbus name (duomenys neskelbtini), be bendraturčių V. R. ir H. R. sutikimo, atsižvelgė į tai, kad elektros energijos įvedimo į patalpas išlaidas apmokės būtent atsakovai, o ne kiti bendrasavininkai. Būtini žemės sklypo kasimo darbai ir žemės sklypo sutvarkymo darbai taip pat turės būti atlikti atsakovų iniciatyva ir lėšomis.

20. Teismas, atsižvelgęs į konfliktiškus bendraturčių V. R. ir K. K. L. bei E. L. santykius, bei tai, kad elektros energija į atsakovų naudojamas patalpas bus įvedama pro bendro naudojimo patalpas, kuriose nėra ieškovui ir H. R. priklausančių elektros apskaitos prietaisų (R-5 ir 2-1), laikė, jog atsakovų projektinis pasiūlymas yra racionalus. Įrengus elektros įrenginius pagal atsakovų projektinį pasiūlymą, naudojant jau esamas žemės sklypo apsaugos zonas, tai atitiks abiejų ginčo šalių interesus racionaliai valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą.

21. Teismas konstatavo, kad bendraturčiai V. R. ir H. R. neįrodė, kad jų atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pakeitimus yra pagrįstas. Todėl teismas vertino tokį atsisakymą trukdymu bendraturčiams įgyvendinti savo teises. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas tenkino priešieškinio reikalavimus dėl elektros įrenginių įrengimo darbų atlikimo pagal 2021 m. spalio mėn. UAB „EDS projektai“ parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), elektros įvado įrengimo projektinį pasiūlymą ir statybos darbų atlikimo pagal 2020 m. šildymo sistemos rekonstravimo projektą be V. R. ir H. R. sutikimo, nenustačius neproporcingo šių asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

22. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas konstatavo, kad šioje byloje teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, patenkinus jo patikslintą ieškinį po to, kai siekiant taikaus ginčo išsprendimo buvo atlikti pakartotiniai kadastriniai matavimai, dalyvaujant ir atsakovams K. K. L. ir E. L.. Teismas, išnagrinėjęs šią bylą, nenustatė, kad 2017 m. parengtas žemės sklypo planas ir kadastrinių matavimų bylos duomenys iš esmės skiriasi nuo 2020 m. matininko A. P. atliktų žemės sklypo plano ir kadastrinių matavimų duomenų. Todėl, teismas vertino, kad šiuo atveju turi būti atlygintos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jo pareikštais ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais. Todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovų E. L., K. K. L. ir V. S. T. 75 Eur žyminį mokestį ir 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. po 425 Eur iš kiekvieno atsakovo.

23. Teismas sprendė, kad atsakovų K.K. L. ir E. L. bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį, jo patikslinimą, tripliko parengimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimu ir UAB „Projektita“ paslaugomis, rengiant išvadą ir dalyvaujant A. P. atliekamuose kadastriniuose matavimuose, neatlyginamos. Atsakovės V. S. T. bylinėjimosi išlaidos taip pat neatlyginamos, įvertinus tai, kad nors ji ir nurodė, jog palaiko atsiliepimo į pradinį ieškinį motyvus, tačiau visgi pasirašė A. P. atliktų kadastrinių matavimų byloje esančiuose dokumentuose, t. y. pripažino ieškovo ieškinį.

24. Teismas darė išvadą, kad patenkinus priešieškinio reikalavimus, atsakovams K. K. L. ir E. L. iš V. R. ir H. R. priteistinas 75 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 193,75 Eur iš kiekvieno atsakovo kiekvienam ieškovui.

25. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 310 Eur už advokatės paslaugas atstovaujant ieškovą teisme, o atsakovai K. K. L. ir E. L. prašė priteisti iš ieškovo 1 320 Eur už advokatės atstovavimo paslaugas teisme. Šiuo atveju teismas laikė reikšminga tai, kad iki 2021 m. gegužės 31 d. byla buvo nagrinėjama tik pagal ieškovo ieškinį. Teismo pirmininkui 2021 m. gegužės 31 d. priėmus nutartį sujungti civilinę bylą dėl kadastrinių matavimų procedūrų atlikimo be atsakovų sutikimo su atsakovų ieškiniu, pareikštu kitoje byloje, dėl leidimo atlikti darbus be V. R. ir H. R. sutikimo, byloje buvo nagrinėjami ir atsakovų ieškinio (priešieškinio) reikalavimai. Iki 2021 m. gegužės 31 d. byloje įvyko vienas teismo posėdis, kuris trūko apie 3 valandas. Po to byloje įvyko 5 teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo apie 8 valandas.

26. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovui turi būti atlyginta už advokatės 3 val. atstovavimą teismo posėdyje iki 2021 m. gegužės 31 d. bei už 4 val. atstovavimą teismo posėdyje po 2021 m. gegužės 31 d. (įvertinus tai, kad patenkintas ir priešieškinis). Ieškovui turi būti atlyginta 197,28 Eur (310 Eur/11 val.×3 val.+310 Eur/11 val.×4 val.) advokatės atstovavimo teismo posėdyje išlaidų, t. y. po 65,76 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atsakovams K. K. L. ir E. L. turi būti atlyginta už 4 val. advokatės atstovavimo po 2021 m. gegužės 31 d. paslaugas (įvertinus tai, kad buvo patenkintas ir ieškinys), t. y. 480 Eur. Todėl iš V. R. ir H. R. priteisė po 120 Eur advokatės atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų atlyginimo.

27. Atsakovai K. K. L. ir E. L. taip pat prašė priteisti iš ieškovo 330 Eur už 11 procesinių prašymų parengimą. Teismas nustatė, kad advokatė pateikė teismui 12 procesinių prašymų: du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 6 prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo, du prašymus dėl įrodymų, susijusių su kadastriniais matavimais, prijungimo, du prašymus dėl įrodymų, susijusių su priešieškinio reikalavimais, prijungimo. Teismas, įvertinęs tai, kad vienas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, 4 prašymai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo buvo pateikti byloje dėl kadastro duomenų iki bylų sujungimo, sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos už šių prašymų pateikimą atsakovams neatlyginamos, nes ieškinys yra patenkintas. Atsakovams neatlyginamos ir išlaidos, susijusios su prašymais prijungti įrodymus dėl kadastrinių matavimų, pateiktais į bylą 2022 m. sausio 13 d. ir 2021 m. kovo 15 d., priėmus sprendimą dėl kadastrinių matavimų procedūrų ieškovo naudai. Teismas sprendė, kad atsakovams turi būti atlygintos išlaidos už 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. prašymus dėl įrodymų, susijusių su priešieškinio reikalavimais, prijungimo, bei ½ dalis už prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir atidėti bylos nagrinėjimą, pateiktus po 2021 m. gegužės 31 d., t. y. 105 Eur. Todėl iš V. R. ir H. R. teismas priteisė po 26,25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo K. K. L. ir E. L..

28. Teismas sprendė, kad ieškovas V. R. turi atlyginti atsakovams K. K. L. ir E. L. po 340 Eur bylinėjimosi išlaidų kiekvienam. Atsakovai K. K. L. ir E. L. turi atlyginti ieškovui po 490,76 Eur kiekvienas. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, teismas nustatė, kad K. K. L. ir E. L. turi sumokėti ieškovui po 152,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kiekvienas. Iš V. S. T. ieškovui priteisė 490,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. H. R. turi atlyginti K. K. L. 340 Eur bylinėjimosi išlaidų, o E. L. – 340 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

29. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo V. R. ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti atsakovams iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

29.1. Teismas, tenkindamas ieškinį, pažeidė materialines teisės normas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Nuostatų 32.1.3. papunktį ir 63 punktą. Teismas pripažino ieškovui V. R. teisę pateikti A. P. individualios įmonės atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą, kuri neatitinka teisės akto reikalavimų.

29.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų teisingumas ir jų atitiktis teisės aktų reikalavimams bus patikrintas NŽT (Kadastro nuostatų 65 punktas), todėl atsakovų ir jų atstovės nurodyti galimi teisės aktų pažeidimai trečiajam asmeniui fiksuojant kadastrinių matavimų duomenis, nesant įrodymų apie tai, kad šios neatitiktys pažeidžia atsakovų teises, negali būti pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimų.

29.3. Atsakovų nuomone, ieškovo pateikta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nėra tinkamai apmatuoti žemės sklype esantys statiniai. Atsakovai pažymi, kad Nuostatų 32.1.3 papunktyje numatyta, kad matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, privalo kartografuoti užstatytos teritorijos ribas ir jas nurodyti parengtame plane. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38.5.3.1 papunktis numato, kad žemės sklypo plano antroje pusėje privalo būti nurodytos koordinuotų pastatų kerčių koordinates. Tai, kad matininkui privalu visa tai atlikti patvirtina ir byloje esantis NŽT 2021 m. gruodžio 22 d. raštas. Todėl, atsakovų nuomone, kadastrinių matavimų byla ne tik neatitinka teisės aktų reikalavimų, bet ir pažeidžia atsakovų teises.

29.4. Žemės sklypo kadastro duomenų forma surašyta pažeidžiant Nuostatų 56 punktą ir Taisyklių 42.8.5 papunktį, kadangi joje neįrašyti neįregistruoti statiniai, o konkrečiai – rūsys, kuris ieškovo vadinamas komunikacijų duobe. Kadastrinių matavimų byloje (ir prašyme pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis) nėra nurodyta, kiek žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje yra lapų, nors pateikiant NŽT turi būti nurodoma, kiek lapų sudaro kadastrinių matavimų bylą. Atsakovų nuomone, šio reikalavimo gali būti nesilaikoma, siekiant ateityje atsakovams nežinant papildyti kadastrinių matavimų bylą.

29.5. Apeliantų nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad turi būti atlygintos visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jo pareikštais ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais. Ši teismo išvada padaryta nukrypus nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir neįvertinus byloje esančių įrodymų. Nors teismas nurodė, kad nenustatė, jog 2017 m. parengtas žemės sklypo planas ir kadastrinių matavimų bylos duomenys iš esmės skiriasi nuo 2020 m. matininko A. P. atliktų žemės sklypo plano ir kadastrinių matavimų duomenų, tačiau neįvertino atsakovų pateiktos geodezinės nuotraukos, iš kurios matyti, kad 2017 m. parengtame žemės sklypo plane žemės sklypo riba eina per statinį, kas yra draudžiama. Kad žemės sklypo riba eina per statinį patvirtino atsakovų užsakymu UAB „Projektita“ atliktos analizės išvada. Tai, kad matavimų rezultatai iš esmės skiriasi patvirtina ir abiejų matavimų metu nustatytos skirtingos sklypo ribos taškų koordinatės, skirtingas sklypo plotas bei tai, jog A. P. atliktų matavimų duomenimis buvo patikslinta sklypo riba, kuri ėjo per statinį.

29.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų K. K. L. ir E. L. bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį, jo patikslinimą, tripliko parengimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimu ir UAB „Projektita“ paslaugomis, rengiant išvadą ir dalyvaujant atliekamuose kadastriniuose matavimuose, neatlyginamos. Pažymi, kad tik atsakovams pateikus įrodymus, kad 2017 m. matavimai buvo atlikti klaidingai, ieškovas sutiko atlikti naujus kadastrinius matavimus, apie kuriuos buvo pranešta atsakovams. Todėl atsakovų išlaidos įrodymams surinkti turėjo būti priteistos.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

30.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas – Nuostatų 32.1.3 papunktį, 63 punkto reikalavimus. Priešingai, teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė žemės kadastrinius matavimus reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą teismo sprendimą.

30.2. Apeliantai nepagrįstai pabrėžia teismo sprendimo argumentą, kad teismas sutinka, jog žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje nėra visų Nuostatuose nurodytų duomenų, t. y. statinių planų ir statinių kadastro formos (Nuostatų 64 punktas), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų derinimo su NŽT ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pažymi, kad ši teismo išvada nėra visiškai teisinga, nes statinių planai byloje yra t. y. šiuo atveju kalbama apie statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), duomenis, kurie yra fiksuoti tiek kadastrinių matavimų bylose, tiek viešajame registre. Net ir laikant, kad duomenys apie statinius nebuvo pridėti prie žemės kadastrinių matavimų atlikimo bylos, jų turinys atsakovams puikiai žinomas, nes jie yra šių statinių savininkai.

30.3. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, A. P. parengtas 2021 m. vasario 12 d. žemės sklypo planas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, jame yra nurodyti esminiai duomenys, kuriuos privalu nurodyti tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Taisykles, ką teismas detaliai sprendime ir nurodė.

30.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad kadastrinių matavimų byla yra neteisinga, nes neaiškus jų lapų skaičius, o pateikiant NŽT tokį skaičių reikia nurodyti. Pažymi, kad galutinis pateikiamų NŽT lapų skaičius priklausys net nuo teismo sprendimo lapų, nes ir jis būtų teikiamas NŽT. Procedūrinius žemės sklypo kadastro matavimo tariamus pažeidimus ir apskritai visą bylos teisingumą tikrina ir vertina institucija atliekanti šias funkcijas t. y. trečiasis asmuo NŽT bei VĮ Registrų centras. Atsakovų nurodyti tariami procedūriniai smulkūs pažeidimai nepažeidžia atsakovų teisių ir interesų.

30.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Išlaidos yra paskirstytos teisingai. Pažymi, kad ieškovui priteista per mažai bylinėjimosi išlaidų.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo H. R. prašo teismo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

31.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas ir atmestinas. Skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys tenkintas, yra teisėta, teisinga, priimta objektyviai ir išsamiai ištyrus ir įvertinus visumą byloje esančių įrodymų, tinkamai taikius bei aiškinant materialinės ir procesinės teisės normas. Todėl nėra pagrindo naikinti teisėto ir teisingo teisino sprendimo. Trečiasis asmuo palaiko ieškovo V. R. atsiliepimo i apeliacinį skundą argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas ir leista pateikti NŽT žemės sklypo kadastro duomenų bylą su tikslu atlikti derinimo procedūras bei įregistruoti patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre be atsakovų sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas su skundžiamu sprendimu iš esmės sutinka, todėl pirmosios instancijos teismo visų išvadų iš naujo nekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl faktinių aplinkybių

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui, atsakovams ir tretiesiems asmenims H. R. bei M. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0679 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui, atsakovei V.S. T., tretiesiems asmenims H. R. ir M. R. priklauso po 1/8 dalį žemės sklypo, atsakovams K. K. L. ir E. L. – ¼ dalis žemės sklypo (bendrosios jungtinės nuosavybės teise), atsakovei K. K. L. – ¼ dalis žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie buvo atlikti 1999 m. sausio 6 d. vietinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypas patenka į Kauno miesto savivaldybės tarybos paskelbtos savivaldybės saugoma kultūros paveldo vietovės – Miesto istorinės dalies, vadinamos (duomenys neskelbtini), teritoriją.

8. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tokie žemės sklype esantys statiniai: 360,55 kv. m gyvenamasis namas, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims ir tretiesiems asmenims H. R. bei M. R.; 28 kv. m ploto garažas, priklausantis atsakovei K. K. L.; 28 kv. m ūkinis pastatas, priklausantis V. S. T. ir M. R.; 27 kv. m garažas, priklausantis H. R.; 20 kv. m ūkinis pastatas, priklausantis V. R.; tvora bei aikštelė, priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims ir tretiesiems asmenims H. R. bei M. R..

9. Ieškovas, siekdamas atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, kreipėsi į A. P. IĮ. Matininkas A. P. atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, parengė žemės sklypo planą. Žemės sklypo planą pasirašė: matininkas A. P., atlikęs matavimus, ieškovas (2021 m. liepos 9 d.), tretieji asmenys H. R. (2021 m. liepos 9 d.), M. R. (2021 m. rugsėjo 9 d.) ir atsakovė V. S. T. (2021 m. rugsėjo 17 d.). Žemės sklypo plano nepasirašė atsakovai E. L. ir K. K. L.. Be to, atsakovai nepasirašė ir 2021 m. liepos 2 d. prašymo, adresuoto NŽT, pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pagal A. P. IĮ parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų

10. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, yra neteisėta ir nepagrįsta. Atsakovų nuomone, nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, pažeidė materialinės teisės normas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

11. Nesutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes žemės sklypo plane nėra tinkamai pažymėti visi pastatai, taip pat nėra tinkamai koordinuotos visų pastatų kertės.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypo ribas ir tikslų jo plotą, kad vėliau naudojant, vykdant statybas, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-304-695/2019, 78 punktas).

13. Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“.

14. Nuostatų 32 punkte nurodyta, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Nuostatų 32.1.3 papunktyje numatyta, kad kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, be kita ko, ir užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių užimta žemė, kita tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojama žemė) (Nuostatų 32.1.3.1 papunktis). Taisyklių 38.5.3.1 papunktis numato, kad žemės sklypo plano lentelėje surašomos koordinuotų pastatų (išskyrus laikinus statinius) kerčių koordinačių reikšmės, pirmoje skiltyje įrašant numerius, o antroje kodą „NK“. Jeigu pastato kertė sutampa su ribos posūkio tašku, tokiam taškui suteikiamas kodas „R“ ir jis rašomas su kitais žemės sklypo ribos posūkių taškais.

15. Iš byloje esančio 2021 m. vasario 12 d. A. P. IĮ parengto žemės sklypo plano nustatyta, kad jame yra nurodyti visi privalomi žemės sklypo duomenys: žemės sklypo ribų posūkio taškai, žemės sklypo ribos bei kt. Žemės sklypo plane pateiktas žemės sklypo brėžinys ir nurodyti tokie kadastriniai duomenys, kaip: žemės sklypo vieta, žemės savybės, dviejų sklype esančio statinio (namo), kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo plane taip pat pažymėtos užstatytos teritorijos ribos, nurodyti dviejose namo pusėse esantys laiptai, du šuliniai, punktyrine linija pažymėti po žeme esantys statiniai (garažas, ūkiniai pastatai ir rūsys). Pažymėtina, kad patys atsakovai K. K. L. ir E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, gyvenamojo namo kerčių koordinatės žemės sklypo plane yra nurodytos teisingai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šių kadastrinių matavimų tikslas ir objektas nebuvo namo, požeminių garažų, rūsio kadastrinių matavimų duomenų nustatymas. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė ir tai, kad trečiasis asmuo A. P. tinkamai koordinavo žemės sklype esantį statinį – namą. Tuo tarpu garažai, rūsys ir atsakovui priklausantis ūkinis pastatas yra po žeme, todėl jie ir nebuvo matuoti bei koordinuoti.

16. Nesutiktina ir su atsakovų argumentais, kad žemė sklypo kadastro duomenų forma yra surašyta pažeidžiant Nuostatų 56 punktą ir Taisyklių 42.8.5 papunktį. Atsakovai nurodo, kad žemės sklypo kadastro duomenų formoje nėra įrašytas žemės sklype neįregistruotas statinys, t. y. rūsys, kurį ieškovas vadina komunikacijų duobe.

17. Nuostatų 56 punkte numatyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėse, be kita ko, įrašomi duomenys apie žemės naudmenų kiekį, žemės naudojimo apribojimus, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (nurodomas jų unikalus numeris) ar neįregistruotus statinius ir statinių savininkus. Taisyklių 41 punktas numato, kad nustačius žemės sklypo kadastro duomenis, užpildoma Taisyklių 6 priede nustatyta kadastro duomenų forma. Taisyklių 42.8.5 papunktyje numatyta, kad tuo atveju, jei statiniai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, pildant Taisyklių 6 priedo 7 ir 8 lentelių antras skiltis, skliaustuose nurodoma, kad statinys neregistruotas.

18. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalis numato, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

19. Nagrinėjamu atveju dar kartą pažymėtina, kad šiuo atveju kadastrinių matavimų tikslas ir objektas buvo ir yra žemės sklypo kadastriniai matavimai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypo plane yra tinkamai pažymėti ir tinkamai koordinuoti visi antžeminiai statiniai. Atsakovai nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jų nurodytas rūsys atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalies įtvirtintą sąvoką, dėl ko ir privalėjo būti nurodytas žemės sklypo kadastro duomenų formos lentelėje.

20. Nesutiktina su atsakovų argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad ieškovo pateikta kadastrinių matavimų byla nėra tinkamai suformuota, nes joje nėra visų privalomų dokumentų (statinių planų ir statinių kadastro duomenų formos).

21. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Tai, kokie dokumentai yra komplektuojami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, yra reglamentuota Nuostatų 64 punkte.

22. Nuostatų 64 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai: žemės sklypo planas; žemės sklypo kadastro duomenų forma (skaitmenine ir spausdintine formomis); žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašas iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį; geodezinių matavimų schema – laisvai pasirinkto mastelio, nurodant linijų ilgį ir kampus, išskyrus atvejus, kai matuota GPS prietaisais; statinių planai (skaitmenine ir spausdintine formomis); statinių kadastro duomenų formos (skaitmenine ir spausdintine formomis); pastatų fotonuotraukos (skaitmenine ir spausdintine formomis); verčių nustatymo žiniaraščiai (skaitmenine ir spausdintine formomis); dokumentai, nurodyti Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje, kurių pagrindu kadastre įrašyti ar pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenys; kvietimas dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas; kiti dokumentai, kurių pagrindu atlikti kadastriniai matavimai.

23. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad ieškovo pateiktoje žemės sklypo kadastro duomenų byloje nėra visų Nuostatų 64 punkte nurodytų duomenų, t. y. nėra statinių planų (Nuostatų 64.6 papunktis) ir statinių kadastro duomenų formos (Nuostatų 64.7 papunktis). Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nustatyta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atmesti ieškinio reikalavimų dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų derinimo su NŽT ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (žr. ginčijamo sprendimo 60 punktas).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo anksčiau nurodyti dokumentai, t. y. statinių planai ir statinių kadastro duomenų formos, nėra privalomi pridėti formuojant žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklės (toliau – ir NŽT Taisyklės). Minėtų NŽT Taisyklių 9.1 papunktyje numatyta, kad tikrinimo kameraliai metu teritorinio skyriaus darbuotojas nustato ar žemės sklypo kadastro duomenų byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64.1–64.5, 64.9–64.11 ir 64.13 papunkčiuose. Taigi, iš šio NŽT Taisyklių 9.1 papunkčio galima daryti išvadą, kad formuojant žemės sklypo kadastro duomenų bylą neturi būti pridedami dokumentai, kurie nurodyti Nuostatų 64.6–64.8 ir 64.12 papunkčiuose.

25. Kaip minėta nutarties 51 punkte, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad žemė sklypo kadastro duomenų byloje nėra dokumentų, kurie yra numatyti Nuostatų 64.6 papunktyje, t. y. statinių planų, ir Nuostatų 64.7 papunktyje, t. y. statinių kadastro duomenų formos. Minėti dokumentai, kaip nustatyta iš nutarties 52 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, neturi būti privalomai pridedami formuojant žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutikti su atsakovų argumentais, kad ieškovo pateikta žemės sklypo kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes ji nėra tinkamai sukomplektuota, neturi jokio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

26. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovams nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškinį parengimu, tripliko parengimu ir kt. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdamas į jų argumentus, pateikė patikslintą ieškinį, kartu pateikė ir patikslintus žemė sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, tačiau to tinkamai nepadarė.

27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, kurios taikomos sprendžiant šį klausimą tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 302 straipsnis), tiek ir kasaciniame teisme (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

29. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 27, 28 punktai). Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pavyzdžiui, aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 30, 31 punktai). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų nurodyto ieškovo elgesio, t. y. tai, kad ieškovas teikė ieškinį, kurį vėliau tikslino, nėra pagrindo laikyti netinkamu, sukeliančių abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo.

31. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 42 straipsnyje yra numatyta, kad ieškovas, be kita ko, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui poreikis kreiptis į teismą kilo būtent dėl to, jog nepavyko su atsakovais susitarti dėl naujai atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimo. Tai lėmė šalių tarpusavio ginčus. Taigi, teismas iš esmės pripažino, kad ieškovo kreipimasis į teismą buvo pagrįstas – tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl teisės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pagrįstas kreipimasis į teismą, nepaisant to, kad ieškovas vėliau ieškinį tikslino ir teikė naują žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo planą, negali būti vertinamas kaip sudarantis pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įtvirtintų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse.

33. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas, skirstydamas tarp šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškinio reikalavimų patenkinimu, netinkamai aiškino ar taikė CPK 93 straipsnio normas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese, paskirstymo

35. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimus, taip pat paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, visiškai atskleidė bylos esmę, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas.

37. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 1 210 Eur advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pažymėtina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 605 Eur (1 210 Eur/2), priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės K. K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.