Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atstovams Linai Mickevičienei, Robertai Raškevičienei ir Pauliui Pocevičiui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Eglei Narmontienei,

viešame teismo posėdyje Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose Jurbarke žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovui V. K., trečiaisiais asmenimis byloje esant Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. vasario 13 d. teisme priimtas ieškovo A. K. ieškinys, kuriuo jis prašo: leisti be atsakovo V. K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal projekto rengėjo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant žemės sklypą ir pakeičiant vieno sklypo paskirtį tokiu būdu: ieškovui A. K., paskiriant 71622 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėtu Nr. 1; atsakovui V. K. paskiriant 73629 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėtu Nr. 2; ieškovui A. K. ir atsakovui V. K. paskiriant kiekvienam po 1/2 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 40457 kv. m, projekte pažymėtas Nr. 3; leisti ieškovui A. K.be atsakovo V. K. sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis pagal projekto rengėjo MB „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (dokumento numeris www.zpdris.lt sistemoje (duomenys neskelbtini)); priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovui V. K. 1998 m. birželio 24 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir ieškovui A. K. 2015 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrąja nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 18,5708 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas didelis, jį sudaro žemės ūkio naudmenos ir miško žemė, jame yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Ieškovo ir atsakovo asmeniniai santykiai yra blogi, todėl atidalijus žemės sklypus ir juos suformavus kaip atskirus turtinius vienetus, o miško žemės sklypą palikus bendrame naudojime, būtų išspręstas ginčas tarp šalių.

2022 m. sausio 25 d. priimtas įsakymas Nr. O1-111 dėl 2021 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. O1-1305 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Tauragės apskrities formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pakeitimo.

Pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – Projektas) rengimo ir įgyvendinimo darbai. 2023 m. lapkričio 7 d. pagal faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo parengtas žemės sklypų formavimo projekto sprendimų brėžinys. Šis projektas buvo pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). 2023 m. gruodžio 14 d. gautas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad „Projektui nėra pritaręs žemės sklypo bendrasavininkas. Kiti Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus“.

NŽT patikrinimo išvadoje nurodė: „Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininko V. K. raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas“.

2024 m. sausio 4 d. ieškovas per savo atstovą kreipėsi į atsakovą su prašymu „iki 2024 m. sausio 22 d. pateikti pasirašytą derinimo raštą dėl minėto žemės sklypo. Taip pat prašymas atsakovui buvo išsiųstas ir elektroniniu paštu.

Nesutikimas turi būti grindžiamas atsakovo kaip bendraturčio teisių ir teisėtų interesų pažeidimais. Atsakovo formalus atsisakymas duoti sutikimą nėra objektyviai pagrįstas ir sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui, t. y. ieškovui įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, todėl laikytina, kad toks atsisakymas pažeidžia ieškovo teises.

Žemės sklypo bendras plotas 18,5705 ha, kurio faktinė naudojimosi tvarka yra nusistovėjusi, todėl atidalijimas natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės nepažeistų nei vienos iš šalių interesų.

Projektuojami trys sklypai: Projekto plane sklypas Nr. 1, sklypo plotas 71622 kv. m. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: žemės ūkio paskirties žemė; Žemės sklypo naudojimo būdas: Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Naudojimo apribojimas. Projekto plane sklypas Nr. 2, sklypo plotas 73629 kv. m. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: Žemės ūkio paskirties žemė; Žemės sklypo naudojimo būdas: Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Projekto plane sklypas Nr. 3, sklypo plotas 40457 kv. m. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: Miškų ūkio; Žemės sklypo naudojimo būdas: Ūkinių miškų sklypai ir Ekosistemų apsaugos miškų sklypai.

Projekto plane sklypas Nr. 2, kuris padalijus žemės sklypą atitektų atsakovui yra 73629 kv. m, tai yra didesnis, nei sklypas Nr. 1, kuris atitektų ieškovui (71622 kv. m), be to, sklype Nr. 1 yra ieškovui nuosavybės teise priklausanti namų valda (užstatyta teritorija 4110 kv. m). Projekto sprendiniai iš esmės niekuo nesiskiria nuo projekto, kuriuo remiantis 2017 m. gruodžio 1 d. yra priimtas teismo sprendimas, išskyrus tai, kad miškas nepadalinamas į dvi dalis, o paliekamas kaip vienas bendras sklypas Nr. 3, kurio paskirtis keičiama į miško, kiekvienam bendraturčiui, t. y. ieškovui ir atsakovui paliekant po 1/2 dalį sklypo.

Ieškovo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) aiškinamojo rašto 6-tame skyriuje teigiama, kad šalims suteikiama lygiateisė prieiga prie elektros perdavimo linijos. Elektros perdavimo linija nuvesta tik į ieškovui suformuoto sklypo Nr. 1 vidurį (ieškovo sodybą). Jokio sąlyčio su elektros perdavimo linija sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 neturi. Tai matosi ir minimų sklypų aprašymuose – tik ieškovui skirto sklypo Nr. 1 aprašyme nurodytas apribojimas elektros tinko apsauginei zonai.

Pagal ieškovo projektą atsakovui siūlomas didesnis sklypas (73629 kv. m), o ieškovui mažesnis (71622 kv. m). Norint taip tiksliai apskaičiuoti sklypų plotus, reikia žinoti arba visų ribinių sklypo taškų koordinates, pagal kurias kompiuterinė programa apskaičiuoja plotą, arba pačiame sklype įkalinėti ribiniuose taškuose riboženklius ir su medine matavimo rulete (juosta) apmatuoti visas sklypo dalis. Kadangi nei taškų koordinačių, nei tokių atliktų matavimų duomenų ieškovas savo projektuose niekada nepateikia, tai projekte pateiktų tiek visų kelių, tiek sklypų, tiek juose esančių naudmenų plotų dydžius laikyti patikimais negalima, nes nėra galimybės tai partikrinti. Apibendrindamas teismo prašo: pripažinti ieškovo A. K. pasirinktą nuosavybės teisių į 1/2 dalies 18,5708 ha žemės sklypo ir ant jo esančio bendro turto realizavimo būdą neteisingu ir neteisėtu; ieškovo A. K. ieškinį, pavadintą „dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės“, atmesti kaip nepagrįstą; pripažinti ieškovą A. K. piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir nubausti jį penkių tūkstančių eurų bauda, 50 proc. šios sumos paskiriant atsakovui V. K.; perduoti prokuratūrai ištirti, ar ieškovą atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „Jautakis ir partneriai“, projekto rengėjas MB „Žemės matavimų biuras“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktos teismui melagingos išvados bei paaiškinimai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje požymius; prijungti prie šios civilinės bylos nurodomas kitas civilines bylas: Nr. 2-1284-714/2017, Nr. e2-146-876/2020 ir Nr. e2A-332-896/2021; priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais, papildomai paaiškino, kad ūkininkauti su šeima, tame tarpe ir su atsakovu, pradėjo nuo 1993 metų. Pradžioje užsiėmė uogininkyste. 1994 – 1995 metais sklype buvo pradėtas įkūrinėti ūkis, dėl ko buvo įvesta elektra. Ūkio veiklą vykdė iki tol, kol atsakovas pareiškė, kad aronijos uogienojai priklauso jam vienam, o ieškovui lieka dirbama žemė. Jis tam neprieštaravo. Aronijos uogienojai buvo apleisti ir tada atsakovas pradėjo reikalauti teisių į ieškovo dirbamus žemės plotus. 1998 metais savo dirbamoj žemėj ieškovas pasodino serbentyną, kurį atsakovas 2002 metais sunaikino. Ieškovui pareiškus norą dirbti atskirai, atsakovas supyko, prasidėjo kerštavimai ir skundai. Jau 30 metų ieškovas dirba savo pusėj, negalėdamas pasinaudoti jokia galima parama, nes viskam trukdo atsakovas. Tam, kad problemos liautųsi, kreipėsi į matininkus, kurie paruošė atidalijimo projektą, kuriam pritarė NŽT, tačiau atsakovas atsisakė pasirašyti, dėl ko ieškovas privalėjo kreiptis į teismą. Prašo teismo, kad be atsakovo sutikimo būtų atliktas žemės atidalijimas. Teigia, kad iš atsakovo pusės niekada nebuvo konkretaus siūlymo kaip kitaip būtų galima atidalinti žemės sklypus. Į bendrą sklypą yra suprojektuoti atskiri keliai tam, kad būtų privažiavimas prie kiekvieno iš atidalintinų sklypų.

Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nuo 2007 metų vykdo individualią veiklą įmonėje, kurios veikla yra geodeziniai matavimai. Su ieškovu yra pažįstami dėl darbinių santykių, kai jo užsakymu vykdė trijų sklypų matavimus. Su atsakovu matėsi tik kartą, atlikdamas gretimo sklypo matavimus. Su pertvarkymo planu nėra susipažinęs. Kadastrinių matavimų plane yra pavaizduoti du keliai, kurie abu yra 4 m pločio. Riboženklį, atlikdamas matavimus, įkalė viduje neužsėto ruožo. Paaiškina, kad ten dviejų kelių nėra ir kad toks žymėjimas atsirado, nes ieškovas neteisingai buvo užsifiksavęs savo sklypo ribas. Paaiškino, kad atsakovas turi teisę važiuoti per pažymėtas kelio ribas, nepriklausomai nuo to, kad ten šiuo metu yra pasėliai. Kai atliko matavimus vasario mėnesį, matė, jog pažymėtame ruože buvo žiemkenčių pasėliai.

Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba MB „Ž. M. b.“, yra matininkas-geodezininkas, ieškovo prašymu atlieka formavimo pertvarkymą, tai yra jis rengė šį sklypo padalinimo projektą. Teigia, kad projektas atitinka visus teisės aktus ir formavimo projekto pertvarkymo taisykles. 2017 m. taip pat rengė projektą pagal ieškovo prašymą. Šalims priklausantis miško sklypas yra atidalintas pagal miškų tarnybos duomenis ir miškų taksacijos riba eina būtent taip, kaip atidalinta projekte. Kodėl nesutampa miško žemės plotas nurodytas plane ir apribojimų plotas, atsakyti negali. Patikslino, kad Sklype Nr. 3 nėra suprojektuotų kelių. Tačiau yra siūlomi 3 viešpataujantys servitutai iš sklypų Nr. 1 ir 2, kuriais galima patekti į sklypą Nr. 3. Visi suprojektuoti įvažiavimai į sklypus yra tinkamo pločio, tai yra jais įmanoma įvažiuoti su žemės ūkio technika. Elektros perdavimo linija yra suprojektuota sklype Nr. 1, priklausančiame ieškovui ir sąlyčio su atsakovui priklausančiu sklypu Nr. 2 nėra. Rengdamas planą vadovavosi kadastriniais matavimais ir topografine nuotrauka, rengdamas projektą nuvažiavęs į sklypą nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. LR Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui A. K. 2015 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. K. 1998 m. birželio 24 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 18,5708 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Ieškovo ir atsakovo rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo jau daug metų vyksta nesutarimai dėl jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kurie buvo sprendžiami ir teisminių procesų metu. Ieškovo teigimu, jo ir atsakovo santykiai yra blogi, todėl atidalijus žemės sklypus ir juos suformavus kaip atskirus vienetus, o miško žemės sklypą paliekant bendrame naudojime, tarp šalių ginčas būtų išspręstas.

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1284-714/2017, kurioje ieškovo A. K. ieškinys atsakovui V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės buvo patenkintas ir nuspręsta padalyti natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 18,5705 ha ploto žemės sklypą pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ieškovui A. K., asmeninės nuosavybės teise priteisiant 92854 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1, atsakovui V. K., asmeninės nuosavybės teise priteisiant 92 854 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 2. Tačiau šis sprendimas nebuvo įvykdytas, nes paaiškėjo, jog jis prieštarauja imperatyviai teisės normai – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoms.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia kelių savarankiškų nekilnojamuoju daiktų vietoj buvusio vieno bendro daikto sukūrimą – suformavimą, itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas iš naujai po atidalijimo suformuotų nekilnojamojo turto objektų galėtų ir toliau būti atitinkamų savininkų naudojamas pagal paskirtį, atlikti tą funkciją, kurią turėjo ir pirminis objektas, ir kad vienas (keli) naujai suformuotų objektų savininkai neatsidurtų geresnėje ar blogesnėje padėtyje, lyginant su kitais naujai suformuotų objektų savininkais, kad nei vieno iš jų interesai po atidalijimo nenukentėtų ir nebūtų pagrindo spręsti apie visų buvusių bendraturčių interesų pusiausvyros pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Projekto plane sklypas Nr. 1, kuris yra 7 1622 kv. m, atitektų ieškovui, sklypas Nr. 2, kuris yra 7 3629 kv. m, atitektų atsakovui, taip pat sklypas Nr. 3 (miško paskirties) paliekamas kaip vienas bendras sklypas, atitenka po ½ dalį ieškovui ir atsakovui.

Atsakovo V. K. atsiliepime bei teismo posėdžių metu išreiškė poziciją, kad jis neduoda raštiško sutikimo, nes mano, jog sklypai yra nelygiaverčiai, nes į jam priskirtą sklypą nėra privažiavimo. Iš Projekto aiškinamojo rašto matyti, kad yra suformuoti nauji įvažiavimai į kiekvieną projektuojamą žemės sklypą. Į sklypą Nr. 1 įvažiavimas iš numatyto pravažiavimo tarp gretimybių 6-6A; į sklypą Nr. 2 – įvažiavimas tarp koordinačių posūkio taško 12-A. T. pat siūlomas kelio servitutas S2 leidžia bendrasavininkams privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 3. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad Projekte yra numatyti kelio servitutai ir atsakovas turės galimybę patekti į jam priskirtą sklypą Nr. 2, taip pat patekti ir į sklypą Nr. 3. Liudytojas matininkas-geodezininkas R. M. patvirtino, kad kelio servitutai yra nustatyti, remiantis topografiniais duomenimis ir kadastriniais matavimais. Liudytojas G. S., kuris atliko sklypų matavimus, patvirtino, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pavaizduoti du keliai, kurie yra 4 metrų pločio. Taip pat atsakovas nurodė, kad tektų važiuoti neaiškia, sudėtinga trajektorija pievomis, neaiškaus pločio keliu, vietomis su didelio pasvirimo kampu, tačiau nei atsakovo į bylą pateiktos foto nuotraukos, nei kiti dokumentai tokių atsakovo argumentų nepatvirtina. Esant nurodytoms aplinkybėms vertintina, kad atsakovo argumentai, kad tiek į jam priskirtą sklypą Nr. 2, tiek ir į sklypą Nr. 3, nėra privažiavimo, laikytini nepagrįstais.

Taip pat atsakovas teigia, kad po ieškovo savavaldžiavimo sunaikinant sklype visas elektros atramas (stulpus), elektrą į jam priskirtą sklypo dalį bus galima atvesti tik nuo sklypo pakraštyje stovinčio transformatoriaus ir tai ženkliai brangiau kainuos. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jam naudojantis žemės sklypu, yra reikalinga naudotis elektros tinklais ir kiek kainuotų atsivesti elektros liniją. Akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ į bylą yra pateikusi raštą, kuriame nurodyta, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoja transformatorinę Sr-604 ir atlikus objekte sklypų performavimą pagal pateiktą sprendinių brėžinį ir norint atsivesti elektros liniją, prijungimo pageidaujantis vartotojas turėtų pateikti paraišką. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo išsakyti argumentai, kad jam Projekte priskirtas žemės sklypas nėra lygiavertis, nes jis negalės naudotis elektros tinklais, taip pat laikytini nepagrįstais.

Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesutiko su 2016 m. rengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nesutinka ir su 2023 m. parengtu Projektu, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų išreiškęs pastabas ar aiškius alternatyvius pasiūlymus dėl Projekto. Atsakovas teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad prieš keletą metų rengtas panašus projektas buvo pripažintas turinčiu trūkumų, tačiau objektyvių ir pagrįstų argumentų ir priežasčių, dėl kurių dabartinis Projektas negalėtų būti tvirtinamas, nenurodė ir neįrodė.

Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT patikrino projektą ir išdavė teigiamą patikrinimo aktą su patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, jog Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininko V. K. raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

Iš nurodyto dokumento matyti, kad buvo nustatyta, jog Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, kiti Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų aktų reikalavimus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Projekte numatytas atsakovui atitenkantis sklypo plotas yra didesnis (atitenka 73629 kv. m) nei ieškovo (atitenka 71622 kv. m), o miško paskirties sklypas priklausys lygiomis dalimis ieškovui ir atsakovui, todėl vertintina, kad pagal Projekte numatytą žemės sklypo atidalijimo būdą atsakovo turimas žemės sklypo plotas nesumažės ir nepažeis kitų atsakovo, kaip žemės sklypų savininko, teisių ir interesų ir toliau galės būti naudojamas pagal paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo ieškinys yra laikytinas įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkintinas visiškai.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 109 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas pateikė prašymą dėl patirtų 1 815 Eur teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo.

Atsižvelgiant į teisinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių reglamentavimą, į tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.), į tai, kad ieškovo ieškinys yra tenkinamas visiškai, taip pat į tai, kad ieškovas pagrindė turėtas 1 815 Eur išlaidas už advokato pagalbą bei sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, iš atsakovo priteistina 1 924 Eur suma bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai.

Šioje byloje nebuvo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

Leisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal projekto rengėjo mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje (duomenys neskelbtini)), atidalijant žemės sklypą ir pakeičiant vieno sklypo paskirtį tokiu būdu:

1.1. ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant 71622 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėto Nr. 1;

1.2. atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant 73629 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėto Nr. 2;

1.3. ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant kiekvienam po 1/2 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 40457 kv. m, projekte pažymėto Nr. 3.

2. Leisti ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) be atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis pagal projekto rengėjo mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 924 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus (Šakiuose).