- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-2339-413/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00313-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-55-443/2025, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. teismui pateiktu ieškiniu prašė:
1.1. leisti be atsakovo V. K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau–žemės sklypas), pertvarkymą pagal projekto rengėjo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalijant žemės sklypą ir pakeičiant vieno sklypo paskirtį tokiu būdu: ieškovui A. K., paskiriant 71622 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėtu Nr. 1; atsakovui V. K. paskiriant 73629 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėtu Nr. 2; ieškovui A. K. ir atsakovui V. K. paskiriant kiekvienam po 1/2 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 40457 kv. m, projekte pažymėtas Nr. 3;
1.2. leisti ieškovui A. K. be atsakovo V. K. sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo duomenis pagal projekto rengėjo MB „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (dokumento numeris www.zpdris.lt sistemoje ZSFP-99331);
1.3. priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal 1998 m. birželio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. 3062, o ieškovas pagal 2015 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 1820 įgijo ir bendrąja nuosavybės teise lygiomis dalimis (po 1/2dalį) valdo 18,5708 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, šalių tarpusavi santykiai yra blogi, todėl atidalijus žemės sklypus ir juos suformavus kaip atskirus turtinius vienetus, o miško žemės sklypą palikus bendram naudojimui, būtų išspręstas ilgai trunkantis šalių ginčas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, kartu su savo atstovu ir trečiaisiais asmenimis pateikdami žemės atidalijimo projektą su abstrakčiais variantais, siekia gauti teismo leidimą be atsakovo sutikimo ne tik padalinti žemės sklypą, bet ir atlikti jo kadastrinius (tiksliuosius) matavimus bei įregistruoti valstybiniame registre neproporcingai ir maksimaliai sau naudingiausiu būdu. Taip ieškovas gautų maksimalią naudą iš bendro turto dalybų proceso, o atsakovo ūkinė veikla minimame ūkyje liktų itin nuostolinga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2025 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, leido ieškovui A. K. be atsakovo V. K. sutikimo vykdyti žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymą pagal projekto rengėjo mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje ZSFP-99331), atidalijant žemės sklypą ir pakeičiant vieno sklypo paskirtį tokiu būdu:
4.1. ieškovui A. K. paskiriant 71622 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėto Nr. 1;
4.2. atsakovui V. K. paskiriant 73629 kv. m šio žemės sklypo, projekte pažymėto Nr. 2;
4.3. ieškovui A. K. ir atsakovui V. K. paskiriant kiekvienam po 1/2 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 40457 kv. m, projekte pažymėto Nr. 3.
5. Leido ieškovui A. K. be atsakovo V. K. sutikimo parengti ir įregistruoti VĮ „Registrų centras“ žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenis pagal projekto rengėjo mažosios bendrijos „Žemės matavimų biuras“ parengtą formavimo ir pertvarkymo projektą (dokumento Nr. www.zpdris.lt sistemoje ZSFP-99331).
6. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1 924 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nustatė, kad šalims nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį 18,5708 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-1284-714/2017, kurioje ieškovo A. K. ieškinys atsakovui V. K. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės buvo patenkintas ir nuspręsta padalyti natūra bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 18,5705 ha ploto žemės sklypą pagal R. M. parengtą žemės sklypų formavimo projektinį brėžinį, ieškovui priteisiant 92 854 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 1, atsakovui priteisiant 92 854 kv. m ploto žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 2. Tačiau šis teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, kadangi paaiškėjo, jog jis prieštarauja imperatyviai teisės normai – Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoms.
8. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. Ol-1305 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, ieškovo prašymu, nurodyta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Jurbarko rajono savivaldybė 2023 m. lapkričio 7 d. parengė žemės sklypų formavimo projektą ir pateikė derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. 2023 m. gruodžio 14 d. NŽT patikrinimo akte Nr. FPA-6558-(8.30) nurodyta, kad „Projektui nėra pritaręs žemės sklypo bendrasavininkas. Kiti Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi, teismas nurodė, kad žemės sklypo atidalijimas – tai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. LR Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka.
10. Teismas pažymėjo, kad atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas iš naujai po atidalijimo suformuotų nekilnojamojo turto objektų galėtų ir toliau būti atitinkamų savininkų naudojamas pagal paskirtį, atlikti tą funkciją, kurią turėjo ir pirminis objektas, ir kad vienas (keli) naujai suformuotų objektų savininkai neatsidurtų geresnėje ar blogesnėje padėtyje, lyginant su kitais naujai suformuotų objektų savininkais, kad nei vieno iš jų interesai po atidalijimo nenukentėtų ir nebūtų pagrindo spręsti apie visų buvusių bendraturčių interesų pusiausvyros pažeidimą.
11. Teismas nurodė, kad pagal projektą (planą) ir jo aiškinamąjį raštą 71622 kv. m dydžio žemės sklypas Nr. 1 atitektų ieškovui, o 73629 kv. m dydžio sklypas Nr. 2 atitektų atsakovui, miško sklypas Nr. 3, kaip vienas bendras sklypas, po ½ dalį atitektų ieškovui ir atsakovui. Žemės sklype yra suformuoti nauji įvažiavimai į kiekvieną projektuojamą sklypą. Į sklypą Nr. 1 – tarp gretimybių 6-6A; į sklypą Nr. 2 – įvažiavimas tarp koordinačių posūkio taško 12-12A. Numatytas kelio servitutas S2 leidžia bendrasavininkams privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 3. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendė, kad atsakovas turės galimybę patekti į jam priskirtą sklypą Nr. 2, taip pat patekti ir į sklypą Nr. 3. Liudytojas R. M. (matininkas-geodezininkas) patvirtino, kad kelio servitutai yra nustatyti vadovaujantis topografiniais duomenimis ir kadastriniais matavimais. Liudytojas G. S., atlikęs sklypų matavimus, patvirtino, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pavaizduoti du keliai, kurie yra 4 metrų pločio. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad tiek į jam priskirtą sklypą Nr. 2, tiek ir į sklypą Nr. 3, nėra tinkamo privažiavimo.
12. Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su elektros tiekimu, teismas pažymėjo, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylą yra pateikusi raštą, kuriame nurodyta, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 9430-0004-0020, eksploatuoja transformatorinę Sr-604. Atlikus Objekte sklypų performavimą pagal pateiktą sprendinių brėžinį ir norint atsivesti elektros liniją, prijungimo pageidaujantis vartotojas turėtų pateikti paraišką. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovo išsakyti argumentai, jog jam pagal Projektą priskirtas žemės sklypas nėra lygiavertis, nes jis negalės naudotis elektros tinklais, taip pat yra nepagrįsti.
13. Remdamasis bylos duomenimis, teismas padarė išvadą, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų aktų reikalavimus, NŽT patikrino projektą ir išdavė teigiamą patikrinimo aktą su patikrinimo išvada. Be to, pagal Projektą atsakovui atitenkantis sklypo plotas yra didesnis (atitenka 73629 kv. m) nei ieškovo (atitenka 71622 kv. m), galės būti naudojamas pagal paskirtį, nepažeis atsakovo interesų, o miško paskirties sklypas priklausys šalims lygiomis dalimis. Dėl to teismas nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; prijungti prie bylos naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
14.1. Bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas, atmetė visus atsakovo prašymus dėl svarbių ir atsakovui palankių įrodymų įtraukimo į bylą, ignoravo likusius bylos įrodymus, kurie buvo pateikti su atsiliepimu į ieškinį arba kuriuos pavyko prijungti prie bylos jos nagrinėjimo eigoje. Teisėjas trukdė arba draudė atsakovui apklausti proceso dalyvius, neleido jam gintis nuo išgalvotų ieškovo kaltinimų, neleido apklausti ieškovą, atmetė atsakovo prašymą bylos nagrinėjime laikytis šalims vienodų procesinių teisių.
14.2. Projekto rengėjas R. M. neteisingai atliko aritmetinius skaičiavimus. Miško, kuris yra 4,75 ha ploto, dalyti negalima, nes įstatymas draudžia dalinti mažesnius nei 5 ha dydžio miško plotus. Tačiau neteisingam Projektui buvo pritarta. Suprojektuota sklypus skirianti riba neturi aiškių ribinių duomenų ir jos padėtis sklype yra visiškai neaiški. Tokių ribų neįmanoma patikrinti. Projektas yra akivaizdžiai abstraktus, nors žemėtvarkos taisyklės reikalauja, kad derinimui arba teismui pateiktas projektas būtų pilnai išbaigtas ir aiškus. Suprojektuoti keliai yra nepravažiuojami.
14.3. Miškas yra gražioje didelio vandens telkinio pakrantėje. Pagal ieškovo Projektą bus nuslėpta apie 70 arų miško ploto. Vienas iš suinteresuotų asmenų sumažinti Valstybiniame registre įregistruotą 4,75 ha miško plotą yra ieškovas. Prie minimo nuslėpto 70 arų miško sklypo yra ieškovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantis kitas miško sklypas, t. y. ieškovas turės galimybę minėtą 70 arų miško plotą prisijungti prie besiribojančio savo nuosavo miško sklypo.
14.4. Atkreipia dėmesį, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ūkininkai, užsiimantys ta pačia ūkine veikla, t. y. šalys yra konkurentai. Abiem ūkiams yra būtinas geras tvirtas įvažiavimas į ūkį ir elektros perdavimo linija su ūkio veiklai užtikrinti būtinu atitinkamu elektros energijos galios kiekiu. Į minimo bendro sklypo vidurį buvo nutiestas (sutvarkytas) tvirto grunto kelias ir pakankamos galios elektros energijos tiekimo antžeminė oro linija, į minimo kelio sutvarkymą atsakovas investavo savo pinigus, o elektros perdavimo linija į minėto bendro sklypo vidurį buvo įvesta nemokamai, pagal jaunųjų ūkininkų įsikūrimo ir rėmimo finansavimo programas, prieš 30 metų. Pagal ieškovo ieškinį ir bendro sklypo padalinimo projektą ieškovas savo ūkiui pasiima visą minimą nemokamai įvestą elektros perdavimo liniją ir tvirtą sutvarkytą tiesų kelią. Į atsakovui priskirtą sklypo dalį ieškovas siūlo pačiam atsakovui iš naujo nusitiesti tvirto grunto kelią ir iš naujo nusitiesti naują elektros perdavimo liniją, kurios įvedimas jau ne tik nėra nemokamas, bet ir yra labai brangus. Įgyvendinus ieškovo projektą, atsakovo ūkis patirs didelius nuostolius. Pagal A. K. 2021 m. sausio 1 d. sudarytą elektros tiekimo sutartį visas maksimaliai įmanomas elektros kiekis nuo artimiausio elektros transformatoriaus nuo 2022 iki 2030 metų atiduotas išskirtinai A. K.. Tai reiškia, kad prie elektros linijos atsakovas negalės jungtis.
14.5. Teismas netinkamai vertino įrodymus, pagal Projektą žemės sklypai yra nelygiaverčiai, tinkamai įgyvendinti žemės sklypo atidalijimo negalima.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. K. prašo jį atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą, pažymėdama, kad pareiškėjas naudoja užgaulaus, įžeidžiančio pobūdžio nuostatas tiek valstybės įstaigų, tiek jose dirbančių asmenų atžvilgiu. <...> Tokie pareiškėjo pasisakymai rodo niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, jais siekiama pažeminti asmenis, dėl ko galima konstatuoti netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį, kuris kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir gali būti prilyginamas piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Priešingai nei nurodo apeliantas, teisėjas bylą nagrinėjo itin profesionaliai, nepažeisdamas procesinių teisės normų ir atsižvelgdamas į situaciją, kad atsakovas neturėjo atstovo.
15.2. Ieškovas, įrodinėdamas, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, rėmėsi atsakovo pripažįstama aplinkybe, kad projekte projektuojamas sklypo padalijimas atitinka ilgus metus susiklosčiusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, be to, ieškovas prašė jam priskirti sklypą, kurio dalyje stovi jam priklausantys pastatai (užstatyta teritorija 4110 kv. m), be to, atsakovui po atidalijimo atitektų didesnis žemės sklypas.
15.3. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad „yra būtina atidalyti“, kad „ši tvarka yra optimaliausia taip, kaip yra dabar pagal projektą tiksliai būtų optimaliausia, aš jai pritariu“ (2025 m. balandžio 3 d. posėdžio garso įrašo 01:12:13 – 01:14:13). Ieškovo siūlomas žemės sklypo padalijimo būdas pasieks pagrindinį tikslą ir išspręs dešimtmečius trunkančius šalių konfliktus, užkirs kelią jų atsiradimui ateityje.
15.4. Apeliantas pateikti aritmetiniai skaičiavimai yra nepagrįsti. Visų trijų žemės sklypų bendras plotas (71622 + 73629 +40457) yra 185 708 kv. m. Apeliacinio skundo argumentai yra nukreipti į asmeniškumus.
Šalies argumentai
15.5. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad šalys yra verslo konkurentai, kadangi į bylą nepateikta jokių įrodymų apie atsakovo per pastaruosius metus vykdytą kokią nors žemės ūkio veiklą, deklaruotus pasėlius, gautas pajamas ir pan. Apelianto ilgus metus faktiškai naudotas žemės sklypas šiuo metu yra apleistas ir nedirbamas.
15.6. AB „Energijos skirstymo operatorius“ į bylą yra pateikusi raštą, kuriame nurodyta, kad šalia žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 9430-0004-0020, yra transformatorinė Sr-604. Atlikus sklypų performavimą pagal pateiktą sprendinių brėžinį ir norint atsivesti elektros liniją, prijungimo pageidaujantis vartotojas turėtų pateikti paraišką. Šis įrodymas patvirtina, kad žemės sklype Nr. 2 apeliantui yra užtikrinta prieiga prie elektros, nors tokio poreikio pagal bylos duomenis jam nėra.
15.7. Ieškovas pritaria teismo išvadai, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, kad ieškovo ieškinys yra įrodytas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
16.1. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi žemės valdos projekto patikrinimą, priėmė aktą, kad tvirtinti žemės valdos projektą galima, kai bus gauti visi pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiški pritarimai arba teismo sprendimu bus numatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Patikrinimo akto 6 punkte nurodyta, jog Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininko V. K. raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
16.2. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, apeliacinis skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pagal ginčą reglamentuojančias įstatymų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, nepažeisdamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypdamas nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
17. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus ir paaiškinimus: 1) 2025 m. balandžio 6 d. prašymą, adresuotą AB „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) dėl elektros perdavimo linijos įrengimo; 2) ESO 2025 m. balandžio 29 d. atsakymą, ginčo žemės sklypo topografijos nuotrauką; 3) apelianto 2024 m. lapkričio 16 d. pareiškimą policijai, 2024 m. gruodžio 5 d. pareiškimą Lietuvos policijos Generaliniam komisarui, 2025 m. gegužės 29 d. prašymą Lietuvos policijos Generaliniam komisarui, Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK atsakymą į apelianto 2025 m. gegužės 29 d. prašymą; 4) 2025 m. spalio 2 d. papildomus rašytinius paaiškinimus DOK-22431; 5) kelio fotonuotrauką DOK-23659, kuriuos prašo prijungti prie bylos.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-943-933/2023).
19. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir prašomų prijungti įrodymų turinį, teisėjų kolegija atsisako priimti įrodymus, kadangi: 1) nepateikęs šių įrodymų pirmosios instancijos teismui ir nenurodęs objektyvių tokią galimybę užkirtusių priežasčių, apeliantas nepagrįstai nori pasinaudoti vėlesnio įrodymų pateikimo teismui teise, taip sukuriant išnagrinėtoje byloje netikėtumus, kurie nebuvo įvertinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ESO 2025 m. balandžio 29 d. atsakymas jau yra pateiktas į bylą (3 t., b. l. 50); 2) dalis prašomų prijungti įrodymų, išvardintų 16 punkto 3 papunktyje, nėra susiję su nagrinėjamu ginču.
20. Dėl apelianto prašomų prijungti rašytinių paaiškinimų, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja apeliantą apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodyti išsamius apeliacinio skundo teisinius ir faktinius argumentus, kurie pagal CPK 230 straipsnį apibrėžia apeliacijos ribas. CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Šia nuostata, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą, be kita ko, yra užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsižvelgiant į tai, jog šalies pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriais pateikiami nauji teisiniai ir (ar) faktiniai argumentai, pagrindžiantys skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą, pagal savo prigimtį yra ne kas kita, kaip apeliacinio (atskirojo) skundo papildymas, rašytinių paaiškinimų teikimas apeliacinės instancijos teisme pagal bendrąją taisyklę yra negalimas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-374-823/2017; 2025 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-63-798/2025, 68 punktas; kt.).
22. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo (apelianto) rašytinius paaiškinimus (CPK 314 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
23. Apeliantas prašo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka.
24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012).
25. Vertindama apelianto prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad žodinio proceso tvarka civilinė byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Bylą išnagrinėjęs teismas tyrė ir vertino šalių į bylą pateiktus įrodymus. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinkta medžiaga yra pakankama įvertinti keliamus klausimus įprastine, ne žodine proceso tvarka, todėl prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pripažintinas nepagrįstu.
Dėl apeliacinio skundo ribų
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
27. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra 18,5708 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas) bendraturčiai, kuriems priklauso po 1/2 dalį šio turto. Žemės sklypą sudaro 12.7552 ha žemės ūkio naudmenos ir 4,75 ha miško žemė, be to žemės sklype yra ieškovui A. K. nuosavybės teise priklausantys gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau –statiniai) (1 t. b. l. 6–8, 13–14).
28. Remiantis ieškovo prašymu, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. Ol-111 nurodė pradėti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo siūloma nustatyti ar panaikinti žemės servitutus ir pertvarkyti žemės sklypus. Projekto uždaviniai – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus (1 t., b. l. 25).
29. MB „Žemės matavimų biuras“ 2023 m. lapkričio 7 d. parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sprendinių brėžinį (1 t., b. l. 9–11).
30. Projekto plane numatyta, kad 71622 kv. m dydžio žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 1, atitektų ieškovui. Šiame sklype taip pat yra ieškovui priklausantys statiniai. 73629 kv. m dydžio žemės sklypas, plane pažymėtas Nr. 2, atitektų atsakovui, o sklypas Nr. 3 (miško paskirties) paliekamas kaip vienas bendras sklypas šalių bendram naudojimui lygiomis dalimis (po ½ dalį)
31. Iš Jurbarko rajono savivaldybės projekto aiškinamojo rašto matyti, kad yra suformuoti nauji įvažiavimai į kiekvieną projektuojamą žemės sklypą. Į sklypą Nr. 1 įvažiavimas iš numatyto pravažiavimo tarp gretimybių 6-6A. Į sklypą Nr. 2 įvažiavimas tarp koordinačių posūkio taško 12-12A. Abu įvažiavimai sudaro kelių tinklą su Pievų gatve. Į bendro naudojimo žemės sklypą Nr. 3 kiekvienas bendrasavininkas patenka iš turimo įvažiavimo, siūlomu kelio servitutu S2 - 214 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis). Siūlomas kelio servitutas S2 leidžia bendraturčiams privažiuoti prie žemės sklypo Nr. 3. Papildomas privažiavimas prie pakrantės neprojektuojamas, kadangi abu sklypo bendraturčiai gali judėti/važiuoti/išvažiuoti šiame žemės sklype nevaržomai. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad privažiavimo keliai įrengiami sklypų savininkų lėšomis, o juos sugadinus, atstatomi sklypų savininkų lėšomis. Projekte minimi privažiavimo keliai yra suprojektuoti žemėtvarkiniuose projektuose (1 t., b. l. 12–16).
32. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyrius 2023 m. lapkričio 9d. raštu Nr. A26-254 informavo, kad derina ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą be pastabų (bylos Nr. ZSFP-99331) (2 t. b. l. 171).
33. Minėtas projektas taip pat buvo pateiktas derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos toliau – NŽT). 2023 m. gruodžio 14 d. gautas patikrinimo aktas Nr. FPA-6558-(8.30), kuriame nurodyta, kad „parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Nustatyta, kad Projektui nėra pritaręs žemės sklypo bendrasavininkas. Kiti Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus“ (1 t., b. l. 21–24).
34. Ieškovas 2024 m. sausio 4 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovui Jurbarko rajono savivaldybės aiškinamąjį raštą, sprendinių brėžinį, eismo schemą, derinimo raštą ir paprašė iki 2024 m. sausio 22 d. pateikti pasirašytą derinimo raštą dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių (1 t., b. l. 27).
35. Nepavykus su atsakovu susitarti gera valia, ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas be atsakovo sutikimo leisti ieškovui atidalyti jam priklausančio ginčo žemės sklypo dalį pagal parengtą projektą, atlikti kadastrinius matavimus.
36. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
37. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, kadangi, anot atsakovo, ieškovo Projektas yra abstraktaus pobūdžio, pažymėti keliai yra nepravažiuojami, padalyti sklypai yra nelygiaverčiai, matininkas atliko neteisingus paskaičiavimus.
38. Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčių teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypų atidalijimo projektą. Tokie bendraturčių teisiniai santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, taip pat CK normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024).
39. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai (Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis). Tokie veiksmai nagrinėjamu atveju buvo atlikti ir dėl ginčo žemės sklypo.
40. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).
41. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024, 50 punktą).
42. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu yra gilūs ir įsisenėję, šalys teismuose dėl to bylinėjasi jau daug metų, ne kartą buvo rengiami atidalijimo projektai, tačiau dėl jų netinkamumo ginčas iki šiol nebuvo išspręstas. Šiuo atveju naujas ieškovo žemės sklypo atidalijimo Projektas yra suderintas su tokią kompetenciją turinčiomis institucijomis – Jurbarko rajono savivaldybės administracija ir NŽT, Projektui yra pritarta, konstatavus, kad pagal jį gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, tačiau tam reikalingas žemės sklypo bendraturčio (atsakovo) sutikimas. Tai reiškia, kad į bylą pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas (Projektas) atitinka teisės aktų reikalavimus.
43. Pažymėtina, kad teismui teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
44. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).
45. Iš Projekto ir kitų bylos duomenų nustatyta, kad žemės sklypo dalis Nr. 1 yra faktiškai ir pagal paskirtį naudojamoje (žemė yra išdirbta) ieškovo žemės dalyje, joje yra ieškovui priklausantys statiniai, numatytas patekimas į sklypą ir į bendrojo naudojimo sklypą (miško paskirties) Nr. 3, ieškovo žemės sklypo dalis yra šiek tiek mažesnė už atsakovui tenkančią žemės sklypo dalį. Ieškovas paaiškino, kad atidalijimo projektas parengtas pagal šiuo metu faktiškai naudojamus žemės plotus. Atsakovui tenkančiame žemės sklype didžiąją dalį žemės užima sodas, iš topo nuotraukų matyti, kad žemės sklypas yra nenaudojamas, jame nėra atsakovui priklausančių pastatų, nors apeliantas teigia, kad yra ūkininkas, tačiau nenurodoma, kokią ūkinę veiklą jis vykdo ar planuoja ją vykdyti ateityje, kokią tai turėtų reikšmę atidalijamoms pagal ginčijamą Projektą žemės sklypų dalims.
46. Apelianto nuomone, atidalijimo projektas yra abstraktus, jame realiai nėra suprojektuotų kelių, sklypai nelygiaverčiai. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius faktiniams bylos įrodymams (šios nutarties 30 punktas). Apklaustas byloje liudytoju matininkas-geodezininkas R. M. patvirtino, kad kelio servitutai yra nustatyti remiantis topografiniais duomenimis ir kadastriniais matavimais. Liudytojas G. S., atlikęs žemės sklypų matavimus, patvirtino, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pavaizduoti du keliai, kurie yra 4 metrų pločio. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčijamas projektas yra techniškai ir realiai įgyvendinamas, o apeliacinio skundo argumentai apie atidalijamų sklypų nelygiavertiškumą grindžiami asmenine ir tinkamai šią aplinkybę nepagrįsta atsakovo nuomone.
47. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad miško sklypas, plane pažymėtas Nr. 3, paliktas šalims naudotis bendrai, laikantis lygių nuosavybės dalių principo, todėl teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kad mažesnis kaip 5 ha (kaip yra šiuo atveju) miško sklypas negali būti dalijamas.
48. Pasisakydama dėl apelianto argumentų, liečiančių elektros tiekimo į žemės sklypą užtikrinimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir pažymi, kad Jurbarko rajono savivaldybės aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ Kauno regiono formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus – nustatyti servitutai elektros tinklų apsaugos zonų ribose (LR Elektros energetikos įstatymas Nr. VIII-1881, 2000-07-20), tai suteikia lygiateisę prieigą prie elektros perdavimo linijos (1 t., b. l. 17).
49. ESO 2025 m. sausio mėn. rašte patvirtino, kad ESO šalia ginčo sklypo eksploatuoja transformatorinę Sr-604. Atlikus ginčo žemės sklypų performavimą pagal pateiktą sprendinių brėžinį ir norint atsivesti elektros liniją, prijungimo pageidaujantis vartotojas, vadovaujantis Elektros energijos gamintojų ir vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašu, tūrėtų ESO pateikti paraišką prisijungęs prie internetinės svetainės www.eso.lt ? „Savitarna“. ESO, gavusi paraišką, parengia ir išduoda technines prijungimo sąlygas, kurias įvykdžius vartotojas būtų prijungtas (2 t., b. l. 80). 2025 m. balandžio 29 d. elektroniniu laišku ESO informavo apeliantą, kad naujo vartotojo prijungimas prie operatoriaus elektros tinklų yra apmokamas iš vartotojo lėšų (3 t., b. l. 50–52).
50. Taigi, esant poreikiui, apeliantas turės fizinę galimybę prisijungti prie operatoriaus elektros tinklų ir jo teisės nėra ribojamos. Kadangi bylos nagrinėjimo metu tokio poreikio apeliantas nenurodė, nėra pagrindo išvadai, kad žemės atidalijimo projektas pažeidžia atsakovo teises.
51. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendraturčių dalis bendrame ginčo turte, iki šiol nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra fiziškai įgyvendinamas ir nedaro neproporcingos žalos daiktui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir iš esmės atitinka ginčo šalių interesus. Atsakovas, nesiekdamas jokio atidalijimo varianto ir nesutikdamas su ieškovo projektu, nurodo deklaratyvius ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrįstus argumentus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas kitaip ir vadovautis apeliacinio skundo argumentais (CPK 185 straipsnis).
52. Apeliantas nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kas sudaro savarankišką ir absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
53. Bylos duomenimis, atsakovas V. K. 2024 m. gegužės 20 d. apylinkės teisme buvo pateikęs nušalinimo pareiškimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, kurio Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo argumentai dėl jo vertinimu netinkamų bylą nagrinėjančio teisėjo veiksmų, nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti vadovaujant procesui, negali būti vertinami kaip bylą nagrinėjančio teisėjo subjektyvumo sprendžiamu klausimu išraiška. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutas) (CPK III d.), o ne inicijuoti teisėjo nušalinimą. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui, nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą.
54. Taigi, Marijampolės apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja nenustatė jokių įstatyme numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų. Tokių pagrindų ir teisėjo šališkumo požymių nenustatė ir teisėjų kolegija. Apeliantas pasinaudojo savo procesine teise ir pateikė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nenustatė. Dėl to apelianto argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.
55. Kiti apeliacinio skundo argumentai galutiniam bylos rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
56. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualias teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
57. Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis.). Ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 452,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
58. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
59. Ieškovo atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų tokių išlaidų maksimalaus dydžio, kadangi už atsiliepimo į apeliacinį skundą 2025 m. rugpjūčio mėnesį parengimą priteistina suma yra 3 039,01 Eur (2 337,70 Eur (bruto) × 1,3 (Rekomendacijų 8.11 p.). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 452,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 4520,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.