Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-811-889/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: 2A-811-889/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-00700-2020-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Atsakovas: Ž. M.
Ieškovas: L. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.12Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-811-889/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00700-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.12; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui Ž. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir atsakovo Ž. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, jame prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo 2017 m. birželio 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę M.; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., I. M., M. M. ir M. M. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) nustatyti atsakovo Ž. M. ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ieškinyje nurodytomis sąlygomis; 4) priteisti iš atsakovo Ž. M. išlaikymą nepilnametėms dukterims, mokant kiekvienai po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise; taikyti priverstinę hipoteką atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), išlaikymo prievolės įvykdymui užtikrinti; 5) padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ieškinyje nurodytu būdu. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. spalio 26 d. su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda, todėl nebėra tikimybės, jog jie vėl pradės gyventi kaip šeima. Ieškovės teigimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jau keletą metų atsakovas prieš ieškovę vartojo įvairaus pobūdžio smurtą (fizinį, psichologinį, ekonominį). Dėl šių veiksmų atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, vėliau Plungės apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas. Šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovės ir jos dukterų emocinis ryšys yra stiprus, ieškovė nuo gimimo augina dukras, jomis rūpinasi ir prižiūri. Dukros gyvena su ieškove jau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio, kai dėl atsakovo smurto policijos pareigūnai išvežė ieškovę su vaikais iš šeimos būsto. Iš pradžių ieškovė su dukterimis gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau ji apsigyveno jos tėvui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol.

1.2. Kadangi šalių santykiai yra konfliktiški ir jau šiuo metu yra sudėtinga susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nustatytina ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma mergaičių įprasto gyvenimo ritmo netrikdanti atsakovo bendravimo su dukterimis tvarka.

1.3. Dukterims išlaikyti per mėnesį reikia skirti apytiksliai po 450 Eur kiekvienai. Atsakovas yra sveikas, darbingas, kitų išlaikytinių neturi, todėl gali kiekvieną mėnesį teikti po 200 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui.

2. Atsakovas Ž. M. pareiškė priešieškinį, patikslintame priešieškinyje prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 3) nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką priešieškinyje nurodytu būdu; 4) priteisti iš ieškovės išlaikymą vienkartine pinigų suma – po 4 144 Eur kiekvienai dukrai ir periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą: A. M. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 82 mėnesius mokėti po 50 Eur periodinėmis išmokomis, 83 mėnesį – 56 Eur, o nuo 84 mėnesio iki dukros pilnametystės mokėti po 100 Eur; I. M. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 82 mėnesius mokėti po 50 Eur periodinėmis išmokomis, 83 mėnesį – 56 Eur, o nuo 84 mėnesio iki dukros pilnametystės mokėti po 100 Eur; M. M. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 82 mėnesius mokėti po 50 Eur periodinėmis išmokomis, 83 mėnesį – 56 Eur, o nuo 84 mėnesio iki dukros pilnametystės mokėti po 100 Eur; M. M. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 82 mėnesius mokėti po 50 Eur periodinėmis išmokomis, 83 mėnesį – 56 Eur, o nuo 84 mėnesio iki dukros pilnametystės mokėti po 100 Eur; 5) padalyti santuokoje įgytą turtą priešieškinyje nurodytu būdu. Pagrindiniai priešieškinio argumentai:

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas nurodė, kad šalys kartu gyveno nuo 2007 metų, o jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad iš pradžių jis nesutiko nutraukti santuokos ir siūlė ieškovei ją išsaugoti dėl vaikų, net jeigu šalys ir negyventų kartu, tačiau vėliau atsakovas suprato, jog santykių atkurti nebėra galimybės, todėl mano, kad santuoka turi būti nutraukta. Atsakovas nesutinka, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas jis, nes mano, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas (lojalumo, pagarbos sutuoktiniui, visapusiško rūpinimosi dukterimis ir visa šeima), paliko atsakovą, prieš dukterų ir atsakovo valią 2019 m. spalio 26 d. išsivežė vaikus iš šeimos gyvenamosios vietos. Ieškovė melagingai apkaltino atsakovą nebūtais dalykais, vėliau atsakovas teisme buvo išteisintas dėl penkių ieškovės išgalvoto smurto epizodų. Šalims gyvenant kartu ieškovei trūko socialinių įgūdžių, ji ilgą laiką (12 metų) niekur nedirbo ir neieškojo darbo, prie šeimos materialinio aprūpinimo neprisidėjo, nesirūpino dukterų sveikatos priežiūra, jų ugdymu. Ieškovė, neinformavusi atsakovo, 2020 m. pavasarį su dukromis persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), o atsakovas apie tai sužinojo tik 2020 m. birželio mėnesį. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, o tuo atveju, jeigu vaikai gyventų su ieškove, turėtų būti nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su dukromis tvarka.

2.2. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis turi pakankamai įgūdžių auginti vaikus, turi net keturis aukštuosius išsilavinimus ir gali pasirūpinti savo dukterimis. Jis niekada nėra pažeidęs vaikų interesų, nėra duomenų, jog kada nors būtų netinkamai jomis rūpinęsis. Tuo atveju, jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas nesutinka su patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas prašė, jog būtų nustatyta lygiavertė tėvų bendravimo su dukterimis tvarka, ją atsakovas siūlė šioje byloje prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. kad tėvai su vaikais bendrautų kas antrą savaitę. Tokios bendravimo tvarkos (ne mažiau kaip 50 / 50 laiko) nustatymas sudarytų sąlygas atsakovui pasirūpinti dukterų sveikatos priežiūra, ugdymu, lavinimu ir kitais jų poreikiais, o bendraujant su vaikais tik savaitgaliais tokios galimybės būtų ribotos. Lygiavertė abiejų tėvų bendravimo tvarka yra rekomenduojama psichologų, taip pat pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, todėl jos nustatymas šiuo atveju geriausiai atitiktų vaikų interesus.

2.3. Kiekvienai iš dukterų išlaikyti šiuo metu per mėnesį reikia apie 300 Eur, iš jų pagal šiuo metu nusistovėjusią praktiką ir teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones 100 Eur moka valstybė, 100 Eur – atsakovas, o 100 Eur dalimi privalo prisidėti ieškovė. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu jis gera valia nuperka dukterims reikalingų daiktų ir tenkina kitus jų poreikius, todėl teismas neturėtų sugriauti nusistovėjusio balanso ir iš atsakovo priteisti didesnės nei 100 Eur išlaikymo sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: 1) nutraukė ieškovės L. M. ir atsakovo Ž. M. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo Ž. M. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei L. M. paliko pavardę M., atsakovui Ž. M. paliko pavardę M.; 3) nustatė šalių nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. M.; 4) nustatė atsakovo Ž. M. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu; 5) priteisė iš atsakovo Ž. M. nepilnametėms dukterims A. M., I. M., M. M. ir M. M. išlaikyti po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė ieškovei L. M. nepilnametėms dukroms išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 6) padalijo ieškovės L. M. ir atsakovo Ž. M. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu; 7) kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė; 8) priteisė valstybei iš atsakovo Ž. M. 2 735,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; 9) priteisė valstybei iš atsakovo Ž. M. 273 Eur žyminio mokesčio; 10) priteisė atsakovui Ž. M. iš ieškovės L. M. 159 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai (aprašytini tik tie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde):

3.1. Teismas nurodė, jog, nors ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai yra konfliktiški, jie nesutaria daugeliu su jų vaikais susijusių klausimų, tačiau pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovo bendravimas su dukterimis šiuo metu neatitiktų vaikų interesų. Iš byloje esančios Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 25 d. išvados matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo siūloma bendravimo tvarka nėra minimali, todėl jos nustatymas nepažeistų vaikų interesų.

3.2. Atsakovas siūlo nustatyti tvarką, pagal kurią vaikai kas antrą savaitę gyventų su ieškove, kas antrą – su atsakovu. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog tokio modelio bendravimo tvarkos nustatymas sudarytų sąlygas vaikams praleisti daugiau laiko su skyrium gyvenančiu tėvu. Vis dėlto maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas negali būti aiškinamas kaip abiem tėvams skiriamas vienodas dienų ar valandų skaičius bendrauti su vaikais. Koks konkrečiai bendravimas būtų maksimalus, turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos faktines aplinkybes ir vaikų interesus. Teismas nustatė, jog šalys šiuo metu gyvena skirtinguose miestuose. Nustačius atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, kas antrą savaitę vaikai kiekvieną dieną ryte apie 50 km turėtų būti vežami į mokyklą, po pamokų tokį patį atstumą vežami atgal į namus (duomenys neskelbtini). Dėl to kas antrą savaitę kasdien vaikai turėtų važiuoti ne mažiau nei 100 km. Teismo vertinimu, tokia vaikų dienotvarkė, ilgas kelionėje praleidžiamas laikas pagal jų amžių, net ir atsakovui teigiant, kad jis turi galimybę vaikus vežti į mokyklą kiekvieną dieną, nebūtų suderinami su vaikų interesais ir jų poreikiu turėti stabilią rutiną. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad vaikai lanko (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo siūloma bendravimo tvarka lemtų papildomus sunkumus užtikrinant vaikų dalyvavimą popamokinėje veikloje. Be to, kaip matyti iš institucijos pateiktos išvados, kartu su išvadomis pateiktų dokumentų, teismo psichologijos ekspertizės aktų, vaikai yra prisirišę prie dabartinės gyvenamosios vietos, turi čia susiformavusius socialinius ryšius, bendrauja su artimaisiais giminaičiais iš ieškovės pusės, lanko būrelius, t. y. turi stabilią gyvenamąją aplinką. Byloje nėra įrodyta, jog ieškovė negalėtų pasirūpinti vaikų sveikata, ugdymu ir lavinimu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas nurodė neturintis pagrindo išvadai, jog atsakovo prašomas nustatyti bendravimo modelis geriausiai atitiktų vaikų interesus, nes tokia bendravimo tvarka nebūtų suderinama su vaikų teise turėti stabilią ir įprastą rutiną, namų aplinką.

3.3. Susipažinęs su ieškovės patikslintame ieškinyje siūloma bendravimo tvarka, teismas pažymėjo, kad pagal ją įprastinis dukterų ir tėvo bendravimas vyktų savaitgaliais, aptartas atsakovo bendravimo su vaikais laikas, jų bendravimas švenčių dienomis, atostogų metu, aptarti kiti aktualūs su šios tvarkos įgyvendinimu susiję klausimai. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės yra tinkama vaikams ir jų interesams neprieštarauja. Teismo nuomone, ieškovės siūloma bendravimo tvarka, ją patikslinus ir papildžius, sudarytų realias galimybes atsakovui maksimaliai dalyvauti dukterų auklėjime, išlaikyti ir stiprinti jų tarpusavio ryšį. Teismo nuomone, šiuo atveju bendravimo tvarka turėtų būti pakankamai konkreti, nes tokios tvarkos nustatymą suponuoja konfliktiški šalių santykiai. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką nustatė ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos projekto pagrindu, ją pakeisdamas ir patikslindamas sprendime nurodytu būdu.

3.4. Spręsdamas klausimą dėl vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, priklausomai nuo atitinkamo mėnesio konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, konkrečios rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Be to, įvertino ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo – tai, teismo nuomone, neabejotinai padidino ir vaikams išlaikyti reikalingų lėšų sumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaikų amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas konstatavo, jog kiekvienai šalių nepilnametei dukrai išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 500 Eur suma.

3.5. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu yra didesnės nei ieškovės, o jo tikroji turtinė padėtis teismui iki galo nebuvo atskleista, atsakovas neturi jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įgijęs keturis aukštuosius išsilavinimus, todėl turi realias galimybes ieškoti geriau mokamo darbo tuo atveju, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą, atsakovas pats pripažino, jog gali išlaikyti tiek save, tiek savo dukras, o jo nesutikimas su ieškinio reikalavimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo nebuvo susijęs su jo turtine padėtimi, šalių nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikams užtikrinimu. Įvertinęs aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir jų dukterų poreikius, teismas iš atsakovo nepilnametėms dukterims išlaikyti priteisė po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

3.6. Paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, teismas atsižvelgė į tai, kad abi šalys ieškinio ir priešieškinio forma viena kitai pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, taip pat iki santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir su jais susiję išvestiniai reikalavimai. Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė 5 neturtinio pobūdžio reikalavimus. Teismo sprendimu patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo vaikams priteisimo, patenkinta dalis reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atmestas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Atsakovas byloje pareiškė taip pat 5 atskirus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, ieškovės ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teismo sprendimu patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo atidalijimo, o kiti atsakovo reikalavimai atmesti. Taigi teismas padarė išvadą, jog šioje byloje iš viso patenkinta 80 proc. ieškovės reikalavimų, atmesta – 20 proc., todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas taikė šią proporciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, jame prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatyti tokią apelianto bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką: a) apeliantas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su kiekviena iš dukterų telefonu, internetu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis laisvu nuo pamokų ir kitų užsiėmimų laiku, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą, ne vėliau nei iki 21.00 val.; vaikų mama neturi teisės kliudyti apeliantui ir privalo informuoti jį apie savo ir (ar) vaikų kontaktinių duomenų pasikeitimą; b) apeliantas bendrauja su dukterimis nuo kiekvienos lyginės kalendorinių metų savaitės penktadienio 19 val. ir privalo grąžinti dukras į jų nuolatinę gyvenamąją vietą kiekvienos nelyginės kalendorinių metų savaitės penktadienį 19 val.; c) apeliantas paima dukteris iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir parveža į ieškovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); d) abipusiu susitarimu, pasiektu abiem šalims išreiškus sutikimą elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis, šalys gali pakeisti bendravimo tvarką; e) tuo atveju, jeigu pagal nurodytą bendravimo su dukterimis tvarką dėl svarbių priežasčių (pvz., visų ar vienos iš dukterų liga, ieškovės liga, užimtumas ir pan.) bendravimas su dukterimis nebus galimas ir (ar) gali kelti grėsmę dukros sveikatai ir (ar) gyvybei, apeliantas turi teisę bendrauti su dukterimis, dėl kurių kliūčių nekyla, arba nebendrauti; pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, sumažinant išlaikymo dydį iki 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, indeksuojant išlaikymo dydį teisės aktų nustatyta tvarka; panaikinti sprendimo dalį dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pagal pakeistą sprendimą perskirstant bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Atsakovo nuomone, ieškovės pasiūlyta ir teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimis tvarka yra minimali, tačiau tokiam bendravimo ribojimui nėra jokio pagrindo. Teismo nustatyta tvarka sąlygos apelianto ir jo dukterų ryšio susilpnėjimą. Nustačius tokią tvarką (kas antrą savaitgalį), apeliantas visiškai eliminuojamas iš dukterų ugdymo, sveikatos priežiūros, nes jas matys tik savaitgaliais, todėl negali užpildyti ieškovės netinkamo vaikų gydymo spragų.

4.2. Teismas visiškai nepagrįstai aiškina, kad maksimalus bendravimo laikas yra ne prilygstantis kartu gyvenančios šalies bendravimo laikui, o kažkoks kitas teismo nustatytas maksimalus kiekis. Ekspertizės išvadose aiškiai įvardyta „maksimalus įmanomas laikas“, o ne maksimalus, teismo vertinimu, laikas. Atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės santykiuose su vaikais yra lygios, maksimalus įmanomas laikas yra laikas, lygus su vaikais kartu gyvenančios šalies bendravimo laikui.

4.3. Bylos medžiaga patvirtina, kad yra būtina nustatyti lygiavertį bendravimo laiką dėl šių priežasčių: 1) ieškovė praeityje neteisėtai ir nepagrįstai jau pažeidė apelianto ir vaikų teisę bendrauti tarpusavyje 2020 metų pavasarį karantino metu; ieškovė taip pat buvo visiškai nutraukusi bet kokį dukterų bendravimą su tėvu, kai apeliantui buvo pritaikytos kardomosios priemonės, visais būdais provokavo apeliantą, kad šis pažeistų jam pritaikytas kardomąsias priemones; 2) apeliantui kyla problemų susisiekti su vaikais telefonu ir tenka prašyti ieškovės, kad leistų pabendrauti su vaikais telefonu; 3) ieškovė piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia, vienašališkai priimdama visus sprendimus dėl dukterų gyvenamosios vietos, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, būrelių, apie tai apelianto net neinformuodama; 4) ieškovė netinkamai ir nepakankamai rūpinasi dukterų sveikatos būkle.

4.4. Visos dukterys labai gerai vertina santykius su apeliantu, kai kurios tiesiogiai nurodo norinčios su apeliantu nuolat gyventi. Apeliantas visada tinkamai ir sąžiningai vykdė savo kaip tėvo pareigas.

4.5. Lygiavertės bendravimo tvarkos privalumus ir teismo pareigą nustatyti lygiavertę bendravimo tvarką, atsakovo nuomone, pagrindžia ir šie argumentai: 1) ieškovė nesugeba užtikrinti pagrindinių dukterų interesų, nesugeba sukurti joms saugių ir tinkamų sąlygų, todėl geriausius dukterų interesus atitiktų lygiavertis bendravimas su apeliantu; 2) bendraudamas su dukterimis ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, apeliantas galėtų pasirūpinti dukterų sveikata, ugdymu, lavinimu, kitais poreikiais; 3) bendraudamas su dukterimis ir darbo dienomis, apeliantas išvengtų nuolatinių nesutarimų su ieškove dėl dukterų paėmimo darbo dienomis gydymo, lavinimo tikslais.

4.6. Lygiavertę bendravimo tvarką rekomenduoja psichologė, šeimos mediatorė profesorė, mokslų daktarė J. S..

4.7. Lygiaverčio bendravimo tvarka nepažeistų jokių vaikų interesų, nes numatomas vaikų kelionės į ugdymo įstaigas laikas – 40–45 minutės, priklausomai nuo paros meto, – nesukeltų jokių reikšmingų nepatogumų. Apeliantas patvirtina, kad jam priimtina ir patogu nuvežti vaikus į ugdymo įstaigą bendravimo savaitės darbo dienomis ir paimti juos po ugdymo proceso pabaigos.

Atsiliepimas

4.8. Atsakovo teigimu, teismo skundžiamu sprendimu nustatyta apelianto bendravimo su vaikais tvarka kas antrą savaitgalį neatitinka vaikų interesų ir dėl šių argumentų: ieškovė nurodė, kad, jai dirbant po keturias dienas iš eilės (duomenys neskelbtini) nuo 9 iki 22 val., vaikus prižiūri jos motina, tačiau vaikų interesus geriausia atitinka maksimalus bendravimas su tėvais; svarbi ir ta aplinkybė, kad apeliantas neparinko dukterims gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); ieškovė tokį sprendimą priėmė savavališkai, taigi bet kokios aplinkybės, susijusios su apelianto gyvenamosios vietos ir dukterų ugdymo įstaigos atstumu, yra ieškovės sąmoningai sukurtos kliūtys.

4.9. Teismas turėjo ne ieškoti neginčijamų įrodymų, ar 50 / 50 geriausiai atitinka vaikų interesus, o nustatyti, ar yra pagrindas nukrypti nuo ekspertizės akte rekomenduoto maksimalaus bendravimo. Nenustatęs pagrindo nukrypti nuo maksimalaus bendravimo, teismas turėjo taikyti maksimalų, t. y. abiejų tėvų lygiavertį, bendravimą su vaikais.

Šalies argumentai

4.10. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukterų poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 450 Eur suma kiekvienam vaikui, o tai sudaro 1 800 Eur per mėnesį visoms dukterims. Nors teismas minėtą sumą pripažino pagrįsta, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tai viršija abiejų tėvų mėnesio pajamas kartu sudėjus. Akivaizdu, kad 1 800 Eur per mėnesį suma niekada nebuvo ir nėra skiriama šalių vaikams išlaikyti, o ieškovės pateiktas skaičiavimas yra atitrūkęs nuo realybės. Teismas skundžiamame sprendime netinkamai remiasi 58 punkte cituojama praktika, nes, vadovaujantis teismo logika, bet kokia ieškovės įvardyta suma būtų pagrįsta.

4.11. Nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. apeliantas moka išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovė į apelianto klausimus atsako, kad nieko papildomai nupirkti nereikia ir nieko netrūksta. Nors teismas pagrįstai nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis neturi prejudicinės galios, tačiau joje taip pat buvo išspręstas vaikų poreikių klausimas. Teismas niekaip nemotyvavo ir nepateikė jokių argumentų, kaip per dvejus metus vaikų poreikiai išaugo nuo 300 Eur per mėnesį iki 500 Eur per mėnesį vienam vaikui. 66 proc. augimas neatitinka nei Lietuvos ekonomikos dinamikos, nei infliacijos rodiklių.

4.12. Priteisdamas išlaikymą, teismas visus matematinius veiksmus atlieka suapvalindamas ieškovės naudai. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad, nors ieškovė nepagrindė 450 Eur per mėnesį sumos, teismas ją laiko pagrįsta ir dėl kainų padidėjimo didina iki 500 Eur per mėnesį vienam vaikui. Teismas skaičiuoja, kad tėvai turi per mėnesį skirti kiekvienam vaikui apie 384 Eur, tačiau priteisia iš apelianto 200 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

4.13. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad apeliantas neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti ieškovės reikalaujamo išlaikymo. Detalūs apelianto argumentai dėl išlaikymo dydžio buvo pateikti 2021 m. vasario 18 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, o argumentai dėl apelianto galimybių mokėti išlaikymą pateikti 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas nenustatė, kad kokios nors 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašyme nurodytos aplinkybės būtų pasikeitusios, išskyrus nebent minimaliojo darbo užmokesčio dydį ir vaiko pinigų dydį, tačiau pokyčiai nebuvo tokio masto, kiek teismas padidino išlaikymo dydį.

Šalies argumentai

4.14. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir aplinkybę, kad papildomai prie 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatyto išlaikymo geruoju dengia ir kitas su vaikais susijusias išlaidas: apmoka trijų vaikų mobiliojo ryšio išlaidas, gydymo išlaidas, perka vaistus, rūbus. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas mano, kad apeliantas turėtų visus vaikams skiriamus pinigus atiduoti tik ieškovei, o kito išlaikymo neteikti, nes teismas nustatė net apelianto mėnesio pajamas viršijančią bendro išlaikymo sumą.

4.15. Apeliantas mano, kad apelianto procesiniuose dokumentuose nurodytas išlaikymo dydis po 100 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui (atitinkamai indeksuojant) yra tinkamas ir pakankamas, atsižvelgiant į apelianto pajamas, vaikų interesus ir poreikius, ieškovės elgesį savavališkai pakeičiant gyvenamąją vietą ir taip sukeliant apeliantui papildomų bendravimo su vaikais išlaidų.

4.16. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4.17. Ieškovė nepateikė jokio bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti ir patikrinti prašomų priteisti už konkrečius atliktus procesinius veiksmus bylinėjimosi išlaidų dydį. Iš pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dokumentų neįmanoma nustatyti, už kokius veiksmus ir kokioje byloje išlaidos patirtos.

4.18. Byloje nesant duomenų, už kokius procesinius veiksmus apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, nėra galimybės nustatyti, kuri dalis bylinėjimosi išlaidų susijusi su daugkartiniais ieškovės procesinių dokumentų trūkumų šalinimais, dėl ieškovės kaltės atidėtais teismo posėdžiais. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą pateikė šešis patikslintus ieškinius, tačiau apeliantas neturi pareigos padengti išlaidas už tokį besaikį ir nekokybišką tikslinimą.

4.19. Ieškovė teismo procesą vedė nesąžiningai, vilkino jį, nevykdė teismo įpareigojimų dėl procesinių dokumentų pateikimo, tik imitavo dalyvavimą mediacijoje, todėl yra pagrindas visiškai nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

4.20. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai nustatė, kad patenkino 80 proc. ieškovės reikalavimų. Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės išspręstas ieškovės naudai, dėl vaikų gyvenamosios vietos – ieškovės naudai, dėl bendravimo tvarkos teismas nusprendė remdamasis abiejų šalių pateiktais pasiūlymais, dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo teismas nusprendė remdamasis abiejų šalių pateiktais pasiūlymais, dėl turto pripažinimo bendrąja nuosavybe – apelianto naudai, dėl priverstinės hipotekos nustatymo – apelianto naudai. Taigi kiekvienos šalies naudai buvo išspręsta po du reikalavimus, o kiti reikalavimai išspręsti subendrinant abiejų šalių pareikštas pozicijas. Šiuo atveju galima daryti išvadą, kad šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys apylygės, atitinkamai turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

5. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovė nurodo, jog teismas nustatė ne minimalią, o atsižvelgiant į tai, jog vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovė, kad šalių santykiai konfliktiški, galimą maksimalią ir labai aiškią atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką.

5.2. Apelianto teiginiai, jog ieškovė netinkamai ir nepakankamai rūpinasi dukterų sveikatos būkle, yra melagingi ir prieštaraujantys byloje esantiems duomenims: byloje yra pateikti pakankami duomenys, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas apie tinkamai organizuotą ir vykdomą vaikų sveikatos priežiūrą.

Atsiliepimas

5.3. Atsakovas savo naudai traktuoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. vasario 25 d. išvados teiginius, jog dvi dukterys – M. ir M. – aiškiai nurodė, kad nori gyventi su tėčiu. Atkreipia dėmesį, jog dėl dukterų gebėjimų susivokti svarbiais gyvenimiškais klausimais, išreikšti ir pagrįsti savo nuomonę aiškiai ir argumentuotai pasisakyta Teismo psichologijos ekspertizės akte.

5.4. Atsakovas yra neteisus, teigdamas, jog visada tinkamai ir sąžiningai vykdė savo kaip tėvo pareigas.

Šalies argumentai

5.5. Apelianto skunde cituojamas ekspertizės išvados teiginys, jog mergaitės bendrauti su kartu negyvenančia šalimi turėtų maksimaliai įmanomą laiką, visiškai nereiškia, kad tas maksimalus laikas turėtų būti 50 proc. laiko.

5.6. Kaip dukterų interesų nepaisymą galima vertinti atsakovo skundo teiginius, kad lygiaverčio bendravimo tvarka nepažeistų jokių vaikų interesų, nes numatomas vaikų kelionės į ugdymo įstaigą laikas – 40–45 minutės, priklausomai nuo paros meto, – nesukeltų jokių reikšmingų nepatogumų. Kaip aptarta teismo sprendime, atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) iki mergaičių ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) sudaro 53,6 arba 68,2 km. Siekiant nuvažiuot tokius atstumus leistinu greičiu, tektų sugaišti ne 40 min., o nuo 45 min. iki 1 val. į vieną pusę ir tiek pat kelionei atgal. Be to, apeliantas kalba tik apie kelionės į pagrindinę ugdymo įstaigą laiką ir visiškai neužsimena apie kitą laiką, kurį, atsižvelgiant į dukterų skirtingą amžių ir skirtingos trukmės mokyklinius užsiėmimus, turėtų praleisti kiekviena dukra po gimnazijoje skirtingu laiku pasibaigusių pamokų. Apeliantas vengia kalbėti ir apie dukterų popamokinės veiklos laiką ir vežiojimo galimybes į skirtingas dukterų popamokinio ugdymo įstaigas.

5.7. Ieškovė niekiniais laiko apelianto skundo teiginius, kad dukterys (duomenys neskelbtini) gyvena tik dėl savavališko ir savanaudiško ieškovės sprendimo. Dėl smurtinių apelianto veiksmų, už kuriuos jis nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, pabėgusi iš namų, ieškovė neturėjo didelio gyvenamosios vietos pasirinkimo – siekdama dukterims suteikti ramią ir saugią aplinką, įsikėlė su jomis į tėvo nupirktą butą (duomenys neskelbtini).

5.8. Jokių naujų ar teismo neaptartų ir vaikų interesus neatitinkančių bendravimo tvarkos momentų apeliantas nenurodo, todėl tenkinti skunde keliamus reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo nėra pagrindo.

5.9. Ieškovė akcentuoja, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus fiksuoto išlaikymo dydžio, tačiau teismų praktikoje, sprendžiant dėl vaikui būtino išlaikymo dydžio, taikomas orientacinis vienos MMA kriterijus. Ieškovės ieškinyje įvardyta 450,00 Eur dydžio suma vieno vaiko išlaikymui nėra didelė, ji faktiškai yra per maža, nes nuo 2022 m. sausio l d. MMA lygi 730,00 Eur.

5.10. Pasisakydama dėl apelianto skunde nurodytų kitų su vaikais susijusių išlaidų, ieškovė akcentuoja, jog dukterų tėvas nesitaria su ieškove dėl papildomų išlaidų ir perka mergaitėms nereikalingus dalykus.

5.11. Išlaikymo vaikams dydžio klausimus pirmosios instancijos teismas išsprendė atsižvelgdamas ne tik į teisės aktų nuostatas, bet ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką; įvertinęs dukterų būtinuosius poreikius, šalių turtinę padėtį, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur vaikų išlaikymui; keisti teismo sprendimą ir mažinti išlaikymo sumą apelianto skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

5.12. Ieškovė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą iš atsakovo priteisė vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais; ieškovė neturi teisės kvestionuoti jų turinio teisingumo.

5.13. Ieškovės nuomone, bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė teisingai ir proporcingai patenkintai ieškovės ir atsakovo reikalavimų daliai. Apeliantas, be teorinių išvedžiojimų, skunde nepateikia jokių pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde pareiškė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog byloje nustatytos visos reikšmingos jai tinkamai išnagrinėti aplinkybės, tiek apeliacinio skundo reikalavimai, tiek pagrindas yra išsamūs ir aiškūs, taigi pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti įvertintas ir rašytinio proceso priemonėmis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

8. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: išrašą ir e.sveikatos portalo dėl dukters A. M., 2022 m. gegužės 25 d. skundo Regionų administraciniam teismui kopiją, 2022 m. gegužės 26 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną kopiją. Ieškovė su atsiliepimu į skundą taip pat pateikė naujus įrodymus: 2022 m. liepos 1 d. mokėjimo nurodymo kopiją, 2022 m. liepos 11 d. surašytą diagnostinio tyrimo aprašymo kopiją, žinučių kopijas. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsisako priimti su apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į apeliacinį skundą naujai pateiktus įrodymus. Kolegijos nuomone, jie yra pertekliniai, iš esmės nepagrindžia jokių naujų reikšmingų bylai aplinkybių, be to, dalis jų surašyti jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau šalys nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės.

9. Taip pat atsisakytina priimti 2022 m. rugpjūčio 24 d. atsakovo pateiktus rašytinius paaiškinimus. Jie iš esmės laikytini apeliacinio skundo papildymu, tačiau paaiškinimų pateikimo metu terminas apeliaciniam skundui pateikti jau buvo pasibaigęs (CPK 323 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

10. Plungės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: 1) nutraukė ieškovės L. M. ir atsakovo Ž. M. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovo Ž. M. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei L. M. paliko pavardę M., atsakovui Ž. M. paliko pavardę M.; 3) nustatė šalių nepilnamečių vaikų A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), I. M., gimusios (duomenys neskelbtini), M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove L. M.; 4) nustatė atsakovo Ž. M. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis A. M., I. M., M. M. ir M. M. tvarką sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu; 5) priteisė iš atsakovo Ž. M. nepilnametėms dukerims A. M., I. M., M. M. ir M. M. išlaikyti po 200 Eur kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė ieškovei L. M. nepilnametėms dukterims išlaikyti skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 6) padalijo ieškovės L. M. ir atsakovo Ž. M. santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu; 7) kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė; 8) priteisė valstybei iš atsakovo Ž. M. 2 735,90 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo; 9) priteisė valstybei iš atsakovo Ž. M. 273 Eur žyminio mokesčio; 10) priteisė atsakovui Ž. M. iš ieškovės L. M. 159 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, jame skundžia teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

12. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

13. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

14. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką: 1) Ž. M. turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su kiekviena iš dukrų telefonu, internetu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis laisvu nuo vaikų pamokų ir kitų užsiėmimų laiku, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą, ne vėliau nei iki 21.00 val. Vaikų mama L. M. privalo informuoti Ž. M. apie savo ir (ar) vaikų kontaktinių duomenų pasikeitimą; 2) Ž. M. bendrauja su dukterimis kiekvienos neporinės metų savaitės savaitgaliais nuo penktadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus; 3) moksleivių atostogų (rudens, šv. Kalėdų, papildomų (vasario mėn.) ir šv. Velykų) metu Ž. M. su dukterimis bendrauja antrąją pusę joms suteikiamų atostogų, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos atostogų dienos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus ne vėliau kaip iki paskutinės atostogų dienos 16.00 val.; 4) vaikų vasaros atostogų metu Ž. M. turi teisę nepertraukiamai bendrauti su dukromis 1/2 dalį jų atostogų laiko. Poriniais metais Ž. M. bendrauja su dukterimis pirmąją jų atostogų dalį, t. y. pasiima dukras antrąją vasaros atostogų dieną iš jų gyvenamosios vietos nuo 11.00 val. ir grąžina dukras į jų gyvenamąją vietą praėjus 1/2 daliai vasaros atostogų laiko ne vėliau nei iki atitinkamos atostogų dienos 20.00 val.; neporiniais metais Ž. M. bendrauja su dukterimis antrąją pusę joms suteikiamų vasaros atostogų, pasiimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos atostogų dienos 11.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą bendravimo laikui pasibaigus ne vėliau kaip iki priešpaskutinės vasaros atostogų dienos 20.00 val.; 5) atsakovas su dukterimis švenčių dienomis bendrauja tokia tvarka: poriniais metais – šv. Kūčių ir šv. Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24–25 dienomis), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atitinkamų metų gruodžio 24 d. 11.00 val. ir grąžindamas dukras į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 20.00 val.; šv. Velykų antrąją dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; neporiniais metais – šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; per Naujuosius metus – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 19.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.; šv. Velykų pirmąją dieną – pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 6) poriniais metais Ž. M. turi teisę bendrauti su dukterimis valstybinių švenčių metu – vasario 16 d., gegužės 1 d., liepos 6 d., lapkričio 1 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; neporiniais metais Ž. M. turi teisę bendrauti su dukterimis valstybinių švenčių metu – kovo 11 d., birželio 24 d., lapkričio 2 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą iki 20.00 val.; 7) Ž. M. turi teisę bendrauti su dukterimis kiekvienais metais – Tėvo dieną (birželio pirmąjį sekmadienį) nuo 10.00 val. iki 20.00 val., Ž. M. gimimo dieną (sausio 17 d.) nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu ši diena yra savaitgalį, arba nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jeigu ši diena yra darbo diena, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą; 8) Ž. M. turi teisę bendrauti su vaikais jų gimimo dieną: poriniais metais – kitą dieną po vaiko gimimo dienos, neporiniais metais – vaiko gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu šios dienos yra savaitgalį arba nedarbo dieną, arba nuo 17.00 val. iki 20.00 val., jeigu šios dienos yra darbo dienos, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą; 9) ieškovės L. M. ir atsakovo Ž. M. bendru sutarimu Ž. M. turi teisę bendrauti ir susitikti su dukromis ir kitu laiku, Ž. M. ir L. M. iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 2 dienas susitarus dėl to telefonu, SMS žinute ar kitomis ryšio priemonėmis; 10) bendravimo tvarkos klausimus, neaptartus šioje tvarkoje, Ž. M. derina su vaikų mama L. M. iš anksto, bet ne vėliau nei likus 2 dienoms iki pageidaujamo bendravimo laiko.

16. Apeliantas nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka ir prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) apeliantas turi teisę kiekvieną dieną bendrauti su kiekviena iš dukterų telefonu, internetu ir (ar) kitomis ryšio priemonėmis laisvu nuo pamokų ir kitų užsiėmimų laiku, atsižvelgiant į vaikų dienos ir poilsio režimą, ne vėliau nei iki 21.00 val.; vaikų mama neturi teisės kliudyti apeliantui ir privalo informuoti apeliantą apie savo ir (ar) vaikų kontaktinių duomenų pasikeitimą; 2) apeliantas bendrauja su dukterimis nuo kiekvienos lyginės kalendorinių metų savaitės penktadienio 19 val. ir privalo grąžinti dukras į jų nuolatinę gyvenamąją vietą kiekvienos nelyginės kalendorinių metų savaitės penktadienį 19 val.; 3) apeliantas paima dukras iš ieškovės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir parveža į ieškovės gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); 4) abipusiu susitarimu, pasiektu abiem šalims išreiškus sutikimą elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis, šalys gali pakeisti bendravimo tvarką; 5) tuo atveju, jeigu pagal nurodytą bendravimo su dukterimis tvarką dėl svarbių priežasčių (pvz., visų ar vienos iš dukterų ligos, ieškovės ligos, užimtumo ir pan.) bendravimas su dukterimis nebus galimas ir (ar) gali kelti grėsmę dukters sveikatai ir (ar) gyvybei, apeliantas turi teisę bendrauti su dukterimis, dėl kurių kliūčių nekyla, arba nebendrauti.

17. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apelianto siūlomos bendravimo tvarkos 1 ir 4 punktai yra numatyti teismo sprendimu patvirtintoje bendravimo tvarkoje, taigi iš esmės apeliantas kvestionuoja teismo nustatytą bendravimo tvarkos modelį, pagal kurį atsakovas su dukterimis bendrauja kas antrą savaitgalį, teismo numatytu būdu švenčių dienomis ir vaikų atostogų metu. Atsakovas siekia, jog sprendimu jam būtų paskirta 50 proc. bendravimo su dukterimis laiko. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tokiais motyvais: teismas nustatė ne maksimalų įmanomą, o, teismo subjektyviu įsivaizdavimu, maksimalų atsakovo bendravimo su dukterimis laiką; ieškovė praeityje jau buvo pažeidusi atsakovo teisę bendrauti su dukterimis, piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia, vienašališkai priimdama visus sprendimus dėl dukterų gyvenamosios vietos, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, būrelių; ieškovė netinkamai ir nepakankamai rūpinasi dukterų sveikatos būkle; bendraudamas su dukterimis ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, apeliantas galėtų pasirūpinti dukterų sveikata, ugdymu, lavinimu, kitais poreikiais ir būtų išvengta nuolatinių nesutarimų su ieškove dėl dukterų paėmimo darbo dienomis gydymo, lavinimo tikslais; ieškovė nurodė, kad, jai dirbant po keturias dienas iš eilės (duomenys neskelbtini) nuo 9 iki 22 val., vaikus prižiūri jos motina, tačiau vaikų interesus geriausia atitinka maksimalus bendravimas su tėvais; atsakovo teigimu, svarbios ir tos aplinkybės, kad apeliantas neparinko dukterims gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kai kurios dukterys išreiškė norą gyventi su apeliantu, o atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas dukterų interesų nepažeis.

18. Pasisakydama dėl atsakovo siūlomo bendravimo modelio, kai vaikai su kiekvienu iš tėvų praleidžia po 50 proc. laiko, kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), iš esmės nėra nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019). Taigi tokio bendravimo modelio nustatymas galimas, tačiau turi būti konstatuota, jog, įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, jis geriausiai atitinka vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino, ar atsakovo siūlomas bendravimo modelis geriausiai atitiktų vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl galimybės taikyti tokį bendravimo modelį, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

19. Atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė maksimalaus bendravimo laiko, o maksimalų bendravimą atsakovas suvokia kaip bendravimą su vaikais 50 procentų laiko. Kolegija pažymi, jog dėl to, koks yra maksimalus bendravimas, spręstina kiekvienu konkrečiu atveju pagal faktines bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į vaikų interesus. Taigi tai yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, kurios turinys kiekvienu individualiu atveju gali skirtis. Maksimalaus bendravimo modelio negalima sutapatinti su bendravimu 50 procentų laiko. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas šiam klausimui išspręsti aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo nustatyti minimalų bendravimą, ir pritaikydamas maksimalaus atsakovo bendravimo su dukterimis modelį jį parinko pagal konkrečias bylos aplinkybes, vertindamas jas vaikų interesų aspektu. Dėl tos priežasties, jog atsakovas neteisingai suvokia maksimalaus bendravimo sąvokos turinį, taip pat atmestinas ir jo argumentas, jog teismas nukrypo nuo ekspertizės akte rekomenduoto maksimalaus bendravimo. Priešingai, teismas pažymėjo, jog teismo psichologijos ekspertizės aktuose nurodyta, kad, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų teismas nustatys vaikų gyvenamąją vietą, bendrauti su kartu negyvenančia bylos šalimi visos dukterys turėtų maksimaliai įmanomą laiką. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovo argumentas dėl to, kad jo prašomą taikyti bendravimo modelį rekomenduoja psichologė, šeimos mediatorė profesorė, mokslų daktarė J. S., šioje konkrečioje byloje nėra teisiškai reikšmingas, nes tai yra tik abstraktaus turinio rekomendacija, kuri negali būti taikoma automatiškai, nesiejant jos su konkrečios bylos aplinkybėmis. Kaip jau minėta, tokio bendravimo modelio nustatymas galimas, tačiau tada, kai, įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuojama, jog jis geriausiai atitinka vaiko interesus.

20. Atsakovas nesutikimą su teismo nustatyta bendravimo tvarka taip pat motyvuoja tuo, jog ieškovė jau buvo pažeidusi atsakovo bendravimo su dukterimis teisę, piktnaudžiauja savo kaip motinos valdžia, vienašališkai priimdama visus sprendimus dėl dukterų gyvenamosios vietos, ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigų, būrelių, netinkamai ir nepakankamai rūpinasi dukterų sveikatos būkle; bendraudamas su dukterimis ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis, apeliantas galėtų pasirūpinti dukterų sveikata, ugdymu, lavinimu, kitais poreikiais ir būtų išvengta nuolatinių nesutarimų su ieškove dėl dukterų paėmimo darbo dienomis gydymo, lavinimo tikslais.

21. Kolegija, pasisakydama dėl atsakovo argumentų pagrįstumo, pažymi, jog jo nurodoma aplinkybė dėl šalių tarpusavio santykių praeityje (jog santykiai konfliktiški, o ieškovė neva piktnaudžiauja motinos valdžia) nesudaro pagrindo teigti, jog teismo nustatyta atsakovo bendravimo su dukterimis tvarka neatitinka vaikų interesų ir užprogramuoja šalių konfliktus ateityje. Nustatyta tvarka yra išsami, aiški, joje aptartas šalių bendravimas su vaikais darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių ir atostogų dienomis, bendravimas nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Atsakovui yra užtikrinta galimybė išlaikyti ir stiprinti santykį su dukterimis, dalyvauti jų gyvenime ir auklėjime. Bendravimo tvarka, apibrėžiant bendravimą konkrečiomis datomis, yra skirta ne tik užtikrinti atsakovo santykio su dukterimis palaikymą ir puoselėjimą, bet ir iš esmės eliminuoja tėvų tarpusavio konfliktų tikimybę. Bendravimo tvarkos, numatytos sprendime, vykdymas galės būti užtikrintas priverstinio vykdymo priemonėmis, jei to prireiks. Kita vertus, akcentuotina tai, kad šalys turi imtis visų priemonių, jog su vaikais susijusius klausimus spręstų bendru sutarimu, taikiai, nes vaikų saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas ne tik su vaikais, bet ir tarpusavyje.

22. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovė neužtikrina tinkamos vaikų sveikatos priežiūros. Su vaikų sveikatos priežiūra susijusias aplinkybes atsakovas akcentavo ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pateikė į bylą vaikų medicininius dokumentus, šalių susirašinėjimo medžiagą, kitus įrodymus ir teigė, kad A. M. yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio yra būtinos kineziterapeuto procedūros, ieškovė tuo tinkamai nepasirūpina ir neleidžia to daryti atsakovui. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė tinkamai nesirūpina dukterų odontologiniu gydymu, nesirūpina dukterims M. ir I. nustatytos (duomenys neskelbtini) gydymu, nesprendė dukters M. dantų skausmo problemos, neužtikrino jos nuvežimo pas vaikų ortopedą dėl jai nustatytos (duomenys neskelbtini), neužtikrina, jog dukrai I. būtų suteiktos tinkamos logopedo paslaugos. Be to, atsakovo teigimu, dviejų dukterų kūno masės indeksas yra per mažas, tačiau ieškovė nesiima jokių priemonių korekcijai, negamina vaikams visaverčio ir sveiko maisto. Ieškovė nepasirūpina, kad vaikams laiku būtų nuperkami vaistai pagal gydytojų išrašytus receptus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, institucijos pateiktas išvadas, nurodė neturintis pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog ieškovė neužtikrina vaikams tinkamos sveikatos priežiūros. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios pirmosios instancijos teismo išvados. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ištyrė su dukterų sveikatos priežiūra susijusias aplinkybes, jo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu bylos įrodymų ištyrimu ir įvertinimu.

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visos šalių dukterys yra registruotos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre. Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad A. M. dėl (duomenys neskelbtini) stebima nuo 2018 metų. Kartu su atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovė pateikė medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad 2020 m. liepos 31 d. šeimos gydytojos siuntimu A. M. siųsta vaikų ortopedo konsultacijos. 2020 m. rugsėjo 8 d. konsultuota ortopedo traumatologo, rekomenduotas baseinas, nugaros stiprinimas, mankštos, gydymas pagal reabilitologo konsultacijas, kontrolė po 9–12 mėnesių. Iš 2020 m. lapkričio 16 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos E. B. išrašo matyti, kad A. M. buvo sudaryta individuali reabilitacijos programa, kurią vykdė reabilitacijos specialistų komanda, reabilitacijoje ji lankėsi 2020 m. spalio 21 d.–lapkričio 12 d. Išraše nurodyta, kad po taikytų reabilitacijos procedūrų komplekso vaiko būklė pagerėjo, rekomenduota namuose tęsti kineziterapijos pratimus pagal išmoktą judesių programą. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų pinigų priėmimo kvitų, už kineziterapijos procedūras sumokėjo ieškovė. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 1 d. M. M. (duomenys neskelbtini) ligoninėje lankėsi pas ortopedą traumatologą dėl profilaktinio patikrinimo metu nustatytos (duomenys neskelbtini). Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro medicininių dokumentų, visi vaikai lankosi ir pas odontologą. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022 m. kovo 14 d. rašte nurodyta, kad M. M., M. M., I. M. lanko logopedo užsiėmimus. Byloje taip pat yra pateiktas VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. kovo 14 d. raštas, kurį parengė vaikų šeimos gydytoja S. B.. Rašte nurodyta, kad vaikų sveikatos ir emocinė būklė yra gera, elgesys normalus, atitinkantis vaikų amžių. Dažniausiai į gydymo įstaigą vaikus atveda mama, tėtis su įstaigos specialistais bendrauja telefonu. Po 2021 m. profilaktinio sveikatos patikrinimo visos mergaitės dažnai lankosi pas odontologą dėl nuolatinių dantų gydymo. Rašte pažymima, kad abu tėvai reaguoja į pateiktas rekomendacijas, rūpinasi vaikais, geba užtikrinti sveikatos priežiūrą. Iš 2022 m. kovo 15 d. pagalbos plano matyti, jog (duomenys neskelbtini) savivaldybės socialinių paslaugų centre 2022 m. kovo 15 d. svarstant atvejo vadybos proceso užbaigimo klausimą buvo konstatuota, jog abu tėvai geba užtikrinti visų keturių vaikų sveikatos priežiūrą. Netinkamos vaikų sveikatos priežiūros faktas nenustatytas ir šeimai taikant atvejo vadybos procesą ir įgyvendinant pagalbos šeimai planą, kurio įgyvendinimo metu viena iš tėvams pateiktų rekomendacijų buvo užtikrinti vaikų sveikatos priežiūrą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog 2022 m. kovo 15 d. buvo nuspręsta užbaigti atvejo vadybos procesą ir nutraukti socialinių paslaugų teikimą, rodo, kad abi ginčo šalys gali tinkamai pasirūpinti vaikų sveikatos priežiūra. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog vien ta aplinkybė, kad tarp ieškovės ir atsakovo kyla ginčų ir nesutarimų dėl vaikams reikalingo gydymo intensyvumo, gydymo įstaigų ir gydytojų parinkimo, nėra pakankama konstatuoti, kad ieškovė nesugeba užtikrinti vaikams tinkamos sveikatos priežiūros. Atsakovas teigia, jog savaitgaliais negali užtikrinti tinkamos vaikų sveikatos priežiūros. Atmetus kaip neįrodytus atsakovo argumentus, jog ieškovė neužtikrina tinkamos vaikų sveikatos priežiūros, nėra pagrindo šiuo aspektu modifikuoti teismo nustatytos bendravimo tvarkos.

24. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal byloje esančius įrodymus teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovė neskiria pakankamai dėmesio dukterų ugdymui. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022 m. kovo 14 d. rašte, kuris adresuotas (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centrui, nurodyta, kad mama bendrauja su mokytojais, domisi dukterų pasiekimais, atvyksta į organizuojamus refleksinius pokalbius. Vien atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad vaikų mokymosi ir ugdymo rezultatai vaikams pradėjus gyventi su ieškove suprastėjo, savaime neįrodo, jog tai yra netinkamo ieškovės požiūrio į vaikų ugdymą pasekmė.

25. Atsakovas taip pat nurodo, jog jo santykiai su dukterimis geri, o kai kurios dukterys išreiškė norą gyventi su tėvu. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog dukterų pozicija dėl jų gyvenamosios vietos buvo išsamiai ištirta ir įvertinta sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Apibendrindamas teismo psichologijos ekspertizės išvadas, teismas nurodė, jog nuomonę dėl gyvenamosios vietos šiuo metu gali suformuoti tik vyriausioji šalių dukra A. M., kuri išreiškė norą gyventi su mama (duomenys neskelbtini), savo pasirinkimą argumentuodama emociniu artumu ir prisirišimu prie mamos ir dabartinės gyvenamosios vietos. A. M. pateikti argumentai dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, ekspertų teigimu, atitinka jos amžių ir poreikius. Tuo tarpu kitos dukros, t. y. I., M. ir M. M., remiantis ekspertų išvadomis, šiuo metu negali išreikšti nuomonės bylai svarbiais klausimais, įskaitant ir jų gyvenamosios vietos pasirinkimą. Pagrindinėmis to priežastimis ekspertizės aktuose nurodomas mergaičių poreikis ir noras turėti lygiavertį santykį su abiem tėvais ir kartu su jais gyventi (M. ir I. atveju), nesugebėjimas suprasti ir argumentuoti savo pasirinkimo motyvų, numatyti šio pasirinkimo pasekmių, kurį lemia tai, jog mergaitė dar maža (M. atveju). Teismas pažymėjo ir tai, kad ekspertizės metu nustatyta, jog visos šalių dukros jaučiasi gerai tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamojoje vietoje, abu tėvai dukroms yra svarbūs. Kolegija konstatuoja, jog tai, kad kai kurie vaikai išreiškė norą gyventi su tėvu, nesudaro pagrindo nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais modelį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino vaikų gebėjimą išreikšti motyvuotą ir autonomišką poziciją dėl gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su mama, šios sprendimo dalies atsakovas neskundžia, o atsakovui, įvertinus teisiškai reikšmingas aplinkybes, nustatyta maksimali bendravimo su vaikais tvarka sprendime nurodytomis sąlygomis.

26. Atsakovas nurodo, jog jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeis vaikų interesų, nes nesukels didelių jų rutinos pokyčių. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Taigi šalys šiuo metu gyvena skirtinguose miestuose. Visos šalių dukros lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Pagal atsakovo pateiktus duomenis matyti, kad atstumas tarp šalių gyvenamųjų vietų yra 53,6 km, jeigu važiuojama vienu keliu, arba 68,2 km, jeigu važiuojama kitu keliu. Kelionės laikas aptariamu maršrutu, pagal viešai internete skelbiamus duomenis, sudaro nuo 45 min. iki 1 val. Kadangi (duomenys neskelbtini) gimnazija taip pat yra (duomenys neskelbtini) miestelyje, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog iš esmės panašus atstumas ir kelionės laikas yra ir nuo atsakovo namų iki vaikų ugdymo įstaigos. Tai reiškia, kad, nustačius atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, kas antrą savaitę vaikai kiekvieną dieną ryte apie 50 km turėtų būti vežami į mokyklą, po pamokų tokį patį atstumą būtų vežami atgal į namus (duomenys neskelbtini). Taigi kas antrą savaitę kasdien vaikai turėtų važiuoti ne mažiau nei 100 km, kelionėje užtruktų apie 2 valandas, o įvertinus didmiesčio eismo sąlygas, tikėtina, ir ilgiau. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tokia vaikų dienotvarkė, ilgas kelionėje praleidžiamas laikas, atsižvelgiant į jų amžių, nebūtų suderinama su vaikų interesais ir jų poreikiu turėti stabilią rutiną. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikai lanko ne tik (duomenys neskelbtini) gimnaziją, bet ir (duomenys neskelbtini) meno mokyklą, (duomenys neskelbtini) sporto centrą, todėl atsakovo siūloma bendravimo tvarka sąlygotų papildomus sunkumus užtikrinant vaikų dalyvavimą popamokinėje veikloje, ypač jeigu šios veiklos vyktų skirtingu laiku. Pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog, kaip matyti iš institucijos pateiktos išvados, kartu su išvadomis pateiktų dokumentų, teismo psichologijos ekspertizės aktų, vaikai yra prisirišę prie dabartinės gyvenamosios vietos, turi susiformavusius socialinius ryšius, bendrauja su artimaisiais giminaičiais iš ieškovės pusės, lanko būrelius, t. y. turi stabilią gyvenamąją aplinką. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, jog atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos nustatymas neatitiktų vaikų interesų. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė neturintis pagrindo išvadai, jog atsakovo prašomas nustatyti bendravimo modelis šiuo metu geriausiai atitiktų vaikų interesus, nes tokia bendravimo tvarka būtų nesuderinama su vaikų teise turėti stabilią ir įprastą rutiną, namų aplinką. Kolegija visiškai pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai, pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytas aplinkybes nėra.

27. Atsakovas teigia, jog jis nesirinko gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Kolegija pažymi, jog vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su vaikų motina, atsakovas šios sprendimo dalies neskundė, taigi jo argumentas, jog ieškovė savavališkai parinko vaikų gyvenamąją vietą, nėra teisiškai reikšmingas ir nesudaro pagrindo modifikuoti teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Bendravimo tvarka nustatyta įvertinus sprendimu nustatytos vaikų gyvenamosios vietos, atsakovo gyvenamosios vietos ir su tuo susijusios kasdienės vaikų rutinos specifiką.

28. Atsakovas teigia, jog ieškovė nurodė, kad, jai dirbant po keturias dienas iš eilės (duomenys neskelbtini) nuo 9 iki 22 val., vaikus prižiūri jos motina, tačiau vaikų interesus geriausia atitinka maksimalus bendravimas su tėvais. Kolegija pažymi, jog nurodyta ieškovės darbo grafiko specifika nesudaro pagrindo nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Akivaizdu, jog šalių darbo grafiko specifika gali turėti įtakos jų tiesiogiai su vaikais praleidžiamam laiko kiekiui, tačiau nenustatyta, jog darbo metu ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, jog jos darbo grafikas trukdo jai užtikrinti kasdienę vaikų priežiūrą, ugdymo ir poilsio laiko režimą. Be to, kaip jau minėta, atsakovo siūlomas bendravimo modelis neatitiktų vaikų interesų, nes nebūtų suderinamas su vaikų poreikiu turėti stabilią ir užtikrintą rutiną.

29. Apibendrinus ankstesnėse nutarties dalyse nurodytus argumentus konstatuotina, jog atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų. Nustatyta bendravimo tvarka užtikrina vaikų santykio su abiem tėvams palaikymą, galimybę kurti ir stiprinti ryšį su abiem tėvais, garantuoja vaikams saugią ir stabilią gyvenimo rutiną, atsakovui sudaryta galimybė dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, taigi atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su bendravimo tvarkos nustatymu, paliktina nepakeista.

Dėl išlaikymo dydžio

30. Atsakovas taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo dukterims priteisimo. Teismas, konstatavęs, jog kiekvienos dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 500 Eur, priteisė iš atsakovo kiekvienos dukters išlaikymui po 200 Eur. Atsakovas mano, jog priteistas išlaikymo dydis nepagrįstas.

31. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukterų poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 450 Eur kiekvienam vaikui, patikslintame ieškinyje pateikė detalų dukterims išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšį ir jų dydį, pirmosios teismas pripažino, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaikų amžių, jų poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Teismas nurodė, jog, nors atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu kvestionavo ieškovės nurodytą vaikų poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydį, tačiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai remiasi nurodyta kasacinio teismo praktika. Teigia, jog, vadovaujantis teismo logika, bet kokia ieškovės nurodyta suma būtų laikoma pagrįsta. Kolegija pažymi, jog atsakovas neteisingai interpretuoja teismo argumentą. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui; tai yra, jeigu tėvas (motina) įrodinėja, jog vaiko poreikiams per mėnesį užtenka ne didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, tokios sumos pagrįstumo įrodinėjimo pareiga neturėtų būti apsunkinta, nes detalus vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas. Jei asmuo įrodinėtų, jog vaiko poreikiams patenkinti reikia didesnės nei minimalioji mėnesio alga sumos, jis turėtų šią sumą pagrįsti tinkamais rašytiniais įrodymais.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė suma nei minimalioji mėnesio alga, kuri bylos nagrinėjimo metu, atskaičius mokesčius, sudarė apie 534 Eur, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neįrodė dukterų poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo.

33. Spręsdamas klausimą dėl vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog, priklausomai nuo atitinkamo mėnesio konkrečių vaiko poreikių, metų laiko ar kitų objektyvių aplinkybių, atitinkamos rūšies išlaidų dydis gali kisti, t. y. mažėti arba didėti. Be to, teismas įvertino ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu prekių ir paslaugų kainos šalyje padidėjo, todėl tai neabejotinai padidino ir vaikams išlaikyti reikalingų lėšų sumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaikų amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismas konstatavo, jog kiekvienai nepilnametei dukteriai išlaikyti per mėnesį reikia apie 500 Eur. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde atsakovas tik abstrakčiai teigia, jog teismo nustatyta suma vaiko poreikiams patenkinti yra nepagrįsta, tačiau neįrodinėja konkrečių ieškovės nurodytų sumų konkrečiam poreikiui pagrįstumo (kvestionuoja tik A. M. kineziterapijai skirtiną sumą). Tai, jog atsakovas nurodo, kad suma bendrai sudėjus viršija abiejų tėvų pajamas, taigi tokia suma dukterims niekada nebuvo skiriama, nesudaro pagrindo vertinti teismo nustatytos sumos kaip nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas įvertino šiuo metu egzistuojančius būtinuosius vaikų poreikius ir jiems patenkinti reikalingą sumą. Tėvai turi dėti maksimalias pastangas, kad šie vaikų poreikiai būtų patenkinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismo nustatyta poreikių kiekvienam vaikui suma yra mažesnė nei minimalioji mėnesio alga, kuri, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, taikytina kaip orientacinis kriterijus. Tai, kad šeimoje auga keturios dukterys, taigi bendra suma vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį sudaro nemažą sumą, nepaneigia konkretaus vaiko individualių būtinųjų poreikių fakto. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija pirmosios instancijos teismo nustatytą sumą, reikalingą kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, laiko protinga ir pagrįsta, užtikrinančia būtinųjų vaikų poreikių patenkinimą.

34. Atsakovas taip pat nurodo, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. moka išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovė į apelianto klausimus atsako, kad nieko papildomai nupirkti nereikia ir nieko netrūksta. Nors teismas pagrįstai nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis neturi prejudicinės galios, tačiau joje taip pat buvo išspręstas vaikų poreikių klausimas. Teismas niekaip nemotyvavo ir nepateikė jokių argumentų, kaip per dvejus metus vaikų poreikiai išaugo nuo 300 Eur per mėnesį iki 500 Eur per mėnesį vienam vaikui. 66 proc. augimas neatitinka nei Lietuvos ekonomikos dinamikos, nei infliacijos rodiklių. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą: nutartis dėl laikino išlaikymo priteisimo neturi prejudicinės galios; teismas, nustatydamas priteistino laikino išlaikymo dydį, tik preliminariai įvertina vaikų poreikiams patenkinti reikalingą sumą, konkretūs individualūs vaiko poreikiai ir jiems patenkinti reikalinga suma nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas neprivalo motyvuoti, kodėl sprendimu priteisdamas išlaikymą nustato kitokią vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą, nei buvo nustatyta priteisiant laikiną išlaikymą. Tai, jog, atsakovo teigimu, ieškovė niekada nenurodė, jog teikiamo laikino išlaikymo nepakanka vaikų poreikiams patenkinti, nereiškia, jog laikino išlaikymo suma turi būti vertinama kaip kriterijus iš esmės nusprendžiant dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo jau aptartą vaikams išlaikyti reikalingą sumą ir prašė priteisti iš atsakovo po 200 Eur per mėnesį kiekvienai dukrai.

35. Atsakovas teigia, jog, priteisdamas išlaikymą, teismas visus matematinius veiksmus atlieka suapvalindamas ieškovės naudai. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad, nors ieškovė nepagrindė 450 Eur per mėnesį sumos, teismas ją laiko pagrįsta ir dėl kainų padidėjimo didina iki 500 Eur per mėnesį vienam vaikui. Teismas skaičiuoja, kad tėvai turi per mėnesį skirti kiekvienam vaikui apie 384 Eur, tačiau priteisia iš apelianto 200 Eur per mėnesį. Kolegija pažymi, jog teismas, įvertinęs individualias bylos aplinkybes, konkrečius vaikų poreikius, nustatė kiekvienam vaikui per mėnesį reikalingą išlaikymo sumą; tai nereiškia, jog ieškovės nurodyta suma tiesiog buvo suapvalinta. Be to, teismas išlaikymo sumą tarp tėvų paskirsto proporcingai jų turtinei padėčiai. Tai, kad iš atsakovo priteista kiek daugiau nei pusė vaikams per mėnesį skirtinos sumos, nereiškia, kad teismas priteistiną sumą tiesiog suapvalino; nagrinėjamu atveju išlaikymo pareiga tarp tėvų buvo paskirstyta atsižvelgiant į jų turtinę padėtį.

36. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

37. Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), ieškovės gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 600 Eur darbo užmokestis. Ieškovei taip pat yra pervedamos išmokos vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, nuo 2022 m. sausio 1 d. išmoka sudaro 116,76 Eur vienam vaikui. Ieškovės vardu yra registruota jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, dėl kurio šioje byloje yra kilęs ginčas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad įsipareigojimų kreditoriams neturi. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Nors iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 21 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad šioje įmonėje atsakovo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 468,41 Eur, tačiau kituose dokumentuose nurodoma, jog atsakovas per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), jis kartu su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgijęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas šioje byloje taip pat yra pareiškęs reikalavimą dėl 6 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su ieškove. Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsakovas taip pat nurodė, jog turi santaupų, tačiau jų dydžio teismui neatskleidė, todėl teismas nurodė, jog tiksli atsakovo turtinė padėtis negali būti nustatyta. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas šioje byloje neįrodinėjo, jog jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti ieškovės reikalaujamo išlaikymo vaikams. Priešingai, atsakovas procesiniuose dokumentuose tvirtino, jog gali išlaikyti tiek save, tiek savo dukras. Taigi pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pagal byloje esančius įrodymus neturi pagrindo išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia mokėti jam ieškovės reikalaujamo dukroms reikalingo dydžio išlaikymo.

38. Atsakovas nurodo, jog detalūs apelianto argumentai dėl išlaikymo dydžio buvo pateikti 2021 m. vasario 18 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį, o argumentai dėl apelianto galimybių mokėti išlaikymą pateikti 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsiliepime į ieškinį atsakovas kvestionavo tik vaikų poreikiams skirtinų išlaidų dydžius ir iš esmės neįrodinėjo, jog jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymo. 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas prašė sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį, nes jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti teismo priteisto laikino išlaikymo, nurodė aplinkybes, susijusias su gaunamu darbo užmokesčiu. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą vaikams, išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovo ir ieškovės turtine padėtimi, dukterų poreikius ir iš atsakovo nepilnametėms dukroms išlaikyti priteisė po 200 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

39. Kolegija pažymi, jog teismas, nustatydamas iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį, įvertino tai, jog atsakovo gaunamos pajamos šiuo metu yra didesnės nei ieškovės, o jo tikroji turtinė padėtis teismui iki galo nebuvo atskleista; atsakovas neturi jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įgijęs keturis aukštuosius išsilavinimus, todėl turi realias galimybes ieškoti geriau mokamo darbo tuo atveju, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą; teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, jog gali išlaikyti tiek save, tiek savo dukras, o jo nesutikimas su ieškinio reikalavimo dalimi dėl išlaikymo priteisimo nebuvo susijęs su jo turtine padėtimi; šalių nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikams užtikrinimu.

40. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl kriterijų, kurie nagrinėjamu atveju reikšmingi paskirstant tarp šalių išlaikymo pareigą. Be to, pažymi, jog atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teiktų vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą, kad būtų užtikrinti ne tik minimalūs būtinieji vaikų poreikiai, bet taip pat vaikams būtų sudarytos sąlygos visapusiškai augti ir vystytis, tobulėti kaip asmenybėms. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo, nedarbingas ar turėtų rimtesnių sveikatos problemų. Atsakovas nurodo įgijęs keturis aukštuosius išsilavinimus. Atsakovo gaunamas pajamų dydis, nededant pastangų gauti didesnes pajamas ir nesant jokių objektyvių tam kliūčių, nepateisina netinkamo pareigos išlaikyti dukteris vykdymo.

41. Taigi, įvertinusi byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, prioritetinės vaikų teisių apsaugos ir gynimo principu, abejones vertindama vaikų naudai, įvertinusi vaiko tėvų turtinę padėtį, priteistino išlaikymo dydžio proporcingumą tėvų turtinei padėčiai, atsakovo galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas turi dėti pakankamas pastangas pagerinti savo turtinę padėtį, kad teiktų vaikams jiems reikalingo dydžio išlaikymą, kolegija pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą laiko pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą, galimybes jiems augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikams visapusiškai vystytis kaip asmenybėms, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

42. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog ieškovė nepateikė jokio bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, pagal kurį būtų galima nustatyti ir patikrinti prašomų priteisti už konkrečius atliktus procesinius veiksmus bylinėjimosi išlaidų dydį. Iš pateiktų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dokumentų neįmanoma nustatyti, už kokius veiksmus ir kokioje byloje išlaidos patirtos. Byloje nesant duomenų, už kokius procesinius veiksmus apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos, nėra galimybės nustatyti, kuri dalis bylinėjimosi išlaidų susijusi su daugkartiniais ieškovės procesinių dokumentų trūkumų šalinimais, dėl ieškovės kaltės atidėtais teismo posėdžiais. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė į bylą pateikė šešis patikslintus ieškinius, tačiau apeliantas neturi pareigos padengti išlaidas už tokį besaikį ir nekokybišką tikslinimą. Ieškovė teismo procesą vedė nesąžiningai, vilkino jį, nevykdė teismo įpareigojimų dėl procesinių dokumentų pateikimo, tik imitavo dalyvavimą mediacijoje, todėl, atsakovo nuomone, yra pagrindas visiškai nepriteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

43. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, byloje ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. sausio 15 d. sprendimą ir 2021 m. spalio 6 d. sprendimą su vėlesniais pakeitimais. Antrinė teisinė pagalba ieškovei taip pat buvo teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. liepos 20 sprendimo pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 28 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma šioje byloje sudaro 3 419,87 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, priteisė iš atsakovo valstybei 2 735,90 Eur antrinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

44. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nėra galimybės nustatyti, už kokius veiksmus ir kokioje byloje išlaidos patirtos, kolegija pažymi, jog, pagal CPK 99 straipsnį apskaičiuojant valstybei priteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taikytinos ne Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos, bet specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą, tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 7 punkte numatyta, jog, kai antrinę teisinę pagalbą teikė nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką, laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, dauginant iš advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, prie gautos sumos pridedant su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Taisyklių 6 punkte nurodyta, jog, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi advokatės G. S. pateiktus duomenis, apskaičiavo, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos civilinėje byloje sudaro 3 419,87 Eur (7 x 16 (advokato R. S.) + 97 x 18 + 25 x 19 + 30,25 x 30 (advokato užmokestis) + 819,12 (tarnybos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu). Kolegija neturi pagrindo teigti, jog advokatės nurodyta teisinių paslaugų suteikimo trukmė, atsižvelgiant į jų teikimo periodą ir bylos proceso eigą, yra nepagrįsta, neatitinka faktiškai suteiktų paslaugų apimties, taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pagal teisės aktų reikalavimus apskaičiuota teisinės pagalbos išlaidų suma laikytina pagrįsta ir skirstytina, atsižvelgiant į byloje pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporcijas.

45. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai nustatė, kad patenkino 80 proc. ieškovės reikalavimų. Atsakovo nuomone, galima daryti išvadą, kad šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys apylygės, atitinkamai turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kolegija atmeta šį atsakovo argumentą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ieškinyje ir priešieškinyje pareikštų ir patenkintų / atmestų reikalavimų proporciją. Nurodė, jog byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, taip pat iki santuokos sudarymo įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir su jais susiję išvestiniai reikalavimai. Patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė 5 neturtinio pobūdžio reikalavimus. Teismo sprendimu patenkinti ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo vaikams priteisimo, patenkinta dalis reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atmestas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Atsakovas byloje pareiškė 5 atskirus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, ieškovės ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Teismo sprendimu patenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jo atidalijimo, o kiti atsakovo reikalavimai atmesti. Atsižvelgdamas į byloje pareikštų reikalavimų kiekį, jų pobūdį ir bylos išnagrinėjimo rezultatą, teismas padarė išvadą, jog iš viso patenkinta 80 proc. ieškovės reikalavimų, atmesta – 20 proc., todėl paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas taikė šią proporciją. Kolegija neturi jokio pagrindo kitaip įvertinti patenkintų ir atmestų reikalavimų santykio. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimas yra teismo prerogatyva, o tai, kad atsakovas subjektyviai kitaip vertina patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos proporcijos teisingumo.

46. Kolegija kaip neįrodytus atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovė vedė procesą nesąžiningai, vilkino jį, tik imitavo dalyvavimą mediacijoje. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti nesąžiningus ieškovės veiksmus procese ir kad dėl tokių veiksmų atsakovas būtų patyręs nuostolių bylinėjimosi išlaidų forma.

47. Nurodytų argumentų pagrindu kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laiko teisėta, pagrįsta, pagrindo pakeisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra.

48. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, pagrindo pakeisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

50. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas. Ieškovė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, nepateikė.

51. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, už reikalavimą dėl išlaikymo sumažinimo turėjo sumokėti 108 Eur žyminio mokesčio (100 Eur x 12 x 3 proc. x 75 proc. x 4), už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo – 100,20 Eur (100 Eur x 1,336 (ketvirčio vartojimo kainų indeksas) x 75 proc.), tačiau sumokėjo tik 94 Eur žyminio mokesčio. Nesumokėta 114,2 Eur žyminio mokesčio dalis, apeliacinį skundą atmetus, priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo Ž. M. 114,2 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 20 ct) žyminio mokesčio.

Teisėjai Aurimas BrazdeikisGiedrė SeselskytėMilda Skersienė