Kauno apygardos teismo nutartis

2025-05-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1024-924/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2VP-2569-989/2025Nutartis · 2025-02-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2025-05-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-13
Bylos Nr.
e2S-1024-924/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24581-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Suinteresuotas asmuo
J. V., N. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1024-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24581-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.7; 3.5.1 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Vitalio Milevičiaus pareiškimą dėl leidimo išieškoti baudą, suinteresuoti asmenys J. V., N. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Antstolis Vitalis Milevičius (toliau – ir pareiškėjas, antstolis) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė leisti taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019, N. K. numatytas pasekmes, t. y. išieškoti paskirtą 5 Eur baudą už kiekvieno įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną J. V. naudai, baudą skaičiuojant iki 2024 m. gegužės 15 d.

2. Nurodė, kad 2024 m. balandžio 3 d. buvo gautas išieškotojos J. V. (toliau – ir išieškotoja) prašymas priimti vykdyti vykdomąjį raštą Nr. 2-898-1077/2019 dėl 5 400 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės N. K. (toliau – ir skolininkė). Antstolis 2024 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. S-24-13-6568 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0013/24/00722. Skolininkė 2024 m. balandžio 3 d. raginimu Nr. S-24-13-6569 buvo paraginta per 10 dienų nuo jo gavimo dienos sumokėti skolą. Registruota pašto siunta siųstas raginimas grįžo neįteiktas, todėl 2024 m. balandžio 29 d. raginimas buvo paskelbtas viešai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 660 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Antstolis 2024 m. balandžio 29 d. pradėjo priverstinius vykdymo veiksmus. 2024 m. gegužės 16 d. skolininkė buvo atvykusi į antstolio kontorą, kur jai buvo įteikti visi jos prašomi dokumentai, skolininkė supažindinta su vykdomąja byla. Gavus skolininkės prašymą sustabdyti 5 Eur baudos už kiekvieną dieną išieškojimą iš skolininkės, buvo išsikviesta išieškotoja, kuri buvo supažindinta su gautu prašymu ir jo priedais bei paprašyta pateikti savo nuomonę. 2024 m. birželio 20 d. išieškotoja pateikė savo nuomonę dėl skolininkės pateikto prašymo. Išieškotojos nuomonė su pridedamomis nuotraukomis buvo persiųsta skolininkei. 2024 m. birželio 21 d. skolininkė el. paštu paprašė atidėti prašymo nagrinėjimą iki kol pateiks papildomus įrodymus. 2024 m. liepos 10 d. skolininkė pateikė prašymą nutraukti vykdymą. 2024 m. liepos 11 d. buvo iškviesta išieškotoja, kuri pateikė žodinius paaiškinimus dėl gauto skolininkės prašymo bei pateikė papildomas nuotraukas, kurios buvo persiųstos skolininkei. Antstolis 2024 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-24-13-13556 atsisakė nutraukti vykdomąją bylą. 2024 m. liepos 17 d. gautas skolininkės skundas vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/00722, kurio antstolis netenkino ir 2024 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. S-24-13-13961 skolininkės minėtą skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-19165-1089/2024 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2487-432/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį pakeitė ir šios nutarties rezoliucinės dalies antrąją pastraipą išdėstė taip: „panaikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2024-07-15 patvarkymo Nr. S-24-13-13556 rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, panaikinti visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis Vitalis Milevičius, siekdamas išieškoti lėšas iš skolininkės N. K., vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-14 vykdomąjį raštą Nr. 2-898- 1077/2019 bei grąžinti N. K. pagal paminėtą vykdomąjį dokumentą išieškotas lėšas“. Antstolis 2024 m. spalio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-24-13-20829. 2024 m. lapkričio 13 d. išieškotoja pateikė antstoliui prašymą kreiptis į teismą išieškoti iš skolininkės baudą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019. Antstolis nurodė, kad šiuo atveju 2024 m. balandžio 3 d. pradėjus vykdomąją bylą Nr. 0013/24/00722 teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 15 d. ir surašytas antstolio 2024 m. liepos 15 d. patvarkymas Nr. S-24-13-13556 bei 2024 m. spalio 31 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktas Nr. S-24-13-20829. Teismo sprendimu buvo nustatytas vienerių metų terminas įvykdyti teismo įpareigojimą. Nuo termino pasibaigimo (teismo sprendimo įvykdymo terminas 2021 m. balandžio 23 d.) praėjo keleri metai ir tik kai išieškotoja kreipėsi dėl priverstinio vykdymo, tuomet skolininkė įvykdė teismo įpareigojimą, t. y. pakeitė stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausantį žemės sklypą. Skolininkė laiku ir tinkamai neįvykdė teismo sprendimo, todėl turi būti leista taikyti teismo sprendime numatytas jo nevykdymo pasekmes – skaičiuoti 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įpareigojimo neįvykdymo dieną iki 2024 m. gegužės 15 d., kuri sudaro 5 590 Eur.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriuo sutiko su antstolio reikalavimu. Nurodė, kad skolininkė teismo nustatytu terminu neįvykdė teismo sprendimo, todėl jai turi būti skaičiuojama 5 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną. Išieškotoja nesutiko su skolininkės nurodoma aplinkybe, kad teismo sprendimą ji įvykdė per nustatytą terminą. Išieškotoja paaiškino, kad aplinkybę, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 15 d. patvirtina jos pateikta nuotrauka, taip pat pačios skolininkės pateikta matininko 2024 m. gegužės 31 d. geodezinė kontrolinė nuotrauka. Išieškotoja visą laiką ji patyrė nepatogumus, nes skolininkė neteisėtai pastatė stogą, užeinantį ant išieškotojos žemės sklypo, nuo kurio į išieškotojos žemės sklypą nuolat patenka nesurenkamas lietaus vanduo, dėl ko nuolat buvo ardomas viršutinis žemės sluoksnis ir pan.

4. Suinteresuotas asmuo N. K. pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriuo nesutiko su antstolio pareiškimu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką skolininkei galima skirti baudą, jeigu ji tyčia nevykdytų teismo sprendimo, o bauda skatintų skolininkę įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas yra įvykdytas, taigi ir baudos skyrimui nėra pagrindų. Antstolis nepagrįstai Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo akte nurodė teismo sprendimo įvykdymo datą 2024 m. gegužės 15 d. Antstolis netinkamai vertino skolininkės pateiktus įrodymus: matininko R. M. aiškinamąjį raštą ir 2024 m. gegužės 31 d. pastato geodezinę kontrolinę nuotrauką, kuri patvirtina faktą, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas, tačiau ne jo įvykdymo datą. Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktu, sprendimo neįvykdymą patvirtinančius įrodymus turėjo pateikti išieškotoja, kuri tokių įrodymų nepateikė. Antstolis priverstine tvarka nevykdė teismo sprendimo rezoliucinės dalies, susijusios su įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, ir jam taip pat nebuvo pateikti neginčijami įrodymai, kad vykdomojo rašto pateikimo vykdyti metu teismo sprendimas nėra įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi antstolio Vitalio Milevičiaus pareiškimą atmetė. Teismas priteisė iš suinteresuoto asmens J. V. suinteresuotam asmeniui N. K. 600 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad:

2.1. 2024 m. kovo 20 d. išieškotoja padavė antstoliui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019. Šis vykdomasis raštas buvo išduotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta įpareigoti skolininkę N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Taip pat teismo sprendimu nuspręsta, kad, jeigu skolininkė N. K. ir R. K. nustatytu terminu neįvykdys įpareigojimo, kiekvienam iš jų skiriama po 5 Eur bauda, mokėtina išieškotojai, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną.

Šalies argumentai

2.2. Išieškotoja 2024 m. kovo 20 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodė, kad prašo pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškoti iš skolininkės 5 400 Eur. Antstolis 2024 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. S-24-13-6568 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Skolininkė 2024 m. birželio 7 d. pateikė antstoliui prašymą stabdyti baudos skaičiavimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad yra įvykdžiusi teismo sprendimą ir, jog šį faktą patvirtina matininko 2024 m. gegužės 31 d. parengta pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka. Skolininkė 2024 m. liepos 8 d. pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Antstolis 2024 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-24-13-13556 skolininkės prašymo netenkino ir persiuntė bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19165-1089/2024 skolininkės skundą tenkino iš dalies, o Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2487-432/2024 panaikino antstolio 2024 m. liepos 15 d. patvarkymo Nr. S-24-13-13556 rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, panaikino visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis, siekdamas išieškoti lėšas iš skolininkės, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-898-1077/2019 bei grąžino skolininkei pagal minėtą vykdomąjį dokumentą išieškotas lėšas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2487-432/2024 likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-19165-1089/2024 paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19165-1089/2024, nurodė, kad priėmęs vykdomąjį dokumentą antstolis pirmiausia turėjo patikrinti, ar teismo sprendimas yra įvykdytas.

2.4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2487-432/2024 panaikinus antstolio 2024 m. liepos 15 d. patvarkymo Nr. S-24-13-13556 rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, taip pat panaikinus visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis, siekdamas išieškoti lėšas iš skolininkės, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-898-1077/2019, bei grąžinus skolininkei pagal minėtą vykdomąjį dokumentą išieškotas lėšas, antstolis 2024 m. spalio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-13-20829 ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo išieškoti baudą.

2.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-898-1077/2019 įpareigojo atsakovus N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2/p, su priestatu (sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į ieškovei J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovams N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, skirtina kiekvienam atsakovui po 5 Eur bauda, sumokant ją ieškovei J. V. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-145-544/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7. Teismas nurodė, kad antstolis 2024 m. spalio 31 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-24-13-20829 turėjo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo neįvykdymo faktą.

8. Teismas pažymėjo, kad antstolis, nustatydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo įvykdymo datą, iš esmės rėmėsi išieškotojos paaiškinimais, ir tiek 2024 m. spalio 31 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-24-13-20829, tiek teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 akto surašymo metu jau buvo įvykdytas, o tiksliau – teismo sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 15 d. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 yra įvykdytas ir statinių, t. y. garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2/p, su priestatu (sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukcija nepatenka į išieškotojos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją patvirtina skolininkės į vykdomąją bylą pateikta matininko 2024 m. gegužės 31 d. geodezinė nuotrauka ir jos aiškinamasis raštas, antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-101-2024K. Šie įrodymai nėra paneigti priešingas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

9. Teismas nurodė, kad nors antstolis sutiko, jog akto surašymo metu ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 yra įvykdytas, visgi sprendė, kad iki 2024 m. gegužės 15 d. skolininkei neįvykdžius šio teismo sprendimo, jai yra skirtina 5 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną iki 2024 m. gegužės 15 d. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju proceso dalyviai pripažino faktą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra įvykdytas, todėl ši aplinkybė eliminuoja galimybę taikyti CPK 273 straipsnyje nustatytas pasekmes CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas sprendė, kad esant nustatytai aplinkybei, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra įvykdytas, nėra pagrindo konstatuoti skolininkės kaltę CPK 771 straipsnio prasme.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių skolininkės nurodytas aplinkybes apie teismo sprendimo įvykdymą. Nei išieškotoja, nei antstolis po skolininkės papildomų įrodymų (geodezinės nuotraukos ir jos aiškinamojo rašto pateikimo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) pateikimo nesiėmė veiksmų, nustatyti, ar sprendimas įvykdytas ir kada jis buvo įvykdytas, nors, sutiktina su išieškotoja, Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktas teismo sprendimo neįvykdymo įrodymų pateikimo pareigą numato būtent išieškotojai. Išieškotoja teigė, kad skolininkė stogo konstrukciją pakeitė 2024 m. gegužės 15 d., tuo tarpu skolininkė teigė, jog stogo konstrukciją pakeitė iš karto po pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, kaip stogo konstrukcija buvo pjaunama. Teismo posėdžio metu antstolio padėjėjas S. Š. paaiškino, kad baudą prašoma skaičiuoti iki 2024 m. gegužės 15 d., nes būtent šią dieną nurodė išieškotoja kaip teismo sprendimo įvykdymo dieną, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent iki šios dienos teismo sprendimas nebuvo įvykdytas.

11. Teismas pažymėjo, kad nors antstolio padėjėjas S. Š. teismo posėdžio metu teigė, jog išieškotojos pateikta 2024 m. vasario 26 d. fotonuotrauka patvirtina, kad stogas dar nebuvo nupjautas 2024 m. vasario mėn., tačiau antstolio padėjėjas negalėjo nurodyti, kurio statinio stogas yra fiksuotas 2024 m. vasario 26 d. fotonuotraukoje. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjamoje situacijoje, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu skolininkė buvo įpareigota pašalinti kelių statinių – garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu stogo konstrukciją tokiu būdu, kad ji nepatektų į išieškotojos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Be to, darant ekrano nuotrauką, galėjo išlikti jos atlikimo, o ne konkretaus fakto (šiuo atveju statinio stogo) fiksavimo data.

12. Teismas sprendė, kad išieškotoja, teigdama, jog skolininkės pateikti duomenys yra neteisingi, bei antstolis, teigdamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 nebuvo įvykdytas iki 2024 m. gegužės 15 d., šių aplinkybių neįrodė, jų nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

13. Teismas sutiko su skolininke, kad išieškotoja, nors teigė patyrusi neigiamas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, visgi į antstolį dėl baudos išieškojimo kreipėsi tik po ketverių metų nuo termino įvykdyti teismo sprendimą suėjimo. Nors išieškotoja teigė, kad laukė skolininkės veiksmų geruoju įvykdyti teismo sprendimą, visgi išieškotojos akcentuota aplinkybė dėl patiriamų neigiamų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių (lietaus vandens bėgimas ir dėl to pakenkimas žemės sklypo paviršiui) teismui sukėlė pagrįstas abejones delsti ketverius metus, sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo klausimą.

14. Teismas, įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, sprendė, kad esant įvykdytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimui suinteresuotam asmeniui N. K. negali būti skirta bauda už teismo sprendimo neįvykdymą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, taip pat teismo posėdžio metu patvirtino ir pats antstolio padėjėjas, jog teismo sprendimo įvykdymo data buvo nustatyta išimtinai pagal išieškotojos įvardintą 2024 m. gegužės 15 d. Byloje esanti matininko R. M. 2024 m. gegužės 31 d. geodezinė nuotrauka ir jos aiškinamasis raštas patvirtina faktą, kad teismo sprendimas yra įvykdytas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ši geodezinė nuotrauka daryta 2024 m. gegužės 31 d. nėra pakankama spręsti, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 15 d., t. y. nei geodezinės nuotraukos, nei jos aiškinamojo rašto data nepatvirtina teismo sprendimo įvykdymo datos ir negali būti su ja tapatinama.

15. Teismas konstatavo, kad antstoliui pripažįstant, jog skolininkė jau yra įvykdžiusi teismo sprendimą, baudos skyrimas nebepasiektų tikslo skatinti skolininkę įvykdyti teismo sprendimą ir iš esmės būtų nesuderinamas su CPK 771 straipsniu. Duomenų, kad teismo sprendimas nebuvo įvykdytas iki 2024 m. gegužės 15 d., nėra (CPK 178 straipsnis), todėl vadovautis vien tik išieškotojos subjektyvia nuomone įvardinta 2024 m. gegužės 15 d. nėra pagrindo. Teismas sprendė, kad baudos skyrimas esant jau įvykdytam teismo sprendimui šiuo atveju būtų neprotingas ir neteisingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. V. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. Skolininkai neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo įpareigoti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į išieškotojai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Minėtas aplinkybes pagrindžia nuotraukų turinys ir jų padarymo laiko momentas, kuris suponuoja neginčijamą pagrindą išvadai dėl teismo sprendimo neįvykdymo per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. balandžio 23 d.). Fotonuotraukose užfiksuotas faktas, kad stogo konstrukcijos kampas aiškiai nepakeistas, t. y. stogo konstrukcija nepakeista ir užeina į išieškotojos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, praėjus teismo sprendimu nustatytam vienerių metų terminui nuo jo įsiteisėjimo dienos. Tai, kad teismo sprendimas neįvykdytas aiškiai matosi atlikus ir lyginamąją 2014 m. birželio 25 d. žemės sklypo plano ir skolininkų pateikto 2024 m. gegužės 31 d. pastato geodezinės nuotraukos analizę. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, todėl jis naikintinas.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. K. prašo suinteresuoto asmens J. V. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

2.1. Apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės yra paneigtos skolininkės pateiktais rašytiniais įrodymais. Jau ne kartą buvo minėta ir pateikti įrodymai, kad vykdomieji raštai apeliantei buvo išduoti 2020 m. liepos 21 d., bet apeliantė daugiau nei ketverius metus neteikė jų antstoliui priverstiniam vykdymui. 2024 m. kovo 14 d. apeliantei vykdomieji raštai buvo išduoti pakartotinai be jokio pagrindo, nes teismo sprendimas buvo įvykdytas, t. y. įvykdytas teismo įpareigojimas ir sumokėtos bylinėjimosi išlaidos (skirtumas tarp apeliantei ir skolininkams priteistų sumų). Tuo tarpu pati apeliantė iš jos priteistų bylinėjimosi išlaidų skolininkams negrąžino, bet bandė iš skolininkų antrą kartą išieškoti į jos sąskaitą 2020 m. pervestas išlaidas. Šios aplinkybės patvirtina, kad visą laiko nuo sprendimo priėmimo dienos apeliantė elgiasi nesąžiningai skolininkų atžvilgiu.

2.2. Apeliantės pateikti nauji įrodymai, t. y. žemės sklypų planai ir neaišku kada ir kieno atlikta lyginamoji analizė, negali būti vertinami, kadangi nebuvo pateikti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punkte nustatyta, kad sprendimo neįvykdymo faktą patvirtinančius įrodymus išieškotoja privalo pateikti antstoliui kartu su vykdomuoju raštu, o ne nagrinėjant antstolio teikimą pirmosios instancijos teisme ar tuo labiau pateikiant atskirąjį skundą dėl teismo priimtos nutarties, kuria atmestas antstolio prašymas leisti išieškoti skolą iš skolininkės.

2.3. Skolininkai įvykdė teismo sprendimą, kurio pagrindu apeliantei buvo išduoti vykdomieji raštai, todėl antstolis neturėjo jokio teisinio pagrindo surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą dėl leidimo išieškoti baudą iš skolininkės. Teismas priimta nutartimi pagrįstai atmetė antstolio prašymą. Nutartis priimta įvertinus visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausius visų suinteresuotų asmenų paaiškinimus. Pati apeliantė skunde nurodė, kad teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolio pareiškimas dėl leidimo išieškoti baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

21. Taigi, siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.

22. Apeliantė J. V. su atskiruoju skundu pateikė į bylą žemės sklypo planus, pastato kontrolinę geodezinę nuotrauką, fotonuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka yra skolininkės pateikta vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/00722, be to, apeliantė nepateikė prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus bei nenurodė kodėl negalėjo minėtų įrodymų pateikti į bylą pirmosios instancijos teisme ar vėliau atsiradusios būtinybės juos pateikti, arba šių įrodymų savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu juos priimti, todėl apeliantės J. V. kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai nepriimami.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

23. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 ieškovės J. V. patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Teismas įpareigojo atsakovus N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtos indeksu 9I2/p, su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į ieškovei J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Atsakovams N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 5 Eur baudą, sumokant ją ieškovei J. V. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 787,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 393,56 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-145-544/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. išdavė ieškovei J. V. du vykdomuosius raštus Nr. 2-898-1077/2019 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą dėl įpareigojimo atsakovus N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtos indeksu 9I2/p, su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į ieškovei J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Atsakovams N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 5 Eur baudą, sumokant ją ieškovei J. V. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną.

25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. išdavė ieškovei J. V. tris vykdomuosius raštus Nr. 2-898-1077/2019 dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 priteistų lygiomis dalimis iš atsakovų N. K. ir R. K. ieškovei J. V. 787,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 393,56 Eur iš kiekvieno atsakovo, taip pat dėl įpareigojimo atsakovus N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtos indeksu 9I2/p, su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į ieškovei J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Atsakovams N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 5 Eur baudą, sumokant ją ieškovei J. V. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną.

26. Antstolio Vitalio Milevičiaus kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0013/24/00722 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-898-1077/2019 dėl įpareigojimo N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėta indeksu 9I2/p, su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 5 Eur baudą, sumokant ją ieškovei J. V. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną. Vykdomojoje byloje Nr. 0013/24/00722 skolininkė – N. K., išieškotoja – J. V..

27. Išieškotoja J. V. 2024 m. kovo 20 d. prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo nurodė, kad prašo pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškoti iš skolininkės 5 400 Eur. Antstolis 2024 m. balandžio 3 d. patvarkymu Nr. S-24-13-6568 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Skolininkė 2024 m. birželio 7 d. pateikė antstoliui prašymą stabdyti baudos skaičiavimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad yra įvykdžiusi teismo sprendimą ir kad šį faktą patvirtina matininko R. M. padaryta pastato kontrolinė geodezinė nuotrauka, iš kurios matyti, jog jokia stogo konstrukcija nepatenka į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Skolininkė 2024 m. liepos 8 d. pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą, kadangi vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti, ir panaikinti visas vykdymo priemones, kurių buvo imtasi baudai išieškoti. Antstolis 2024 m. liepos 15 d. patvarkymu Nr. S-24-13-13556 skolininkės prašymo netenkino ir nutarė Vilniaus miesto 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 skolininkei paskirtą 5 Eur baudą už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną skaičiuoti iki 2024 m. gegužės 15 d. Skolininkė padavė antstoliui skundą, kuriame prašė panaikinti antstolio 2024 m. liepos 15 d. patvarkymą Nr. S-24-13-13556, nutraukti vykdomąją bylą, įpareigoti antstolį panaikinti taikytas vykdymo priemones ir grąžinti iš skolininkės išieškotas lėšas. Antstolis 2024 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. S-24-13-13961 skolininkės skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0013/24/00722.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-19165-1089/2024 iš dalies tenkino skolininkės skundą. Teismas įpareigojo antstolį iš naujo išspręsti iš skolininkės išieškotų lėšų grąžinimo ir skolininkės atžvilgiu taikytų vykdymo priemonių apimties klausimus. Teismas kitą skundo dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2487-432/2024 panaikino antstolio 2024 m. liepos 15 d. patvarkymo Nr. S-24-13-13556 rezoliucinės dalies pirmąją pastraipą, panaikino visas vykdymo priemones, kurių ėmėsi antstolis, siekdamas išieškoti lėšas iš skolininkės, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-898-1077/2019 bei grąžino skolininkei pagal paminėtą vykdomąjį dokumentą išieškotas lėšas. Teismas kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

29. Antstolis 2024 m. spalio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-13-20829 ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl leidimo išieškoti baudą.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi antstolio pareiškimą dėl leidimo išieškoti baudą atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė J. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad skolininkai neįvykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo įpareigoti per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į apeliantei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Minėtas aplinkybes pagrindžia nuotraukų turinys ir jų padarymo laiko momentas, kuris suponuoja neginčijamą pagrindą išvadai dėl teismo sprendimo neįvykdymo per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. balandžio 23 d.). Fotonuotraukose užfiksuotas faktas, kad stogo konstrukcijos kampas aiškiai nepakeistas, t. y. stogo konstrukcija nepakeista ir užeina į išieškotojos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalį, praėjus teismo sprendimu nustatytam vienerių metų terminui nuo jo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliantės argumentais.

31. Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų CPK VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

32. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

33. Pagal CPK 771 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (2, 3, 6 dalys) šiame straipsnyje nustatyti kiti antstolio veiksmai, susiję su sprendimo vykdymu, ir sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar neįvykdytame teismo sprendime nurodytos ar nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės. Kiti antstolio veiksmai, susiję su teismo sprendimo, kuriame nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, vykdymu, taip pat tokio sprendimo neįvykdymo padariniai priklauso nuo to, ar veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti atsakovas, gali atlikti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-403/2021, 18 punktas).

34. Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti skolininkas, gali atlikti ir kiti asmenys, antstolio surašytas aktas perduotinas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Jeigu veiksmus, kuriuos per teismo nustatytą terminą įpareigotas atlikti skolininkas, gali atlikti tik jis pats, antstolio surašytas aktas perduotinas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris gali atsakovui skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

35. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 įpareigojo atsakovus N. K. ir R. K. savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtos indeksu 9I2/p, su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į ieškovei J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją. Atsakovams N. K. ir R. K. teismo nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, paskirti kiekvienam atsakovui po 5 Eur baudą, sumokant ją ieškovei J. V. už kiekvieną įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismas taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovei 787,13 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 393,56 Eur iš kiekvieno atsakovo. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-145-544/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.

36. Antstolis 2024 m. spalio 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-24-13-20829, kuriame nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 dalis, kuria atsakovai buvo įpareigoti savo lėšomis per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti jiems priklausančių statinių: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtos indeksu 9I2/p, su priestatu, sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p, stogo konstrukciją tokiu būdu, kad jokia jo dalis nepatektų į ieškovei J. V. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, yra įvykdyta 2024 m. gegužės 15 d.

37. Vykdomosios bylos Nr. 0013/24/00722 duomenys patvirtina, kad antstolis, nustatydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 įvykdymo datą, iš esmės rėmėsi išieškotojos J. V. paaiškinimais, ir tiek 2024 m. spalio 31 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. S-24-13-20829, tiek teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 akto surašymo metu jau buvo įvykdytas, o tiksliau – teismo sprendimas buvo įvykdytas 2024 m. gegužės 15 d. Aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 yra įvykdytas ir statinių, t. y. garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 7I2/p, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtas indeksu 8I2/p, pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plane pažymėtos indeksu 9I2/p, su priestatu (sklypo plane pažymėtu indeksu 1i2/p), stogo konstrukcija nepatenka į išieškotojos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją, patvirtina skolininkės į vykdomąją bylą pateikta matininko R. M. 2024 m. gegužės 31 d. geodezinė nuotrauka ir jos aiškinamasis raštas, taip pat antstolio Mindaugo Dabkaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 28-101-2024K. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šie įrodymai nėra paneigti priešingas aplinkybes patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, paneigiančių skolininkės nurodytas aplinkybes apie teismo sprendimo įvykdymą. Nei išieškotoja, nei antstolis po skolininkės papildomų įrodymų (geodezinės nuotraukos ir jos aiškinamojo rašto, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) pateikimo nesiėmė veiksmų, nustatyti, ar sprendimas įvykdytas ir kada jis buvo įvykdytas, nors pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 punktą teismo sprendimo neįvykdymo įrodymų pateikimo pareiga numatyta būtent išieškotojai.

39. Nors teismo posėdžio metu antstolio padėjėjas S. Š. paaiškino, kad baudą prašoma skaičiuoti iki 2024 m. gegužės 15 d., nes būtent šią dieną nurodė išieškotoja kaip teismo sprendimo įvykdymo dieną, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad būtent iki šios dienos teismo sprendimas nebuvo įvykdytas. Nors teismo posėdžio metu antstolio padėjėjas S. Š. teigė, kad išieškotojos pateikta 2024 m. vasario 26 d. fotonuotrauka patvirtina, jog stogas dar nebuvo nupjautas 2024 m. vasario mėn., tačiau antstolio padėjėjas negalėjo nurodyti, kurio statinio stogas yra fiksuotas 2024 m. vasario 26 d. fotonuotraukoje. Ši aplinkybė yra svarbi nagrinėjamoje situacijoje, nes, kaip minėta, kad skolininkė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu buvo įpareigota pašalinti kelių statinių – garažo, ūkinio pastato, pirties su priestatu stogo konstrukciją tokiu būdu, kad ji nepatektų į išieškotojos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritoriją.

40. Nagrinėjamu atveju išieškotoja, teigdama, kad skolininkės pateikti duomenys yra neteisingi, bei antstolis, teigdamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-898-1077/2019 nebuvo įvykdytas iki 2024 m. gegužės 15 d., šių aplinkybių neįrodė, jų nepagrindė (CPK 178 straipsnis).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, manydama, kad skolininkė neįvykdė teismo sprendimo, turėjo visas galimybes iš karto reikšti pretenzijas tiek skolininkei, tiek kreiptis į antstolį, nurodydama, jog sprendimas neįvykdytas, tačiau išieškotoja klausimo dėl sprendimo nevykdymo nekėlė beveik trejus metus, t. y. nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2024 m. kovo 21 d. Skolininkė pagrindė ir įrodė, kad sprendimą įvykdė, atsižvelgiant į tai nėra pagrindo išvadai, kad skolininkė nėra įvykdžiusi sprendimu nustatyto įpareigojimo. Atsižvelgiant į tai, netikslinga skirti civiliniame procese numatytą poveikio priemonę – baudą, kadangi jos skyrimas neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei šios piniginės sankcijos taikymo tikslų, todėl antstolio pareiškimas dėl leidimo išieškoti baudą pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

42. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, teisingai nustatė reikšmingas ginčo išsprendimui aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė aktualias sprendimų vykdymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

43. Skolininkė N. K. prašė teismo priteisti jos patirtas 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas.

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus (toliau – Rekomendacijos) dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

46. CPK 593 straipsnio 5 dalis nustato, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, jog būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje aiškindamas CPK 593 straipsnio 5 dalį yra išaiškinęs, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 593 straipsnio 5 dalyje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškotojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant CPK 593 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, vykdymo proceso šalims nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš antstolio, išskyrus atvejus, kai šis piktnaudžiauja teise ir dėl to kiti vykdymo proceso dalyviai nepagrįstai patyrė bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019).

48. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindų konstatuoti antstolio piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau įvertinus išieškotojos ir skolininkės interesų priešingumą, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojos atskirasis skundas atmestas, o bylos nagrinėjimo metu išieškotoja įrodinėjo priešingas nei skolininkė aplinkybes, kurias skolininkė turėjo paneigti, spręstina, jog bylinėjimosi išlaidos, kurias skolininkė turėjo patirti šioje civilinėje byloje rengdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir kurios yra pagrįstos bei neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, priteistinos iš apeliantės skolininkei N. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas