Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės, atstovaujamos pagal įstatymą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, VĮ „Turto bankas“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis su skundu nesutiko, 2018 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S1c-34544 ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, vykdant vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad skolininkas mirė. Gavus VĮ „Registrų centras“ informaciją, kad po skolininko S. S. mirties skolininko palikimą valstybės vardu priėmė VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, antstolis, veikdamas jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21373 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 ir 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21367 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04586 pakeitė skolininką S. S. jo teisių ir pareigų perėmėja VĮ „Turto bankas“ ir Valstybine mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos. Antstolis pažymėjo, kad 2009 m. birželio 17 d. buvo sudarytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas. Tokiu būdu antstolis išviešino skolininko prievoles ir suteikė informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas.

Suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/09/06176, kuri pradėta vykdyti pagal 2009 m. liepos 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3937-613/2009 dėl 3943,68 Lt išieškojimo iš skolininko S. S. išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai (vykd. b. 0010/09/06176, l. 3). Taip pat antstolio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/09/04586, kurioje išieškojimas pradėtas 2009 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo Nr. L2-5576-614/2009 pagrindu, išieškojimas vykdomas iš skolininko S. S. išieškotojo Bigbank AS naudai. 2009 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuota skolininkui priklausanti transporto priemonė (vykd. b. 0010/09/04586, l. 40-42), 2009 m. birželio 17 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas 931/10000 dalis negyvenamosios patalpos (vykd. b. l. 45-46), duomenys apie turto areštą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ (vykd. b. l. 49). Skolininkas S. S. (duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. Nr. 0010/09/04586, l. 104). 2012 m. lapkričio 20 d. antstolis kreipėsi į Klaipėdos apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu priimti valstybės nuosavybėn bešeimininkį turtą (vykd. b. l. 110). 2018 m. kovo 13 d. antstoliui tapo žinoma, kad VĮ „Turto bankas“ valstybės vardu priėmė palikimą, atsiradusį po S. S. mirties (vykd. b. 0010/09/06176, l. 37). 2017 m. kovo 6 d. Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo po skolininko S. S. mirties faktas, palikimą priėmė Lietuvos Respublika. 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21373 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 antstolis pakeitė vykdymo proceso šalį – skolininką į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos ir VĮ „Turto bankas“ (vykd. b. 0010/09/06176, l. 42) ir 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21367 vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04586 pakeitė skolininką S. S. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos (vykd. b. 0010/09/04586, l. 119).

Pareiškėja nurodo, kad turto arešto registre nėra duomenų apie turto areštų taikymą vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, tais atvejais, kai skolininko turtas buvo areštuotas kitoje vykdomojoje byloje, nors ir kitų išieškotojų naudai, antstolis, vykdydamas išieškojimą iš to paties skolininko keliose vykdomosiose bylose, neturi pareigos surašyti kiekvienoje vykdomojoje byloje atskiro turto arešto akto, tačiau jam išlieka pareiga per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą arba informuoti palikimo atsiradimo vietos notarą apie vykdomą skolos išieškojimą kreditoriaus naudai. Sutiktina su antstolio nurodomomis aplinkybėmis, kad jo žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/04586, 2009 m. birželio 17 d. sudarius turto arešto aktą, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, pagrindo priimti kitą turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176 ir pakartotinai areštuoti jau areštuotą turtą, nebuvo. Teismo vertinimu, nesudarydamas atskiro turto arešto akto vėliau pradėtoje vykdomojoje byloje (juolab, kad abiejose bylose vykdomas išieškojimas iš to paties skolininko tam pačiam išieškotojui) antstolis laikėsi operatyvumo, koncentracijos ir ekonomiškumo principų, nes to paties antstolio taikomas turto areštas jau areštuotam turtui būtų perteklinis ir nepagrįstai didintų vykdymo išlaidas.

Pareiškėja taip pat nesutinka su antstolio 2018 m. kovo 14 d. patvarkymu Nr. S1c-21373, prašo jį panaikinti motyvuodama, jog antstolis praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti, kadangi skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), o antstolio pranešimą apie paveldėtą turtą ir kreditorinio reikalavimo pateikimą pareiškėja gavo tik 2012 m. lapkričio 20 d. Teigia, jog kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio 1 dalį antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Taigi pakeisti skolininką vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, kai nustatoma, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo skolininko materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises bei pareigas.

Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, jog po skolininko S. S. mirties, turtas perėjo valstybės nuosavybėn.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, a priori (iš anksto) nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą Civilinio kodekso 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad yra objektyvi būtinybė keisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-63/2011, pradėtą formuoti praktiką, pagal kurią, kai įpėdinis informuojamas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 str. 3 d.) neaktualu, kad ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, 20, 21 punktai). Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pažymėta, jog išimties valstybei taikymas neatitiktų CK 5.63 straipsnio sistemos, nes terminą reikalavimams pateikti praleidęs kreditorius būtų laikomas tokio termino nepraleidusiu, jeigu išaiškėtų, kad palikimas pereina valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, teismų praktika aptariamos kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad mirusio asmens kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų ir tais atvejais, kai mirusio skolininko turtą paveldi valstybė, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualiosios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1024-450/2017; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1304-614/2017; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1378-553/2017; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1464-881/2017; kt.).

Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam įpėdiniui, paveldint mirusio asmens turtą, svarbu žinoti, kiek palikėjo kreditorių įgyvendins reikalavimus į palikimą sudarantį turtą. Atitinkamai valstybė, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad reikalavimus dėl palikėjo prievolių šio kreditoriai valstybei, kaip įpėdiniui, pareikš CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais bei tvarka. Valstybė paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja bendrais pagrindais, todėl jai negali būti taikomi didesni reikalavimai, nei būtų taikomi visiems kitiems įpėdiniams. Valstybei, kaip įpėdiniui paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali būti keliamas reikalavimas žinoti ne tik valstybės registrų duomenis, kurie prieinami bet kuriam įpėdiniui ir kurių nežinojimu atidus, apdairus bei rūpestingas įpėdinis negali remtis, bet ir visų valstybės informacinių sistemų, kurios įsteigtos ir naudojamos kitiems konkretiems tikslams, duomenis. Taigi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas terminas, per kurį mirusio skolininko kreditoriai turi pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams, tarp jų – ir valstybei, itin svarbus teisiniam apibrėžtumui, civilinių santykių stabilumui užtikrinti. Dėl to įstatymo nustatyta, kad šis terminas gali būti pratęstas tik dėl svarbių priežasčių ir tik tuo atveju, jeigu nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1052-910/2018).

Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.

Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju skolininkas S. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditoriaus reikalavimas galėjo būti pareikštas iki 2012 m. rugsėjo 18 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką, nurodė, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Nagrinėjant pareiškėjos skundą šiuo atveju yra nustatyta, kad vykdomieji dokumentai antstoliui A. Selezniovui pateikti vykdyti 2009 metais. Antstolis mirusiojo skolininko S. S. turtą, t. y. transporto priemonę Audi 100 (vykd. b. 0010/09/04586, l. 40-42), nekilnojamąjį turtą - 931/10000 dalį negyvenamosios patalpos (vykd. b. l. 45-46), areštavo 2009 m. birželio 17 d. turto arešto aktais. Taip pat 2012 m. lapkričio 20 d. prašymu priimti paveldėtą turtą informavo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tokiu būdu tinkamai informavo pareiškėją apie teisę ir pareigą paveldėti S. S. areštuotą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad mirusiojo skoliniai įsipareigojimai buvo tinkamai paviešinti, o būsimosios mirusiojo teisių perėmėjos VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos turėjo informaciją apie mirusiojo S. S. įsiskolinimą. Mirus skolininkui jo teises ir pareigas perėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos, 2017 m. kovo 6 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Taigi pareiškėja iki palikimo priėmimo momento buvo tinkamai informuota apie Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimą, antstolio A. Selezniovo vykdomoje byloje Nr. 0010/09/06176. Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, minėtame registre nuo 2009 m. birželio 17 d. yra išviešintas palikėjo turto areštas, todėl sutiktina su antstolio argumentu, kad CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas buvo pasiektas.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad antstolis Aleksandras Selezniovas pagrįstai priėmė 2018 m. kovo 4 d. patvarkymą, antstolio veiksmai laikytini teisėtais. Teismas visiškai sutinka su antstolio 2018 m. balandžio 24 d. patvarkyme išdėstytais motyvais. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/09/06176.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/09/04586 ir Nr. 0010/09/06176 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.