Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-252-908/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-27
Bylos Nr.: 1A-252-908/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00045-2018-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: M. D.
Advokatai: Stasys Karvelis

Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1A-252-908/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00045-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10; 1.2.29.1.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei, Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,nuteistajam M. D., jo gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu, padaręs: nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nusikaltimą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir M. D. paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant M. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. D. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. gegužės 10 d., būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir atsakingu už UAB „A.“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, turėdamas tikslą nuslėpti jo Juridinių asmenų registrui pateiktų žinomai netikrų ir suklastotų dokumentų pagrindu įregistruotą UAB „A.“ direktoriaus pareigų bei buhalterinės apskaitos dokumentų perleidimą su UAB „A.“ veikla nesusijusiam asmeniui – Uzbekistano Respublikos piliečiui M. M., ir suvokdamas, kad, paslėpus iki 2016 m. vasario 11 d. (kaltinime klaidingai nurodyta iki 2016 m. gegužės 10 d.) UAB „A.“ direktorės pareigas vykdžiusios A. J.-B. jam 2016 m. vasario 10 d. dokumentų priėmimo-pardavimo aktu Nr. 16-02-10 ir 2016 m. vasario 11 d. perdavimo-priėmimo aktu perduotus 2015-2016 metų laikotarpio UAB „A.“ dokumentus bei jo vadovavimo nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. laikotarpio UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, žinodamas, kad Uzbekistano Respublikos pilietis M. M. UAB „A.“ direktoriaus pareigų realiai nevykdys bei neperims UAB „A.“ turto ir dokumentų, jis 2016 m. gegužės 9 d. prašymu Nr. 11300750 Juridinių asmenų registre įregistruoti pasikeitusius UAB „A.“ duomenis 2019 m. gegužės 9 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25, pateikęs jo nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus žinomai netikrus bei suklastotus dokumentus, t. y. suklastotu D. B. parašu patvirtintą 2016 m. gegužės 9 d. UAB „A.“ vienintelės akcininkės UAB „B.“ sprendimą nuo 2016 m. gegužės 9 d. į UAB „A.“ direktoriaus pareigas paskirti M. M.; suklastotu M. M. parašu patvirtintus: 2016 m. gegužės 9 d. įgaliojimą M. D. atstovauti UAB „A.“ VĮ Registrų centre; 2016 m. gegužės 9 d. UAB „A.“ prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI); 2016 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre formų (JAR-1) ir (KD) blankus, taip viešame registre įtvirtinęs fiktyvų UAB „A.“ direktoriaus pareigų perleidimą kitam asmeniui, M. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje paslėpė buvusios UAB „A.“ direktorės A. J.-B. jam 2016 m. vasario 10 d. dokumentų priėmimo-pardavimo aktu Nr. 16-02-10 ir 2016 m. vasario 11 d. perdavimo-priėmimo aktu perduotus 2015-2016 metų laikotarpio UAB „A.“ dokumentus bei jo vadovavimo nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. gegužės 10 d. laikotarpio UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostatą: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“; ir 2 dalies nuostatą: „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis“, dėl ko, nesant UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. gegužės 10 d.

2. Be to, M. D. nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus, o būtent jis, būdamas UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas tikslą melagingai perkelti atsakomybę už UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą kitam asmeniui, žinodamas, kad Uzbekistano Respublikos pilietis M. M. UAB „A.“ direktoriaus pareigų realiai nevykdys, 2019 m. gegužės 9 d. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, esančiam Vilniuje, Lvovo g. 25, pateikęs jo nurodymu ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens parengtus žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus, t. y. imituojant D. B. parašą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens patvirtintą 2016 m. gegužės 9 d. UAB „A.“ vienintelio akcininko UAB „B.“ sprendimą nuo 2016 m. gegužės 9 d. į UAB „A.“ direktoriaus pareigas paskirti M. M.; imituojant M. M. parašą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens patvirtintą 2016 m. gegužės 9 d. įgaliojimą M. D. atstovauti UAB „A.“ VĮ Registrų centre; imituojant M. M. parašus ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens patvirtintus 2016 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre formų (JAR-1) ir (KD) blankus bei 2016 m. gegužės 9 d. prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI), taip šiuos žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus panaudojo, viešajame registre įtvirtinęs fiktyvų UAB „A.“ direktoriaus pareigų perleidimą kitam asmeniui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu M. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

3.1. Skunde nesutinkama su nuosprendžio argumentu, kad specialisto J. V. išvada, jog nebuvo perduoti visi būtini UAB „A.“ dokumentai, konkrečiai – apskaitos registrai, pasitvirtino.

3.1.1. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad UAB „C.“ A. J.-B. perdavė du segtuvus su nesunumeruotais UAB „A.“ dokumentais, kuriuos, kartu su apvaliu bendrovės antspaudu, ji perdavė M. D.. Tuo tarpu apskaitos registrai nei UAB „C.“ A. J.-B., nei jos M. D. nebuvo perduoti. Taip pat neaišku, kaip neturint pradinių duomenų, galėjo būti tinkamai vedami apskaitos registrai, juolab, kad M. D. UAB „A.“ vadovavo tris mėnesius.

3.1.2. Teismas nevertino UAB „C.“ direktorės J. K. parodymų, kad iš visų tvarkomų bendrovių UAB „A.“ reikėjo nuolat priminti pateikti apskaitos dokumentus. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad buhalteriai negalėjo tinkamai tvarkyti apskaitos registrų, todėl reali bendrovės padėtis nebuvo dokumentuojama. Taip pat teismas nevertino J. K. parodymų, kad ji A. J.-B. nepažįsta ir su ja nebendravo, o visi su UAB „A.“ susiję klausimai buvo derinami su K. B.. Dar daugiau, teismas ignoravo neatitikimą, kad byloje esančiuose bendrovės dokumentų perdavimo aktuose nurodyti du segtuvai, tuo tarpu apklausiama A. J.-B. parodė apie penkis-šešis segtuvus. Neaišku, kodėl nuosprendyje A. J.-B. parodymai pripažinti patikimais, bet neįvertinta tai, kad M. D. buvo perduotas trečdalis bendrovės buhalterinės dokumentacijos (du iš šešių segtuvų) ir iš šio kiekio padaryta išvada, kad, iki M. D. perėmus UAB „A.“, jos buhalterija buvo tvarkoma tinkamai.

3.2. Skunde nesutinkama su nuosprendyje padaryta išvada, kad M. D. suvokė, jog M. M. nepirks UAB „A.“, nes jis yra (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad M. D. pripažintas kaltu iš dalies dėl to, kad jis bendrovę pardavė M. M., tačiau šios aplinkybės nėra nei kaltinamajame akte, nei kitoje bylos medžiagoje, išskyrus prokurorės baigiamojoje kalboje. Taip prokurorė pateikė naują kaltinimą, o teismas nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje neišnagrinėtu įrodymu.

3.3. Skunde taip pat nesutinkama su nuosprendyje padaryta išvada, jog M. D. parodymai, kad jis M. M. nepažįsta, nors pas E. J. UAB „D.“ biure matė kelis Uzbekistano Respublikos piliečius, yra prieštaringi. Nurodyta, kad šis argumentas nurašytas iš prokurorės baigiamosios kalbos ir reiškia M. M. sutapatinimą su visa Uzbekistano Respublikos populiacija, taip pat neaišku, kuo pasireiškia prieštaringumas. Be to, teismas nepagrįstai neįvertino D. B. parodymų, kurie yra užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole, kad teisme dėl UAB „B.“ veiklos jis matė mažą pliką azijietį, galimai M. M., t. y. teismas nepagrįstai matymą sutapatino su pažintimi.

3.4. Skunde pastebėta, kad neįvertinęs, jog 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą iš UAB „A.“ direktoriaus pareigų atšaukti M. D. ir paskirti M. M., priėmė ne M. M., o UAB „A.“ vienintelės akcininkės UAB „B.“ direktorius D. B., teismas negalėjo tinkamai įvertinti D. B., A. K., J. V. ir A. M. parodymų, kad devynių klasių išsilavinimą turinčio ekskavatorininko D. B. paskyrimą UAB „B.“ direktoriumi inicijavo A. K., siekdamas išlaikyti bendrovės kontrolę. Skunde minimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-238-865/2019 pateikti D. B. ir J. V. parodymai, kuriais remiantis padaryta išvada, kad skundžiamame nuosprendyje ignoruota kitose bylose pasitvirtinusi aplinkybė, jog A. K. tik formaliai perleido UAB „B.“ akcijas ir vadovavimą kitam asmeniui (-ims), palikdamas bendrovę neveikiančią ir nemokią, tačiau per tarpininkus išlaikė tiek UAB „B.“, tiek UAB „A.“ kontrolę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendyje yra duomenų, kad BUAB „B.“ kreditoriniai reikalavimai susiformavo 2013-2014 metais (didžioji dalis – 2014 metais). Tokio A. K. neveikimo teismas nevertino, nepaisant to, kad civilinėje byloje 2019 m. rugsėjo 6 d. priimtame sprendime pripažinta, jog UAB „B.“ akcijų ir vadovavimo perleidimas kitiems asmenims 2014 metais buvo formalus – A. K. ir toliau liko faktiniu bendrovės vadovu. Pažymėta, jog A. K. siekė per UAB „B.“ ir UAB „A.“ sudaryti pinigų judėjimo iliuziją, imituodamas sandorius, tam pasitelkė E. J., J. V. ir D. B.. A. K. naudojo D. B. kaip priedangą prieš M. D. ir kitus asmenis, jo vardu inicijuodamas suklastotų dokumentų gamybą ir pasirašymą, tame tarpe ir 2016 m. gegužės 9 d. UAB „A.“ vienintelio akcininko UAB „B.“ sprendimo, kurio panaudojimu kaltinamas M. D.. A. K. santykiai su M. D. buvo konfliktiški, todėl A. K. buvo neparanki situacija, kai jo per UAB „B.“ kontroliuojamai UAB „A.“ vadovauja M. D..

3.5. Skunde nesutinkama su nuosprendžio argumentu, kad nepateikti perdavimo aktai, pagrindžiantys, jog UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti M. M., P. V., E. J., E. K. ar kitiems asmenims.

3.5.1. Teismas M. D. parodymus, kad UAB „A.“ dokumentai gali būti pas advokatus E. K. ir P. V., taip pat auditorių E. J., pripažino išgalvotais, pateiktais siekiant atsakomybę perkelti tretiesiems asmenims ir atsisakė šiems asmenims pateikti užklausas bei į teisiamąjį posėdį iškviesti P. V., o E. J. apklausą nutraukė dėl neva netinkamų klausimų, kas užfiksuota teisiamojo posėdžio protokole.

3.5.2. Teismas nevertino, kad P. V. 2019 m. birželio 4 d. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė dokumentus pagal neva 2016 m. vasario 22 d. sudarytą apyrašą, kuriame nėra M. D. parašų. Iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp UAB „A.“ ir advokato P. V. matyti, kad jis buvo pasamdytas vesti bylas prieš A. J.-B., UAB „Bardra“ ir UAB „Hansa plytelių turtus“, tačiau pateiktų dokumentų apyraše su šiais asmenimis susijusių dokumentų nėra, o yra, neaišku, kokias sąsajas su bendrovės veikla ar jam suteiktais įgaliojimais turintys UAB „Kiltuva“, UAB „Nordtec“ ir kiti dokumentai, su kuriais P. V. nebūtų galėjęs vykdyti savo, kaip UAB „A.“ advokato pareigų.

3.5.3. P. V. 2020 m. vasario 3 d. aiškinamasis raštas dėl M. D. ir UAB „A.“ teiktos teisinės pagalbos rodo, kad jis 2016 m. gegužės 27 d. iš UAB „A.“ gautus dokumentus perdavė saugoti UAB „D.“, kurios darbuotoja M. L. pasirašė apyrašą. Iš M. L. parodymų, užfiksuotų teisiamojo posėdžio protokole, matyti kad UAB „D.“ turi atskirą patalpą-dokumentų saugyklą, į kurią priimami bankrutuojančių arba audituojamų bendrovių dokumentai pagal apyrašus, kuriuos sudaro ir pasirašo arba ji asmeniškai, arba bendrovės vadovas E. J.. Nors M. L. teigė, kad nuo 2016 m. vasario mėnesio iki 2018 m. vasario mėnesio ji buvo motinystės atostogose, manytina, kad, teismui tikint, jog 2016 metais E. J. turėjo sveikatos problemų, yra tikėtina, kad M. L. galėjo būti iškviesta iš atostogų dėl UAB „A.“ dokumentų grąžinimo.

3.5.4. Teismas nepagrįstai atsisakė prijungti 2015 m. rugsėjo 1 d. P. V. apklausos Vilniaus miesto 3-iajame policijos komisariate protokolą ir jo 2019 m. balandžio 1 d. prašymą Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-2615-345/2018, iš kurių įžvelgtinas neadekvatus P. V. požiūris į M. D., kas turėjo įtakos ir galimam P. V. vengimui policijai perduoti visus prašomus UAB „A.“ dokumentus ar pateikti tikroviškus paaiškinimus apie jų buvimo vietą. Be to, E. B. ir I. S. parodė, kad P. V. yra priklausomas nuo narkotikų, dėl to apie save sudaro blogą įspūdį.

3.6. Skunde nesutinkama su nuosprendyje padaryta išvada, kad M. D. buvo tikras UAB „A.“ direktorius, galėjo pilnai kontroliuoti bendrovės veiklą ir nebuvo kontroliuojamas neformalių UAB „A.“ vadovų, tai argumentuojant tuo, kad jis pasirašė kelis bendrovės veiklos dokumentus, tame tarpe įdarbino I. S.. Pažymėta, kad teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1318-790, kuria konstatuota, jog M. D. buvo fiktyvus UAB „B.“ direktorius, o bendrovės veiklą kontroliavo E. J. ir A. K.. UAB „B.“ buvo UAB „A.“ vienintele akcininke, nors nuosprendyje išvedžiojama, kad jos akcijos buvo parduotos M. M.. Neaišku, kaip minėta teismo nutartimi pripažintas fiktyviu direktorius gali būti tikru UAB „A.“ direktoriumi.

3.7. Skunde taip pat nesutinkama su nuosprendžio argumentu, kad E. J. inkriminuojamų veikų laikotarpiu buvo išvykęs į užsienį, todėl negalėjo planuoti galimai neteisėtą UAB „A.“ veiką. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir neanalizavo E. J. parodymų, iš kurių matyti, kad nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2016 m. gegužės mėnesio jis gydėsi užsienyje, todėl nieko apie UAB „A.“ nežinojo. Nurodyta, kad 2016 m. vasario 10 d. UAB „B.“ notarine tvarka įsigijo 100 procentų UAB „A.“ akcijų, t. y. šešios dienos iki E. J. tariamo išvykimo į užsienį. Tuo tarpu E. J. 2016 m. balandžio 28 d. ranka rašyti ir pasirašyti UAB „B.“ valdytos UAB „Bioturgus“ dokumentų perdavimo E. S. dokumentai patvirtina, kad 2016 m. balandžio mėnesį E. J. buvo Lietuvos Respublikoje, galėjo grąžinti, perduoti bendrovių dokumentus ir už tai pasirašyti.

3.8. Be to, skunde nesutinkama su nuosprendyje padaryta išvada, kad A. J.-B. ir K. B. teiginiai, jog UAB „A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma be priekaištų ir M. D. perduota pilna apimtimi, kartu su perdavimo akte neįrašyta 17 000 Eur kasos pinigų suma, o advokato P. V. jie nepažįsta, su juo nepalaikė santykių, yra patikimi. Pažymėta, jog kratos protokolas patvirtina, kad pas A. J.-B. namuose buvo rastos ir paimtos P. V. pasirašytos 2016 m. vasario 13 d. pretenzijos dėl kasos pinigų neperdavimo UAB „A.“. Tai paneigia A. J.-B. ir K. B. iškeltą versiją, kad jie su P. V. nėra pažįstami ir nepalaiko jokių reikalų. Be to, įsiteisėjusiomis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-756-252/2018 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-375-910/2019 paneigta A. J.-B. ir K. B. versija dėl UAB „A.“ geros finansinės būklės 2016 metais. Taip pat teismas nepagrįstai UAB „A.“ kasos grynųjų pinigų perdavimą pas notarą be pakvitavimo ar perdavimo akto pripažino pagrįstu, nors pinigų mokėjimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais draudžia teismų praktika, juolab, kad bendrovė buvo parduota už simbolinį vieną eurą, todėl neaišku, kokia prasmė buvo perduoti didžiulės vertės bendrovės kasą grynaisiais pinigais, o ne išmokėti juos A. J.-B., kaip dividendus.

3.9. Skunde taip pat nesutinkama su teismo atsisakymu vertinti įsiteisėjusius Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1318-790/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-756-252/2018, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-375-910/2019 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-238-865/2019, kuriuose pasisakyta dėl UAB „A.“ ir jos vienintelės akcininkės UAB „B.“ vardu veikusių asmenų, šių bendrovių veiklos ir finansinės būklės. Tai sudaro prielaidas priešingų sprendimų dėl tų pačių situacijų ir (ar) asmenų priėmimui.

3.10. Skunde vertinama, kad nuosprendžiu M. D. paskirta bausmė yra per griežta. Nurodyta, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jam inkriminuojama veika padaryta prieš ketverius metus, po jos padarymo M. D. nuo 2017 m. vasario 9 d. buvo probuojamas, teismo vertinimu, sėkmingai. Skiriant iš esmės pakartotinę probaciją tam pačiam laikotarpiui būtų paneigta tiek M. D. parodyta iniciatyva keistis, tiek probuotojų šiuo tikslu įdėtos pastangos. Be to, paskirta bausmė yra ženkliai didesnė už paskirtąsias Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. ir 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiais, subendrintais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi, nors analogiški nusikaltimai padaryti tuo pačiu laikotarpiu. Draudimas išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra neproporcingas padarytos veikos pobūdžiui ir mastui. M. D. inkriminuojamos veikos padarytos Vilniuje, todėl draudimas išvykti už miesto ribų jį apribotų atitinkama kriminogenine aplinka, kas ribotų jo galimybę integruotis į visuomenę, užmegzti pažintis ne su nusikaltėlių aplinkos žmonėmis ir teisę į poilsį bei sveikatinimą gamtoje, todėl yra keistinas.

4. Apeliacinės instancijos teisme atliktas dalinis įrodymų tyrimas.

4.1. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. D. parodė, kad įvykio metu M. D. su kitu vyru UAB ,,E.“ teiravosi dėl PVM grąžinimo užsienio pirkėjams paslaugos. M. D. prisistatė UAB „A.“ direktoriumi, sakė, kad prekiaus kanceliarinėmis prekėmis su rusais ir baltarusiais, tuo tarpu kitas vyras uždavė bendro pobūdžio klausimus. Kalbant apie UAB ,,A.“, aktyvus buvo M. D.. Sudarius sutartį M. D. gavo Tax Free formas. Po kurio laiko ji telefonu bendravo su M. D. dėl neteisingai apskaičiuotų išmokų. Praėjus dar kuriam laikui išmokų punkto darbuotojai jai pranešė, kad UAB „A.“ klientas pateikė tvarkingai užpildytas Tax Free formas, tačiau atrodė kaip benamis, kuris negalėtų įsigyti prekių už tokią didelę sumą. Dėl to buvo sustabdytos išmokos UAB ,,A.“ klientams. Kiek pamena, Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklapyje pamatė, kad nauju UAB ,,A.“ direktoriumi yra Kazachstano gyventojas. Jų vadovas sakė, kad su juo bendravo telefonu. Naujasis UAB „A.“ direktorius prašė atsiųsti sąskaitą elektroniniu paštu arba klausė, kiek turi sumokėti, žadėjo tai padaryti, bet dingo. Kiek pamena, jų vadovas skambino į užsienį, telefono numeris buvo nelietuviškas, jų vadovas kalbėjo rusiškai. Kazachstano gyventojas tiesiog prisistatė nauju UAB ,,A.“ direktoriumi. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b. l. 1-3), tik patikslino, kad ji nauju UAB ,,A.“ direktoriumi nekalbėjo, nes nemoka rusų kalbos.

4.2. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad jis su M. D. turėjo bendrų reikalų. Jų santykiai nutrūko 2016 metais. M. D. prašydavo įvertinti įmonių finansinę būklę. Viena paskutiniųjų buvo UAB ,,B.“. Jis UAB ,,A.“ nežino. Pažįsta P. V., su juo, kaip advokatu, neturėjo reikalų, kartais susitinka seminaruose bankroto administratoriams. Neatsimena, kad su P. V. ar jo kontoros darbuotojais būtų kalbėjęs apie M. D., ar prašęs pagalbos. M. M. UAB ,,D.“ nedirbo. A. M. yra bankroto administratorius, kolega, pažįstamas, su juo dėl M. D. nekalbėjo. Neatsimena, kad jis su A. K. buvo atvykęs į A. M. biurą ir prašė pagalbos sprendžiant M. D. A. K. ir įmonėms keliamas problemas. J. V. yra bankroto administratorius, kolega. D. B. nepažįsta, nesiėmė veiksmų, kad jis būtų paskirtas UAB ,,B.“ vadovu, neatsimena, ar apie tai bendravo su J. V.. UAB „B.“ dokumentai buvo saugomi UAB „D.“ patalpose. Dokumentus pagal perdavimo aktą jam pateikė direktorius M. D.. Dalį dokumentų M. D. pasiėmė kažkokioms civilinėms byloms, kitą dalį jis pagal aktą atidavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Šiuo metu dokumentų neturi. Jis UAB „A.“ dokumentų neturėjo. UAB „A.“ pavadinimą pamatė per „Credit Info“ ir tiek. Jis 2016 m. vasario 16 d. išvyko į Izraelį, o birželio mėnesį jau buvau grįžęs. 2016 m. gegužės mėnesį buvo Lietuvoje. M. L. buvo UAB ,,D.“ darbuotoja. Jis M. D. buvo leidęs naudotis M. L. kompiuteriu, kad galėtų pateikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai ir prašė M. L., kad jam padėtų, jis tame nedalyvavo. M. D. turėjo prisijungimus prie Sodros, Valstybinės mokesčių inspekcijos paskyrų. Gal M. L. ir paaiškino M. D., kaip pildyti deklaracijas, kadangi yra patyrusi. Tai vyko iki 2016 m. vasario 16 d.. Vėliau jie M. D. neįsileido į UAB ,,D.“ patalpas ir nutraukė santykius. Prieš jam išvykstant į Izraelį, M. D. jam pradėjo reikšti pretenzijas, prašyti pinigų, todėl nusprendė su juo nutraukti santykius. M. D. anksčiau jam padėdavo ieškoti klientų bankroto bylose. Iki 2015 metų buvo tvarka, kad įmonės direktoriai galėdavo pasirinkti bankroto administratorių. M. D. jam rekomendavo keletą stambesnių įmonių ir už tai prašė komisinių, bet jie buvo nekonkretūs: vieną kartą prašė 100 Lt, po to prašė dar duoti, pradėjo jį persekioti dėl pinigų. 2016 metais minėta tvarka pasikeitė, todėl jam M. D. paslaugų nebereikėjo.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti, jo gynėjas advokatas S. Karvelis – nuteistąjį M. D. išteisinti, o prokurorė T. Harnikienė – apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vis dėlto, iš argumentų matyti, kad jis neigia savo kaltę paslėpęs buhalterinės apskaitos dokumentus ir panaudojęs žinomai netikrus dokumentus, dėl to nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, taip pat skundžia jam paskirtą bausmę, kurią vertina, kaip per griežtą. Pažymėtina tai, kad BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priimti nutartį panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui gali: jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (a papunktis); jeigu byla išnagrinėta pažeidžiant šio kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (b papunktis); kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės (c papunktis); kai ištyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma išvada, kad veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos (d papunktis). Atsižvelgdama į apeliacinio skundo turinį teisėjų kolegija apelianto prašymus vertina ir bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo esmę.

9. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, savo išvadas dėl nuteistojo M. D. kaltės padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus grindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam M. D. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, adekvačias padarytiems nusikaltimams ir jo asmenybei bei teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, tačiau jas netinkamai subendrino.

Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimo.

10. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių alternatyvių veikų padarymą, 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai: turi būti negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

11. M. D. yra nuteistas už tai, kad paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

12. Nuteistasis M. D. neigia savo kaltę paslėpęs buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl to nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

13. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.

14. Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-369-303/2017, 7.3 papunktis).

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti pas liudytoją E. J., advokatus P. V. ir E. K..

16. Ikiteisminio tyrimo (4 t., b. l. 22, 24) ir bylos nagrinėjimo teisme metu, įskaitant apeliacinį procesą (9 t., b. l. 152-154, 11 t., b. l. 76-79), apklausiamas liudytoju E. J. neigė bet kokį ryšį su UAB „A.“, nurodė, kad neturėjo UAB „A.“ dokumentų. Duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentą, kad buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti pas E. J., byloje nėra.

17. Advokatas P. V. nagrinėjamoje byloje gynė nuteistąjį M. D. ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 205), taip pat buvo UAB „A.“ įgaliotuoju atstovu (4 t., b. l. 35-36), todėl kaip liudytojas negalėjo būti apklaustas dėl aplinkybių, apie kurias jis sužinojo atlikdamas gynėjo pareigas (BPK 80 straipsnio 3 punktas).

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad advokatas P. V. 2016 m. gegužės 27 d. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė saugoti UAB „D.“, tai, anot apelianto, patvirtina advokato P. V. Lietuvos advokatūros advokatų tarybai adresuotas aiškinamasis raštas ir UAB „D.“ įgaliotosios atstovės M. L. raštas dėl UAB „A.“ dokumentų priėmimo, kurių nepatvirtintas kopijas apeliantas prideda prie apeliacinio skundo (10 t., b. l. 71, 72). Iš to, kas paminėta, galima suprasti, kad advokato P. V. paaiškinimas siejamas su Lietuvos advokatūros advokatų tarybos jam iškelta drausmės byla (10 t., b. l. 135-136) dėl nuteistojo M. D. perduotų dokumentų pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole (4 t., b. l. 33) užfiksuota, kad tai padaryta 2019 m. birželio 10 d.. Akivaizdu, kad advokatas P. V. negalėtų 2019 m. birželio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti UAB „A.“ dokumentų, jeigu 2016 m. gegužės 27 d. juos būtų perdavęs saugoti UAB „D.“. Be to, advokatas P. V. neturėtų pagrindo pasiaiškinti Lietuvos advokatūros advokatų tarybai dėl dokumentų, kurie buvo ne pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o perduoti saugoti UAB „D.“, t. y. dėl kurių jam nėra iškelta drausmės byla. Pastebėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo (7 t., b. l. 238-240) ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (9 t., b. l. 108-109), taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis M. D. UAB „A.“ dokumentų perdavimą advokatui P. V. siejo su ginču su ankstesne bendrovės direktore A. J.-B. dėl pinigų neperdavimo. Apie tai taip pat leidžia spręsti advokatui P. V. perduotų UAB „A.“ dokumentų apyrašo (4 t., b. l. 39-40) ir sutarties dėl teisinės pagalbos (4 t., b. l. 35) sugretinimas. Akivaizdu, kad advokatui P. V. ginčui dėl pinigų neperdavimo spręsti būtų nereikalingi UAB „A.“ apvalusis antspaudas, kasos aparatas „Elcom Euro 50T-Mini“ ir UAB „E.“ čekių knygutės, kurie nurodyti apelianto minimame rašte dėl bendrovės dokumentų priėmimo, kurio nepatvirtintą kopiją jis pateikė kartu su skundu. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo teismui buvo pateiktas 2016 m. kovo 23 d. (civilinės bylos Nr. eL2-16663-1012/2016), tuo tarpu PVM grąžinimo čekius UAB „A.“ gavo vėliau, po susitarimo dėl PVM grąžinimo paslaugų teikimo su UAB „E.“ sudarymo 2016 m. kovo 25 d. (2 t., b. l. 206-215); iš atsakymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui matyti, kad 2016 m. gegužės 1 d. nuteistasis M. D. dar naudojosi UAB „A.“ antspaudu (2 t., b. l. 107); Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas patvirtina, jog kasos aparatas bendrovės vardu buvo užregistruotas dar vėliau – 2016 m. gegužės 6 d. (2 t., b. l. 60). Negana to, minėta, kad UAB „D.“ direktorius liudytojas E. J. teigė, jog neturėjo UAB „A.“ dokumentų, tuo tarpu darbuotoja liudytoja M. L., apklausiama ikiteisminio tyrimo (4 t., b. l. 27-30) ir bylos nagrinėjimo teisme metu (9 t., b. l. 151-152), nuosekliai tvirtino, kad ji apie UAB „A.“ nežino, taip pat nežino ir to, kodėl nuteistasis M. D. teigia, kad UAB „A.“ dokumentai gali būti UAB „D.“.

19. Atskirai pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde ginčijamas advokato P. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktų UAB „A.“ dokumentų apyrašas, akcentuojama, kad nuteistasis M. D. jo nepasirašė (turint omenyje, kad apyraše nurodytus dokumentus perdavė kitas asmuo) ir jame nurodyti su UAB „A.“ veikla nesusiję dokumentai, nors ginčui dėl pinigų neperdavimo spręsti reikalingas buhalterinės apskaitos dokumentų vertinimas (turint omenyje, kad apyraše nenurodyti advokatui P. V. iš tikrųjų perduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai). Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, tarp advokato P. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktų dokumentų (ir jų apyraše) yra UAB „A.“ kelių sąskaitų apyvartų ir kasos registrai (4 t., b. l. 49-58, 61-62). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad vieną iš kasos registrų advokatas P. V. pateikė teismui ginčui dėl pinigų neperdavimo spręsti. Pastebėtina tai, kad analogiški buhalterinės apskaitos registrai (įskaitant papildomus du sąskaitų apyvartų registrus) buvo rasti kratos, atliktos pas ankstesnę UAB „A.“ direktorę A. J.-B., metu (3 t., b. l. 124-137). Skiriasi tik tai, kad pastarieji visi patvirtinti M. D. rankraštiniu įrašu „[Susipažinau,] M. D.“, parašu ir UAB „B.“ (naujosios UAB „A.“ akcininkės) antspaudu. Iš to galima suprasti, kad taip M. D. patvirtino susipažinimą su juose užfiksuotais duomenimis apie bendrovės pinigus, dėl kurių neperdavimo vėliau kilo ginčas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, advokato P. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikti (taip pat kratos, atliktos pas ankstesnę UAB „A.“ direktorę A. J.-B., metu rasti) keli buhalterinės apskaitos registrai yra susiję su bendrovės pinigais ir pakankami ginčui dėl jų neperdavimo spręsti, todėl dokumentų apyrašas atitinka tiek nuteistojo M. D. poziciją, tiek sutarties dėl teisinės pagalbos objektą ir sudaro pagrindą spręsti, kad advokatui P. V. buvo pateikti būtent apyraše, o ne UAB „D.“ rašto dėl UAB „A.“ dokumentų priėmimo nepatvirtintoje kopijoje, kaip bandoma pateikti apeliaciniame skunde, nurodyti bendrovės dokumentai, tarp kurių nėra visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Dėl aptartų priežasčių, apelianto argumentai, kuriuos jis sieja su advokato P. V. Lietuvos advokatūros advokatų tarybai adresuoto aiškinamojo rašto ir UAB „D.“ rašto dėl UAB „A.“ dokumentų priėmimo kopijomis, vertintini kritiškai, nes juos paneigia byloje surinkti įrodymai, tuo labiau, kad nuteistasis M. D. nenurodė aiškaus jų gavimo šaltinio.

21. Paminėtina ir tai, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais specialisto išvada, įrašyta į apžiūros protokolus (4 t., b. l. 14-17, 161-164), ginčijama dėl to, kad buhalterinės apskaitos registrai nebuvo perduoti nei UAB „C.“ (pagal sutartį apskaitos paslaugas teikusi bendrovė) ankstesnei UAB „A.“ direktorei A. J.-B., nei pastarosios nuteistajam M. D., neatitinka nustatytų aplinkybių ir buhalterinės apskaitos registruose nurodytų duomenų, iš kurių matyti, kad juos 2016 m. vasario 9-11 d. atspausdino buhalterinės apskaitos programos vartotoja, vardu K. (t. y. UAB „A.“ apskaitą tvarkiusi J. G. (3 t., b. l. 51, 59; 9 t., b. l. 150-151)).

22. Duomenų, pagrindžiančių apeliacinio skundo teiginį, kad UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai būtų perduoti advokatei E. K., byloje nėra.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pagrįsti, kad nuteistasis M. D. tretiesiems asmenims perdavė UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atmestini, kaip nepagrįsti.

24. Apeliaciniame skunde teigiama ir tai, kad nuteistasis M. D. buvo tik formalus UAB „A.“ direktorius (statytinis), tai argumentuojama kitose bylose priimtuose sprendimuose konstatuota aplinkybe, jog nuteistasis M. D. buvo formalus UAB „B.“ (vienintelės UAB „A.“ akcininkės) direktorius (statytinis), taip siekiama sustiprinti įspūdį, kad bendrovės dokumentais disponavo tretieji asmenys. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde nurodytose bylose priimtuose sprendimuose nenustatyta, jog nuteistasis M. D. buvo formalus UAB „A.“ direktorius (statytinis). Antra, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendyje (11 t., b. l. 12-31), tiek Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendyje (11 t., b. l. 32-41) iš esmės aptariamas D. L. vadovavimo UAB „B.“ laikotarpis, susiklostęs iki nuteistojo M. D. paskyrimo šios bendrovės direktoriumi (3 t., b. l. 39-40), be to, A. K. išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų (3 t., b. l. 39-40). Trečia, apeliaciniame skunde nurodytose civilinėse bylose priimti sprendimai neturi prejudicinės galios baudžiamojoje byloje ir nustatyti faktai neturi išankstinės įrodomosios vertės, o turi būti vertinami kartu su kitais baudžiamosios bylos įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-697/2020, 15 punktas). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 24 d. nutartyje (2 t., b. l. 153-158) nėra konstatuota, jog nuteistasis M. D. buvo formalus UAB „B.“ direktorius (statytinis): priešingai, nustatyta tai, kad jis, atstovavo bendrovę (veikė išoriniuose santykiuose). Nuteistojo M. D. vadovavimo UAB „B.“ pobūdis, priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (M. D., prieš įsigydamas UAB „A.“ domėjosi jos veikla; sudarė susitarimą dėl PVM grąžinimo paslaugų teikimo; teikė dokumentus valstybėms institucijoms; įdarbino I. S.; užregistravo kasos aparatą), pagrindžiančių, kad nuteistasis M. D. buvo faktinis, o ne formalus UAB „A.“ direktorius. Šią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja A. D., parodžiusi, kad susitikimo su M. D., vykusio UAB ,,E.“, metu pastarasis, prisistatęs UAB „A.“ direktoriumi, aktyviai dalyvavo pokalbyje, teiravosi dėl PVM grąžinimo užsienio pirkėjams paslaugos, sakė, kad prekiaus kanceliarinėmis prekėmis su rusais ir baltarusiais. Anot liudytojos, sudarius sutartį su UAB „A.“, M. D. gavo Tax Free formas, be to, po kurio laiko ji telefonu bendravo su UAB „A.“ direktoriumi M. D. dėl neteisingai apskaičiuotų išmokų.

25. Duomenų, kurie leistų spręsti, jog buvo neteisėtai naudojamasi nuteistojo M. D. vardu, klastojamas jo parašas ir pan., byloje nėra.

26. Apeliaciniame skunde ankstesnės UAB „A.“ direktorės A. J.-B. perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus bandoma pateikti, kaip netinkamai tvarkytus ir nepilnus, tačiau pažymėtina, kad buhalterinės apskaitos dokumentų kokybė ir kiekis nepaneigia jų perdavimo.

27. Priėmimo-perdavimo aktas (3 t., b. l. 122) patvirtina, kad ankstesnė UAB „A.“ direktorė A. J.-B. nuteistajam M. D. (kaip naujosios akcininkės UAB „B.“ direktoriui) perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nuteistojo M. D. vadovavimo laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą ir nuteistasis M. D. neneigia, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis M. D. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė tretiesiems asmenims, pats buvo formaliu bendrovės direktoriumi (statytiniu), nepasitvirtino. UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis M. D. paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus.

Dėl žinomai netikro dokumento panaudojimo.

28. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

29. M. D. nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrus ir suklastotus dokumentus, dėl to nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

30. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamajame akte ir nuosprendyje tie patys dokumentai (vienintelio akcininko sprendimas, įgaliojimas, prašymai juridinių asmenų registrui (2 t., b. l. 41-48)) įvardijami kaip netikri ir suklastoti. Pažymėtina, kad netikru dokumentu paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija. Vartojamos terminijos nenuoseklumas traktuotinas kaip procesinis trūkumas, nes BK 300 straipsnyje šios sąvokos atskirtos viena nuo kitos ir pateiktos kaip alternatyvios, tačiau, turint omenyje minėtų sąvokų teisinę prigimtį, šis trūkumas nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, varžančiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-788/2019, 8 punktas). Atsižvelgdama į kaltinimo esmę – dokumentai pagaminti kitų asmenų vardu (6 t., b. l. 131-135), teisėjų kolegija vartos terminą „netikras dokumentas“.

31. Nuteistasis M. D. neigia panaudojęs žinomai netikrus dokumentus, dėl to nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis M. D. nepažįsta M. M. (kurio vardu pagaminti netikri dokumentai), o tai, kad jis matė kelis uzbekus, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, be to, siekiama sudaryti įspūdį, kad A. K., būdamas faktinis UAB „B.“ direktorius, turėjo motyvą ir tikslą per UAB „A.“, kurios akcijos priklauso UAB „B.“, sudaryti pinigų judėjimo įspūdį, todėl galėjo pagaminti netikrus dokumentus, tuo labiau, kad tarp jų vyravo konfliktiniai santykiai. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Skundžiamame nuosprendyje, priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, kaip tik akcentuojama, kad nuteistasis M. D. nepažįsta M. M., kaip, kad jis parodė ikiteisminio tyrimo metu (7 t., b. l. 238-240), taip argumentuojamas nuteistojo M. D. neįsitikinimas panaudotų dokumentų tikrumu. Tuo tarpu samprotavimai apie tai, kam galėtų būti naudingas netikrų dokumentų pagaminimas, yra nesusiję su nuteistajam M. D. pareikštu kaltinimu dėl žinomai netikrų dokumentų panaudojimo, todėl teisėjų kolegija plačiau šio klausimo neanalizuoja.

32. Baigiamųjų kalbų metu gynėjas advokatas S. Karvelis, nagrinėdamas nuteistojo M. D. kaltės klausimą, teigė, kad neįrodyta, jog jis žinojo apie tai, kad panaudoti dokumentai yra netikri. Įvertindama tai, kad apeliaciniu skundu nuteistasis M. D. iš esmės siekia būti išteisintas, teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.

33. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog kaltininkas supranta, kad, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018, 19 punktas). Pažymėtina, jog kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-697/2020, 12 punktas).

34. Pastebėtina tai, kad tiek UAB „A.“ vienintelės akcininkės UAB „B.“ 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas (2 t., b. l. 48), tiek 2016 m. gegužės 9 d. įgaliojimas Nr. 1 (2 t., b. l. 46), tiek 2016 m. gegužės 9 d. prašymas išduoti elektroninį sertifikuotą registro išrašą (ESI) (2 t., b. l. 47), kuriuose esantys parašai specialisto išvada pripažinti atliktais ne D. B. ir M. M., o kito asmens (6 t., b. l. 131-135), yra patvirtinti UAB „A.“ antspaudu. Duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistasis M. D. bendrovės antspaudą būtų atidavęs tretiesiems asmenims, byloje nėra. Iš atsakymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (2 t., b. l. 107) matyti, kad 2016 m. gegužės 1 d. nuteistasis M. D. dar naudojosi UAB „A.“ antspaudu. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas (2 t., b. l. 60) patvirtina, jog kasos aparatas bendrovės vardu buvo užregistruotas dar vėliau – 2016 m. gegužės 6 d.. Manytina, kad tam taip pat turėjo būti reikalingas UAB „A.“ antspaudas. Nors M. D. nėra kaltinamas netikrų dokumentų pagaminimu, tačiau tai, kad minėti dokumentai, surašyti kitų asmenų vardu, yra patvirtinti antspaudu, kuris buvo pas jį, patvirtina, jog nuteistasis M. D. neabejotinai žinojo, kad šie ir kiti dokumentai (M. M. parašu patvirtinti UAB „A.“ 2016 m. gegužės 9 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre formų (JAR-1) ir (KD-1) blankai) yra netikri (plačiąja prasme, suklastoti) ir norėjo juos panaudoti. Teisėjų kolegijos įsitikinimą tuo sustiprina tai, kad: visi minėti dokumentai, neva pasirašyti skirtingų žmonių, sudaryti tą pačią dieną (visuose juose nurodyta 2016 m. gegužės 9 d. data), būtent kurią M. D. juos panaudojo, pateikdamas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui; nors M. M. yra Uzbekistano Respublikos pilietis (2 t., b. l. 54), tačiau 2016 m. gegužės 9 d. įgaliojimas jo vardu surašytas lietuvių kalba; nuteistasis M. D. neperdavė UAB „A.“ dokumentų ir turto M. M., kaip naujam direktoriui; UAB „A.“ pridėtinės vertės mokesčių deklaracija (2 t., b. l. 7-9, 60, 65-68), pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (2 t., b. l. 109-111) M. D. vardu buvo pildoma, teikiama po direktoriaus pakeitimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis M. D. – asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, turintis patirties įmonių veiklos srityje (apeliantas, atstovaudamas UAB „B.“ kaip direktorius, tik prieš kelis mėnesius dalyvavo sudarant UAB „A.“ akcijų pirkimo-padavimo sandorį, po kurio tapo UAB „A.“ direktoriumi), iki nusikaltimo padarymo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas (BK 300 straipsnio 1 dalį), todėl gynybos versija, kad jis panaudojo netikrus dokumentus, neįsitikinęs jų tikrumu, neįtikinama. Apibendrindama aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis M. D. yra kaltas panaudojęs žinomai netikrus dokumentus.

35. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje vartojama netinkama UAB „A.“ pardavimo sąvoka, tačiau pažymėtina tai, kad nustatomojoje dalyje teisingai kalbama apie direktoriaus pakeitimą, todėl nurodyta klaida vertintina rašymo apsirikimu ir negali būti aiškinama, kaip nuteistajam M. D. pareikšto kaltinimo pakeitimas teisme.

Dėl paskirtos bausmės.

36. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam M. D. paskirta bausme, kuri vertinama per griežta; su nustatytu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuris laikomas per ilgu; su paskirtu įpareigojimu, kuris vertinamas netinkamu.

37. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktą).

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje, 97 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę (padarytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus nusikaltimai; tiesiogine tyčia; nusikaltimai baigti; nuteistasis M. D. vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nurodytos nuteistojo M. D. ligos; tai, kad nėra nuteistojo M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių; tai, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas; nuteistasis M. D. teistas iš viso septynis kartus, iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo – penkis kartus, daugiausia už analogiškų nusikaltimų padarymą, todėl teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė) individualizuodamas bausmę visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę, nė vienai iš jų nesuteikė išskirtinės dominuojančios reikšmės ir parinko bausmes, kurios atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą – vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į praėjusį ketverių metų laikotarpį nuo nusikaltimų padarymo. Pastebėtina, kad baudžiamojo proceso trukmei esminę reikšmę turėjo ikiteisminio tyrimo atskyrimas 2019 m. gegužės 22 d. iš kito, atliekamo ir dėl sunkaus nusikaltimo (1 t., b. l. 184-185). Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojo proceso trukmė dėl to negali būti vertinama per ilga ir nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam M. D. paskirtas bausmes.

40. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad paskirtos bausmės yra daug didesnės už nuteistajam M. D. paskirtąsias Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. vasario 7 d. ir 2018 m. birželio 22 d. nuosprendžiais už analogiškų nusikaltimų padarymą, nors visos nusikalstamos veikos buvo padarytos tuo pačiu laikotarpiu. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmių dydis yra per didelis. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, teismas neprivalo atsižvelgti į kitose bylose paskirtų bausmių dydį. Pirmosios instancijos teismas, netgi nustatęs nuteistojo M. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinęs jo ankstesnius teistumus, jam skirtinų bausmių dydį parinko mažesnį už vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bausmių dydis nėra akivaizdžiai per griežtas.

Dėl bausmių subendrinimo

41. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, bausmės turi būti apimamos, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

42. Nuteistajam M. D. paskirtos bausmės buvo subendrintos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu. Nors nuteistojo M. D. nusikaltimų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, veiksmai nėra tapatūs, tačiau iš jam suformuluoto kaltinimo turinio matyti, kad jie itin glaudžiai susiję ir atlikti iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, taip įgyvendinant bendrą sumanymą, todėl, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Nuosprendis šioje dalyje yra keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

43. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog po nusikaltimų padarymo nuteistasis M. D. dvejus metus buvo sėkmingai probuojamas, todėl paskirta bausmė paneigtų jo parodytą iniciatyvą ir probuotojų pastangas. Pažymėtina tai, kad byla nagrinėjama pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija negali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimo, nes tai pablogintų jo teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija dėl nurodyto apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

44. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nuteistąjį M. D. apribotų jo kriminogenine aplinka, neužtikrintų teisės į poilsį ir sveikatinimą. Pažymėtina, kad nuteistasis gali išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, gavęs priežiūrą vykdančios institucijos leidimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria M. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą dviejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, M. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su vienerių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Eglė GruodienėVitalija NorkūnaitėNida Vigelienė