Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-2625-340/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-11-10
Bylos Nr.: e2-2625-340/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00217-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Tatjana Žukauskienė
Ieškovas: M. D.
Atsakovas: Agnei Grikškevičienei, Daliai Štaupienei, Agnei Griškevičienei
Trečiasis asmuo: ERGO Insurance SE
Advokatai: Mauras Urbonavičius, Rytis Paukštė, Darius Krukonis, Laura Augytė Kamarauskienė

Kategorijos

2.6.10.5.2.5Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
2.6.10.5.2.14Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
2.6.39.2.6.4.1Notarų civilinės atsakomybės draudimas
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme

Civilinė byla Nr. e2-2625-340/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00217-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.5; 2.6.10.5.2.14; 2.6.39.2.6.4.1; 3.2.3.1 (S)

VILNIAUS apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,sekretoriaujant Franc Rutkovskij, Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovo M. D. atstovams advokatui Dariui Krukoniui, advokatui Ryčiui Paukštei, L. D.,

atsakovėms Agnei Grikškevičienei, Daliai Štaupienei, jų atstovams advokatams Maurui Urbonavičiui, Valdui Pumpučiui,

trečiojo asmens ERGO Insurance SE atstovei advokatei Laurai Augytei Kamarauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovėms Agnei Griškevičienei ir Daliai Štaupienei dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialas Lietuvoje, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Tvanka“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas M. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių Dalios Štaupienės ir Agnės Griškevičienės 227 000 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė Dalia Štaupienė, būdama Vilniaus miesto 6 notarų biuro notarė, 2003 m. liepos 31 d. patvirtino S. D. testamentą, kuriuo S. D. nurodė, kad jos turto įpėdinis bus ieškovas, o 2010 m. gruodžio 17 d. patvirtino įgaliojimą, kuriuo S. D. suteikė teisę sūnui A. D. įkeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už bet kurio asmens prievoles, parduoti šį butą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, ar padovanoti jį vaikaitei J. D.. Nurodė, kad 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovė Agnė Griškevičienė, būdama Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė, patvirtino hipotekos lakštą, kuriuo S. D. priklausantis butas buvo įkeistas už M. M. prievoles Kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ naudai paskolos sutarties, sudarytos 2010 m. gruodžio 17 d., įvykdymui užtikrinti.

2. Ieškovas nurodė, kad įkeistas butas buvo įgytas testatorės S. D. santuokos su V. D. metu. V. D. mirus, S. D., nors faktiškai ir naudojo butu, nesutvarkė palikimo priėmimo dokumentų. Ieškovo vertinimu, atsakovės neturėjo teisės, neįsitikinusios asmenine S. D. nuosavybės teise į visą butą, patvirtinti dokumentų dėl buto disponavimo apsunkinimų. Be to, įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 17 d., įgaliojimo suteikimo metu, S. D. nesuvokė savo veiksmų, todėl negalėjo paaiškinti notarei dėl buto teisinio statuso. Atsižvelgdamas į tai, teismas įgaliojimą ir hipotekos sandorius pripažino negaliojančiais, tačiau paliko hipoteką sąžiningam kreditoriui. Ieškovas taip pat akcentavo aplinkybę, kad atsakovė Dalia Štaupienė 2003 m. liepos 31 d. patvirtino S. D. testamentą, kuriuo S. D. paskyrė ieškovą viso turto įpėdiniu, todėl ta pati atsakovė, tvirtindama 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą, kuriuo S. D. įgaliojo A. D. disponuoti butu savo nuožiūra, nebuvo pakankamai rūpestinga, nes nepasidomėjo ir neišsiaiškino, kodėl pasikeitė S. D. valia dėl buto.

3. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. iš S. D. paveldėjo ieškinyje minimą butą, kurį dėl atsakovių neteisėtų veiksmų šiuo metu gali prarasti, nes butas vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/01014 2018 m. gruodžio 18 d. turto perdavimo aktu yra perduotas išieškotojui UAB „Z.B.V.“, iš kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ įsigijusiam butu užtikrintą reikalavimo teisę. Ieškovo teigimu, jeigu atsakovė Dalia Štaupienė 2010 m. gruodžio 17 d. nebūtų patvirtinusi negalėjusios suprasti savo veiksmų S. D. išduoto įgaliojimo kitiems asmenims disponuoti ieškovo paveldėtu butu, o notarė Agnė Griškevičienė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, būtų nepatvirtinusi Hipotekos lakšto, ieškovas nebūtų patyręs žalos ir jam nekiltų grėsmė prarasti nuosavybės teisės į paveldėtą butą. Vadovaujantis Alliance valuations, UAB konsultacine pažyma Nr. VP-2019-07-3, ieškovo paveldėto buto kartu su po juo esančia sklypo dalimi rinkos vertė gali siekti iki 300 000 EUR. Kadangi atsakovės atlikto notarinius veiksmus, kurių pasekmė yra ieškovo patiriami nuostoliai, o atskirai atsakovių veiksmais padarytų nuostolių savarankiškai išskirti ir apskaičiuoti neįmanoma, ieškovo vertinimu, atsakovių atsakomybę prie ieškovą yra solidari ir grindžiama taisykle, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Dalia Štaupienė atsiliepime į ieškovo M. D. ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad S. D. atvyko į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biurą patvirtinti įgaliojimą, kuris buvo reikalingas įkeisti antrine hipoteka butą kitam kreditoriui, siekiant gauti paskolą ir refinansuoti A. V. suteiktą paskolą. Atsakovės teigimu, S. D. atvyko su sūnumi A. D., buvo nustatytos atvykusiųjų tapatybės, su S. D. buvo bendraujama rusų kalba. S. D. bendravo noriai, rišliai, nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, todėl atsakovei objektyviai negalėjo kilti abejonių dėl įgaliojimą pasirašiusio asmens sveikatos būklės, ypač atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimą pasirašyti ji atvyko su artimi šeimos nariu (sūnumi A. D.), kuris apie S. D. sveikatos problemas neužsiminė. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime nustatė, jog S. D. tik nuo 2010 m. kovo mėnesio konstatuota Alzhaimerio liga, todėl atsakovė, patvirtindama įgaliojimo sandorį, apie šią aplinkybę nežinojo ir neturėjo pareigos žinoti. Be to, pabrėžė, kad Alzhaimerio ir demencijos ligos pasižymi įvairiais sunkumo lygiais, yra progresuojančios nuo lengvos formos, kuomet asmuo yra visiškai adekvatus ir supranta savo sudaromų veiksmų pasekmes, iki sunkios. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad S. D. 2012 m. lapkričio 22 d. S. D. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o neveiksnia ji pripažinta tik 2014 m. vasario 27 d., iš ko galima daryti išvadą, kad įgaliojimo sandorio patvirtinimo metu artimieji giminaičiai nematė pagrindo imtis priemonių, kuriomis būtų apribotas S. D. veiksnumas, taigi neabejojo jos sveikatos būkle. Atsakovė taip pat pareiškė, kad notaro patvirtinto sandorio pripažinimas negaliojančiu savame nėra įrodymas, kad notaras atlikto neteisėtus veiksmus, o tik prielaida įvertinimui, ar notaras atliko viską, ko iš jo protingai buvo galima tikėtis. Net jei įgaliojimas ir nebūtų patvirtintas, butas vis tiek būtų buvęs išvaržytas dėl didelių įsipareigojimų pirminiam kreditoriui. Atsakovė pažymėjo, kad notaras negali prisiminti visų patvirtintų sandorių, o aplinkybė, jog turtas paliekamas testamentu, neužkerta kelio testatoriui disponuoti tokiu turtu ar laikinai jį suvaržyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teiginys, kad atsakovė turėjo pasidomėti ir išsiaiškinti, kodėl pasikeitė S. D. valia dėl buto, kurį S. D. 2003 m. testamentu paliko ieškovui, yra nepagrįstas. Atsakovė tuo pačiu išreiškė prašymą taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškiniams dėl žalos (nuostolių) atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, taip pat nesutiko su ieškovo pozicija, jog byla turi būti sustabdoma iki įsiteisės kitose civilinėse bylose priimti sprendimai. Atsakovės vertinimu, į bylą trečiaisiais asmenimis turi būti įtrauktinos atsakovės profesine civilinę atsakomybę apdraudusios bendrovės – Lloyds Syndicate AFB 2623, atstovaujama UADBB „IIZIU“ (šiuo metu – UAB „Tvanka“), AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

5. Atsakovė Agnė Griškevičienė atsiliepime į ieškovo M. D. ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą; tuo pačiu prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti notaro privalomosios civilinės atsakomybės draudiką ERGO INSURANCE SE Lietuvos filialą, netenkinti ieškovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad S. D. neturėjo nuosavybės teisių į butą, todėl negalėjo būti patvirtinti dokumentai dėl buto apsunkinimo, yra nepagrįsti. Ieškovo teiginių nepagrįstumą įrodo tai, jog 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovė butui patvirtino antrinę hipoteką, t. y. butas jau buvo įkeistas kreditoriui A. V., tačiau ginčų dėl pirminės hipotekos galiojimo nekilo. Be to, tvirtinant 2010 m. gruodžio 17 d. hipotekos sandorį, iš registre esančių duomenų buvo aiškiai matyti, kad 164,50 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė S. D., o registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog atsakovas, ginčydamas aplinkybę, jog S. D. neturėjo teisės disponuoti turtu, pats šią aplinkybę paneigė, pripažindamas, kad S. D. po vyro mirties faktiškai naudojosi butu, iš ko spręstina, kad S. D., vadovaujantis LTSR Civilinio kodekso 573 straipsnio nuostatomis, palikimą priėmė faktiškai pradedama paveldimą turtą valdyti. Atsakovės vertinimu, tvirtindama hipotekos sandorį atsakovė nepadarė jokių pažeidimų, o apie tai, kad įgaliojimas buvo sudarytas neveiksnaus asmens, atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti. Be to, atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai savo patirtus nuostolius vertina 227 000 EUR - net jei ir būtų nustatyta ieškovui padaryta žala, jos dydis negalėtų būti didesnis nei 60 600 EUR, nes ieškovo nurodomas butas Turto perdavimo išieškotojui akte buvo įvertintas 181 600 EUR suma, o patvirtinus 2010 m. gruodžio 17 d. hipotekos sandorį pirminiam kreditoriui buvo grąžinta 121 000 EUR (417 788,80 LT) suma. Ieškovas taip pat neįrodė priežastinio ryšio sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. nepagrindė, kaip hipotekos sandorio patvirtinimas yra susijęs su ieškovo nurodytomis pasekmėmis - ieškovo nurodomas pasekmes lėmė ne hipotekos sandorio patvirtinimas, bet paskolos, kuri buvo užtikrinta hipoteka, negrąžinimas. Be kita ko, atsakovė prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą; nurodo, kad apie galimą materialinių subjektinių teisių pažeidimą ieškovas turėjo sužinoti vėliausiai 2013 metais, kuomet prasidėjo civilinės bylos Nr. 2-2059-619/2017 nagrinėjimas, todėl ieškinio senaties terminas stipriai praleistas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės Dalios Štaupienės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko visus atsakovės Dalios Štaupienės atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose teikiamus atsikirtimus į ieškinį, ir mano, kad ieškovo reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad bendrovė su atsakove Dalia Štaupiene yra sudariusi profesinės civilinės atsakomybės savanoriško draudimo sutartį, todėl bendrovės draudimo apsauga atsakovei galiotų tik tuo atveju, jeigu atlyginti žalai nepakaktų privalomojo notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytų sumų – draudimo išmokų, numatytų UADBB „IIZI“ (šiuo metu – UAB „Tvanka“) draudimo polise, kuris yra aktualus laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. gruodžio 17 d.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiško reikalavimo, atsakovių pusėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad visa apimtimi palaiko notarių atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus, todėl prašė ieškinį atmesti; prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias trečiasis asmuo patirs nagrinėjant bylą, o taip pat netenkinti ieškovo procesinio prašymo dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovės Dalios Štaupienės neteisėti veiksmai, kaip viena iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, yra konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime. Trečiasis asmuo nurodė, kad minėtame sprendime yra tik konstatuota, kad įgaliojimas pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. pripažinus, kad S. D., sudarydama sandorį, negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, o ne dėl notarės kaltų veiksmų. Minėtame sprendime teismas sprendė, kad notaras nėra specialias medicinines žinias turintis asmuo, kuris galėtų tinkamai diagnozuoti asmens būklę iš momentinio susitikimo su klientu, taigi ieškovas savaip interpretuoja minėto teismo sprendimo išvadas. Ieškovo siekis pripažinti, kad notarė privalėjo nustatyti aplinkybę, kad S. D. įgaliojimo sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra siekis pripažinti, kad notarė turėjo atlikti tai, ko atlikti neįmanoma. Trečiasis asmuo taip pat palaiko atsakovės Agnės Griškevičienės atsikirtimus, nurodė, kad ieškovo pozicija stokoja nuoseklumo, nes ieškovas, 2016 m. sausio 6 d. paveldėjęs visą butą iš S. D. ir laikydamas savo buto savininku, ginčija aplinkybę, jog S. D. po vyro mirties nebuvo viso buto savininkė – tokiu atveju pats ieškovas neturėtų būti įgijęs nuosavybės teisės į visą butą, nes butą įgijo iš asmens, neturėjusio nuosavybės teisės į visą butą. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti atsakovių – notarių - neteisėti veiksmai, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog tarp ieškovo reikalaujamos žalos ir atsakovių veiksmų galėtų egzistuoti priežastinis ryšys – ieškovas, reikšdamas reikalavimus atsakovėms, ignoruoja aplinkybę, kad nurodomą žalą sukėlė ne pats įgaliojimo ar hipotekos sandorių patvirtinimas, o aplinkybė, kad hipotekos sutarties kreditoriui nebuvo įvykdyta prievolė, kurios užtikrinimui hipoteka buvo įkeistas butas. Vadovaujantis aptartomis aplinkybėmis, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra pareikštas netinkamam atsakovui, todėl yra atmestinas.

8. Pateiktame dublike ieškovas su atsiliepimuose išdėstytais argumentais nesutinka. Nurodė, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie pažeistas teises sužinojo tik 2018 m. gruodžio 18 d., turo perdavimo aktu perdavus ieškovui priklausantį butą išieškotojui UAB „Z.B.V.“ vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/01014, taip pat pareiškė, kad įvykdytu turto perdavimo aktu prarado nuosavybės teisę į butą, todėl ieškovo materialinės subjektinės teisės, skirtingai, nei teigia atsakovės, buvo pažeistos ir ieškovas turi teisinį suinteresuotumą jas ginti. Ieškovo vertinimu, notarių veiksmai neatitiko notaro pareigų standarto – notarui civilinė atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar klaidos, o kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Be to, S. D. buvo 88 metų amžiaus, nebuvo teisininkė, todėl negalėjo tinkamai suprasti teisės normų, taikomų sandoriui ir jo pasekmėms. Todėl pareiga įrodyti, kad notarės atliko visus privalomus veiksmus, kad S. D. suprastų savo veiksmų pasekmes, tenka notarėms. Taip pat ieškovas nurodė, kad neobjektyviais ir šališkais turėtų būti laikomi atsakovės Dalios Štaupienės teiginiai, kad S. D., 2010 m. gruodžio 17 d. atvykusi į notarės kontorą, bendravo noriai, rišliai, jai suprantama kalba, nesiskundė dėl sveikatos problemų, elgėsi taip, kad dėl jos neadekvatumo nekilo jokių abejonių. Tokią poziciją ieškovas grindžia tuo, kad notarė negalėtų atsiminti tokių detalių, vykusių prieš 10 metų. Ir nors atsakovė Dalia Štaupienė savo sąžiningumą, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad kartu su S. D. dalyvavo jos sūnus A. D., kuris notarės neinformavo apie S. D. sveikatos būklę, iš po įgaliojimo patvirtinimo atsiradusių aplinkybių matyti, kad A. D. interesai buvo priešingi S. D. valiai, todėl kitokio elgesio iš A. D. tikėtis ir nėra pagrindo.

9. Ieškovas dublike, be kita ko, nesutiko su atsiliepimuose nurodytais teiginiais, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Ieškovo vertinimu, jeigu atsakovė Dalia Štaupienė nebūtų patvirtinusi nesuprantančios savo veiksmų S. D. 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimo, A. D. nebūtų įgijęs teisės įkeisti butą už kitų asmenų prievoles tretiesiems asmenims. Kartu nebūtų egzistavusios prielaidos neteisėtam hipotekos sandoriui, kurį patvirtino atsakovė Agnė Griškevičienė. Atsakovių pozicija, kad žala ieškovui kilo ne dėl atsakovių, o dėl A. D. veiksmų, yra nepagrįsta, nes jei nebūtų buvusių atsakovių neteisėtų veiksmų, buto nuosavybės teise nei S. D., nei jos turto paveldėtojas nebūtų praradę. Atsakovės pateikia klaidingą argumentą, jog po sutuoktinio mirties S. D., faktiškai pradėjusi valdyti buto dalį, priėmė palikimą - su S. D. bute gyveno S. D. ir jos mirusio vyro sūnus A. D., todėl abu įpėdiniai, kurie kartu faktiškai pradėjo naudotis butu, turėjo teisę lygiomis dalimis paveldėti S. D. sutuoktinio dalį. Be to, tai, kad S. D. kelis kartus įgaliojo A. D. disponuoti butu, savaime nereiškia, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausė visas butas. Atsakovės privalėjo patikrinti duomenis apie S. D. šeiminę padėtį, turto teisinį statusą, ir tik tada tvirtinti nebegaliojančiais pripažintus sandorius arba atsisakyti tai daryti.

10. Ieškovo vertinimu, atsakovės Dalios Štaupienės pozicija, kad UAB „Z.B.V.“ perėmus antstolės paskirtu turto vertinimu 227 000 EUR įvertintą butą už 186 312,56 EUR, likusi buto dalis turėtų būti atiduota ieškovui, yra nepagrįsta – ieškovas neteko buto, o UAB „Z.B.V.“ jį perėmė už žemesnę nei rinkos (t. y. žemesne nei 300 000 EUR) kainą. Be to, ieškovas šiuo metu gyvena minimame bute, tačiau UAB „Z.B.V.“ už laikotarpį, kurį ieškovas neatlaisvina buto, skaičiuoja nuostolius. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovių atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovas sumokės UAB „Z.B.V.“. Konkretų nuostolių dydį įvardinti bus galima įsiteisėjus sprendimui Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2173-807/2020, arba žalos dydis gali būti apskaičiuojamas taip: 8260,12 EUR (UAB „Z.B.V.“ reikalaujamas žalos atlyginimo dydis), 8 100 EUR (UAB „Z.B.V.“ reikalaujamos negautos pajamos), 5 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. spalio 25 d. iki visiško 16 360,12 EUR sumokėjimo, bei kas mėnesį mokamos periodinės 900 EUR išmokos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, siekdamas išsaugoti paveldėto turto nuosavybę, ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos sudaro kitose bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

11. Atsakovė Dalia Štaupienė triplike su ieškovo reiškiamais argumentais nesutiko; nurodė, kad pateiktame dublike ieškovas suformulavo naujus reikalavimus, nors nepateikė nei patikslinto ieškinio, nei pareiškimo apie ieškinio reikalavimo tikslinimą. Atsakovės vertinimu, ieškovas taip ir neįvardijo, kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, nulėmę žalos ieškovui atsiradimą. Atsakovė sutiko, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime įgaliojimo sandoris, kurį atsakovė patvirtino, pripažintas negaliojančiu, tačiau atkreipė dėmesį, kad sandoris pripažintas negaliojančiu ne dėl to, kad atsakovė įvykdė neteisėtus veiksmus ar pažeidė notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o dėl to, kad S. D. sandorį sudarė negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės dėl ligos. Atsakovė palaikė savo atsiliepime nurodyta argumentą, kad notaro patvirtinto sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nėra įrodymas, kad notaras atliko neteisėtus veiksmus, o tik prielaida svarstymui, ar notaras atliko viską, ko iš jo buvo protinga tikėtis. Teisės aktuose numatyta, kokius veiksmus turi atlikti notaras asmenims, norintiems, kad būtų atlikti notariniai veiksmai. Atsakovė nurodė, kad S. D. buvo pateikti išsamūs paaiškinimai, kokias pasekmes atliekamas notarinis veiksmas sukels. Be to, atsakovė pažymėjo, kad tvirtindama įgaliojimą ji negalėjo žinoti apie tai, kad S. D. galimai yra faktiškai neveiksni ir dėl ligos nesupranta sudaromo sandorio pasekmių – S. D. įgaliojimo patvirtinimo metu nebuvo pripažinta neveiksnia (neveiksnia S. D. pripažinta tik 2014 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu), dėl jos neveiksnumo nebuvo pradėta teisminių ginčų, o apie S. D. sveikatos būklę atsakovė negalėjo sužinoti iš viešų jai prieinamų duomenų. Atsižvelgiant į tai, neprotinga reikalauti, kad atsakovė, būdama notarė ir neturėdama specialaus medicininio išsilavinimo, galėtų diagnozuoti psichikos ligą S. D. ir taip užkirsti kelią išduodamo įgaliojimo pasekmėms. Atsakovė taip pat nesutiko, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimo patvirtinimo ir ieškovui atsiradusių neigiamų pasekmių. Atsakovė palaiko savo atsiliepime išsakytą poziciją, kad pats įgaliojimo patvirtinimas savaime žalos nei S. D., nei ieškovui nepadarė. Vertina, kad ieškovo dublike nurodyti teiginiai, jog butas vykdymo procese buvo įvertintas ženkliai mažesne nei rinkos verte, neatitinka tikrovės, nes net už nustatytą kainą, kuri yra ženkliai mažesnė nei nurodo ieškovas, butas nebuvo iš karto realizuotas; be to, nors ieškovas remiasi UAB „Alliance valuations“ konsultacine pažyma, kuria įvertintas ieškovui priklausantis butas, pastaroji pažyma kelia abejonių savo turiniu.

12. Atsakovė Agnė Griškevičienė triplike nurodė, kad nesutinka su dublike išvardintais argumentais; prašė taikyti ieškinio sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti dublike naujai suformuluotą reikalavimą skirti teismo ekspertizę. Nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o nagrinėjamu atveju tai įvyko vėliausiai 2013 m., pradėjus nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-2059-619/2017. Ieškovo dublike pateiktas teiginys, kad S. D. iki savo mirties negalėjo suprasti įgaliojimo ir jo pasekmių (hipotekos sudarymo), o tuo pačiu negalėjo ir ginti savo teisių pareikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįstas, nes S. D. iniciatyva dar 2013 m. pradėta nagrinėti civilinė byla 2-2059-619/2017. Atsakovės vertinimu, ieškovas, be kita ko, nepagrįstai teigia, kad prarado nuosavybės teisę į butą dėl atsakovių kaltės – nuosavybės teises ieškovas galėjo išsaugoti sumokėdamas skolinius įsipareigojimus kreditoriui, kuriam turtas buvo įkeistas. Taip pat ieškovas gali reikšti reikalavimus skolininko, kurio prievolei užtikrinti hipoteka buvo įkeistas butas, atžvilgiu. Iš esmės palaikydama savo atsiliepime išdėstytus argumentus, atsakovė pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog netekus buto, 4,72 aro žemės sklypo dalis taip pat neteko savo vertės. Be to, ieškovo nurodoma buto kaina – 300 000 EUR – neturi ekonominio pagrįstumo, kadangi turto vertinimą vykdomojoje byloje atliko antstolė, o pats turto vertinimas nebuvo nuginčytas ar paneigtas. Ieškovo prašomas kitas žalos atlyginimas (bylinėjimosi išlaidos, kitų šalių teikiami reikalavimai ieškovui, kuriuos, anot ieškovo, turi kompensuoti atsakovės), yra nepagrįstas – pastarosios ieškovo patirtos išlaidos yra susijusios tik su išimtinai ieškovo asmeniu, nes ieškovas, netinkamai pasirinkęs pažeistų teisių gynimo būdą, asmeniškai atsakingas tiek už esamas, tiek už būsimas teismines ir kitokias išlaidas.

13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateiktame triplike pareiškė, kad visa apimtimi palaiko savo atsiliepime iš ieškinį išdėstytą poziciją, o taip pat atsakovių triplikuose naujai išsakytus argumentus, o triplike išdėsto tik papildomus teisinius argumentus, susijusius su draudimo teisiniais santykiais, kurie liko neišdėstyti draudiko atsiliepime į ieškinį. Kartu dubliku trečiasis asmuo prašė, kad teismas įpareigotų ieškovą sumokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio už dublike padidintus pradinio ieškinio reikalavimus ir naujai pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus; prašė netenkinti ieškovo procesinių prašymų dėl bylos sustabdymo ir ekspertizės skyrimo; prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, būdamas notarių draudikas, atsako tik už notaro, jo atstovo ar notaro biuro darbuotojo kaltais (neteisėtais) veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą notaro profesinės veiklos vykdymo metu ir tik tuo atveju, kai jų atžvilgiu yra nustatomos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – jei notarui nekyla deliktinė civilinė atsakomybė, vadinasi, nėra ir draudiminio įvykio, o dėl to ir pareigos draudikui mokėti draudimo išmoką. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės teisės aktais joms nustatytas pareigas, susijusias su įgaliojimo ir hipotekos lakšto notariniu patvirtinimu, įvykdė tinkamai, atidžiai ir rūpestingai, o nesant visų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų, draudikui negali kilti pareiga sumokėti draudimo išmokas.

Šalies argumentai

14. 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo prašymas dėl įrodymų prijungimo civilinėje byloje. Ieškovas prašyme nurodė, kad dubliko pateikimo metu negalėjo teismui pateikti dublike nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl prašymu prašė pateiktus įrodymus pridėti prie bylos. Taip pat prašyme paaiškino, kad, atsižvelgdamas į įrodymus apie kitose bylose patiriamas išlaidas, ieškovas patikslina savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, sumažindamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo nuo 31 659,50 EUR iki 29 098,42 EUR.

15. Bylos nagrinėjimo metu byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose išsakytas pozicijas ir argumentus.

16. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje, kurioje įgaliojimo ir hipotekos sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais, nebuvo svarstomi klausimai dėl atsakovių kaltės, o buvo remtasi aplinkybe, kad S. D. sandorių sudarymo metu negalėjo suvokti savo atliekamų veiksmų. Ieškovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, kad žalą ieškovui sukėlė notarių bendri veiksmai; paaiškino, kad žalos nebūtų buvę, jei nebūtų buvę hipotekos, o hipoteka nebūtų buvusi įregistruota, jei nebūtų patvirtintas įgaliojimas.

17. Atsakovės D. Štaupienės atstovas teismo posėdžio metu informavo, kad iš byloje esančių ieškovo pateiktų procesinių dokumentų nėra aišku, nuo kokios apimties reikalavimų atsakovei reikia gintis. Pažymėjo, kad ieškovas negina savo teisių nukreipdamas reikalavimo teisę į tikrąjį žalą sukėlusį asmenį – skolininką, kurio prievolei užtikrinti buvo hipoteka įkeistas butas.

18. Trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovė palaikė poziciją, kad ieškovas iki šio momento nėra patyręs realios žalos – ieškovas paveldėjo hipoteka apsunkintą turtą, tačiau vien tai, jog turtas yra hipoteka apsunkintas, o ieškovo lūkesčiai buvo paveldėti neapsunkintą turtą, nereiškia, kad ieškovas patyrė realią žalą. Be to, ieškovas, įvertindamas padėtį, galėjo apskritai atsisakyti turtą paveldėti.

Atsiliepimas

19. Atsakovė Dalia Štaupienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad patvirtino S. D. išduotą įgaliojimą. Nurodė, kad S. D. su sūnumi A. D. 2010 m. gruodžio 17 d. atvyko į atsakovės kontorą. Paaiškino, kad notare dirba nuo 1992 metų, per tą laiką sukaupė daug praktikos bendraujant su vyresnio amžiaus žmonėmis, t. y. visuomet patikrina, ar žmogus orientuojasi, elgiasi adekvačiai, geba aiškiai, rišliai bendrauti. Atvykus S. D., notarė, prieš pradėdama ruošti įgaliojimą, su S. D. bendravo ne mažiau 30 min., paruošus įgaliojimą, išaiškino S. D. sandorio teisines pasekmes. S. D. pati gebėjo aiškiai suformulavo savo teisinius siekius, be to, užsiminė, kad nori padovanoti jai priklausantį turtą anūkei - atsakovė iki šiol turinti dovanojimo sutarties projektą.

20. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. P. paaiškino, kad nuo 2008 metų S. D. suprastėjo sveikata, ji sunkiai vaikščiodavo, viena iš namų sunkiai išeidavo. Nurodė, kad nežinojo jokių su testamentu susijusių aplinkybių, šeimoje nebuvo įprasta kalbėti apie turtinius santykius, nežinojo, kad turtas buvo paliktas liudytojos broliui – ieškovui. Taip pat paaiškino, kad nors ir ilgainiui buvo pastebimas S. D. sveikatos suprastėjimas, pasireiškiantis atminties praradimu, šeimoje nebuvo staigiai imamasi priemonių, siekiant nustatyti S. D. globėją ar apriboti jos veiksnumą.

21. Apklausta atsakovo atstovė L. D. (ieškovo mama) nurodė, kad nuo 2000 metų S. D. sveikata pradėjo blogėti 2000 metais, nuo 2008 metų ji neatsimindavo kolegų vardų, užmiršdavo, ką veikė prieš valandą. Liudytoja paaiškino, kad skolintis šeimoje nebuvo poreikių, o apie A. D. skolas ir sudarytus sandorius ji sužinojusi tik tuomet, kai gavo antstolio patvarkymus. Paaiškino, kad S. D. kas mėnesį lankėsi pas šeimos gydytoją, 2010 metų pradžioje buvo apžiūrėta neurologų, būklė nuolat prastėjo, neatsimindavo šeimos narių vardų. Negalėjo tiksliai nurodyti, kokia S. D. būklė buvo įgaliojimo sandorio sudarymo metu, bet darė prielaidą, kad būklė buvo kelianti nerimą. Nurodė, kad psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta informacija, kad S. D. skaitydavo knygas, gebėjo prisiminti, kas buvo anksčiau, suformuluoti ir aiškiai išreikšti mintis neatitiko realios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

22. Iš byloje turimų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) S. D. sudarė santuoką su V. D. (1 t., e. b. l. 14 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 1). 1990 m. sausio 25 d. S. D. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 2). (duomenys neskelbtini) sutuoktinis mirė (ieškinio priedas Nr. 3).

23. 2003 m. liepos 31 d. atsakovė Dalia Štaupienė patvirtino S. D. testamentą, kuriuo S. D. įpėdiniui M. D. (ieškovui) paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 14 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 12).

24. 2010 m. gruodžio 13 d. A. V. sudarė vienašalį sandorį (sutikimą), kuriame nurodė, kad sutinka, kad S. D. įkeistų jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), antrine hipoteka kredito unijai „Mėmelio taupomoji kasa“, užtikrinant bet kokio asmens prievolių įvykdymą. Vienašaliame sandoryje nurodyta, kad A. V. atsisakys anksčiau nurodyto turto hipotekos ir skolininkui A. D. pateiks hipotekos lakšto originalą su įrašu apie prievolės įvykdymą, kai į jo sąskaitą bus įskaityta 417 788,80 LT suma pagal paskolos sutartis (1 t., e. b. l. 55 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis atsiliepimo priedas Nr. 1).

25. 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovė Dalia Štaupienė patvirtino įgaliojimą, kuriuo S. D. įgaliojo sūnų A. D. įkeisti bet kuriam Lietuvos Respublikos bankui ar kredito įstaigai ar fiziniam/juridiniam asmeniui savo nuožiūra jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), už jos ar bet kurio kito fizinio/juridinio asmens gaunamo kredito lėšas iš bet kurio Lietuvos Respublikos banko ar kredito įstaigos ar fizinio/juridinio asmens; šiuo tikslu atstovauti jos interesus visose įstaigose, įmonėse ar organizacijose bei atlikti kitus veiksmus, išvardintus įgaliojime (1 t., e. b. l. 14 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 4).

26. 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovė Agnė Griškevičienė patvirtino hipotekos lakštą, pasirašytą R. M., S. D. atstovo A. D. ir kredito unijos „Mėmelio taupomoji kasa“ atstovo H. Č. (1 t., e. b. l. 14 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 5).

27. 2016 m. sausio 6 d. ieškovui išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise paveldėjo S. D. testamente nurodytą turtą (1 t., e. b. l. 14 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 12).

28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendimu S. D. pripažinta neveiksnia. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi S. D. nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja paskirta L. D., ji skirta ir turto administratore.

29. Nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, kurios buvo ištirtos ir įvertintos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2059-619/2017, kuriame buvo pripažintas negaliojančiu 2010 m. gruodžio 17 d. atsakovės D. Štaupienės patvirtintas S. D. įgaliojimas; taip pat pripažintas negaliojančiu atsakovės Agnės Griškevičienės 2010 m. gruodžio 17 d. patvirtintas hipotekos lakštas, kuriuo ieškovei S. D. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas už R. M. prievoles KU „Mėmelio taupomoji kasa. Teismo sprendimu pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu, sąžiningam hipotekos kreditoriui hipotekos daiktinė teisė buvo palikta galioti.

30. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2059-619/2017 buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios 2015 m. birželio 2 - rugpjūčio 12 d. Nr. 78TPK-153/2015 akte yra konstatuota, kad sandorio sudarymo momentu bei vėlesniu laikotarpiu S. D. sirgo demencija, vėliau prasidėjusi Alzheimerio liga. Ekspertės teigimu, 2010 m. vasario 18 d. neurologo konsultacijos metu įtarta Alzheimerio liga, demencija, 2010 m. kovo mėnesiais diagnozuota demencija, sergant Alzheimerio liga, 2010 m. vasario mėn. nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas – MMSE 21 balas, pastebėta sutrikusi tiriamosios S. D. orientacija laike, susilpnėjusi dėmesio koncentracija. Kovo mėnesį konstatuotas vidutinis pažinimo sutrikimas MMSE 17 balų, kas rodo, kad liga buvo progresuojanti, dinamika blogėjanti. Diagnozuota vidutinio sunkumo demencija. Remiantis vėlesniais psichiatro įrašais, demencijos reiškiniai progresavo. 2012 m. tiriamoji pakartotinai tirta psichiatro, konstatuotas sunkus pažinimo sutrikimas (MMSE 9 balai), dėl demencijos 2012 m. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Ekspertų vertinimu, S. D. sandorio sudarymo momentu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo pasekmių. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės suteikė pagrindą 2010 m. gruodžio 17 d. sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.89 str. pagrindu.

Dėl civilinės atsakomybės atsakovėms taikymo

31. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį, notaras atsako Civilinio kodekso ir Notariato įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Notaro civilinė atsakomybė yra deliktinė, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, reikia vadovautis CK Šeštosios knygos XXII skyriaus pirmojo skirsnio normomis, pagal kurias būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė.

32. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl notarų profesinės civilinės atsakomybės, išaiškinta, kad konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, o tai suponuoja ir notaro profesinės atsakomybės ypatumus. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Notarui atliekant savo profesines pareigas atsiranda juridiniai faktai, kurie keičia civilinius santykius. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Tokia socialinė teisinė padėtis įpareigoja notarą būti ypač atidžiu ir rūpestingu aukštos kvalifikacijos teisininku. Profesinė veikla yra specifinė veikla, kuri reikalauja išsamių atitinkamos srities žinių bei įgūdžių. Profesinių veiksmų atlikimas ar profesinių paslaugų siūlymas sukuria pagrindą tikėti šių paslaugų atlikimo kokybe. Šių veiksmų ar paslaugų kokybė preziumuojama, nes tai atlieka ne paprastas asmuo, o profesionalas. Asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Dėl to specialistai, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jiems taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog notaro veiksmų teisėtumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kad notarui taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, taip pat pagal tai, ar jis nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės normų. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga elgtis taip, kad nebūtų padaroma žala (CK 6.263 straipsnis), o vykdant profesinę veiklą, minėta, jam tenka pareiga užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga (Notariato įstatymo 1, 2 straipsniai). Atsižvelgiant į šias nuostatas turi būti vertinama, ar notaro veiksmai yra teisėti. Tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Jeigu teismas panaikina ar pripažįsta negaliojančiu notaro patvirtintą sandorį, tai yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, kas įstatymų iš jo reikalaujama, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2008; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).

34. Pažymėtina, kad kasacinio teismo išaiškinta, kad notarui atsakomybė tenka dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos. Kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Bonus pater familias (gero šeimos tėvo, apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens) etalono taikymas notarui reiškia ne tik tai, kad jis turi būti toks geras teisininkas, kad nebūtų sandorių, turiniu ar forma neatitinkančių įstatymų, bet ir toks atidus teisininkas, kad atkreiptų dėmesį į visas sandorio sudarymo aplinkybes, o kilus menkiausiai abejonei, darytų viską, kad sandoris būtų įformintas tinkamai, arba atsisakytų atlikti notarinį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002; 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003; 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovių veiksmuose pasisako atskirai.

Dėl atsakovės Dalios Štaupienės patvirtinto paveldėjimo sandorio

35. Pirma, ieškovas teigia, kad atsakovė atlikto neteisėtus veiksmus, tvirtindama 2003 m. liepos 31 d. testamentą, kuriame S. D. nurodė, kad jos turto įpėdinis bus ieškovas. Ieškovo teigimu, notarė neatsižvelgė į aplinkybę, kad testamentu įpėdiniui paliekamas turtas buvo įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turtą įgijus S. D. ir V. D. santuokos laikotarpiu. Ieškovo vertinimu, V. D. mirus, faktiškai pradedant turtą valdyti palikimą galimai priėmė ne vien S. D., bet ir kiti kartu S. D. bute gyvenę įpėdiniai, turėję teisę paveldėti pagal įstatymą, todėl atsakovė, tvirtindama paveldėjimo sandorį, turėjo išsiaiškinti dėl turto teisinio statuso. Su šia ieškovo pozicija teismas nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių.

36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d., išskyrus tas Kodekso normas, kurioms šis įstatymas nustato kitus įsigaliojimo terminus. Taigi atsižvelgiant į tai, kad paveldėjimo sandoris buvo patvirtintas 2003 m. liepos 31 d., spręstina, kad pastarojo paveldėjimo sandorio galiojimui taikomos Civiliniame kodekse nustatytos nuostatos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.262 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, notarė, tvirtindama paveldėjimo sandorį, neturėjo pareigos aiškintis dėl turto teisinio statuso – nagrinėjamu atveju notarei pakako viešo registro duomenimis nustatyti patį faktą, kad turtas, esantis sandorio objektu, nuosavybės teise priklausė S. D..

37. CK 4.254 straipsnyje numatyta, kad viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, šiame tarpe ir registruoto daikto paveldėjimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad paveldėjimo sandorio tvirtinimo metu viešame registre būtų buvę duomenų apie turto priklausymą kitiems asmenims – pats ieškovas nurodo, kad po V. D. mirties ginčo bute gyvenę asmenys nesutvarkė dokumentų, pagrindžiančių jų nuosavybės teisę į turtą. Taigi, ieškovas, teigdamas, kad po V. D. mirties, kuriam kartu su S. D. butas priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bute gyvenę įpėdiniai galimai priėmė palikimą pradedami turtą faktiškai valdyti, vadovaujasi niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

38. Pažymėtina, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

39. Pažymėtina, kad nors nagrinėjamoje byloje nesprendžiami paveldėjimo teisės klausimai, atsiradę po S. D. sutuoktinio mirties, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo minimi galimi V. D. įpėdiniai būtų reiškę pretenzijas į ginčo objektu esantį butą. Todėl teismas sprendžia, kad ginčo dėl S. D. priklausiusio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės iš esmės nėra ir niekada nebuvo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovė, vadovaudamasi viešuose registruose esančia informacija, pagrįstai patvirtino paveldėjimo sandorį, nes objektyviai nežinojo ir negalėjo žinoti jokių aplinkybių, dėl kurių S. D. nebūtų galėjusi visa apimti valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu ir sudaryti tvirtinamo sandorio.

40. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad, mirus S. D., 2016 m. sausio 6 d. ieškovui buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, kuriame nurodyta, kad ieškovas asmeninės nuosavybės teise paveldėjo S. D. testamente nurodytą turtą. Taigi ieškovas, išreikšdamas savo valią priimti palikimą iš S. D., aiškiai turėjo suprasti, kad paveldi turtą, kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė būtent S. D.. Byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad ieškovas palikimo priėmimo metu būtų ginčijęs palikimo objektu esančio turto teisinį statusą, todėl laikytina, kad tiek sandorio sudarymo metu, t. y. priimant palikimą, tiek šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas laiko, kad ieškovo paveldėtas turtas be išlygų asmeninės nuosavybės teise priklausė S. D.. Tuo pačiu atmestini ir ieškovo atstovo paaiškinimai, kad ieškovas, priimdamas palikimą, tiksliai nesuprato visų aplinkybių, nes nėra teisininkas. Notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Kadangi teismas neturi duomenų apie tai, kad notarė (atsakovė) nebuvo tinkamai atlikusi savo pareigos išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę, teismas sprendžia, kad ieškovas savo notarinio veiksmo prasmę suprato. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gausiai remiasi teismų praktika, kuri buvo suformuota praėjus daugiau nei dešimtmečiui po atsakovės patvirtinto paveldėjimo sandorio ir kuri pagal bendrąją teisės taisyklę lex retro non agit, sprendžiant klausimus, kylančius iš paveldėjimo patvirtinimo sandorio, sudaryto 2003 metais, negali būti laikytina aktualiu teisės šaltiniu kvalifikuojant atsakovės elgesį. Taikant teismų praktiką retrospektyviai, būtų pažeisti bendrieji teisės principai, įtvirtinti CK 1.5 straipsnyje.

41. Trečia, CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal proceso teisės normas, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesai yra pažeisti ar ginčijami. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas suprato, jog S. D. buvo buto, kurį paveldėjo ieškovas, savininkė, neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas siekia, mėgindamas įrodyti, jog ieškovo paveldėtas turtas galimai priklausė kitiems asmenims bendrosios nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, kad neaišku, kokios ieškovo teisės ir teisėti interesai patvirtinant paveldėjimo sandorį, pagal kurį ieškovas paveldėjo, buvo pažeisti, teismas daro išvadą, kad ieškovas ne tik kad neįrodė notarės neteisėtų veiksmų ir bendrai visų civilinės atsakomybės sąlygų tvirtinant paveldėjimo sandorį, bet ir nepagrindė galimo savo intereso pažeidimo.

Dėl atsakovės D. Štaupienės civilinės atsakomybės sąlygų tvirtinant 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimą

42. Ieškovas ieškinyje teigia, kad atsakovė Dalia Štaupienė 2010 m. gruodžio 17 d. patvirtino įgaliojimą, kuriuo S. D. suteikė teisę sūnui A. D. įkeisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą už bet kurio asmens prievoles, parduoti šį butą už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, ar padovanoti jį vaikaitei J. D.. Ieškovo vertinimu, Vilniaus apygardos teismui 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2059-619/2017 nusprendus, jog atsakovės Dalios Štaupienės patvirtintas 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimas sudarytas negalinčio suprasti ir valdyti savo veiksmų asmens ir todėl pripažintinas negaliojančiu, atsakovė, patvirtindama įgaliojimą, pažeidė notarės kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus, buvo nepakankamai rūpestinga ir apdairi, ko rezultate ieškovas patyrė žalą.

43. Ieškovas teisingai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendime pripažino atsakovės patvirtintą įgaliojimo sandorį negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, konstatavęs, jog sandorio sudarymo metu S. D., nors nebūdama pripažinta neveiksnia, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas minėtame sprendime nesprendė notarės kaltės ar neteisėtų veiksmų klausimų. Taip pat teismas netaikė CK 1.89 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisinių pasekmių, kurios taikomos tais atvejais, kai šaliai, kuri sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, tos šalies turėtas išlaidas, taip pat jos turto netekimą ar sužalojimą atlygina antroji šalis, jeigu ši antroji šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad su ja sandorį sudaręs asmuo buvo tokios būsenos. Taigi teismas, konstatuodamas pagrindą pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau netaikydamas CK 1.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, nelaikė, kad atsakovė, tvirtindama įgaliojimo sandorį, žinojo ar turėjo žinoti apie S. D. negalėjimą suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

44. Ieškovas teisingai nurodo, kad notarui atsakomybė kyla dėl paties mažiausio laipsnio neapsižiūrėjimo, neatidumo ar net klaidos, o kol egzistuoja bent viena prielaida, kad notaras buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, tol kaltės prezumpcija negali būti paneigta. Tačiau kad ir kokie griežti notarui būtų keliami atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai, notaro civilinė atsakomybė nėra griežtoji t. y. nekyla be kaltės, todėl kaltė, kaip ir visos likusios civilinės atsakomybės sąlygos, sprendžiant notaro civilinės atsakomybės klausimą turi egzistuoti. Taigi ieškovui teigiant, kad atsakovė neatliko visų veiksmų, kuriuos pagal savo pareigas atsakovė turėjo atlikti, buvo nerūpestinga ir neapdairi, vertinimo objektu yra atsakovės veiksmai, t. y. ar atsakovė atliko viską, ką pagal notarų veiklą reglamentuojančius įstatymus bei kitus teisės aktus rūpestingas ir apdairus notaras būtų turėjęs atlikti.

45. Iš atsakovės parodymų nustatyta, kad S. D. su sūnumi A. D. 2010 m. gruodžio 17 d. atvyko į atsakovės kontorą. Atsakovė paaiškino, kad kai notarinius veiksmus atlikti atvyksta vyresnio amžiaus žmogus, atsakovė visuomet patikrina, ar žmogus orientuojasi, elgiasi adekvačiai, geba aiškiai, rišliai bendrauti. Atsakovė nurodė, kad prieš pradėdama ruošti įgaliojimą su S. D. bendravo maždaug pusę valandos, o paruošus įgaliojimą išaiškino S. D. sandorio teisines pasekmes. Atsakovės teigimu, S. D. gebėjo aiškiai suformulavo savo teisinius siekius, o pats bendravimo būdas nekėlė jokių abejonių dėl S. D. būklės.

46. Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar atsakovė per bendravimo laiką su S. D. turėjo objektyvią galimybę tinkamai įvertinti S. D. būklę. Pažymėtina, kad notarų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato notarui pareigos turėti specialių medicininį išsilavinimą, kuris per santykinai trumpą laiką leistų kvalifikuotai spręsti dėl atvykusio atlikti notarinį veiksmą asmens sveikatos būklės. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu iš liudytojų L. D. iš J. P. parodymų nustatyta, kad pastebimas S. D. būklės suprastėjimas buvo pastebimas nuo 2008 metų, kuomet S. D. užmišdavo kolegų vardus, kartais pamiršdavo, ką veikė prieš valandą.

47. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2059-619/2017 nustatyta, kad 2010 m. vasario 18 d. neurologo konsultacijos metu S. D. buvo įtarta Alzheimerio liga, demencija. 2010 m. kovo mėnesiais diagnozuota demencija, sergant Alzheimerio liga, 2010 m. vasario mėn. nustatytas lengvas pažinimo sutrikimas – MMSE 21 balas, pastebėta sutrikusi tiriamosios orientacija laike, susilpnėjusi dėmesio koncentracija. Kovo mėnesį konstatuotas vidutinis pažinimo sutrikimas MMSE 17 balų, kas rodo, kad liga buvo progresuojanti, dinamika blogėjanti. Tačiau, remiantis psichiatro įrašais, sunkus pažinimo sutrikimas (MMSE 9 balai) nustatytas tik 2012 m., kuomet dėl demencijos buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

48. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuginčytą sandorį tvirtino 2010 metų gruodžio mėnesį, kuomet S. D. būklė buvo tik pripažinta blogėjančia, taip pat įvertinant L. D. bei J. P. parodymus, kad S. D. buvo būdingi epizodiniai atminties sutrikimai, spręstina, kad labiau tikėtina, jog atsakovė, tvirtindama S. D. įgaliojimą, per trumpą 30 minučių laikotarpį neturėjo objektyvių galimybių įžvelgti S. D. elgesyje požymių, kurie atsakovei sukeltų pareigą atsisakyti tvirtinti notarinį veiksmą.

49. Nors L. D. ir J. P. parodymų metu tiksliai negalėjo įvardinti, kokia S. D. sveikatos būklė buvo 2010 m. gruodžio 17 d. įgaliojimo tvirtinimo metu, spręstina, kad S. D. būklė sandorio tvirtinimo momentu negalėjo būti tokia sunki, kad rūpestingam ir atidžiam notarui būti galėję kilti abejonių dėl S. D. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Iš L. D. ir J. P. paaiškinimų matyti, jog S. D. gebėjimo bendrauti bei atminties sutrikimai buvo epizodinio pobūdžio, todėl nepagrįsta tikėtis, kad atsakovė per santykinai trumpą laiką būtų galėjusi įvertinti S. D. sveikatos būklę, pastebėdama elgesį, kuriam būdingas epizodiškumas. Be to, įvertinant tai, kad S. D. sunkus pažinimo sutrikimas buvo diagnozuotas tik 2012 metais, o neveiksnia ji pripažinta tik 2014 metais, spręstina, kad patys S. D. artimieji (A. D., L. D., J. P., ieškovas) sandorio sudarymo metu nelaikė S. D. būklės tokia sunkia, jog būtų ėmęsi teisinių veiksmų apribojant S. D. veiksnumą.

50. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio sandorį, kuris buvo patvirtintas 2010 m. gruodžio 17 d., S. D. sudarė ne pirmą kartą – nustatyta, kad analogišką įgaliojimą S. D. buvo išdavusi ir 2009 metais. Taigi, nors L. D. ir J. P. ir nurodo, kad S. D. būklė pastebimai buvo suprastėjusi jau 2008 metais, atsižvelgiant į tai, kad byloje nesurinkta duomenų dėl 2009 metais S. D. išduoto įgaliojimo kvestionavimo tuo pačiu, t. y. CK 1.89 straipsnyje įtvirtinto pagrindu, vertintina, kad realiai S. D. būklė 2009 – 2010 metais nebuvo tokia komplikuota, kad atsakovė, net jei ir keliant aukštesnius profesinius reikalavimus, per trumpą laiką būtų galėjusi nustatyti S. D. nesugebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia spręsti dėl kaltės atsakovės veiksmuose nebuvimo.

51. Ieškovas, be kita ko, teigia, kad atsakovė buvo nerūpestinga, nes nepasidomėjo, kodėl pasikeitė S. D. valia, nes S. D., 2003 metais testamentu palikusi turtą įpėdiniui ieškovui, išdavė įgaliojimą, kuriuo A. D. suteikė teisę spręsti dėl S. D. turto likimo. Nesutikdamas su šiuo ieškovo teiginiu teismas pažymi, kad pats testamento sudarymo faktas neatima iš testatoriaus (šiuo atveju - S. D.) teisės turto, nurodyto testamente, valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Be to, testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą (CK 5.35 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad notaras yra oficialus valstybės pareigūnas, kuris neturi teisės kištis į privačius asmenų reikalus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju atsakovė neturėjo nei teisės, nei pareigos aiškintis dėl S. D. valios pasikeitimo.

52. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra surinkta duomenų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus. Nors ieškovas ieškinyje ir nurodė, kad atsakovė juos atliko, ieškovas tiksliai nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus, patvirtindama sandorį, atsakovė atliko. Kasacinio teismo pasisakyta, kad notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu.

53. Nenustačius aplinkybės, kad notarė per santykinai trumpą bendravimo su S. D. laiką būtų galėjusi suabejoti S. D. sveikatos būkle, negali būti konstatuoti ir atsakovės neteisėti veiksmai, nes atsakovė neturėjo objektyvaus pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Nenustačius atsakovės veiksmuose nei kaltės, nei neteisėtų veiksmų, nustatinėti likusias civilinės atsakomybės sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį – nėra prasmės. Dėl to teismas sprendžia, kad civilinės deliktinės atsakomybės taikymas atsakovei D. Štaupienei aptartu atveju nėra galimas.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei Agnei Griškevičienei

54. Ieškovas teismui nurodė, kad žalą ieškovui sukėlė notarių bendri veiksmai. Ieškovo vertinimu, žala ieškovui nebūtų atsiradusi, jei atsakovė Agnė Griškevičienė nebūtų patvirtinusi hipotekos sandorio, o tokio sandorio jį nebūtų galėjusi patvirtinti be atsakovės Dalios Štaupienės patvirtinto įgaliojimo. Ieškovo vertinimu, atsakovė, patvirtinusi hipotekos sandorį, atliko neteisėtus veiksmus, nes, turėdama suvokti egzistuojant aplinkybes, dėl kurių turėjo būti atsisakyti tvirtinti sandorį, atsakovė hipotekos sandorį patvirtino. Taigi nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, kokius kaltus neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, įvertinant, ar atsakovė konkrečioje situacijoje padarė viską, ko protingai iš jo buvo galima reikalauto.

55. Visų pirma paminėtina, kad ieškovo argumentai, jog S. D. neturėjo nuosavybės teisės į butą ir dėl šios priežasties negalėjo būti patvirtinti dokumentai dėl buto disponavimo apsunkinimo (hipotekos sandoris), yra atmestini dėl jau anksčiau šiame teismo sprendime išsakytų argumentų (žiūrėti 36-42 punktai).

56. Antra, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Iš teismo turimų viešo registro duomenų matyti, kad hipotekos sandoriu apsunkintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), hipotekos sandorio patvirtinimo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė S. D.. Taigi vadovaujantis CK 4.262 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, atsakovė Agnė Griškevičienė, tvirtindama hipotekos sandorį, neturėjo pareigos aiškintis dėl turto teisinio statuso: šiuo konkrečiu atveju atsakovei pakako viešo registro duomenimis nustatyti patį faktą, kad turtas, esantis sandorio objektu, nuosavybės teise priklausė S. D.. Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog atsakovė nagrinėjamu atveju tvirtino antrinę hipoteką, todėl atsakovei negalėjo kilti pagrįstų abejonių dėl turto, apsunkinamo hipotekos sandoriu, priklausymo nuosavybės teise S. D..

57. Trečia, atsakovė, patvirtindama notarinį veiksmą neatliko neteisėtų veiksmų, nes hipotekos sandorio patvirtinimo metu nebuvo objektyvių priežasčių atsisakyti notarinį veiksmą atlikti. Taip pat iš teismo turimų duomenų nenustatyta, kad atsakovė, atlikdama notarinį veiksmą, būtų pažeidusi profesinę rūpestingumo ir apdairumo pareigą. Atsakovė, tvirtindama hipotekos sandorį, įsitikino sandorį sudarančių asmenų tapatybe, jų parašų tikrumu, įgaliojimo tikrumu, o nustatyti aplinkybę, kad įgaliojimas buvo sudarytas asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra objektyviai neįmanoma. Konstatavus šias aplinkybes, teismas nemato poreikio pasisakyti dėl kitų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, nes civilinės atsakomybės taikymas nagrinėjamu atveju įmanomas tik konstatavus visas CK 6.246-6.249 nustatytas civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl priežastinio ryšio tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovių atliktų notarinių veiksmų

58. Iš pateiktos ieškovo pozicijos matyti, jog ieškovas žalos jam atsiradimą kildina ne iš kiekvienos atsakovės savarankiškai atlikto veiksmo – patvirtinto notarinio veiksmo – bet iš atsakovių bendrininkavimo. Taigi ieškovas sutinka, kad patys atsakovių savarankiškai atlikti notariniai veiksmai ieškovui žalos nesukėlė, o tik priežastiniu ryšiu sudarė prielaidas galimai žalai atsirasit, nes be atsakovės Dalios Štaupienės patvirtinto įgaliojimo sandorio atsakovė Agnės Griškevičienė galimai nebūtų patvirtinusi hipotekos sandorio (nors teoriškai egzistuoja galimybė, kad įgaliojimas būtų buvęs patvirtintas kito notaro, o atsakovė Agnė Griškevičienė tokio įgaliojimo pagrindu vis tiek būtų patvirtinusi hipotekos sandorį).

59. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl kelių asmenų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės rūšies, solidarioji atsakomybė už visą žalą yra taikoma objektyvaus bendrininkavimo atvejais, t. y. atvejais, kai keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018). Tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius atsakovių veiksmuose visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovių prievolės atlyginti ieškovui žalą klausimas apskritai nespręstinas.

60. Nors nenustačius atsakovių veiksmuose kaltės bei neteisėtų veiksmų ir nebūtų prasmės atskirai pasisakyti dėl priežastinio ryšio egzistavimo atsakovių veiksmuose, teismas papildomai pažymi, kad nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas, gyvendamas ginčo bute ir neperduodamas ginčo buto išieškotojui UAB „Z.B.V.“, dėl atsakovių veiksmų kas dieną patiria nuostolių, kuriuos sudaro išieškotojo UAB „Z.B.V.“ patirtos išlaidos ir negautos pajamos už ieškovo neperduodamą butą. Kaip matyti, nuostolius, kuriuos sudaro UAB „Z.B.V.“ ieškovui pareikšti reikalavimai, ieškovas grindžia atsakovių atliktais notariniais veiksmais; nurodo egzistuojant priežastinį ryšį tarp atsakovių patvirtintų sandorių ir ieškovui atsirandančių nuostolių. Ieškovas, be kita ko, aiškina, kad jo patirtus nuostolius, už kuriuos atsakingos yra atsakovės, sudaro išlaidos, kurias jis patyrė siekdamas išsaugoti paveldėto buto nuosavybės teisę. Tokioms išlaidoms ieškovas priskiria kitose bylose sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą kitoms šalims.

61. Teismo vertinimu, tarp ieškovo nurodytų nuostolių (nuostolių, kuriuos iš ieškovo mėgina prisiteisti UAB „Z.B.V.“, taip pat nuostolių, kuriuos sudaro neatlygintos bylinėjimosi išlaidos kitose bylose) ir atsakovių veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, nes tokius ieškovo patiriamus nuostolius lemia ne atsakovių atlikti notariniai veiksmai, bet veikiau paties ieškovo elgesys, pasireiškiantis netinkamais savo tariamai pažeistų teisių gynimo veiksmais, t. y. teismo sprendimų, antstolio patvarkymų bei išieškotojo teisėtų reikalavimų nevykdymu. Ieškovas, nevykdydamas teismo sprendimų, antstolio patvarkymų, nepagrįstai naudojasi savigyna (CK 1.139 straipsnis) ir pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl yra pats atsakingas už jam atsirandančius nuostolius. Taigi ieškovo elgesys galėtų būti vertintinas kaip generalinis deliktas, t. y. CK 6.263 straipsnio 1 dalies normos, pagal kurią kiekvienas turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui, pažeidimas, už kurio įvykdymą nagrinėjamu atveju atsakingas tik ieškovas.

62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas kiekvienos konkrečios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigoje, todėl kitose bylose patirtos ir neatlygintos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju negali būti reikalavimo objektu (dalyku). Be to, nors ieškovas nurodo, kad jo patirtos ir kitose bylose neatlygintos bylinėjimosi išlaidos yra protingos išlaidos, kurias ieškovas patyrė siekdamas išsaugoti nuosavybę į butą, laikytina, kad tokios išlaidos yra veikiau susijusios su ieškovo nepagrįstu procesiniu elgesiu (priešingu atveju, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos bent jau didžiąja dalimi ankstesnėse bylose būtų buvusios priteistos), o ne su atsakovių atliktais notariniais veiksmais.

63. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

64. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo, o sutartinės verslininko civilinės atsakomybės atveju turi atitikti nuostolių numatymo kriterijų (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Šis kriterijus reiškia, kad nukentėjusi šalis negali tikėtis, jog jai bus kompensuoti net ir tie praradimai, kurių sutartį pažeidusi šalis, būdama protinga ir atidi verslininkė, negalėjo numatyti sutarties sudarymo metu kaip įprastų tokios sutarties pažeidimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014).

65. Prieš tai išdėstyti byloje nustatyti faktai ir argumentai teikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp atsakovių atliktų notarinių veiksmų ir ieškovo patirtos žalos faktinis priežastinis ryšis neegzistuoja, nes ieškovo patiriamus nuostolius lemia išimtinai ieškovo atliekami veiksmai – ieškovui vykdant teismo sprendimus, antstolio patvarkymus, išieškotojo pagrįstus reikalavimus, taip pat tinkamai disponuojant civilinėmis procesinėmis teisėmis ieškovo nurodyti nuostoliai nebūtų atsiradę. O konstatavus, jog atsakovių veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų, spręstina, kad neegzistuoja ir teisinis priežastinis ryšys, nes teisinio priežastinio ryšio nustatymui būtini atsakovių neteisėti veiksmai, kurie nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Apibendrinus kas pasakyta, vertintina, kad priežastinio ryšio tarp atsakovių atliktų veiksmų ir ieškovo patiriamų nuostolių, kuriuos sudaro UAB „Z.B.V.“ reikalavimai ieškovui ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos kitose bylose, nėra. Be to, nepagrįsta tikėtis, kad atsakovės, atlikusios notarinius veiksmus 2003 ir 2010 metais, galėtų būti atsakingos už ieškovo patiriamą žalą, atsiradusią praėjus dešimčiai metų, nes atsakovės, net jei ir būtų atlikusios neteisėtus veiksmus, nebūtų galėjusios notarinių veiksmų patvirtinimo metu numatyti tokių ieškovo nuostolių. Atsižvelgiant į išsakytus motyvus, ieškovo argumentai dėl priežastinio ryšio atsakovių veiksmuose egzistavimo atmestini.

Dėl ieškinio senaties taikymo

66. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas sutrumpintas trejų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.

67. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016 22, 24 punktus). Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovės prašė taikyti sutrumpintą trejų metu ieškinio senaties terminą.

68. Ieškovas ieškinio senaties taikymui prieštarauja, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs: ieškovo vertinimu, apie jam padarytą žalą ieškovas sužinojo tik 2018 metais, antstoliui atliekant vykdymo veiksmus, todėl būtent nuo šio momento turi būti pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.

69. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai; išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

70. Ieškovas atsakovėms pareiškė ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, nurodydamas, kad patyrė žalą dėl atsakovių neva neteisėtai patvirtintų notarinių veiksmų. Taigi ieškovas, reikalaudamas iš atsakovių žalos atlyginimo, savo reikalavimu parodo, jog laiko esant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas atsakovių veiksmuose, šiame tarpe ir tai, jog atsakovės ieškovui sukėlė žalą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui galimai žalą sukėlę notariniai sandoriai buvo atlikti 2003 m. liepos 31 d. (patvirtintas S. D. testamentas) ir 2010 m. gruodžio 17 d. (patvirtintas įgaliojimas ir hipotekos lakštas). Taigi ieškovas procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodo, kad žalą – turto apsunkinimą – ieškovui sukėlė būtent atsakovių veiksmai, be kurių antstolis, vykdydamas savo pareigas, nebūtų galėjęs atlikti ir priverstinio turto perdavimo išieškotojui. Taigi ieškovo pozicija, kad apie atsakovių sukeltą žalą ieškovas sužinojęs tik antstoliui pradedant atlikti vykdymo veiksmus, laikytina nepagrįsta ieškovo gynybine pozicija. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apsunkintą turtą paveldėjo 2016 m. sausio 6 d., laikytina, kad vėliausiai šią dieną ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas turto savininkas, sužinojo arba turėjo sužinoti apie neva nepagrįstą paveldėjimo sandorio patvirtinimą, patvirtintą įgaliojimo sandorį bei hipotekos sandorį, kuriuo buvo apsunkintas ieškovo paveldėtas turtas. Taigi, įvertinęs aplinkybę, jog ieškinys teismui pateiktas 2020 m. vasario 11 d., o sutrumpintas ieškinio senaties terminas suėjo 2019 m. sausio 6 d., teismas sprendžia, kad ieškinys, be kita ko, atmestinas ir dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino.

Dėl bylos procesinės baigties

71. Apibendrindamas anksčiau išsakytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo teisės atsakovėms: neįrodė atsakovių veiksmuose egzistuojant visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, o taip pat praleido ieškinio senaties terminą, todėl ieškovo ieškinys atsakovėms dėl žalos (nuostolių) atlyginimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Priteistinos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).

73. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamos teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). 2020 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (toliau – VDU) – 1 381 EUR.

74. Atsakovė Dalia Štaupienė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė patyrė 2 000 EUR dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas nustatė, kad atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką. Rekomendacijose nustatytas rekomendacinis dydis už atsiliepimo į ieškinį pateikimą – 2,5 VDU; už tripliko pateikimą – 1,5 VDU. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, atsakovei iš ieškovo priteisia 2 000 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.

75. Atsakovė Agnė Griškevičienė pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad patyrė 2 904 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką. Rekomendacijose nustatytas rekomendacinis dydis už atsiliepimo į ieškinį pateikimą – 2,5 VDU; už tripliko pateikimą – 1,5 VDU. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijos nustatytų dydžių, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, atsakovei iš ieškovo priteisia 2 904 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.

76. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovių pusėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad iš viso procese patyrė 3 400,10 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, tripliką, taip pat dalyvavo bylos nagrinėjimo metu. Rekomendacijose nustatytas rekomendacinis dydis už atsiliepimo į ieškinį pateikimą – 2,5 VDU; už tripliko pateikimą – 1,5 VDU; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 VDU. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacijoje nurodytų dydžių, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas trečiajam asmeniui iš ieškovo priteisia 3 400,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turėjo pareigą sumokėti 2 678 EUR žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą. 2020 m. vasario 18 d. buvo priimta nutartis, kuria buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio, sudarančio 1 178 EUR sumą, sumokėjimas, tačiau ieškovas atidėtos žyminio mokesčio dalies nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas, iš ieškovo valstybės naudai priteistina ieškovo nesumokėta žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį dalis – 1 178 EUR (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo M. D. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Daliai Štaupienei (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 2 000 EUR (du tūkstančius eurų).

Priteisti atsakovei Agnei Griškevičienei (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 2 904 EUR (du tūkstančius devynis šimtus keturis eurus).

Priteisti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE (į. k. 302912288) Lietuvos filialui iš ieškovo M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 3 400,10 EUR (trys tūkstančius keturis šimtus eurų ir 10 centų).

Priteisti valstybei iš ieškovo M. D. 1 178 EUR (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė