Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Erikos Tamošaitienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Stadvila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Stadvila“ ieškinį atsakovei K. Š. dėl skolos priteisimo už atliktus rangos darbus bei atsakovės K. Š. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „Stadvila“ dėl padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė MB „Stadvila“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei K. Š. prašydama: 1) priteisti 6 979,16 Eur skolą už faktiškai atliktus rangos darbus; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys, t. y. užsakovė K. Š. ir rangovė MB „Stadvila“ 2024 kovo mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį (buvo bandyta sudaryti rašytinę rangos darbų sutartį, bet kadangi buvo tariamasi dėl įvairių, tiek statybos darbų, tiek želdinimo darbų, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta) dėl želdinimo, tvoros įrengimo, akmens grindinio įrengimo, kitų gerbūvio darbų. Galutinė darbų kaina tartasi nebuvo, nes atsakovė darbų eigoje surasdavo ir sugalvodavo vis naujų darbų. Darbų eigoje, per tris kartus, atsakovė pervedė rangovui 5 210 Eur avansą. Ieškovė visus atsakovės prašomus darbus tvarkingai atliko, liko tik susodinti papildomai 10 medžių ir krūmų. Ieškovė įspėjo atsakovę, kad darbai eina į pabaigą ir kad reikės atsiskaityti tiek už rangos darbus, tiek už atvežtus augalus. Atsakovė pasakė, kad neturi laisvų pinigų, kad jai reikalingi pinigai kelionei į (duomenys neskelbtini), į piligriminę kelionę. Be to, atsakovė pasakė, kad neketina atsiskaityti bei priimti darbų, nes pasėtoje pievoje atsirado kelios piktžolės, kurias neva privalėjo išravėti ieškovė, todėl kol kas darbų priėmimo–perdavimo akto neketina pasirašyti. Be to, kilus ginčui atsakovė pareiškė, kad jeigu ieškovė nori, ji gali išsimontuoti tvoros segmentus, vartus, išsikasti augalus ir išsivežti nes nei už tvoros segmentus, vartus, dalį augalų atsakovė nebuvo sumokėjusi, ką ieškovė ir padarė. Iš esmės atsakovė staiga, motyvuodama, kad neturi pinigų, pieva pilna piktžolių, vienašališkai rangos darbų sutartį nutraukė, nors visi rangos darbai buvo baigti, liko tik atsiskaityti. Atsakovė nesumokėjo ieškovei 7 137,16 Eur. Ieškovė išsivežė nesusodintų augalų už 1 785 Eur pinigų sumą, už kuriuos atsakovė nebuvo sumokėjusi, augalai buvo grąžinti savininkui, todėl ieškovė neprivalo už juos sumokėti atsakovei. Ieškovė išsimontavo tvoros segmentus (16 vnt. po 18 Eur už vienetą, viso 288 Eur) ir vartus su apkabomis ir varteliais (suma bendra 370 Eur), bendroje sumoje statybinių medžiagų išvežta už 658 Eur. Atėmus iš nesumokėtos 7 137,16 Eur sumos 658 Eur, gaunamas skolos likutis 6 479,16 Eur, kas ir sudaro ieškinio kainos dalį. Papildomai ieškovė turėjo iškasti augalus, kurie nebuvo atsakovės nuosavybė ir nuvežti atgal į UAB „Želdynėlis“, ko pasėkoje taip pat patyrė išlaidas – 500 Eur. Ieškovė pateikė atsakovei suteiktų paslaugų ir darbų lentelę – tai yra atsakovės gautos naudos paskaičiavimą.

3. Atsakovė K. Š. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą įpareigojant ieškovę pusę šios sumos sumokėti atsakovei. Nurodė, kad šalys įformino rangos sutartinius santykius 2024 m. kovo 22 d. sutartimi, kurios tekstą rangovė atsiuntė atsakovei el. paštu 2024 m. birželio 9 d., o preliminariai šalys rangos sutarties sąlygas suderino 2024 m. kovo mėnesį susirašinėdamos trumposiomis žinutėmis. Gavusi sutarties tekstą, ieškovė įsitikino, kad rangos sutarties raštu turinys atitinka visus žodžiu sutartus abeju? šaliu? įsipareigojimus, įskaitant galutinę darbu? kainą, kurią atsakovė sumokėjo dalimis ieškovei mokėjimo pavedimais, viso 5 210 Eur. Ieškovės veiksmai, kuriais ji išsimontavo tvoros segmentus ir išsikasė augalus, buvo pripažinti neteisėtais, t. y. policijos kvalifikuoti kaip Ieškovo savavaldžiavimas. Ieškovė išsivežė iš atsakovės sklypo augalus, kuriu? teisės išsivežti neturėjo, ir tai konstatuota neapskųstu policijos nutarimu. Jeigu augalu? pardavėjas būtu? įgaliojęs ieškovę tvarkyti reikalus, susijusius su atsakovės atsiskaitymu už augalus, ir informavęs ieškovę, kad atsakovei tol nebus atvežti augalai, kol nebus atsiskaityta su augalu? pardavėju, tai atsakovė būtu? gavusi informaciją, kad ieškovė neatveš atsakovei augalu?, kol su augalu? pardavėju nebus sutartos atsiskaitymo sąlygos, o ieškovė būtu? gavusi nurodymą neatvežti atsakovei augalu? tol, kol už juos nebus atsiskaityta. Ieškovė nepateikė įrodymu?, kad augalai savininkas (augalu? pardavėjas) buvo įgaliojęs ieškovę paimti augalus iš atsakovės ir grąžinti jai augalus, o atsakovė iš augalu? pardavėjo nebuvo gavusi jokiu? nurodymu? grąžinti augalu? pardavėjui augalus. Ieškovė ir atsakovė susitarė ne dėl tvoros segmentu? pirkimo – pardavimo už 658 Eur, o dėl tvoros pirkimo – pardavimo ir įrengimo, todėl tvoros išmontavimu padarytos žalos kompensacijos dydis apima ne tik tvoros segmentu? vertę, bet ir naujos tvoros sumontavimo darbu? kainą, kuriu? dydis apskaičiuotas ir pagrįstas kaip kompensuotinas atsakovės pateiktu priešieškiniu. Patikslintame ieškinyje pateiktoje lentelėje yra nurodyti skaičiai, kurie nėra pagrįsti jokiomis sutartimis ar buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl patikslintas ieškinys laikytinas ne tik neįrodytu, bet ir pareikštu piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, t. y. veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, todėl atsakovė prašo skirti ieškovei baudą.

4. Atsakovė K. Š. kreipėsi į teismą priešieškiniu ieškovei MB „Stadvila“ prašydama priteisti iš ieškovės 6 850,57 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Ieškovė priešieškinyje nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė rangos sutartinius santykius įformino 2024 m. kovo 22 d. sutartimi, kurios tekstą rangovė atsiuntė užsakovei el. paštu 2024 m. birželio 9 d., o preliminariai šalys rangos sutarties sąlygas suderino 2024 m. kovo mėnesį susirašinėdamos trumposiomis žinutėmis. Atsižvelgiant į sutarties 1 priede nurodytas darbu? apimtis ir kainas, akivaizdu, kad atsakovė mokėjimo pavedimais, viso 5 210 Eur ne tik apmokėjo tvoros, vartu? ir varteliu? montavimą (suma – 1 200 Eur), akmenu? grindinio klojimą (betonavimo darbus) (suma – 2 200 Eur), augalu? sodinimą (suma – 715,9 Eur), bet ir sumokėjo pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir PVM) sumą (864,34 Eur). Tačiau ieškovė sutarties 2.1 punkte nurodė klaidingą PVM sumą (1 094 Eur) ir todėl atsakovė ieškovei sumokėjo 229,66 Eur didesnę sumą nei sutarties 1 priede nurodyta suma (5 210 Eur – 4 980,34 Eur). Ieškovė atsakovei turėtu? kompensuoti 229,66 Eur kaip sutartyje nurodytos sumos ir faktiškai atsakovės sumokėtos sumos skirtumą. 2024 m. balandžio 11 d. krovinio važtaraštis patvirtina, kad į atsakovei priklausantį sklypą buvo pristatyti iš UAB „Želdynėlis“ atsakovės įsigyti 243 augalai. 2024 m. liepos 31 d. T. S., veikdamas ieškovės vardu ir interesais, savavališkai iš atsakovei priklausančio sklypo išsivežė visus augalus. Už 242 augalus atsakovė sumokėjo per du kartus grynaisiais pinigais: iš pradžių? avansu sumokėjo 900 Eur už 9 augalus, o po to 2 087,73 Eur – už likusius 233 augalus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasisavino iš atsakovės paprastąjį šermukšnį, kurio kaina su PVM yra 69,94 Eur, taip pat kitus 233 augalus, kuriu? kaina su PVM sudaro 2 087,73 Eur, bei gavo iš atsakovės už augalu? sodinimo darbus 866,24 Eur (715,9 Eur + PVM), akivaizdu, kad ieškovė augalu? pasisavinimu padarė atsakovei 2 157,67 Eur dydžio materialinę žalą ir nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita 866,24 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo už augalu? sodinimą, todėl atsakovei turėtu? atlyginti 3 023,91 Eur dydžio nuostolius. Nepaisydamas atsakovės nepasitenkinimu grįsto aiškaus draudimo, ieškovės vadovas T. S. neteisėtai iškasė MB „Stadvila“ sodintus augalus bei nuėmė MB „Stadvila“ sumontuotus tvoros segmentus, to nesuderinęs su atsakove. Dėl to, kad ieškovė pasisavino tvoros segmentus, atsakovės žemės sklypas liko neaptvertas, todėl susiklostė situacija, kurioje ieškovė praturtėjo atsakovės sąskaita suma, sumokėta už tvoros, vartu? ir varteliu? montavimo darbus 1 452 Eur (1 200 Eur + PVM), o atsakovė buvo priversta patirti išlaidu? naujos tvoros, vartu? ir varteliu? įsigijimui (505 Eur) ir įrengimo darbams (1 640 Eur), todėl akivaizdu, kad ieškovė turėtu? atsakovei kompensuoti ir naujos tvoros įsigijimo išlaidas (2 145 Eur dydžio sumą), ir grąžinti atsakovei 1 452 Eur sumą, kuria ieškovė nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita pastarajai sumokėjus už tvoros įrengimą, t. y. atlyginti dėl to atsakovės patirtus 3 597 Eur dydžio nuostolius. Taigi, bendra prašoma atsakovės priteisti iš ieškovės suma sudaro 6 850,57 Eur (229,66 Eur + 3 023,91 + 3 597 Eur).

6. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį, prašė priešieškinį kaip nepagrįstą ir pilnai patenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovė klaidina teismą, nes šalys rangos sutarties taip ir nepasirašė, nes atsakovė nuolat keisdavo sąlygas ir sugalvodavo papildomus darbus, dėl ko darbų vykdymo procese, rangos darbų sutarties pasirašymas nebeteko prasmės ir šalys bendru sutarimu nepasirašė jokios sutarties. Atsiskaitymas turėjo įvykti pagal faktiškai atliktus darbus. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad ji būtų reikalavusi pasirašyti rangos darbų sutartį, iš ko darytina išvada, kad rangos darbų sutartis nebuvo sudaryta. Be to paskutinis rangos darbų sutarties variantas pasirašymui buvo atsiųstas jau po pilno darbų atlikimo, pagal pateiktą darbų atlikimo rankraštį ir atsakovei, rankraštyje fiksuota darbų apimtis ir ieškovo paskaičiuota darbų kaina tiko (nebuvo prieštarauta). Atsakovė nurodo melagingą tvoros montavimo kainą, kuri yra pigesnė. Tvoros montavimo kaina su stulpų betonavimu, montavimu, stulpų trumpinimas, su vartų ir vartelių pritaikymu, kainavo 1 120 Eur + PVM. Atsakovė priešieškinyje rašo, kad ji už tvoros segmentų sumontavimo darbus sumokėjo 1 640 Eur, nors reikėjo atlikti tik 20 proc. ieškovės padaryto darbo. Tai yra tik sukabinti segmentus. Nes stulpai buvo sumontuoti pilnai. Be to, ieškovei visai nesvarbu kiek ir kam atsakovė mokėjo už tvorą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pilnai atliko tvoros montavimo darbus, atsakovė su tuo sutinka, be to atsakovė sutinka su tuo, kad ieškovė buvo susodinusi visus atvežtus augalus, už kuriuos ji 2024 m. balandžio mėnesį buvo sumokėjusi A. R. tik 900 Eur, o darbų pabaigos datai turėjo sumokėti likusius pinigus pavedimu. Kadangi ieškovė negavo iš A. R. patvirtinimo, jog jam yra atsiskaityta, ji grąžino augalus teisėtam jų savininkui. Pažymėtina, kad buvo palikta augalų už didesnę nei 900 Eur pinigų sumą, nes vien viena iš pušų – balkaninė, tiek kainavo, kuri liko pasodinta. Dėl pateiktų augalų pirkimo dokumentų 2024 m. lapkričio 4 d. iš A. R., pasakytina, kad atsakovė 2024 m. lapkričio mėnesį prisipirko augalų, juos tuoj pat išsivežė ir teigia teismui dokumentus nesusijusius su rangos sutarties dalyku. Atsakovė klaidina teismą, kad ieškovė iškasė visus augalus – atsakovė meluoja, nes gal 60 proc. gėlių buvo neiškasta, nes jos būtų nudžiūvusios. Atsakovė patvirtina, kad su A. R. buvo neatsiskaičiusi už augalus, o augalai A. R. buvo sugrąžinti, todėl jokių pretenzijų dėl naujai pirktų augalų, ar iškastų dalies augalų, ji negali reikšti. Atsakovė turi sumokėti ieškovei kompensaciją ir už augalų gražinimą A. R., iškasimą, parvežimą. Iš esmės visi rangos darbai buvo atlikti tinkamai ir jų buvo atlikta dar daugiau. Atsakovei buvo pasodinti tik tie augalai už kuriuos ji buvo atsiskaičiusi, tvora buvo įrengta pilnai. Ieškovė sąžiningai atliko savo darbą ir pateikė sąžiningą ieškinį, kuris turi būti patenkintas visa apimtimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. liepos 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovės naudai 5 168,91 Eur žalos atlyginimo ir 4 100,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės – kitą priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

8. Teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, kadangi ieškovė yra įmonė, veikianti gerbūvio įrengimo ir apželdinimo srityje, o atsakovė gerbūvio įrengimo ir apželdinimo paslaugas užsakė savo asmeniniams ir buitiniams poreikiams. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties tekstą atsakovė gavo tik po darbų pabaigos, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta rašytinės formos sutartis. Darytina išvada, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinės formos rangos sutartis. Iš teisinio reguliavimo matoma, kad iki sutarties (taip pat ir žodinės) sudarymo rangovas užsakovui turi suteikti informaciją apie darbus, jų rūšis ir kainą. Taigi akivaizdu, kad ieškovė iki sutarties sudarymo privalėjo atsakovei suteikti informaciją apie numatomus atlikti darbus ir darbų kainą. Įstatymas nenumato rangovui teisės suteikti orientacinės kainos. Ši nuostata yra vartotojo garantija, kad vartotojas žinotų darbų apimtį ir kiek jis turės sumokėti už atliekamus darbus. Būtent atsakovės pateikti duomenys, t. y. 2024 m. kovo 14 d. atsiųstame laiške su kainomis apie darbus ir kainas buvo ta informacija, kuri atsakovei kaip vartotojui buvo suteikta iki sutarties sudarymo. Atsakovė, susipažinusi su pateiktomis sąlygomis (darbų sąrašu, kainomis) sumokėjo 2024 m. kovo 22 d. 3 000 Eur avansą ir taip iš esmės patvirtino sutarties sąlygas, po ko žodinė sutartis laikytina sudaryta, juo labiau, kad ieškovė pradėjo vykdyti darbus.

9. Teismas vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad: pirma, darbai buvo perduoti; antra, buvo padaryta daugiau darbų nei susitarta pirminiu el. laišku 2024 m. kovo 14 d. su kainomis ir darbais; trečia, kad dėl kainų pakeitimo ar papildomų darbų, kurie nebuvo paminėti 2024 m. kovo 14 d. el. laiške, buvo papildomai nusitarta. Atsakovė yra vartotoja, todėl pareiga informuoti ir įrodyti apie vartotojo informavimą apie sutarties pakeitimus, yra būtent ieškovės kaip profesionalios verslininkės. Kad darbai atlikti ir perduoti, įrodyti taip pat yra būtent ieškovės kaip rangovo ir savo srities profesionalo pareiga. Nagrinėjamoje situacijoje, atsakovė mokėjo avansus savo noru, negavusi darbų priėmimo–perdavimo aktų ir sąskaitų (sąskaitą ieškovė surašė ir pateikė į bylą jau teikdama teismui ieškinį). Iš 2024 m. kovo 14 d. el. laiško matoma, kad buvo susitarta dėl: 1) tvoros montavimo darbų – 1 065 Eur + PVM, tvoros medžiagos su bortais, vartais ir varteliais – 1 489 Eur; 2) įvažiavimo ir takelio iš natūralių riedulių įrengimo darbų – 1 420 Eur + PVM, medžiagos – 540 Eur; 3) sklypo ruošimo technikos darbų – 300 Eur, sklypo ruošimo rankinių darbų – 300 Eur + PVM; 4) žemių – 250 Eur, šiukšlių išvežimo – 150 Eur. Kadangi byloje nėra jokių priėmimo–perdavimo aktų ar kitų įrodymų, todėl teismas daro išvadą, kad sklypo ruošimo darbų, žemės tiekimo, šiukšlių išvežimo ieškovė neįrodė, todėl pagrindo reikalauti piniginio atlyginimo už tai nėra teisinio pagrindo. Tvoros ir takelio įrengimo darbų kaina yra 2 485 Eur, šios sumos PVM yra 521,85 Eur, todėl bendra tvoros ir takelio įrengimo darbų su PVM ir medžiagomis kaina yra 2 485 Eur + 521,85 Eur+ 1 489 Eur + 540 Eur = 5 035,85 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 5 210 Eur, todėl akivaizdu, kad už tiek, kiek įmanoma nustatyti iš byloje esančių įrodymų, atliktus ieškovės darbus, atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys yra atmestinas.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo iškasti ir išvežti augalus. Byloje kilo ginčas ar buvo išvežti visi augalai. Ieškovė teigė, kad išvežė ne visus augalus, o bent jau balkaninė pušis liko. Atsakovė teigė, kad buvo išvežti visi augalai. Byloje yra fotolentelė iš administracinio nusižengimo bylos, kurioje užfiksuotas sklypo vaizdas augalų ir tvoros segmentų išvežimo metu. Iš nuotraukų matoma, kad sklype augalų nėra, išskyrus kelis krūmus palei tvorą. Ar vienas iš krūmų yra balkaninė pušis, nėra aišku. Atsakovė pateikė administracinio nusižengimo protokolą su fotolentelėmis, ji teigia, kad buvo išvežti visi augalai. Ieškovė teigė, kad išvežė ne visus augalus, tačiau konkrečių nuotraukų ir nuorodų kurie augalai liko (su nuotraukomis) ar kitokių objektyvių duomenų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pagal byloje turimus įrodymus labiau tikėtina, jog buvo išvežti visi augalai. Kadangi ieškovė neturėjo teisės jų išvežti, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintinas, iš ieškovės atsakovei priteisiant 3 023,91 Eur už augalus ir jų sodinimą.

11. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė išvežė iš atsakovės sklypo sumontuotos tvoros segmentus yra nustatyta. Natūralu, kad atsakovei teko pasirūpinti sklypo aptvėrimu. Pagrindo išmontuoti ir išvežti tvoros segmentus ieškovė neturėjo, taigi atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsakovei atsirado nuostolių, kurie lygūs naujos tvoros montavimui ir medžiagų pirkimui, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 145 Eur. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 452 Eur už išvežtos tvoros montavimą ir motyvuoja šį reikalavimą kaip ieškovės nepagrįstu praturtėjimu, kaip atsakovės nuostoliais. Šiuo atveju atsakovės nuostoliai yra tiek, kiek jai teko sumokėti už naują tvorą ir jos montavimą – kompensuodama šiuos nuostolius ieškovė ir grąžina pinigine išraiška montavimo išlaidas, t. y. grąžina iš naujo montavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė praturtėjo montavimo darbų kaina, nes ji už montavimo darbus turės pinigus grąžinti atsakovei pagal šį teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo pažeistą teisę gali apginti per nuostolių atlyginimą kaip civilinę atsakomybę, todėl nepagristo praturtėjimo institutas negali būti taikomas.

12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės reikalavimą dėl 229,66 Eur sumokėto per didelio PVM atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovė šį savo reikalavimą grindžia PVM, paskaičiuotu 2024 m. kovo 22 d. rašytinės formos sutartyje, kurią ieškovė atsiuntė atsakovei 2024 m. birželio 9 d. Tačiau tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinės formos rangos sutartis. Be to, atsakovė šią rašytinės formos sutarties tekstą gavo tik po visų darbų atlikimo (atsakovė tą faktą patvirtino savo paaiškinimuose, kurie užfiksuoti garso įraše), todėl atsakovė tikrai nemokėjo konkrečios sąskaitos ar konkretaus PVM paskaičiavimo. Atsakovė nagrinėjamoje situacijoje savo noru mokėjo avansinius mokėjimus, o darbų apimtis ir kainos buvo nurodytos būtent 2024 m. kovo 14 d. atsakovei atsiųstame laiške su kainomis, kurios buvo be PVM.

13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės elgesį byloje, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, todėl nėra pagrindo skirti baudą ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje kilo ginčas ne dėl rangos sutarties formos, kaip nurodo pirmos instancijos bet dėl atsiskaitymo už realiai atliktus darbus. Bylos eigoje paaiškėjo, kad atsakovė prašė atlikti vis naujus darbus, didindama darbų apimtis, dėl to nuolat kalbėdama žodžiu su ieškovu, iš ko darytina išvada, kad labiau tikėtina ir įrodyta, jog atsakovė buvo informuota ir žinojo apie ieškovo teikiamų darbų kainas, leido darbams vykti, nestabdė statybos proceso. Byloje įrodyta, jog atsakovė buvo žodžiu informuota apie darbų kainas ir su jomis sutiko, leisdama vykdyti darbus iki galo. Teismas išėjo už įrodinėjimo ribų (ultra vires doktrina) savavališkai konstatuodamas, kad ieškovas visiškai neatliko jokių papildomų darbų. Pirmos instancijos teismas teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos darbų sutartis, bet remiasi šalių nepasirašyta rangos darbų sutartimi, kuo nesirėmė net atsakovės advokatas bei pati atsakovė. Atsakovė, ieškovo atstovui užduodant klausimus papunkčiui, esančiam byloje atliktų darbų sąrašui, patvirtino, kad visi papildomi darbai buvo atlikti.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nemotyvuotai nurodė, kad statybos darbai buvo atlikti su esminiais trūkumais, dėl ko atsakovė patyrė išlaidas. Buvo nurodytas pievos piktžolėtumas. Pastebėtina, kad atsakovė nenurodė ir nepatvirtino, kad pasėjus pievą buvo žodžiu sutarta, kad pieva vėliau bus nuolat ravima. Atsakovė pati užsakė natūralų juodžemį, kuris buvo nesertifikuotas, atvežtas iš natūralių laukų, todėl natūralu, kad jame buvo piktžolių šaknų iš viršutinio augalinio juodžemio sluoksnio. Atsakovė negalėjo reikalauti ravėti piktžoles, nes dėl to susitarta nebuvo. Teismas nurodė atsakovės pretenziją dėl rankenėlės, tačiau pažymėtina, kad nupirkus tvoros vartelius rankenėlė buvo komplekte, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji buvo sulūžusi, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vartų montavimo eigoje ji prašė kitokios rankenėlės. Pažymėtina, kad pretenzija dėl rankenėlės atsirado tik tada kai iškilo prievolė atsiskaityti už darbus. Teisme buvo išsiaiškinta, kad vykdant statybos darbus statybvietėje dalyvavo atsakovės gerai pažįstama architektė, kuri nestabdė statybos darbų. Teisme buvo išsiaiškinta, kad atsakovė nepateikė jokio statybos ir akmens grindinio įrengimo projekto, kuriame atsispindėtų nuolydžiai, todėl teiginiai atsiradę teismo metu dėl neteisingų nuolydžių yra nemotyvuoti ir neįrodyti. Atsakovės teiginiai apie tariamai ne taip įrengtus nuolydžius negalėjo būti motyvu nemokėti už atliktus darbus.

17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje buvo išsiaiškinta, kad ieškovė išmontavo tik tvoros segmentus, ko pasėkoje yra aišku, kad liko sumontuoti tokie tvoros elementai kaip įbetonuoti tvoros ir vartelių stulpai, kurie liko nepakitę bylos nagrinėjimo metu, liko sumontuoti – įbetonuoti tvoros borteliai tarp stulpų. Nėra aišku ką teismas turėjo mintyje sakydamas, kad ieškovas išmontavo visą tvorą. Atsakovė teigia, kad permontavo visą tvorą, bet nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo realiai atlikta. Teismas išeidamas už ieškinio ribų, nesiremdamas jokiais įrodymais, nustatė, kad tvora buvo iš esmės visa išmontuota ir visa iš naujo sumontuota. Pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, kad tvora buvo visiškai iš naujo permontuota ir kažkam sumokėti pinigai. Be to pirmos instancijos teismas turėjo išskaityti pinigus (iš priteistų už naują tvorą) iš naujos tvoros segmentų įsigijimo kainos bei montavimo, kuriuos nurodė ieškovė už išmontuotus segmentus ir jų montavimo kainą. Ieškovė savo ieškinyje jau nurodė, kad ji išskaito pinigus už susigrąžintus segmentus ir atsisako pinigų už jų montavimą bei atsisako pinigų už pievelės įrengimą.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nurodė, neva tikėtina, kad ieškovė išvežė visus augalus iš atsakovės sklypo dėl ko iš atsakovo priteistina atlyginti 3 023,91 Eur už augalus ir jų sodinimą. Tačiau pati atsakovė bylos eigoje nurodė, kad nebuvo išvežta balkaninė pušis – vertė 900 Eur, aštuoni kadagiai, daugiametės gėlės. Todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas nustatė, kad iš atsakovės sklypo buvo išvežti visi augalai. Be to bylos eigoje paaiškėjo, kad atsakovė augalų nebuvo nusipirkusi, o augalai buvo grąžinti teisėtam savininkui UAB „Želdynėlis“. Tai yra teismas neteisingai įvertino, kad atsakovė nepatyrė jokių nuostolių dėl iškastų ir išvežtų augalų, be to atsakovė neįrodė, kad augalai jai buvo perduoti ir ji įgijo nuosavybės teisę į juos. Iš ko darytina išvada, kad atsakovei negali būti priteista žala už tai, už ką ji nebuvo sumokėjusi. Teismas, vienašališkai neteisingai vertino ir nustatė įrodytas faktines bylos aplinkybes, jog ne visi augalai buvo išvežti, ką patvirtino ir pati atsakovė, be to atsakovė ir nepatyrė žalos už augalų įsigijimą, nes už juos nebuvo sumokėta. Augalų išvežimo metu, atsakovė nebuvo patyrusi išlaidų dėl augalų įsigijimo, išskyrus avansą 900 Eur, už kurį jai buvo palikta dalis augalų ką patvirtino liudytojas. Kitus augalus, kurie buvo grąžinti pardavėjui, ji nusipirko, tų pačių metų rudenį ir išsivežė. Todėl pirmos instancijos teismas negalėjo priteisti tų pinigų už prekes, kurias atsakovė realiai nusipirko gerokai vėliau nei nutrūko rangos darbų sutartis.

19. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad apeliaciniame skunde sąmoningai ir apsimestinai ignoruojama esminė tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusiu? sutartiniu? santykiu? aplinkybė, kad šiuo atveju tarp buvo susiklostę būtent vartojimo rangos santykiai, kuriuose ieškovė kaip verslininkas atsako be kaltės, o atsakovė įgijo papildomas jos teisiu? apsaugos garantijas, kompensuojančias jos padėties nelygiavertiškumą. Neteisinio pobūdžio teiginiais ieškovė nepagrįstai ir priešingai teisės aktų nuostatoms, reguliuojančiomis rangovo prievoles, laikosi naratyvo, kad už rangos darbu? atlikimą atsakingas ne ieškovas, o atsakovė. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad bylos metu buvo išsiaiškinta, kad atsakovė kėlė pretenziją tik dėl pievelės įrengimo, nes jai nepatiko piktžolės, dėl kuriu? ravėjimo (ravėjimo susitarimo) atsakovė nepasisakė, tačiau toks teiginys prieštarauja teismo sprendimo išsamiai aptartiems atsakovės priešieškinio reikalavimams ir atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktiems duomenims, pagrindžiantiems, dėl ko pretenzijas reiškė atsakovė. Priešingai, nei teigia ieškovė, byloje kilo ginčas ne tik dėl atsiskaitymo už realiai atliktus darbus, bet ir dėl rangos sutarties sudarymo, darbu? perdavimo, atsiskaitymo už rangos darbus, atsakovei ieškovės veiksmais ir neveikimu padarytos žalos. Teismas, remdamasis ieškovei kaip verslininkui taikomu teisiniu vartojimo rangos teisiniu reguliavimu, pateikė pagrįstą ir faktines aplinkybes atitinkantį faktiniu? aplinkybių? vertinimą, kad ieškovė iki sutarties sudarymo privalėjo atsakovei suteikti informaciją apie numatomus atlikti darbus ir darbu? kainą. Ieškovė taip pat pateikė darbus ir kainas patikslintame ieškinyje, tačiau vėlgi nepateikė pirminiu? dokumentu? ar susirašinėjimo, iš kurio būtu? matoma, kad dėl minėtu? kainų? atsakovei būtu? suteikta informacija iki sutarties sudarymo. Svarbu, kad atsakovei, kaip vartotojui ir užsakovui, pagal įstatymą pareiga atsiskaityti kyla po to, kai rangovas perduoda darbu? rezultatą. Byloje nėra nė vieno darbu? priėmimo–perdavimo arba apžiūros akto, taip pat nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė buvo kvietusi atsakovę apžiūrėti ir priimti atliktus darbus. Taigi tiek pagal įstatymą, tiek pagal pačios ieškovės atsakovei atsiųstą sutartį, atsakovei nebuvo perduoti darbai, atitinkamai nebuvo prasidėjęs terminas sumokėti už atliktus darbus.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismo išvadų? apie ieškovės prievolių? atsakovei tinkamai perduoti darbus nevykdymą kontekste bet koks priekaištavimas atsakovei dėl to, kaip ir kokias pretenzijas ji reiškė ar turėjo (neturėjo) ju? reikšti dėl ieškovės neperduotu? darbu? neturėjo ir neturėtu? būti vertinamas kaip pagrįstas. Pagrindo išmontuoti ir išvežti tvoros segmentus ieškovė neturėjo, taigi atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsakovei atsirado nuostoliu?, kurie lygūs naujos tvoros montavimui ir medžiagų? pirkimui, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 145 Eur. Ieškovė nepastebėjo sprendimo dalies, kuria teismas paaiškino, kodėl nesutinka kompensuoti atsakovei ieškovės sąskaita visiškai iš naujo sumontuotą tvorą. Ieškovė bando įrodinėti, kad atsakovės, kuri nėra ieškovės veiklos srities profesionalė, paaiškinimai teismo posėdyje apie papildomai atliktu? darbu? baigtumą ir kokybę turėjo būti teismo vertinami kaip pakankami ir tinkami papildomu? darbu? perdavimo atsakovei įrodymai, tačiau nesugebėjo nei bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįsti, kodėl, jo manymu, ji neturėjo laikytis prievolės raštu pagrįsti atliktu? darbu? kokybės ir baigtumo nei raštu atliktus darbus perduoti atsakovei, nei apeliacinio skundo paneigti teismo išvadų?. Kad darbai atlikti ir perduoti, įrodyti taip pat yra būtent ieškovės kaip rangovo ir savo srities profesionalo pareiga. Kadangi byloje nėra jokiu? priėmimo – perdavimo aktu? ar kitu? įrodymu?, todėl teismas daro išvadą, kad sklypo ruošimo darbu?, žemės tiekimo, šiukšliu? išvežimo ieškovė neįrodė, todėl pagrindo reikalauti piniginio atlyginimo už tai nėra teisinio pagrindo.

22. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė buvo atsakinga už augalus ir apmokėjimą už juos UAB „Želdynėlis“ nėra. UAB „Želdynėlis“ atsakovei nebuvo pareiškusi jokiu? pretenziju? dėl neapmokėjimo. O liudytojas nors iš pradžių? teigė, kad ieškovei buvo duotas nurodymas grąžinti augalus, tačiau vėliau nurodė, kad nebuvo įgaliotas spręsti pinigu? grąžinimo klausimo santykiuose su atsakove. Nors apeliaciniu skundu keliamas klausimas, ar buvo išvežti visi augalai, tačiau teismas, remdamasis ne tik šaliu? parodymais, bet ir rašytiniais duomenimis darė išvadą, kad „pagal byloje turimus įrodymus labiau tikėtina, kad buvo išvežti visi augalai. Kadangi ieškovė neturėjo teisės ju? išvežti, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintinas, iš ieškovės atsakovei priteisiant 3 023,91 Eur už augalus ir ju? sodinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

24. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

25. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovės MB „Stadvila“ patikslintą ieškinį atsakovei K. Š. dėl 6 979,16 Eur skolos už faktiškai atliktus rangos darbus priteisimo ir tenkinti iš dalies K. Š. priešieškinį ieškovei MB „Stadvila“ dėl 6 850,57 Eur dydžio nuostolių atlyginimo priteisimo – priteisti atsakovės naudai 5 168,91 Eur žalos atlyginimo.

26. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas priėmė nemotyvuotą sprendimą prieštaraujantį viešajai tvarkai, gerai moralei, Lietuvos Respublikos įstatymams, kas iš esmės pirmos instancijos teismo sprendimą daro negaliojančiu. Teigiama, jog pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino faktines ir teisines bylos aplinkybes. Teismo sprendimo motyvai prieštarauja vieni kitiems. Be to, pirmos instancijos teismas nustatė aplinkybes, kurių negalėjo nustatyti ir ex officio konstatuoti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato bylos esmės arba klaidingai vertino akivaizdžiai atsakovės patvirtintas bylos aplinkybes.

Dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl ieškinio reikalavimų teisėtumo

27. Ieškovė MB „Stadvila“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovei K. Š. prašydama priteisti 6 479,16 Eur skolą už faktiškai atliktus rangos darbus.

28. Ieškovė teigia, kad šalys, t. y. užsakovė K. Š. ir rangovė MB „Stadvila“ 2024 kovo mėnesį sudarė žodinę rangos sutartį. Ieškovės teigimu, buvo tariamasi dėl įvairių, tiek statybos darbų, tiek želdinimo darbų – dėl želdinimo, tvoros įrengimo, akmens grindinio įrengimo, kitų gerbūvio darbų adresu (duomenys neskelbtini), o dėl galutinės darbų kainos tartasi nebuvo – atsakovė darbų eigoje surasdavo ir sugalvodavo vis naujų darbų. Ieškovės teigimu, darbų eigoje, per tris kartus, atsakovė pervedė rangovui 5 210 Eur avansą, visi rangos darbai buvo baigti liko tik atsiskaityti, tačiau atsakovė staiga, motyvuodama, kad neturi pinigų, pieva pilna piktžolių, vienašališkai rangos darbų sutartį nutraukė. Ieškovė teigia, jog atsakovė nesumokėjo ieškovei 7 137,16 Eur. Ieškovė paaiškino, kad išsimontavo ir išsivežė atsakovei įrengtos tvoros segmentus (16 vnt. po 18 Eur už vienetą, viso 288 Eur) ir vartus su apkabomis ir varteliais (370 Eur) – bendroje sumoje statybinių medžiagų išvežta už 658 Eur, todėl gaunamas skolos likutis 6 479,16 Eur. Be to, ieškovės teigimu, ieškovė papildomai turėjo iškasti augalus, už kuriuos atsakovė nebuvo sumokėjusi ir kurie nebuvo atsakovės nuosavybė bei nuvežti atgal į UAB „Želdynėlis“, ko pasekmėje ieškovė taip pat patyrė papildomas 500 Eur išlaidas ir todėl bendra ieškinio kaina yra 6 979,16 Eur.

29. Pagal 2024 m. rugsėjo 27 d. ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 12 347 16 Eur sumai matyti, kad ieškovės vertinimu tvoros montavimo, augalu sodinimo, reljefo formavimo ir kitų aplinkos įrengimo darbų vertė sudaro 10 159,16 Eur, o medžiagos – 2 188 Eur.

30. Ieškovė patikslintame ieškinyje detalizavo, kad buvo atlikti tokie 12 347,16 Eur rangos darbai:

1) akmens grindinio įrengimas – 2 000 Eur;

2) papildomi darbai (1) – įvažiavimo įrengimas, reljefo lyginimas esamu gruntu, paradinė namo pusė – 300 Eur, el. įvado šarvo įkasimas – 90 Eur, vartų automatikos kabelio šarvo klojimas – 30 Eur, viso 420 Eur;

3) papildomi darbai (2) – tualeto pamato demontavimas – 50 Eur, tinklo aplink šulinį lankstymas – 20 Eur, šiukšlių išvežimas – 1,5 kūb. m, teritorijos tvarkymas 150 Eur, kompostinės demontavimas – 20 Eur, rankinis akmenų perrinkimas – 10 kūb. m. – 140 Eur, spec. akmenų kompozicijos – 70 Eur, vartų perdarymas be virinimo – 70 Eur, vidaus santechnikos darbai – 20 Eur, viso – 540 Eur;

4) takų įrengimas – viengubas 108 Eur, dvigubas – 320 Eur, akmens borto betonavimas – 344 Eur, laipto betonavimas – 220 Eur, viso – 1 002 Eur;

5) lietvamzdžių sukėlimas, trumpinimas 8 vnt., viso – 144 Eur;

6) senos tvoros, gyvatvorės demontavimas – 300 Eur, dalinis šiukšlių išvežimas – 30 Eur, viso – 330 Eur;

7) gatvės bortų atstatymas – 100 Eur;

8) vejos bortų dėjimas, pjaustymas, šlaito užpylimas žemėmis, rankinis lyginimas (kaimyno pusė) 330 Eur;

9) cementas, armatūra – 160 Eur;

10) tvoros, bortų, medžiagų komplektavimas ir transportavimas – 180 Eur;

11) biohumusas koncentruotas – 50 Eur, žemės – 100 Eur, atsijų mišinys – 70 Eur, atrinkti akmenys – 100 Eur, viso – 320 Eur;

12) technikos koordinavimas, sklypo aukščių matavimas – 150 Eur;

13) žemių lyginimas, vejos įrengimas, tręšimas – 650 Eur;

14) medžiagos dobilų pievai – 90 Eur;

15) augalų komplektavimas, atvežimas II – 80 Eur;

16) naujos tvoros medžiagos – 1 618 Eur;

17) tvoros ir vartų montavimo darbai su betonavimu – 1 120 Eur;

18) augalų sodinimas su papildomais laistymais, kamienų tvirtinimais, tręšimu, žemių gerinimu – 1 350 Eur.

31. Atsakovė laikosi pozicijos, kad šalys įformino rangos sutartinius santykius 2024 m. kovo 22 d. sutartimi, kurios tekstą rangovė atsiuntė atsakovei el. paštu 2024 m. birželio 9 d., o preliminariai šalys rangos sutarties sąlygas suderino 2024 m. kovo mėnesį susirašinėdamos trumposiomis žinutėmis. Atsakovės teigimu, gavusi sutarties tekstą, ieškovė įsitikino, kad rangos sutarties raštu turinys atitinka visus žodžiu sutartus abeju? šaliu? įsipareigojimus, įskaitant galutinę darbu? kainą, kurią atsakovė sumokėjo dalimis ieškovei mokėjimo pavedimais – viso 5 210 Eur.

32. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.645 straipsnio 1 dalis) ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 straipsnio 2 dalimi, vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

33. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).

34. CK XVIII-1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato vartotojo teisės į informaciją reikalavimus. CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją; taip pat įtvirtinta konkreti suteiktina informacija, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto. Be to, įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo (CK 6.228⁶ straipsnio 2 dalis). Pareiga įrodyti, kad informacija pagal CK 6.228⁶ straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis). Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius (5 dalis).

35. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos nustato, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jeigu pagal atliekamų darbų pobūdį tai yra reikšminga, rangovas privalo nurodyti užsakovui konkretų asmenį, kuris atliks sutartyje nurodytą darbą. Užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas atliktų darbų bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje (CK 6.674 straipsnis).

36. CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką (CK 6.645 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012).

37. Byloje nėra ginčo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai ir buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis. Apeliacinės instancijos, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra pateikta šalių pasirašyta rangos sutartis, be to, ieškovės parengtą sutarties projektą atsakovė gavo tik po rangos darbų pabaigos, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinės formos rangos sutartis. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kadangi įstatymas nenumato privalomos rašytinės vartojimo rangos sutarties formos, aplinkybė, kad sutartis nebuvo rašytinės formos, nedaro šios sutarties negaliojančios.

38. Sutarčių sąlygos aiškinamos, taikant CK 6.193 straipsnio normas. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad svarbus ir šalių elgesys po sutarties sudarymo: pats sutarties vykdymas, jos netinkamas vykdymas, šalių reiškiami reikalavimai viena kitai, pretenzijos, pranešimai apie vykdymo trūkumus, įvykdymo priėmimas, atsisakymas priimti įvykdymą ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo vis dėlto negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį, tačiau vis dėlto jis tam tikrais atvejais gali leisti įžvelgti tai, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).

39. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytomis išvadomis, kad ieškovė nors ir patikslintame ieškinyje detalizavo darbus ir kainas, tačiau nepateikė pirminių dokumentų ar susirašinėjimo, iš kurio būtų matoma, kad būtent dėl šių kainų atsakovei būtų suteikta informacija iki susitarimo dėl šių darbų atlikimo. Priešingai, atsakovė teismui pateikė ieškovės el. paštu 2024 m. kovo 14 d. atsiųstą laišką su kainomis (el. bylos I failas, 47-48 lapas), taip pat sutarties tekstą, atsiųstą 2024 m. birželio 9 d. (el. bylos I failas, 57-60 l.), kurie labiau patvirtina galutinę rangos darbu? kainą – 5 210 Eur ir niekaip nepatvirtina rangos darbų kainos 12 347 16 Eur sumai. Byloje pateiktame susirašinėjime (el. bylos I failas, 83 l.) ieškovės vadovas po to kai siuntė sutarties projektą atsakovei aiškiai nurodė, jog kainas palygino pervestai sumai. Taip pat sutiktina, kad ieškovė teismui pateikė susirašinėjimo nuotrauką, kurioje yra nufotografuoti ieškovės vadovo užrašai su skaičiais – medžiagos 1908, darbai 8 545 (el. bylos I tomas, 79 lapas), tačiau iš nuotraukos nesimato, kokia šio susirašinėjimo ir šios nuotraukos siuntimo atsakovei data – be to, kaip matyti iš susirašinėjimo atsakovė su nurodytais skaičiais nesutinka ir rašo, kad jie tikslintini. Galiausiai šiuose užrašuose nurodyti skaičiai neatitinka minėtoje ieškovės 2024 m. rugsėjo 27 d. atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų skaičių.

40. Po darbų atlikimo ieškovė pateikė atsakovei sutartį su priedu, kuriame buvo nurodyti darbai už 4 115,90 Eur + PVM, o sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad šalių susitarimu nustatyta darbų kaina, apskaičiuota pagal sutarties 1-ame priede nurodytus darbų įkainius, yra 4 115,90 Eur ir PVM 1 094 Eur, kaina iš viso su PVM yra 5 210 Eur. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šios sutarties 2.2 punkto paskutiniame sakinyje jau buvo nurodyta, jog medžiagų tiekimu rūpinasi užsakovas, tačiau pirminis laiškas 2024 m. kovo 14 d. su kainomis ir darbais vienareikšmiškai paneigia, kad tarp šalių buvo toks susitarimas dėl medžiagų tiekimo užsakovo sąskaita, nes iki sutarties sudarymo ieškovės atsakovei siųstame el. laiške aiškiai buvo nurodoma, kad skaičiuojamos ir medžiagos.

41. Pažymėtina, kad ieškovės atsakovei pateiktos sutarties projekto 1-ame priede numatyti rangos darbai tvoros montavimas (vartai, varteliai, tvora) – 1 200 Eur, grindinio klojimas (akmens klojimas, betonavimo darbai) 40 kv. m – 2200 Eur, augalų sodinimas su žemės pakeitimu – 715,90 Eur iš esmės apima patikslintame ieškinyje detalizuotus darbus. Akivaizdu, kad ieškovė nurodydama tvoros montavimo, grindinio klojimo, augalų sodinimo su žemės pakeitimu darbus ir jų kainas būdama savo srities profesionalė turėjo iš karto numatyti, kad turės būti atlikti įvairūs pasiruošimo darbai, pvz., reikės pašalinti seną tvorą, gyvatvorę, išvežti šiukšles, išlyginti reljefą, padaryti nuolydžius ir pan. Kita vertus, ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomų darbų įvardinamų kaip papildomų kaina sudaro tik 960 Eur (420 Eur + 540 Eur).

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju rašytinė vartojimo rangos sutartis nebuvo sudaryta ir buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, tačiau pačios ieškovės atsakovei siunčiamos sutarties projekto turinys su nurodomais darbais ir nurodomomis kainomis vertintinas kaip vienas iš įrodymų patvirtinančiu šalių susitarimą dėl darbų ir jų kainų. Juo labiau, kad sutarties projektas buvo siunčiamas jau po atliktų darbų ir atsakovės atsiskaitymo, be to, kaip minėta sutarties projekte nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti šalių susirašinėjimai. Byloje nėra ginčo ir byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 5 210 Eur. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, laikytina, jog atsakovė yra atsiskaičiusi pagal šalių sudarytą žodinės formos rangos sutartį. Tokią išvadą teismas daro dėl aukščiau paminėtų motyvų, kad atsakovė yra vartotoja, todėl įrodyti sutarties pasikeitimus, be kita ko, informuoti apie juos užsakovą, yra būtent rangovo kaip profesionalaus verslininko pareiga, tačiau šiuo atveju ieškovė tokios pareigos neatliko.

43. Kaip minėta, ieškovės teigimu, ieškovė papildomai turėjo iškasti augalus, už kuriuos atsakovė nebuvo sumokėjusi ir kurie nebuvo atsakovės nuosavybė bei nuvežti atgal į UAB „Želdynėlis“, ko pasekmėje ieškovė taip pat patyrė papildomas 500 Eur išlaidas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktas 2024 m. balandžio 4 d. UAB „Želdynėlis“ komercinis pasiūlymas (el. bylos I tomas, 136 lapas), skirtas atsakovei. Tą pačią dieną, kai buvo surašytas minėtas komercinis pasiūlymas, atsakovė sumokėjo avansą 900 Eur A. R. ūkiui. Kadangi su A. R. ūkiu atsakovė jokių sutartinių santykių neturėjo, o A. R. yra UAB „Želdynėlis“ vadovas, todėl laikytina, kad atsakovė sumokėjo avansą būtent už augalus pagal komercinį pasiūlymą (dėl kokių priežasčių įmonės vadovas išrašė pinigų priėmimo kvitą savo ūkiui nėra aišku, tačiau vėliau išrašytoje ūkininko sąskaitoje augalai sutampa su komerciniu pasiūlymu). 2024 m. balandžio 11 d. krovinio važtaraštis patvirtina, kad augalai buvo pakrauti pristatymui į atsakovės objektą, dėl kurio ir buvo sudaryta rangos sutartis. Nesant kitų susitarimų ir įrodymų, šios aplinkybės ir minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad augalų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su atsakove (tarp atsakovės ir UAB „Želdynėlis“). UAB „Želdynėlis“ atsakovei nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų dėl neapmokėjimo. Sutiktina, kad jokio teisinio pagrindo teigti, kad ieškovė buvo atsakinga už augalus ir apmokėjimą už juos UAB „Želdynėlis“ nėra.

44. Kita vertus iš byloje pateikto susirašinėjimo (el. bylos I tomas, 50 lapas) atsakovė aiškiai nurodė, kad dėl nekokybiškai ir neprofesionaliai atliktu? darbu? nuolatos besikeičiant tą patį darbą bandantiems atlikti darbininkams, nepasitiki ieškovės kvalifikacija bei draudžia ieškovei atlikti kokias nors korekcijas atsakovės sklype, darbus taisys ir perdarys kiti, priešingu atveju bus kviečiama policija. 2024 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad T. S. atstovaudamas MB „Stadvila“ kilus nesutarimams dėl atliktų darbų kokybės ir atsiskaitymo už juos adresu (duomenys neskelbtini), su K. Š. nesilaikydamas įstatymų normų, savavališkai iškasė jo bendrijos sodintus augalus bei nuėmė jo bendrijos sumontuotus tvoros segmentus, to nesuderinęs su sklypo savininke, už ką ieškovės vadovui skirta 30 Eur bauda. Taigi, nepaisydamas atsakovės aiškaus draudimo, ieškovės vadovas T. S. neteisėtai iškasė MB „Stadvila“ sodintus augalus bei nuėmė MB „Stadvila“ sumontuotus tvoros segmentus, to nesuderinęs su atsakove. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog ieškovė privalėjo iškasti atsakovės sklype susodintus augalus ir nuvežti juos atgal į UAB „Želdynėlis“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė iškasdama ir išveždama iš atsakovės sklypo augalus bei dėl to patirdama papildomų 500 Eur išlaidų, jas patyrė dėl atsakovės kaltės ir atsakovė turi jas atlyginti.

45. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, plačiau neanalizuotini ir dėl jų nepasisakytina.

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys atmestas teisėtai ir nepagrįstai.

Dėl skundžiamo sprendimo dalies dėl priešieškinio reikalavimų teisėtumo

47. Atsakovė K. Š. kreipėsi į teismą priešieškiniu ieškovei MB „Stadvila“ prašydama priteisti iš ieškovės 6 850,57 Eur dydžio nuostolių atlyginimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad šiuos nuostolius sudaro 3 023,91 Eur už augalus ir jų sodinimą, 229,66 Eur sumokėtas per didelis PVM ir 3 597 Eur už tvoros montavimo ir dalių bei medžiagų tvorai įsigijimą.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinio reikalavimą dėl 229,66 Eur sumokėto per didelio PVM ir reikalavimo priteisti 3 597 Eur už tvoros montavimą ir dalių bei medžiagų tvorai įsigijimą dalį 1 452 Eur sumoje atmetė kaip nepagrįstus. Kadangi apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, todėl laikytina, jog dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalių, kuriomis atmesti priešieškinio reikalavimai, ginčo apeliacinės instancijos teisme nekyla.

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nurodė, kad ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo iškasti ir išvežti augalus. Teismas darė išvadą, kad pagal byloje turimus įrodymus labiau tikėtina, kad buvo išvežti visi augalai ir kadangi ieškovė neturėjo teisės jų išvežti, todėl šis atsakovės reikalavimas tenkintinas, iš ieškovės atsakovei priteisiant 3 023,91 Eur už augalus ir jų sodinimą.

50. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė skaičiuoja, jog naujos tvoros, vartu? ir varteliu? įsigijimas kainuos – 505 Eur, įrengimo darbai – 1 640 Eur. Teismo vertinimu aplinkybė, kad ieškovė išvežė iš atsakovės sklypo sumontuotos tvoros segmentus yra nustatyta, todėl natūralu, kad atsakovei teko pasirūpinti sklypo aptvėrimu. Teismas konstatavo, kad pagrindo išmontuoti ir išvežti tvoros segmentus ieškovė neturėjo, taigi atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsakovei atsirado nuostolių, kurie lygūs naujos tvoros montavimui ir medžiagų pirkimui, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 2 145 Eur.

51. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010, 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

52. Vertinant civilinės atsakomybės sąlygas, pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-421/2022).

53. Kaip minėta, nepaisydamas atsakovės aiškaus draudimo (el. bylos I tomas, 50 lapas) T. S. atstovaudamas MB „Stadvila“ kilus nesutarimams dėl atliktų darbų kokybės ir atsiskaitymo už juos adresu (duomenys neskelbtini), su K. Š. nesilaikydamas įstatymų normų, savavališkai iškasė jo bendrijos sodintus augalus bei nuėmė jo bendrijos sumontuotus tvoros segmentus, to nesuderinęs su sklypo savininke, už ką ieškovės vadovui skirta 30 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina ieškovės, atstovaujamos jos vadovo, neteisėtus veiksmus ir kaltę.

54. Tačiau nagrinėjamu atveju pasisakant dėl žalos fakto ir dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra patikrinta ar atsakovė tinkamai apskaičiavo žalos dydį.

55. Atsakovė pateikė į bylą, duomenis pagrindžiančius, jog ieškovės vadovo išmontuotos tvoros atstatymas kainuoja: 505 Eur medžiagos (el. bylos I t., 138 l.), segmentinės tvoros dalinis atstatymas – 310 Eur (el. bylos I t., 111), vartelių pastatymas – 85 Eur (plius žvyras 5 Eur, cementas 10 Eur), kiemo vartų pastatymas – 230,43 Eur, kiemo vartų matmenų perdarymas – 70 Eur (plius vartai (su pristatymu) – 400 Eur, žvyras – 5 Eur, cementas – 8 Eur, centrinė stulpo apkaba (60x40mm./2 vnt.) – 3,98 Eur, stoginiai savisriegiai su tarpyne (4,8x2,59/1 pak) - 2,59 Eur, iš viso – 1 130 Eur (el. bylos I t., 111, 119 l.). Pažymėtina, kad atsakovės teikiamoje sąskaitoje faktūroje numatyti darbai segmentinės tvoros dalinis atstatymas – 310 Eur (el. bylos I t., 111) dubliuojami nurodytiems ir atsakovės teikiamoje išankstinėje sąskaitoje faktūroje bendrai 1 130 Eur sumai (el. bylos I t., 119 l.), todėl šių sąskaitų sumų sudėti nėra pagrindo. Neaišku, kaip teismas gavo atsakovės nurodomą 2 145 Eur sumą. Kita vertus, teismas nenagrinėjo ir nenurodė kaip kiemo vartų matmenų perdarymas priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės neteisėtais veiksmais. Vertinant tai, konstatuojama, kad teismo priteistas žalos dydis šioje dalyje nėra pagrįstas byloje teikiamais įrodymais.

56. Į bylą pateiktas 2024 m. balandžio 4 d. UAB „Želdynėlis“ komercinis pasiūlymas Nr. 240404/1 (el. bylos I t., 136 l.), kuriuo atsakovei siūloma įsigyti 279 įvairius augalus už 3 793,50 Eur ir kuriame po kaina nurodyta -900. Ieškovė 2024 m. lapkričio 4 d. sumokėjo ūkininko A. R. ūkiui 900 Eur avansinę įmoką už augalus (el. bylos I t., 134 l.). Pardavėjas A. R. 2024 m. lapkričio 4 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą (el. bylos I t., 116 l.) 900 Eur sumai už 9 augalus – pušis balkaninė (350+ cm 1 vnt. 490 Eur), kadagys paprastasis (Meyer 140-160 cm, 7 vnt., iš viso 196 Eur), šermukšnis paprastasis (Nevžinskaja C35, 1 vnt., 57,80 Eur).

57. Į bylą pateiktas 2024 m. balandžio 11 d. krovinio važtaraštis (el. bylos I t., 120 l.), pagal kurį atsakovei buvo pristatyti iš UAB „Želdynėlis“ atsakovės įsigyti 243 augalai, tarp kurių balkaninė pušis (300-350), kadagys paprastasis (Meyer 1,4-1,6 SG 8 vnt), šermukšnis paprastasis (Nevžinskaja, 1 vnt.). Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. elektroniniu laišku (el. bylos I t., 110 l.) policijai nurodė ir sąraše su kainomis sužymėjo (el. bylos I t., 136 l.), jog buvo pavogti 234 augalai, sumoje 1783,25 Eur + PVM, iš viso 2157,73 Eur. Tačiau tarp jų balkaninė pušis (Pinus peuce, 3,5 m, 495,87 Eur), kadagys paprastasis (Meyer 1,4-1,6 SG 8 vnt., iš viso 224 Eur) ir mėnuliasėklis daūrinis (Menispermum dahuricum C2, 36 vnt., iš viso 432 Eur) nepažymėti.

58. UAB „Želdynėlis“ 2024 m. gruodžio 2 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą (el. bylos I t., 133 l.) 2087,73 Eur už 233 augalus – už augalus paimtus per 2024 m. sezoną pagal komercinį pasiūlymą Nr. 240404/1, kurią atsakovė apmokėjo 2024 m. gruodžio 30 d. (el. bylos I t., 134 l.)

59. Priešieškinyje atsakovė nurodo, kad T. S., veikdamas ieškovės vardu ir interesais, savavališkai iš atsakovei priklausančio sklypo išsivežė visus augalus išskyrus 8 paprastuosius kadagius, 1 balkaninę pušį, 36 daūrinius mėnuliasėklius, kurie atsakovei taip ir nebuvo pristatyti. Atsakovė teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasisavino iš atsakovės paprastąjį šermukšnį, kurio kaina su PVM yra 69,94 Eur, taip pat kitus 233 augalus, kuriu? kaina su PVM sudaro 2 087,73 Eur, bei gavo iš atsakovės už augalu? sodinimo darbus 866,24 Eur (715,9 Eur + PVM), akivaizdu, kad ieškovė augalu? pasisavinimu padarė atsakovei 2 157,67 Eur dydžio materialinę žalą ir nepagrįstai praturtėjo atsakovės sąskaita 866,24 Eur suma, kurią atsakovė sumokėjo už augalu? sodinimą, todėl atsakovei turėtu? atlyginti 3 023,91 Eur dydžio nuostolius.

60. Ieškovė nurodo, kad augalai buvo grąžinti teisėtam savininkui UAB „Želdynėlis“, augalų išvežimo metu atsakovė nebuvo patyrusi išlaidų dėl augalų įsigijimo, išskyrus avansą 900 Eur už kurį jai buvo palikta dalis augalų, o kitus augalus, kurie buvo grąžinti pardavėjui, atsakovė nusipirko tų pačių metų rudenį ir išsivežė.

61. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė 866,24 Eur už augalu? sodinimo darbus, tačiau byloje nėra nustatyta ar iškasti ir išvežti augalai už 2 087,73 Eur ar jų dalis iš tiesų buvo grąžinti pardavėjui UAB „Želdynėlis“ ir liko pas pardavėją, o atsakovė už juos sumokėjo tik pagal pateiktą sąskaitą, ar ji juos vėliau iš tiesų vėl atsiėmė iš pardavėjo. Priklausomai nuo to ar atsakovė vėl atsiėmė augalus ar jų dalį, spręstina dėl žalos dydžio. Be to, atsižvelgiant į tai, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Želdynėlis“ teisėms ir pareigoms ateityje, pirmosios instancijos teisme spręstinas šio juridinio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu klausimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

62. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis, kuria tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai iš dalies laikytina nepagrįsta, todėl neteisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

63. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

64. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai yra iš dalies nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neištyrė esminių bylos aplinkybių, be to, į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiojo asmens kurio teisės ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti į takos. Šių proceso teisės pažeidimo nėra galimybės ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu taikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

67. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus šia nutartį byla nėra užbaigiama darytina išvada, kad nėra aiškus bylos proceso rezultatas ir todėl šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo paliktini spręsti teismui priimant galutinį sprendimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės mažosios bendrijos „Stadvila“ ieškinys ir iš dalies atmestas atsakovės K. Š. priešieškinis palikti nepakeistą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas atsakovės K. Š. priešieškinis ir priteista atsakovės naudai 5 168,91 Eur žalos atlyginimo ir 4 100,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.