Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantė (pareiškėjos) A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje 2-1373-541/2015, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) DNSB, VšĮ „Minčių bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1373-541/2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1038-431/2016, bei atnaujinus procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartį, pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais (duomenys neskelbtini) DNSB išrašytus Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) buto bendrasavininkiams mokestinius pranešimus/mokėjimo nurodymus už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2015-05-01, priteisti iš (duomenys neskelbtini) DNSB patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodo, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas – dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjos materialiųjų teisių ir įstatymo saugomų interesų pažeidimo (dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo ir dydžio už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, valdymą naudojimą ir komunalines paslaugas). Pareiškėjos tvirtinimu, teismai priėmė neteisingus sprendimus. Sąskaitose nurodytos sumos yra apskaičiuotos neteisėtai. Aplinkybės nurodytos ieškinyje patvirtina apskaičiavimo neteisėtumą, tačiau teismai priimdami sprendimus, jų nevertino. Teismas sprendimu faktiškai pripažino teisėtomis ir galiojančiomis bendrijos sąskaitas, kuriose mokėtina suma už paslaugas laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2015-05-01 apskaičiuota pagal buto plotą, pažeidžiant civilinio kodekso normas, teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3927-141/2013, bendrojo naudojimo objektų savininkų 2003-01-29 susirinkimo ir 2013 m. gruodžio mėnesį balsuojant raštu nustatytą tvarką. Teismo sprendimas pareiškėjai sukūrė neteisėtą pareigą mokėti 1,8 karto daugiau nei priklauso teisės aktais nustatyta tvarka. Taigi, teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą pareiškėjos teisių ir pareigų. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) DNSB pateikė atsiliepimą į prašymą. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja CPK nustatyti pagrindai atnaujinti bylos nagrinėjimą. Prašė prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi A. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje ginčas vyko tarp ieškovo A. N. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) DNSB dėl atsakovės pateiktų apskaitos dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pateikti mokėjimo nurodymus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1373-541/2015 A. N. ieškinį atmetė. VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad A. N. ir jo sutuoktinei A. N. nuosavybės teise priklauso kiekvienam po ½ dalį buto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini) pastate. Sutuoktiniai turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnis). Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje buvo sprendžiama išimtinai dėl ieškovo A. N. materialiųjų teisių ir pareigų ginčo dalyko ribose. Šiuo atveju pareiškėja toje byloje neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl nebuvo teisinio pagrindo jos įtraukti į procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Apeliantė (pareiškėja) atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos išrašyti mokestiniai pranešimai / mokėjimo nurodymai už bendro naudojimo objektų priežiūrą, naudojimą, valdymą ir komunalines paslaugas neatitinka CK 4.75 straipsnio, 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 4 dalies, 4.85 straipsnio 1, 6 ir 8 dalių, 6.716-6.722 straipsnio normų, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų 2003 m. sausio 29 d. susirinkimo nutarimų ir šio namo butų, kitų patalpų savininkų bei žemės sklypo ir elektros kabelių bendrasavininkių 2013 m. gruodžio mėnesį priimtų sprendimų.Prašymas paduotas nepraleidus termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu užbaigtoje civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, pateikdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjas turi nurodyti tiek procesinio pobūdžio aplinkybes, tiek konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-687/2015). Bylos duomenimis nustatyta, kad prašomoje atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1373-541/2015 buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovo A. N. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) DNSB dėl atsakovės laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2014-09-01 pateiktų apskaitos dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pateikti mokėjimo nurodymus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus. Ieškovas mokėjimo nurodymus ginčijo kaip neatitinkančius jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų. Kaip matyti iš prašomos atnaujinti civilinės bylos duomenų, ginčijami mokėjimo nurodymai išrašyti (duomenys neskelbtini) butui ir garažui, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklauso A. N. ir A. N. (CK 4.73 straipsnis). Remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Todėl nors prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ir buvo vertinti mokėjimo nurodymai, namų bendrijos išrašyti visam turto vienetui, o ne atskirai vienam iš bendraturčių, tačiau ginčas byloje iš esmės vyko dėl mokesčių apskaičiavimo tvarkos teisėtumo, o ne nurodymais paskaičiuotų sumų teisėtumo. Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 27 d. sprendime pažymėjo, kad ieškinį padavęs vienas iš bendraturčių, taigi iš esmės vertino vieno iš bendraturčių galimą interesų pažeidimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje ginčas buvo sprendžiamas išimtinai dėl A. N. materialiųjų teisių ir pareigų. Minėtame teismo sprendime tiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimas sukuria teises ar pareigas pareiškėjai, dėl ko pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Dėl to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, ar neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais ir proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.Nagrinėjamam ginčui aktualu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra inicijuotas teisminis procesas (proceso Nr.2-68-3-27433-2016-7, bylos Nr.e2-1409-155/2017) dėl skolos iš A. N. ir A. N. priteisimo ieškovui UAB „Naujamiesčio būstas“ (teisės perimtos iš (duomenys neskelbtini) DNSB) už laikotarpį nuo 2009-10-01 iki 2015-04-30 nesumokėtų priskaičiuotų mokesčių. Todėl pareiškėja savo kaip turto bendrasavininkės teises turi galimybę ginti šioje byloje, realizuojant jos teisę būti išklausytai. Visų nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad šiuo atveju procesas negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes: teismo priimtas sprendimas nesukuria pareiškėjai teisių ir pareigų, juo tiesiogiai nepasisakyta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų; pareiškėja turi galimybes apginti savo teises kitame teisminiame procese.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos ginčo sprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.