Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl apskaitos dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pateikti mokėjimo nurodymus atitinkančius teisės aktų reikalavimams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame ieškinyje, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-03 d. nutartį pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. aiškiai apibrėžti ieškinio pagrindą ir dalyką, ieškovas prašo: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Vilniaus miesto 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos vardu surašytus ir ieškovui A. N. pateiktus apskaitos dokumentus (mokestinius pranešimus, mokėjimo nurodymus) už laikotarpį nuo 2005-04-01 d. iki 2014-09-01 d., kurie nepasirašyti atsakingų už apskaitos dokumentų surašymą asmenų bei neatitinka kitų Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytų kitų apskaitos dokumentams reikalavimų, Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normų, Bendrijos įstatų ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimų, o taip pat remiantis Vilniaus miesto 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2012-04-12 d. susirinkimo sprendimu dėl rinkliavų už „kitas paslaugas“ proporcingai butų plotui nustatymo, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 28 d. sprendimu pripažino negaliojančiais civilinėje byloje Nr.2-3927-141/2013; 2) įpareigoti Vilniaus miesto 859-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją per mėnesį pateikti ieškovui A. N. mokestinius pranešimus/mokėjimų reikalavimus už laikotarpį nuo 2005-04-01 d. iki 2014-09-01 d., kurie atitiktų Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytiems reikalavimams apskaitos dokumentams, Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normoms, Bendrijos įstatams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams; 3) nurodyti, kad Bendrijos pirmininkui bus skiriama 10,00 Lt bauda už kiekvieną pradelstą dieną, jei per nustatytą terminą neįvykdys šio sprendimo 2 punktą ir nenutrauks teikti ieškovui mokėjimo nurodymus, vadovaujantis Bendrijos 2012-04-12 susirinkimo sprendimu dėl rinkliavų rinkimo už „kitas paslaugas“ proporcingai butų plotui nustatymo, kurį teismas pripažino negaliojančiu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 202-205).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad atsakovas neteisingai skaičiuoja mokesčius už „kitas paslaugas“, ieškovas sumoka daugiausiai iš visų butų savininkų už paslaugas, nors pas faktiškai gyvena Belgijoje ir nesinaudoja paslaugomis. Atsakovas nevykdo pareigos skaičiuoti mokesčius proporcingai ieškovo naudojamai realiai ploto daliai, nėra jokių dokumentų, kad išlaidos patiriamos (2 t., b. l. 159-160).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas yra buto 157,97 kv.m. bendrojo ploto buto, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas (1 t., b. l. 162-166, 2 t., b.l.119-122). 2002-05-15 (duomenys neskelbtini), namo gyventojai įsteigė 859-ąją daugiabučio namo savininkų bendriją (1 t., b. l. 60-63). Į bylą pateikta Bendrijos įstatų aktuali redakcija (1 t., b. l. 91-101), 2014-02-26 d. Bendrijos susirinkimo protokolas (1 t., b. l. 102-106, 182-187). 2012-05-10 d. tarp Bendrijos ir Všį „Minčių bankas“ sudaryta apskaitos tvarkymo sutartis Nr. BMB-032 dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansų, mokestinių bei statistinių atskaitomybių parengimo (1 t., b. l. 119-121). VĮ Registrų centro butų (patalpų) sąraše pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra nurodytas pastato bendras plotas, pastate esančių gyvenamųjų patalpų skaičius (30), negyvenamųjų patalpų skaičius (23), patalpų paskirtis, savininkams priklausantys butų (patalpų) plotai (1 t., b. l. 162-166). Ieškovas pateikė 2014-07-01 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie pastato (duomenys neskelbtini), bendrąjį plotą – 3367, 20 kv. m., naudingąjį plotą – 2323,81 kv. m., gyvenamąjį plotą – 1863,67 kv. m., rūsių plotą – 653 kv. m., garažų plotą – 389,80 kv. m, duomenys apie patalpų savininkus ir jų nuosavybės teise valdomas patalpas ir kiti duomenys, taip pat pagrindinio pastato 5A3/p vidaus plotų eksplikaciją (2 t., b. l. 119-129). Ieškovas savo reikalavimui pagrįsti pateikė atsakovo išrašytus mokestinius pranešimus/mokėjimo nurodymus už 2005 m. balandžio mėn., 2010 m. lapkričio - gruodžio mėnesius, 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius, 2012 m. sausio - gruodžio mėnesius, 2013 m. sausio - gruodžio mėnesius, 2014 m. sausio - vasario mėnesius (1 t., b. l. 16-55).

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje Nr. 2-3927-141/2013 ginčą tarp ieškovo ir atsakovo, 2013-06-28 d. sprendimu pripažino negaliojančiais Vilniaus miesto 859-osios DNSB 2012-04-12 d. bendrijos narių susirinkimų priimtus sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl rinkliavų už „kitas paslaugas“ proporcingai butų plotui nustatymo, dėl bendrijos valdybos įpareigojimo nustatyti eksploatacinių išlaidų dydį bei sprendimą dėl bendrijos valdybos narių rinkimo; įpareigojo Bendriją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamojo namo ir garažo bendrosios dalinės nuosavybės patalpomis realias dalis (kvadratiniais metrais), tenkančią butų ir garažų boksų savininkams ir patvirtinti žemės sklypo ir bendrų patalpų valymo ir apšvietimo kvadratiniais metrais kainas, atsižvelgiant į faktiškai patiriamas išlaidas. Administravimo išlaidas paskirstyti Bendrijos prižiūrimiems nekilnojamojo turto registre įregistruotiems objektams proporcingai šiems objektams tenkančioms tiesioginėms remonto, valymo ir apšvietimo išlaidoms; kitą ieškovo A. N. ieškinio dalį dėl 162,79 Lt dydžio skolos Bendrijai sumos „už kitas paslaugas“ pripažinimo atmetė (1 t., b. l. 86-90). Apeliacinės instancijos teismas 2013-12-31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3109-656/2013 šį pirmos instancijos teismo sprendimą pakeitė: bylą dalyje dėl Bendrijos priskaičiuoto mokesčio už „kitas paslaugas“ įmokos dalies laikotarpiu nuo 2005-04-01 d. iki 2011-05-01 d. nustatymo nutraukė. Ieškinį dalyje dėl Bendrijos priskaičiuoto mokesčio už „kitas paslaugas“ įmokos dalies laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-01-01 nustatymo atmetė (1 t., b. l. 113-118). Atsakovas pateikė į bylą 2015-02-24 d. Vilniaus apygardos teismo 2015-02-24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-271-577/2015, kaip įrodymą, jog yra įvykdęs civilinėje byloje Nr. 2-3927-141/2013 priimtą 2013-06-28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (2 t., b. l. 135-139).

Dėl reikalavimų pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais apskaitos dokumentus (mokestinius pranešimus/mokėjimo nurodymus) už laikotarpį nuo 2005-04-01 d. iki 2014-09-01 d. ir įpareigoti atsakovą pateikti mokėjimo pranešimus ir mokėjimo nurodymus už laikotarpį nuo 2005-04-01 d. iki 2014-09-01 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau tokia asmens teisė siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Kiekvienas reikalavimas turi būti reiškiamas iš atitinkamai tarp šalių materialinės teisės normų pagrindu susiklosčiusių santykių, kai tarp jų kyla ginčas dėl teisių ir pareigų. Įvertinus materialinį teisinį santykį, būtina tinkamai suformuluoti reikalavimą, nes priešingu atveju neatsiranda civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos apibrėžia Civilinio kodekso 1.138 straipsnis.

Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio-teisinio rezultato yra siekiama iškeliant bylą. Iš ieškovo reiškiamų reikalavimų akivaizdu, kad jie yra nekonkretūs ir aiškiai neapibrėžti, todėl nėra galimybės byloje tiksliai apibrėžti ginčo ribas ir ieškinio dalyko (ieškinio reikalavimų) apimties ribas. Taigi, teismas pasisako tik dėl esminių ieškinyje nurodytų argumentų, kuriais ieškovas grindžia ieškinio dalyką.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad kreipimosi su ieškiniu tikslas - siekimas apginti teisę į aiškią ir teisingą mokestinių pranešimų/mokėjimo nurodymų informaciją (duomenis), kad galėtų įvertinti, ar pagrįstai, teisingai ir teisėtai šiais apskaitos dokumentais apskaičiuota mokėtina suma, o esant pagrindui atsisakyti mokėti sumos dalies. Iš ieškinyje dėstomų argumentų galima vertinti, kad ieškovas prašo pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo išrašytus laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2014-09-01 mokėjimo nurodymus/mokestinius pranešimus dėl jų formos ir turinio neatitikimo įstatymų (Buhalterinės apskaitos įstatymo, Civilinio kodekso), Bendrijos įstatų ir teismų sprendimų reikalavimams.

Visų pirma, teismas pažymi, kad ieškovas į bylą yra pateikęs Bendrijos išrašytus mokestinius pranešimus/mokėjimo nurodymus ne už visą ieškinio reikalavime nurodytą laikotarpį, o tik už 2005 m. balandžio mėn., 2010 m. lapkričio - gruodžio mėnesius, 2011 m. sausio - gruodžio mėnesius, 2012 m. sausio - gruodžio mėnesius, 2013 m. - gruodžio mėnesius, 2014 m. sausio - vasario mėnesius (1 t., b. l. 16-55). Ieškovo pareiga pateikti įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Ieškovui nepateikus į bylą visų dokumentų (mokestinių pranešimų/mokėjimų nurodymų), kuriuos prašoma pripažinti neteisėtais ir negaliojančias, nėra pagrindo spręsti dėl visų ieškovui išrašytų už ginčo laikotarpį apskaitos dokumentų neatitikimo keliamiems ieškovo nurodytiems reikalavimams.

Minėta, kad ieškovas nurodo ieškinio reikalavimų tikslus – siekimą apginti ieškovo teisę į aiškią, išsamią ir teisingą mokestinių pranešimų/mokėjimo nurodymų informaciją (duomenis), kad galėtų įvertinti, ar pagrįstai apskaitos dokumentais apskaičiuota mokėtina suma, o esant pagrindui atsisakyti mokėti sumos dalies. Atsižvelgus į ieškovo nurodytus deklaratyvius ieškinio tikslus ir tai, kaip ieškovas formuluoja ieškinio dalyką (reikalavimus), galima suprasti, jog ieškovo ieškinio tikslas - revizuoti už visą ieškovo nurodytą laikotarpį mokesčių ieškovui kaip bendrasavininkui už „kitas paslaugas“ paskaičiavimo teisėtumą ir atsakovo išrašytų mokestinių pranešimų/mokėjimų nurodymų atitikimą įstatymų reikalavimams.

Teismas visiškai nepripažįsta ieškovo pozicijos, kad mokestiniai pranešimai/mokėjimo nurodymai yra sandoriai, kurių pripažinimui negaliojančiais turi būti taikomos Civilinio kodekso normos reglamentuojančios sandorių negaliojimą. Atsižvelgdamas į ieškovo suformuluotą reikalavimą pripažinti neteisėtas ir negaliojančiais apskaitos dokumentus dėl jų neatitikimo įstatymo nustatytiems reikalavimams, teismas vertina ir pasisako dėl šių dokumentų atitikimo imperatyviems (ne bet kokiems) įstatymo reikalavimams, nes tik imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis dokumentas teismo gali būti pripažintas rašytiniu įrodymu su trūkumais (Civilinio proceso kodekso 202 straipsnis).

Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovo kaip bendraturčio prievolė proporcingai savo dailiai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas yra nustatyta įstatymų (Civilinio kodekso 4.82 straipsnis, 4.85 straipsnis ir kt., Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas), todėl net tuo atveju, jei mokestinių pranešimų/mokėjimo nurodymų forma neatitiktų įstatymo nustatytų reikalavimų, tai neatleidžia ieškovo nuo įstatyminės pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo – t. y. nesukeltų ieškovui teisinių pasekmių atsisakyti mokėti mokesčius bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymui.

Pasak ieškovo, mokėjimo nurodymai/mokestiniais pranešimai neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies privalomų rekvizitų, 12 straipsnio 1 dalies, nes nepagrįsti apskaitos dokumentais, 4 straipsnio, kuriame nurodyta, kad apskaitos dokumentai turi būti objektyvūs, išsamūs ir naudingi vidaus ir išorės vartotojams.

Nagrinėjamu atveju Daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams išrašomiems apskaitos dokumentų formos reikalavimams turi būti taikoma Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodoma, jog ūkine veikla nesiverčiantiems fiziniams asmenims suteiktų nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (gyvenamųjų patalpų nuomos, šalto ir karšto vandens, elektros ir šilumos energijos, dujų tiekimo ir komunalinių paslaugų) apskaitos dokumentuose bei telekomunikacijų paslaugų gavėjams, taip pat paslaugų, įgytų naudojantis telekomunikacijų įranga, gavėjams išrašytuose apskaitos dokumentuose turi būti nurodyti šie privalomi rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, suteikusio paslaugas, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data; 4) paslaugų gavėjo pavadinimas; 5) paslaugų pavadinimai; 6) suteiktų paslaugų vertė pinigais ir (arba) jų kiekis atitinkamais mato vienetais. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų mokėjimo pranešimų bei mokėjimo nurodymų atsakovo pateikti apskaitos dokumentai atitinka minėtus privalomuosius reikalavimus (1 t., b. l. 16-55). Taigi, Bendrija, kaip subjektas, įgyvendinantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme ir Bendrijos įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius ir daugiabučio namo Pamėnkalnio g. 18, Vilniuje, patalpų savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, turi teisę ir pareigą pateikti kiekvienam namo patalpų savininkui dokumentą (mokėjimo pranešimą/mokėjimo nurodymą), kuriame įforminamas paslaugų teikimas.

Ieškovo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Visų pirma, ieškovas neįvardija teisės akto, kuriame būtų nurodyta, be kita ko, imperatyviai nurodyta, jog atsakovo teikiami ieškovui mokestiniai pranešimai/mokėjimo nurodymai turėtų atitikti ieškovo nurodomus reikalavimus. Kita vertus, ieškovas kaip Bendrijos narys turi teisę gauti informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir išlaidas bei privalomus mokesčius (Bendrijos įstatų 23 punktas). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo įgaliotas atstovas P. N., jam yra prieinama visa informacija apie Bendrijos veiklą, jis turi galimybę ir aktyviai naudojasi teise susipažinti su apskaitos dokumentais ir kitais Bendrijos dokumentais, kurių pagrindu išrašomi mokestiniai pranešimai/mokėjimo nurodymai. Taigi, teismo vertinimu, ieškovui yra suteikta ir neribojama teisė gauti informaciją (duomenis), kad galėtų įvertinti, ar pagrįstai, teisingai ir teisėtai apskaitos dokumentais apskaičiuotos mokėtinos sumos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodo, su kokiomis konkrečiai išlaidomis per laikotarpį nuo 2005 iki 2014 metų jis nesutinka, kokios mokėjimo pranešimuose/mokėjimo nurodymuose nurodytos konkrečios išlaidos yra neteisėtos ir nepagrįstos, todėl teismas laiko, kad atsakovo patirtų faktinių išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų vertinimas už ieškovo nurodytą ginčo laikotarpį nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš ieškovo nurodytų argumentų matyti, kad ieškovas iš dalies vykdo savo prievolę atsiskaityti už jam teikiamas „kitas paslaugas“, todėl nėra aišku, su kokia dalimi teikiamų paslaugų jis nesutinka. Kaip minėta, pareiga apibrėžti ieškinio pagrindą ir dalyką tenka ieškovui, esant ieškovo pasirinktu būdu suformuluotiems ieškinio reikalavimams, nėra galimybės apibrėžti ginčo ribas. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo revizuoti visos atsakovo veiklos, vertinti kiekvienos ieškovui išrašytame mokėjimo pranešime/mokėjimo nurodyme nurodytos įmokos pagrįstumo. Kita vertus, civiliniame procese galioja rungimosi principas, todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog atsakovui neturi būti perkeliama 9 metų buhalterinės apskaitos, patirtų ir paskaičiuotų išlaidų visiems namo bendraturčiams įrodinėjimo našta, kai nėra aišku, su kuria dalimi ir kokia apimtimi įmokų ieškovas nesutinka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nenurodo ir neįrodo, kokia dalimi atsakovo atlikti paskaičiavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra galimybės nustatyti, kokia ieškovo teisė ir kokia apimtimi yra pažeista.

Iš ieškovo ieškinio atitinkamų argumentų galima spręsti, kad ieškovas siekia pripažinti negaliojančiais atsakovo ieškovui išrašytus atsiskaitymo dokumentus už laikotarpį nuo 2005 metų iki 2014 metų, tikslu, kad būtų perskaičiuoti ieškovui mokesčiai, kaip per dideli ir nepagrįsti už kitas paslaugas, juos ieškovui mažinant ir skaičiuojant pagal faktiškai naudojamą plotą, t.y. jog būtų panaikinta atitinkama (konkrečiai neapibrėžta) prievolės dalis mokėti mokesčius už „kitas paslaugas“.

Pasak ieškovo, atsakovas turi apskaičiuoti mokėtinas sumas už „kitas paslaugas“ vadovaujantis realia ieškovo naudojama bendrųjų patalpų dalimi, ne Bendrijos priimtų sprendimų pagrindu. Nustatyta, kad 2013-12-31 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimtoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 859-ajai DNSB dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės patalpų ir žemės sklypo naudojimo realias dalis, administravimo išlaidų paskirstymo tvarkos ir ieškovo skolos sumos bendrijai pripažinimo, konstatavo, jog šalių ginčas dėl atsakovo priskaičiuoto mokesčio už „kitas paslaugas“ įmokos dalies laikotarpiu nuo 2005-04-01 iki 2011-05-01 yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir bylą šioje dalyje nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu, o ieškovo ieškinį dalyje dėl skolos sumos „už kitas paslaugas“ laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-01-01 pripažinimo atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-07-25 d. sprendime apeliacinėje byloje Nr. 2-1314-592/2011 jau įvertinta tarp šalių susiklosčiusi situacija, ieškovo ieškinys šioje dalyje iš esmės nepagrįstas, nes aplinkybė, kad Bendrija skolos sumą „už kitas paslaugas“ laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-01-01 skaičiavo vadovaujantis metodu „pagal buto plotą“, kuris nustatytas atsakovo sprendimuose dėl mokesčių už kitas paslaugas nustatymo ir šie atsakovo sprendimai yra teisėti, nenuginčyti ir galiojantys (1 t., b. l. 108-118, civilinė byla Nr.1314-592/2011, b.l.175-179). Atsižvelgiant į tai, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (CPK 182 straipsnio 2 punktas), teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl tų ieškovo patikslinto ieškinio argumentų, kuriais ieškovas įrodinėja tą pačią aplinkybę, t. y., jog mokesčiai už „kitas paslaugas“ turi būti skaičiuojami ne Bendrijos priimtų sprendimų pagrindu už laikotarpį nuo 2005-04-01 d. iki 2013-01-01 d. nes toks ginčas tarp šalių yra išnagrinėtas ir mokesčių už „kitas paslaugas“ skaičiavimo teisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Nagrinėjamu atveju, bendraturčiai įgyvendami savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teisę įsteigė Bendriją, kurioje sprendimai priimami Bendrijos įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, bendraturčiams suteikta teisė priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, o nesant tokių sprendimų, proporcingumo taisyklė įgyvendinama Civilinio kodekso normų pagrindu (CK 4.82 straipsnis). Bendrijos Įstatų redakcijos 83 punkte numatyta, jog įmokų dydis nustatomas proporcingai patalpų savininkų daliai bendrojoje nuosavybėje (1 t., b. l. 14).

Ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas skaičiuoja įmokas „už kitas paslaugas“ ne Bendrijos galiojančių (2003-01-29 d., 2005-05-02 d., 2014-02-26 d.) (b.l.182-187, civilinė byla Nr.2-1314-592/2011, b.l.126-27, 30-31) ir nenuginčytų sprendimų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas įmokas „už kitas paslaugas“ laikotarpiu iki nuo 2013-01-01 d.- iki 2014-09-01 d. skaičiavo kitokia, nei galiojančių Bendrijos sprendimų nustatyta tvarka.

Atsižvegiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo vertinti, jog Bendrijos mokestiniai pranešimai/mokėjimų reikalavimai neatitinka Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo normoms, Bendrijos įstatams ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimams, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtais ir negaliojančias Bendrijos surašytus už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2014-09-01 apskaitos dokumentus (mokestinius pranešimus/mokėjimo nurodymus) atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui mokėjimo pranešimus/mokėjimo nurodymus už laikotarpį nuo 2005-04-01 d. iki 2014-09-01 d.. Teismui atmetus reikalavimą pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais Bendrijos surašytus už laikotarpį nuo 2005-04-01 iki 2014-09-01 apskaitos dokumentus (mokestinius pranešimus/mokėjimo nurodymus), nėra pagrindo tenkinti antrojo ieškovo reikalavimo, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip išvestinis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas atsisako tenkinti ieškovo atstovo P. N. teismo posėdžio metu pareikštą prašymą patikslinti ieškinio 1 ir 2 reikalavimus, vietoje žodžių „iki 2014-09-01 d.“, įrašyti žodžius „iki šio reikalavimo visiško įvykdymo dienos“ (2 t., b. l. 149-152, 159-160), nes ieškovui teismo nutartimi buvo paskirtas terminas visiškai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką ir šis galėjo remtis prašyme nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Dėl ieškovo reikalavimo skirti atsakovo Bendrijos pirmininkui baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo

Ieškovas patikslintame ieškinyje teigia, jog atsakovas nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo kitoje civilinė byloje Nr. 2-3927-1471/2013, pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl naudojimosi žemės sklypu, namo ir garažo bendrosios dalinės nuosavybės patalpomis realių dalių, tenkančių butų ir garažų boksų savininkams nustatymo ir žemės sklypo ir bendrų patalpų valdymo ir apšvietimo kvadratinio metro kainų patvirtinimo, atsižvelgiant į faktiškai patiriamas išlaidas.

Minėta, kad konkretūs civilinių teisių gynimo būdai yra apibrėžti Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje. Ieškovo prašomas pažeistos teisės gynimo būdas minėtame straipsnyje nėra numatytas. Ieškovo teiginys, jog ieškovo teisę šioje byloje reikalauti skirti atsakovui baudą už kitoje byloje priimto teismo sprendimo nevykdymą numato Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalis, nepagrįstas. Tokio pobūdžio baudos skyrimo klausimas nagrinėtinas toje civilinėje byloje, kurioje atsakovas buvo įpareigotas sprendimu atlikti tam tikrus veiksmus per teismo nustatytą terminą. Dėl nurodyto, šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Kiti ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, teismo vertinimu, nesusiję su šalių nagrinėjamu ginču ir neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui ieškovo pareikštų reikalavimų ribose.

Dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu

Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-224/2005; ir kt.). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodytas ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar jo nesąžiningo elgesio faktas, o tai, kad ieškovas pasinaudojo savo procesine teise kreiptis į teismą negali būti pagrindu leidžiančiu pripažinti ieškovą piktnaudžiavus teise (CPK 95 straipsnis). Taigi, nenustačius teisinių pagrindų taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas byloje patyrė 1 332,55 EUR (4 601,03 Lt) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 36-45). Atsakovo atstovės advokatės L. K. pateiktose patirtų bylinėjimosi išlaidų ataskaitose nurodyta, kad advokatė skyrė 3 darbo valandas, rengdama atsiliepimą į ieškinį (1 170,00 Lt išlaidų), 2 darbo valandas tripliko parengimui (780,00 Lt išlaidų), 0,50 darbo valandos prašymo dėl termino atnaujinimo triplikui pateikti parengimui (195,00 Lt išlaidų), 1,50 darbo valandos tripliko ir prašymo dėl termino atnaujinimo koregavimui ir pateikimui teismui (585,00 Lt išlaidų), 0,25 darbo valandos bendravimui su VšĮ „Minčių bankas“ (97,50 Lt išlaidų), 0,50 darbo valandos skambučiams į teismą dėl bylos eigos (195,00 Lt išlaidų) bei iš viso 2 darbo valandas atsiliepimų į patikslintą ieškinį rengimui (780,00 Lt išlaidų).

Trečiasis asmuo byloje patyrė 273,77 EUR (945,28 Lt) bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 140-144). Trečiojo asmens atstovės advokatės G. G. pateiktame prašyme nurodyta, kad advokatė patyrė 500,00 Lt išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 100,00 Lt išlaidų už teisines konsultacijas žodžiu bei 345,28 Lt už atstovavimą teisme.

Vertindamas atsakovo ir trečiojo asmens patirtų atstovavimų išlaidų pagrįstumą, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje G. S. v. K. M., byla Nr. 3K-3-533/2008).

Atsakovo 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovė, pateikdama prašymą priteisti atstovavimo išlaidas, detaliai nurodė, kokios teisinės paslaugos suteiktos atsakovui, kokie procesiniai dokumentai parengti. Pažymėtina, kad atsakovo atstovė teismo proceso metu tinkamai ir operatyviai vykdė procesines pareigas. Kartu teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nekilo naujų sudėtingų teisės klausimų, byla nevertintina kaip sudėtinga tiek teisės, tiek fakto klausimų požiūriu. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad procesiniams dokumentams nagrinėjamoje byloje parengti atsakovo atstovei reikėjo mažiau darbo ir laiko sąnaudų. Tas faktas, kad prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio, savaime nėra pagrindas priteisti visų patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą faktinių bylos aplinkybių vertinimo kontekste, sprendžiamų klausimų pobūdį, įvertinus galimas atsakovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui visą patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, dėl to prašomas priteisti atlygis mažintinas iki 650,00 EUR (2 234,32 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškovas teikė didelį kiekį procesinių dokumentų, kuriuose nurodydavo naujus argumentus, motyvus ir faktines aplinkybes, į kuriuos atsakovas buvo priverstas atsikirtinėti, į tai, kad atsakovo atstovė advokatė tinkamai ir laiku vykdė procesines pareigas rengdama procesinius dokumentus bei atstovaudama atsakovui teismo posėdžiuose, darytina išvada, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą atlyginimo dydis – 650,00 EUR (2 234,32 Lt) – yra pagrįstas. Apibendrinant, iš ieškovo atsakovo 859-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos naudai priteistina 650,00 EUR (2 234,32 Lt) suma advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, visos trečiojo asmens patirtos išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, todėl teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą sprendžia, kad trečiojo asmens prašoma priteisti 273,77 EUR (945,28 Lt) suma už suteiktas teisines paslaugas yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo trečiojo asmens VšĮ „Minčių bankas“ naudai priteistina 273,77 EUR (945,28 Lt) advokato pagalbos išlaidų.

Byloje susidarė 14,46 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis CPK 92 ir 96 straipsniais, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 14,46 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai, j. a. k. 12588745, iš ieškovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 650,00 EUR (šešis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui VšĮ „Minčių bankas“, j. a. k. 302431664, iš ieškovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), 273,77 EUR (du šimtus septyniasdešimt tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo 859-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijos prašymą skirti ieškovui A. N. baudą už piktnaudžiavimą procesu atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 14,46 EUR (keturiolika eurų 46 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.