Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1373-541/2015 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namų savininkų bendrijai dėl apskaitos dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo pateikti mokėjimo nurodymus, trečiasis asmuo VŠĮ „Minčių bankas“, ir 2017 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo A. N. prašymas dėl atskirojo skundo padavimo termino atidėjimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu civilinėje byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Ieškovas A. N. 2014-04-07 pareiškė ieškinį atsakovui Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) daugiabučio namų savininkų bendrijai, kuriuo prašė teismo pripažinti apskaitos dokumentus neteisėtais ir negaliojančiais, įpareigoti atsakovą pateikti mokėjimo nurodymus atitinkančius teisės aktų reikalavimus, bendrijos įstatus, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, nurodyti, kad bendrijos pirmininkui bus skiriama 10,00 Lt bauda už kiekvieną pradelstą dieną, jei per nustatytą terminą neįvykdys šio sprendimo 2 punkto ir nenutrauks teikti ieškovui mokėjimo nurodymus pagal bendrijos 2012 m. balandžio 12 d. susirinkimo sprendimu dėl rinkliavų rinkimo už „kitas paslaugas“ proporcingai bitų plotui nustatymo, kurį teismas pripažino negaliojančiu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 dienos sprendimu ieškinį atmetė. 2015 m. balandžio 22 d. A. N. Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 10 d. nutartimi atmetė ieškovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. 2017 m. balandžio 24 d. pareiškėjas A. N. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas dėl padarytos aiškio teisės normų taikymo klaidos, kuri turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1373-541/2015, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį ir ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad CPK yra įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, be to, dėl proceso atnaujinimo pagrindų gali kreiptis tik konkretūs įstatyme įvardinti asmenys. Teismas nurodė, kad CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas yra aiški teisės aiškinimo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; tik Generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą minėtu proceso atnaujinimo pagrindu dėl pirmos ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas neturi subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo A. N. prašymo dėl atskirojo skundo padavimo termino atidėjimo, nurodydamas, įstatymo leidėjas nenumato galimybės atidėti atskirojo skundo padavimo terminą ir pareiškėjo prašymą atmetė, kaip neatitinkantį įstatymo reikalavimų (CPK 77 str.); išaiškino, kad terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti A. N. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas atidėti atskirojo skundo padavimo terminą; priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1373-541/2015 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1038-431/2016; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo ar CPK 365 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 368 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniui ir 30 straipsnio 1 daliai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nutartis dėl atskirojo skundo padavimo termino atidėjimo atmestos, neatsižvelgus į faktines aplinkybes, formaliai taikant procesinės teisės normas, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Teismas pareiškėjui atėmė teisę skųsti apeliacinės instancijos teismo nutartį (jeigu šis teismas atmestų prašymą) kasacine tvarka, teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino proceso atnaujinimo pagrindų.

CPK 365 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 368 straipsnio 2 dalis galimai prieštarauja Konstitucijai, nes atima galimybę asmenims laiku kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas teismas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas tik esant vienai iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardintų sąlygų.Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo instituto išimtinumas, o taip pat pats CPK 365 straipsnio 1 dalies turinys, kuriame aiškiai įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės, suponuoja, jog atnaujinimas galimas tik dėl tų įsiteisėjusių teismo procesinių dokumentų, kuriais byla buvo išnagrinėta iš esmės. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas – kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (pastaroji sąlyga nesaisto tik Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.45 str., 4.82 str. 3, 7 d., 4.83 str. 4 d., 4.85 str. 1, 8 d., CPK 2 str., 185 str., 263 str. taikymo klaidas, o apeliacinės instancijos teismas, nepanaikindamas pirmos instancijos teismo sprendimo, padarė klaidą netaikydamas CPK 330 str. nuostatų. Tačiau, kaip minėta, proceso atnaujinimas galimas tik tuo atveju, jeigu teisės normos taikymo klaida egzistuoja, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime ir šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-27 sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartimi paliktas nepakeistas, todėl nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimas nėra galimas. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu .Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas 2017-05-12 nutartimi nepagrįstai atsisakė atidėti atskirojo skundo padavimo terminą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatyme nėra numatyta galimybė atidėti atskirojo skundo padavimo terminą, tačiau asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 335 str., 78 str.).Teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo tvirtinimu, jog yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 365 str. 1 d. 9 p., 368 str. 2 d. atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms.CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-373/2010).Taigi, tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes ir kilusio ginčo pobūdį, byloje taikytinas procesinės teisės normas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo iškeltos abejonės dėl CPK 365 str. 1 d. 9 p., 368 str. 2 d. nuostatų neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams sudarytų pagrindą tenkinti tokį prašymą. Byloje pateiktas reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl šioje byloje taikytinų normų atitikties ar jų prieštaravimo Konstitucijai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtas ir pagrįstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. nutartis, todėl jos paliekamos nepakeistomis (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. gegužės 12 d. nutartis palikti nepakeistas.