Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zinatransa“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zinatransa“ dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. M. ir uždaroji akcinė bendrovė „Axis Auto“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.

18. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/439200251, kuria buvo apdrausta transporto priemonės „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2017 m. spalio 30 d. 15 val. 30 min. Belgijoje, Briugėje, A10 kelyje, įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu, trūkus atsakovei priklausančios transporto priemonės „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos vilkimo įrenginio varžtams, atitrūko priekaba, kuri atsitrenkė į kelio A10 atitvarus ir juos apgadino. Ieškovė, kaip transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas, išmokėjo 18 311,32 Eur draudimo išmoką.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo regreso tvarka priteisti iš atsakovės 18 311,32 Eur išmokėtą draudimo išmoką. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovės valdyta transporto priemonė eismo įvykio metu buvo techniškai netvarkinga, dėl šios priežasties įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti.

22. Išimtys iš nutarties 21 punkte nurodytos taisyklės įtvirtintos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatytas baigtinis atvejų, kada draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, sąrašas. Pažymėtina, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos – teises ribojančios, todėl jos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai, kad dėl taikomo aiškinimo į nurodyto straipsnio taikymo sritį patektų daugiau atvejų nei tiesiogiai jame nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016).

23. TPVSAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad situacija, kai eismo įvykį sukėlė nuo transporto priemonės atsikabinusi priekaba, jei priekaba atsikabino dėl to, kad buvo techniškai netvarkinga arba buvo pritvirtinta techniškai netvarkingai, patenka į TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto reguliavimo sritį. Toks TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas nelaikytinas plečiamuoju nurodytos normos aiškinimu. Draudikas, įrodęs techniškai netvarkingą automobilio ir priekabos junginio būklę ir aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016).

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. įrodė, kad: 1) atsakovė eksploatavo transporto priemonės su priekaba junginį su techniškai netvarkingu vilkimo įrenginiu; 2) dėl šios priežasties įvyko eismo įvykis. Apeliantė, kaip minėta nutarties 20 punkte, neneigia tos aplinkybės, kad eismo įvykio metu, nutrūkus vilkimo įrenginio tvirtinimo prie priekabos varžtams, atitrūko jai nuosavybės teise priklausanti priekaba, kuri atsitrenkė į saugos atitvarus ir juos apgadino. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad atsakovės vairuotojas vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonės su priekaba junginį, kai jį naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

26. Teisėjų kolegija dėl nutarties 25 punkte nurodyto atsakovės argumento pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

27. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog faktą, kad atsakovė eksploatavo transporto priemonės su priekaba junginį su techniškai netvarkingu vilkimo įrenginiu patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – Federalinės policijos Vakarų Flandrijos Kelių eismo policijos Jabbeke kelių eismo posto (toliau – ir Jabbeke kelių eismo posto) žalos dokumentai, tarp kurių yra tyrėjo P. D. S. 2017 m. lapkričio 6 d. atlikto žalos priežasties tyrimo dokumentai, bei BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ parengtas Techninės ekspertizės aktas Nr. 2018-01-24/1.

28. Iš byloje esančių Jabbeke kelių eismo posto žalos dokumentų nustatyta, kad, vadovaujantis ieškovės instrukcijomis, buvo atliktas žalos aplinkybių, pobūdžio, priežasčių ir apimties tyrimas. Tyrimą atlikęs DP SURVEY GROUP NV tyrėjas P. D. S. 2017 m. lapkričio 6 d. nurodė šią žalos priežastį: jungiamoji plokštė tarp priekabos ir vilkiko yra atsilaisvinusi, nes visi varžtai, laikantys jungiamąją svirtį, sujungtą su vilkiko traukimo plokšte, buvo sulūžę; kai varžtai, laikantys abi sujungtas plokštes, perlūžo, priekabos jungiamoji svirtis atsiskyrė nuo vilkiko. Ieškovės užsakymu, BĮ UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ atliko techninę ekspertizę ir nustatė priekaboje sumontuoto vilkimo įrenginio tvirtinimo varžtų trūkimo priežastį. Atlikus techninę ekspertizę, buvo pateiktas Techninės ekspertizės aktas Nr. 2018-01-24/1. Minėtame Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 padaryta tokia išvada: priekabos vilkimo įrenginio varžtai nutrūko, kadangi eksploatacijos metu buvo užveržti netinkamu, nevienodu sukimo momentu – greičiau nepriveržti nei pervežti. Tai rodo, kad automobilvežio priekaboje sumontuoto vilkimo įrenginio techninė priežiūra eksploatacijos metu buvo atliekama netinkamai, nekontroliuojant tvirtinimo varžtų užveržimo momento. Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 esančioje Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docento dr. I. G. Tyrimų ataskaitoje „Dėl automobilvežio priekabos vilkimo įrenginio tvirtinimo varžtų trūkio“ padarytos tokios išvados: atlikus varžtų tyrimus nustatyta, kad trūkio priežastimi tapo skirtingas varžtų užveržimo momentas, ko pasekėjo eksploatacijos metu varžtus veikiančios jėgos pasiskirstė netolygiai; tvirtinimo varžtai buvo nedaveržti (per mažas užsukimo momentas); lūžių paviršių fraktografinė analizė parodė, kad tirtus varžtus, dėl nevienodo užveržimo momento, veikė skirtingos apkrovimo sąlygos bei įtempių būvis. Tai ir sukėlė priekabos vilkimo įrenginio tvirtinimo varžtų trūkius.

29. Apeliantė, nesutikdama su Techninės ekspertizės aktu Nr. 2018-01-24/1 ir joje padarytomis išvadomis, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo ja vadovautis, nes: visų pirma, specialistas, atlikęs ekspertizę, negalėjo atsakyti ar varžtai buvo nepriveržti ar jie buvo perveržti. Ekspertizės išvados turi būti grindžiamos konkrečiais moksliniais tyrimais ir konkrečiomis išvadomis. Tuo atveju, kai specialistas negali pasakyti perveržti ar nepriveržti varžtai, eksperto išvada laikytina tik tikėtina, o iš tikėtinos prielaidos negalima daryti konkrečių išvadų; antra, atlikto tyrimo išvados nėra ir negali būti objektyvios, kadangi tiriami varžtai buvo paimti tyrimui praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio. Atsakovės atstovų nebuvo prašoma tinkamai saugoti varžtus. Nesaugomi, laikomi drėgmėje varžtai galėjo būti įtakojami korozijos jau po įvykio; trečia, iš šešių sukabinimo varžtų buvo paimti tyrimui tik keturi varžtai. Apeliantės nuomone, visų šešių varžtų ištyrimas yra esminis, o neištyrus dviejų varžtų ekspertizės akto išvados laikytinos neobjektyviomis, jomis remtis negalima; ketvirta, netinkama techninė priežiūra gali būti konstatuota tik nustačius konkrečias varžtų nepriveržimo ar pervežimo aplinkybes, o šiuo atveju tai nebuvo nustatyta ir kt.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad Techninės ekspertizės aktas Nr. 2018-01-24/1 negalėjo ir negali būti vertinamas kaip eksperto išvada ir gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – CPK 212 straipsnio prasme. Aiškindamas CPK 212–214, 216, 217 straipsnius kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 64 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas Techninės ekspertizės atkas Nr. 2018-01-24/1 turi būti vertinamas kaip rašytinis rodymas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

31. Kaip nustatyta iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tyrė apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl Techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/1 ydingumo (nutarties 29 punktas) ir juos atmetė. Pažymėtina, kad Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 padaryta išvada ir nurodyta viena eismo įvykio kilimo priežastis – priekabos vilkimo varžtai nutrūko, kadangi eksploatacijos metu buvo užveržti netinkamu, nevienodu sukimo momentu. Tai rodo, kad automobilvežio „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje sumontuoto vilkimo įrenginio techninė priežiūra eksploatacijos metu buvo atliekama netinkamai, nekontroliuojant tvirtinimo varžtų užveržimo momento. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad Techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/1 išvada yra tikėtina, nes jame nenurodyta ar varžtai buvo nepriveržti, ar perveržti, o tik konstatuota, kad varžtai buvo „greičiau nepriveržti, nei perveržti“. Tačiau ši aplinkybė (varžtų nepriveržimo ar perveržimo momentas), teisėjų kolegijos vertinimu, nedaro įtakos pagrindinei Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 padarytai išvadai, t. y. kad vilkimo įrenginio techninė priežiūra eksploatacijos metu buvo atliekama netinkamai, nekontroliuojant tvirtinimo varžtų užveržimo momento. Taigi, tai, kad Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 padaryta tikėtina išvada dėl varžtų nepriveržimo ir / ar perveržimo momento, savaime nereiškia, kad, vertinant bylai reikšmingas aplinkybes, buvo panaudotas neleistinas įrodymas. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti kiti argumentai dėl Techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/1 nepagrįstumo yra tik deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Techninės ekspertizės akto Nr. 2018-01-24/1 ydingumo yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurie nesudarė ir nesudaro kliūčių vadovautis Techninės ekspertizės aktu Nr. 2018-01-24/1 kaip rašytiniu įrodymu.

32. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas, kuris reiškia, tai, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo inciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

33. Kaip minėta nutarties 27 punkte, ieškovė savo argumentams, kad atsakovė valdė transporto priemonės su priekaba junginį su techniškai netvarkingu vilkimo įrenginiu, dėl ko galimai ir įvyko eismo įvykis, pagrįsti pateikė rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina prie bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai. Atsižvelgiant į tai, apeliantė, siekdama paneigti, kad eismo įvykis įvyko ne dėl ieškovės nurodytos priežasties, turėjo paneigti ieškovės pateiktus įrodymus. Tačiau atsakovė to nepadarė, iš esmės rėmėsi savo subjektyviu aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės atstovo R. B. paaiškinimai, subjektyvus visos situacijos, aplinkybių ir Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 padarytos išvados neigimas, negali paneigti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų ir jų pagrindu padarytų išvadų dėl eismo įvykio kilimo priežasties (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad atsakovė suprato ir žinojo, kad, nesutikdama su ieškovės argumentais ir pateiktais rašytiniais įrodymais, turi teisę prašyti paskirti teismo ekspertizę. Tai, kad atsakovė prašys teismo skirti ekspertizę, yra nurodyta ir atsiliepime į ieškinį, tačiau atsakovės atstovas R. B. ir atsakovės atstovė advokatė 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu šios savo teisės atsisakė. Be to, išklausius 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad atsakovė suprato Techninės ekspertizės akte padarytas išvadas, nurodytą eismo įvykio kilimo priežastį; suprato ir tai, kad draudimo kompanija nori susigrąžinti regreso tvarka išmokėtą draudimo išmokos dalį. Nepaisant to, atsakovė nematė tikslo prašyti teismo paskirti ekspertizę, savo iniciatyva jokio papildomo tyrimo varžtų trūkimo priežasčiai nustatyti taip pat neskyrė. Atsakovės atstovas R. B. nurodė ir tai, kad įmonė neturi lėšų teismo ekspertizei paskirti. Pažymėtina, kad atsakovės atstovo R. B. nurodyta priežastis (lėšų neturėjimas) neatleidžia asmens nuo pareigos, įtvirtintos CPK 178 straipsnyje, įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų ir reikalavimų pagrindu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė, nagrinėjant bylą, jokiais įrodymais nepaneigė ieškovės pateiktame Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 padarytos išvados dėl transporto priemonės tinkamo eksploatavimo, varžtų trūkimo ir eismo įvykio kilimo priežasties. Priešingai, iš paties atsakovo atstovo R. B. paaiškinimų, duotų 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad atsakovė vilkimo įrenginio varžtų priveržimo momento niekada netikrino, nepaisant to, kad priekaba yra 20 metų senumo, kuri atsakovės buvo įsigyta maždaug prieš 5 metus. Taigi, atsakovės atstovas R. B. iš esmės pats pripažino Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1 padarytą išvadą, kad vilkimo įrenginio techninė priežiūra eksploatacijos metu buvo atliekama netinkamai, nekontroliuojant tvirtinimo varžtų užveržimo momento.

34. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai padarė išvadą, kad D. D. ir A. M., kurie buvo apklausti kaip liudytojai 2021 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu, parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad transporto priemonė „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba ir / ar sukabinimo įtaisas buvo techniškai tvarkingi eismo įvykio metu. Abu liudytojai tik patvirtino, kad jie atliko transporto priemonės techninę apžiūrą, tačiau pažymėjo, kad šio konkretaus atvejo nepamena. Taip pat paaiškinimo, kad sukabinimo įtaisas tikrinamas vizualiai, atliekant apžiūrą. Varžtų priveržimo jėga, atliekant techninę apžiūrą, netikrinama. Liudytojas D. D. paaiškino, kad varžtų atsilaisvinimo momentą vizualiai galima pamatyti tuo atveju, jeigu yra tarpas tarp varžtų ir detalės. Be to, nurodė, kad varžtai gali atsilaisvinti esant mechaniniam poveikiui (po netinkamai atlikto remonto, esant smūgiui, per didelei apkrovai). Paaiškino, kad varžtus galima priveržti rankiniu būdu, bet yra numatyta konkreti jėga, kuria varžtai turi būti priveržti. Liudytojas A. M. nurodė, kad varžtai gali atsilaisvinti, jeigu, pavyzdžiui, remontas buvo atliktas netinkamai, taip pat nuo tam tikro poveikio kelyje (transporto priemonės slydimas, virtimas ir kt.). Taip pat pažymėjo, kad varžtų užveržimo momentą galima patikrinti autoservise, panaudojant dinamometrinį raktą.

35. Taigi, liudytojai D. D. ir A. M. nieko negalėjo paaiškinti apie transporto priemonės „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eksploataciją, jos priežiūrą, jai galimai padarytą mechaninį poveikį, dėl ko ir galėjo kilti eismo įvykis. Minėti liudytojai 2021 m. sausio 28 d. teismo posėdžio metu tik bendrais bruožais paaiškino kaip yra atliekama techninė apžiūra, kokiam mechaniniam poveikiui esant gali pasikeisti varžtų užveržimo momentas ir tai, kad varžtų užveržimo momentą galima patikrinti autoservise, panaudojant specialų raktą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog liudytojų D. D. ir A. M. parodymai nepatvirtina, kad transporto priemonė „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekaba ir / ar jų sukabinimo įtaisas buvo techniškai tvarkingi eismo įvykio metu.

36. Trečiojo asmens A. M. paaiškinimai, kaip teisingai įvertinimo pirmosios instancijos teismas, taip pat nepatvirtina, kad transporto priemonė, priekaba ir / ar jų sukabinimo įtaisas eismo įvykio metu buvo techniškai tvarkingi. Trečiasis asmuo A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nėra mechanikas, transporto priemonę tikrindavo vizualiai. Jeigu kas būdavo blogai, jis važiuodavo tvarkyti transporto priemonę į servisus. Eismo įvykio dieną transporto priemonę taip pat apžiūrėjo vizualiai.

37. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog eismo įvykio metu atsakovė eksploatavo transporto priemonės su priekaba junginį su techniškai netvarkingu vilkimo įrenginiu, nes neįvertino to fakto, kad tiek transporto priemonė, tiek priekaba eismo įvykio metu turėjo galiojančias Techninės apžiūros korteles. Apeliantės nuomone, atlikus techninę apžiūrą vienerius metus preziumuojama, kad transporto priemonė ir priekaba po atliktos techninės apžiūros vienerių metu laikotarpiu yra techniškai tvarkingos. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

38. Nagrinėjamu atveju iš kartu su atsakovės atsiliepimu pateiktų Techninės apžiūros rezultatų kortelių Nr. 202-0159097 ir 202-0159096 nustatyta, kad transporto priemonės „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos techninė apžiūra buvo atlikta 2017 m. rugsėjo 14 d. Galiojo iki 2018 m. rugsėjo 12 d. Eismo įvykis įvyko – 2017 m. spalio 30 d. . Taigi, kaip teisingai nurodė apeliantė, eismo įvykio metu tiek transporto priemonė „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tiek priekaba turėjo galiojančias Techninės apžiūros korteles. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas šio fakto nevertino. Priešingai, pirmosios instancijos teismas sprendimo 14 punkte yra nurodęs, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktas, kad galioja transporto priemonės techninė apžiūra, pats savaime nėra pakankamas atsisakyti taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu. Dėl to galimos situacijos, kai dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių iki transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo pabaigos jos techninė būklė pasikeičia (transporto priemonė tampa techniškai netvarkinga) ir dėl to įvyksta eismo įvykis. Taip pat nurodė, jog tokiu atveju, siekdamas pasinaudoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtimi, turi įrodyti reikalavimą žalą padariusiam asmeniui reiškiantis draudikas (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-146-701/2016).

39. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, vertino tą faktą, kad transporto priemonei „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabai eismo įvykio metu galiojo techninė apžiūra. Pirmosios instancijos teismas teisingai, t. y. taip, kaip nurodyta suformuotoje teismų praktikoje, nurodė, kad faktas, jog galioja techninė apžiūra patvirtina tik transporto priemonės būklę techninės apžiūros metu, o ne eismo įvykio metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonė „Renault Premium“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba turėjo galiojančią techninę apžiūrą nepatvirtina ir negali patvirtinti aplinkybės, kad transporto priemonės būklė eismo įvykio metu išliko nepakitusi. Transporto priemonė dėl įvairių (subjektyvių ir / ar objektyvių) priežasčių galėjo tapti techniškai netvarkinga eismo įvykio metu.

40. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Techninės ekspertizės aktą Nr. 2018-01-24/01 vertino taip, kaip išaiškinta nutarties 30 punkte nurodytoje kasacinio teismo praktikoje, t. y. kaip rašytinį įrodymą, neteikdamas jam jokios išankstinės vertės, pasisakė dėl atsakovės išsakytų abejonių dėl Techninės ekspertizės akto 2018-01-24/0 ydingumo. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ir įvertino ne tik Techninės ekspertizės aktą 2018-01-24/1, bet ir kitus byloje esančius įrodymus (šalių, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kt.). Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis, įvertindamas visų įrodymų visumą. Atsižvelgiant į tai, pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai juos įvertino, padarė netinkamas išvadas, nėra. Tuo tarpu atsakovė objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių priešingas išvadas, nei tos, kurios buvo padarytos Techninės ekspertizės akte Nr. 2018-01-24/1, dėl eismo kilimo priežasties, nepateikė. Taigi, liko kitais įrodymais nepaneigta Techninės ekspertizės akte 2018-01-24/1 padaryta išvada dėl transporto priemonės techninės būklės eismo įvykio metu bei eismo įvykio kilimo priežasties. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė eksploatavo transporto priemonės su priekaba junginį su techniškai netvarkingu vilkimo įrenginiu ir dėl šios priežasties įvyko eismo įvykis.

41. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 15 punkte įtvirtintas imperatyvusis draudimas vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. KET 234.3 punktas numato, kad motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas. Valstybinės kelių transporto priemonės inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedo 6.1.6 punktas numato, kad sukabinimo įtaisas ir vilkimo įranga apžiūrima vizualiai, patikrinant įrangos susidėvėjimą ir veikimą, ypatingą dėmesį atkreipiant į saugos įtaisus. Pagal Reikalavimų 2 priedo 6.1.6 punkto c papunktį tai, kad įtaisas ar sudedamoji dalis pritvirtinta nepatikimai laikytina dideliu trūkumu ir tokią transporto priemonę draudžiama eksploatuoti; o atsilaisvinęs tvirtinimo įtaisas, yra labai didelė rizika, kad gali nukristi ir yra laikoma pavojingu trūkumu, t. y. trūkumu, keliančiu tiesioginį ir neišvengiamą pavojų kelio eismo saugai arba darantį poveikį aplinkai.

42. Taigi, nutarties 41 punkte nurodyti teisės aktai draudžia naudoti transporto priemonę eisme, kai yra techniškai netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas, taip pat, kai įtaisas ar sudedamoji jo dalis pritvirtinta nepatikimai.

43. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė esminės aplinkybės, t. y. ar transporto priemonės valdytojas žinojo, galėjo žinoti ir įvertinti, kad konkrečiu atveju vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę ir kokių veiksmų ėmėsi įsitikti, kad vairuoja techniškai tvarkingą transporto priemonę.

44. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bet kuri transporto priemonė yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl jos valdytojui yra taikomi griežtesni atsakomybės už transporto priemonės padarytą žalą taikymo pagrindai. Be to, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad sukibimo įtaiso priežiūra yra išimtinai transporto priemonės valdytojo atsakomybės dalis. Kaip nurodė liudytojai D. D. ir A. M., varžtų atsilaisvinimas gali būti tam tikrais atvejais matomas vizualiai. Be to, kaip nurodė liudytojas A. M., varžtų priveržimo jėga gali būti patikrinta autoservise, panaudojant dinamometrinį raktą. Įrodymų, kad varžtų priveržimo jėga prieš išvykstant į Belgiją, kur įvyko eismo įvykis, buvo patikrinta, atsakovė nepateikė. Kaip minėta nutarties 33 punkte, iš atsakovės atstovo R. B. paaiškinimų, duotų 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaiso varžtų priveržimo jėga niekada ir nebuvo tikrinta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats atsakovės atstovas R. B. 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad priekabos varžtai galėjo trūkti dėl jų senumo. Nurodė, kad priekaba buvo pirkta ne nauja, maždaug prieš 5 metus, dabar priekabai yra apie 20 metų. Taigi, pats atsakovės atstovas R. B. iš esmės pripažino, kad nesiėmė visų galimų priemonių tam, kad užtikrinti tinkamą ir saugų transporto priemonės ir priekabos junginio eksploatavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, prieš išvažiuodama į viešo eismo kelią, žinodama, kad teks gabentis krovinį iš užsienio valstybės, žinodama ir tai, kad transporto priemonė nėra nauja, galėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau, pasitikrinti transporto priemonės ir priekabos junginio sukabimo įtaiso varžtų priveržimo momentą, juolab, kad tai, kaip nustatyta iš liudytojų parodymų, nereikalauja kažkokių ypatingai didelių, sudėtingų pastangų (varžtų priveržimo momentas (jėga) galėjo būti patikrinta autoservise, panaudojant specialių dinamometrinį raktą).

45. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad draudikas, norėdamas regreso tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta išimtimi, privalo įrodyti tik šias aplinkybes: 1) techniškai netvarkingą automobilio ir priekabos junginio būklę; 2) aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016). Kasacinis teismas minėtoje praktikoje nenurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi įvertinti ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su jos bei transporto priemonės vairuotojo žinojimu, galėjimu žinoti, pastebėti, įvertinti automobilio techninę būklę prieš įvykstant eismo įvykiui.

Dėl žalos dydžio

46. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kitas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant žalos dydį, turi įrodyti asmuo, pareiškęs reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo praktiką atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

47. Žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (žr. panašią praktiką bylose dėl Lietuvos draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo, pavyzdžiui., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017). Todėl išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, kad draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį. Taigi, sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodymų taisyklių ištirtais įrodymais.

48. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, privalo patikrinti, ar civilinės atsakomybės draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, ar rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, ar pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).

49. Kaip minėta nutarties 32 punkte, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamo pobūdžio civilinėse bylose tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovei, siekiančiai susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikui išmokėtą sumą ir turinčiai pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovei, kuri įrodinėjo savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, taip pat atsakomybę mažinančių ar šalinančių sąlygų įrodinėjimas, siekiant sumažinti atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Tai, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo, yra išaiškinta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas). Todėl atitinkamai atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo išmokėto žalos dydžio ir kelti abejones, – jam tenka našta pagrįsti, kad yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą.

50. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė prašomos priteisti žalos dydį, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti, rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Atsakovė, priešingai, teigė, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti regreso tvarka žalos dydį.

51. Iš byloje esančių ieškovės pateiktų Federalinės policijos Vakarų Flandrijos Kelių eismo policijos Jabbeke kelių eismo posto žalos dokumentų nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta 20 metrų New Jersey (kelio dešinėje) saugos užtvaro. Žalai įvertinti buvo paskirtas nekilnojamojo turto inžinierius. „SPRL RODEX BVBA“ tyrimų ir ekspertizės biuras pateikė žalos įvertinimą Nr. 18/08/18596, kuriame nurodyta, kad žalos dydis yra 16 236 Eur. Ieškovei pateikta 2019 m. vasario 27 d. sąskaita faktūra Nr. 001294-1902, kurioje nurodyta bendra mokėtina suma – 18 311,32 Eur. Paaiškinta, kas šią sumą sudaro: 16 236 Eur kompensacijos suma; kiti mokesčiai – 1 798,32 Eur. Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas patirtina, kad 18 311,32 Eur sumokėjo 2019 m. balandžio 9 d. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai, priešingai, nei teigia atsakovė, patvirtina ieškovės išmokėtos ir prašomos regreso tvarka priteisti iš atsakovės žalos dydį.

52. Tuo tarpu atsakovė, ginčydama žalos dydį, jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus (nutarties 53 punkte nurodytus) rašytinius įrodymus, nepateikė. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu, nurodė tik tai, kad jos vairuotojas 20 metrų kelio užtvarų negalėjo sugadinti, nes priekaba atsitrenkė į kelio užtvarką tik vieną kartą, o paskui atšoko. Trečiasis asmuo A. M., kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas kelio atitvaras, gal dar kelio danga. Jis buvo šoke, todėl nurodė, kad visų aplinkybių detaliau negali pakomentuoti. Taip pat nurodė, kad paties atsitrenkimo į kelio atitvarą nematė, kokio dydžio sužalojimas irgi negali pakomentuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens A. M. paaiškinimai negali paneigti ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, juose nustatytos žalos masto ir dydžio. Atsakovė savo išsakytoms abejonėms dėl draudimo bendrovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo nepateikė jokių kitų įrodymų, skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui nustatyti taip pat neprašė. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą sumažinti ieškovės prašomos priteisti žalos dydį. Be to, kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, civilinės atsakomybės draudikas (šiuo atveju ieškovė), išmokėdama draudimo išmoką, tinkamai įvykdė pareigą bendradarbiauti, rūpinosi ekonomišku žalos atlyginimo prievolės įvykdymu, pareikalavo patikimų žalos atlyginimo įrodymų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 51 punkte, žalos dydžiui nustatyti ir įvertinti buvo paskirtas nekilnojamojo turto inžinierius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ieškovės pateikta pažyma iš Federalinės policijos Vakarų Flandrijos kelių eismo policijos Jabbeke kelių eismo posto, kurioje yra užfiksuotas žalos mastas, kaip ir neturėjo jokio pagrindo netikėti ir nesivadovauti kitais įrodymais, nurodytais nutarties 51 punkte, kurie patvirtina ieškovės prašomą priteisti žalos dydį.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

53. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad pirmosios instancijos tesimas, priimdamas sprendimą, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, materialines teisės normas reglamentuojančias draudiko teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, daro išvadą, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra, todėl apeliacinį skundą atmeta, o sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 straipsnis, CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų turėjimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 105,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zinatransa“ apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zinatransa“ 105,14 Eur (vieno šimto penkių eurų ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.