Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui M. P. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.4. Taip pat akcentavo, kad brangios pažintinės ir poilsinės kelionės į užsienį nėra būtinosios vaiko materialinio išlaikymo išlaidos, dėl kurių motina su tėvu nėra susitarusi, todėl darė išvadą, kad šios išlaidos tenka keliones organizuojančiai šaliai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas padidinti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų gim. 2010 m. vasario 7 d. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-737-131/2012 patvirtino ieškovės ir atsakovo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui mokėti po 500 Lt (144,8 Eur) per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu atsakovo mokamo išlaikymo suma vaikui per mėnesį sudaro 232 Eur.

14. Apeliaciniu skundu iš esmės teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir padidino vaikui teiktino išlaikymo dydį, tačiau mano, kad nustatyta 400 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų suma yra nepakankama. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl vaikui reikalingos išlaikymo sumos apmokant badmintono treniruotes, vaistams bei kelionėms patiriamas išlaidas, todėl laiko, kad skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas, o ieškinys tenkintas visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais.

15. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

16. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

17. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi ne tik turi būti tenkinami jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2025 m. sausio 1 d. minimalus mėnesinis atlyginimas yra 1 038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur). Todėl laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažiau kaip 777 Eur, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 389 Eur suma. Minėta, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 400 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas yra tik 11 Eur didesnė suma nei vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui reikalinga suma, tačiau toks išlaikymo dydis, atsižvelgus į šalių nepilnamečio vaiko specifinius poreikius (profesionaliam sportui reikalingas išlaidas), laikytinas nepakankamu.

19. Ieškovė, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, kad ji kas mėnesį sūnaus badmintono užsiėmimams skiria vidutiniškai 350 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad vaikas penkis kartus per savaitę dalyvauja badmintono treniruotėse, nuolatos dalyvauja varžybose Lietuvoje bei užsienyje, įvairiuose sporto renginiuose bei stovyklose, o tokiam užsiėmimui reikalingos didesnės išlaidos nei įprastiems pomėgiams, įskaitant tokias išlaidas: varžybų mokesčiai, kelionių ir apgyvendinimo išlaidos, maisto ir specialių papildų išlaidos, fizinio atsistatymo po sportinio krūvio išlaidos, medicininė priežiūra, sporto apranga ir inventorius bei kt.. Detalizuodama šią sumą ieškovė pažymėjo, kad išlaidos 2023 m. per mėn. imant visus 12 mėn. vidutiniškai sudarė apie 345 Eur. Išlaidas sudaro: metinė Badmintono federacijos nario licencija (10 Eur), klubo mėn. mokestis (85 Eur, nuo 2024 birželio mėn. 120 Eur), individualios treniruotės (val. 40 Eur) arba individualios mini grupėse treniruotės (1,5 val. 120-130 Eur), sportinė apranga (treniruočių apranga, kojinės, avalynė, klubo apranga), priemonės (raketės (90-140 Eur/vnt.), kamuoliukai (28 Eur/12vnt.), stygų pertempimas (nuo 18 Eur), varžybų dalyvio mokesčiai (vieneto startas 10 Eur, dvejeto startas 15-20 Eur), išvykos į turnyrus (Vilnius (reitinguojami 8 per 2023 m., 4 per 2024 m.), Kaunas (reitinguojami per 2023 m. 4, per 2024 m. 2), Kretinga (Lietuvos taurė 1 etapas), Druskininkai (Lietuvos jaunučių U 15 čempionatas, dvi nakvynės), Odensė DK (Tarptautinis jaunučių turnyras 4 d.)), stovyklos (Vilnius (dienos badmintono ir fizinio pasirengimo stovyklos 5 d. d. 175-190 Eur/3 vnt.), Esbjerą DK (badmintono ir fizinio pasirengimo stovykla 501,93 Eur), Molėtai (fizinio pasirengimo 7 d. 500 Eur), Druskininkai (badmintono ir fizinio pasirengimo stovykla 6 d. 410 Eur).

20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, pažymi, jog aptartos vaiko užsiėmimų apimtys patvirtina aplinkybes, jog šalių nepilnametis sūnus itin aktyviai (pusiau profesionaliai) užsiima, badmintono sportine veikla, todėl sutiktina, kad vaikui intensyviai sportuojant yra patiriamos didesnės išlaidos nei įprastai (pvz. lankant sporto būrelį). Nors byloje nėra duomenų apie vaiko pasiekimus sporte, tačiau atsižvelgiant į tai, kad berniukas dalyvauja ne tik vietiniuose turnyruose bei Lietuvos čempionatuose, bet yra kviečiamas ir į tarptautinius turnyrus, jo rezultatai ir dalyvavimas varžybose rodomi Lietuvos Badmintono Federacijos puslapyje suponuoja išvadą, kad šalių nepilnametis sūnus turi potencialo siekti ir profesionalo karjeros. Akcentuotina, kad vaiko gabumų lavinimas yra labai svarbus kiekvieno vaiko gyvenimo elementas, ypač atsižvelgiant į tai, jei vaikas turi potencialą siekti sporto aukštumų, todėl tėvai turi dėti maksimalias pastangas tokiam vaiko gabumų lavinimo užtikrinimui, o toks sportas turėtų būti prilyginamas specialiems (padidintiems) vaiko poreikiams.

21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad badmintono veiklai per mėnesį pakankama skirti 170 Eur suma, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu nustatytu išlaidų badmintono veiklai dydžiu. Iš byloje aptartų argumentų matyti, kad vien badmintono treniruočių mėnesinis mokestis sudaro 120 Eur sumą, kas reiškia, jog visoms kitoms papildomoms išlaidoms per mėnesį lieka tik 50 Eur suma. Kaip minėta anksčiau, badmintono veikla šalių nepilnametis sūnus užsiima itin intensyviai bei dalyvauja ne tik vietiniuose čempionatuose, tačiau vyksta ir į tarptautines varžybas, kas suponuoja visiškai kitą (aukštesnį) sportavimo lygį. Kaip nurodė ieškovė, vaikas siekia, jog badmintono veikla būtų ne tik hobis, tačiau taptų ir jo profesija, todėl akivaizdu, jog papildomai per mėnesį liekanti 50 Eur suma skirta tiek papildomoms individualioms treniruotėms, dalyvavimui tiek vietiniuose čempionatuose, tiek tarptautinėse varžybose, kur būtina susimokėti startinius mokesčius, padengti kelionės ir nakvynės išlaidas, įsigyti sporto inventorių, sportinę aprangą, nėra pakankama.

22. Kita vertus, sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad dalis išlaidų patiriamų badmintono veiklai, pagal išlaidų pobūdį, yra numatomos, prognozuojamos, t. y. nėra tikslios ir yra kintančios priklausomai nuo paslaugų suteikimo (stygų pertempimas, stovyklų skaičius ir kaina, individualių treniruočių skaičius ir t. t.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dažnu atveju įvairios įmonės yra pasirengusios remti perspektyvius sportininkus, tačiau šalys į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog buvo bandoma ieškoti rėmėjų, kurie prisidėtų prie sūnaus siekio gerinti sporto rezultatus ir iš to kylančių vis didėjančių sporto išlaidų padengimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą dėl patiriamų išlaidų susijusių su sūnaus užsiimama badmintono veikla, taip pat atsižvelgdamas į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog šalių nepilnamečio sūnaus išlaidos badmintono veiklai neturėtų viršyti 300 Eur sumos. Siekiant dar aktyviau dalyvauti badmintono turnyruose, turėtų būti svarstoma galimybė pasitelkti rėmėjų pagalbą, o jų nesant vertinti asmenines tiek ieškovės, tiek ir atsakovo finansines galimybes dar labiau prisidėti prie sūnaus gabumų lavinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta 300 Eur dydžio suma sūnaus badmintono veiklai finansuoti, atsižvelgiant tiek į veiklos pasiekimus, tiek ir tėvų galimybes prisidėti prie šio poreikio tenkinimo, yra adekvati ir racionali, užtikrinanti vaiko norą siekti sporto aukštumų.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas teigia, kad ieškovei neįrodžius, jog kitas vaiko tėvas sutiko, kad vaikas lankytų brangiai kainuojančias, daug papildomų piniginių lėšų reikalaujančias badmintono treniruotes, varžybas ir kt., todėl tas iš tėvų, kuris nusprendė leisti vaiką į brangiai kainuojančius užsiėmimus, turi prisiimti ir didesnę vaiko išlaikymo naštą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsiliepimo į skundą argumentais. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vaikui vykdymo bei vėliausiai nuo 2017 metų su vaiku visiškai nebendravo. Be to atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog žino, kad vaikas lanko badmintono treniruotes, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad būtų išreiškęs nesutikimą, kad vaikas lankytų nurodytas treniruotes, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti, kad ieškovė, kuriai ir taip tenka visa su vaiko auklėjimu ir priežiūra susijusi našta, dar turi prisiimti ir didesnę vaiko išlaikymo naštą.

25. Taip pat nesutiktina ir su argumentais, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai prastesnė nei ieškovės ir todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur jai 2023 metais priskaičiuotas išmokėti darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudarė 544 Eur, 2024 m. – priskaičiuotas 900 Eur (neatskaičius mokesčių), ir (duomenys neskelbtini) kur jai 2023 m. priskaičiuota išmokėti suma buvo 23 331,76 Eur (vidutiniškai 1 944 Eur per mėnesį), 2024 metais priskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudarė 3 305,78 Eur – 3 817,31 Eur neatskaičius mokesčių. Ieškovė teisme patvirtino, jog kas mėnesį gauna apie 2 500 Eur atlygį iš abiejų darboviečių. Ieškovės vardu be kita ko registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo turto registro duomenys), bei transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai bei už jai nuosavybės teise priklausantį butą grąžina paskolą bankui (198 Eur).

26. Tuo tarpu atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra bedarbis, o tokį savo darbo pobūdį jis aiškina darbo sezoniškumu. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. balandžio – 2024 m. rugsėjo mėn. atsakovui vidutiniškai išmokėta 1 722 Eur, 2024 m. sausio mėn. atsakovui išmokėta 1 244,57 Eur, 2024 m. vasario mėn. – 711,57 Eur. Pats atsakovas nurodo, kad jo darbo užmokestį 2024 m. vidutiniškai sudarė apie 1 400 Eur. Atsakovas taip pat paaiškino, kad nuo 2025 m. kovo mėn. vėl ketina pradėti dirbti toje pačioje pozicijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovas pripažino turintis kriptovaliutą, kurios vertė 23 262,26 Eur, ir skola už jos įsigijimą – 4 000 Eur. Atsakovas taip pat turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal 2015 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį ir 2023 m. vasario 22 d. lizingo sutartį; lėšos, gautos šių sandorių pagrindu, panaudotos minėto nekilnojamojo turto bei automobilio įsigijimui.

27. Vertinant šalių finansinę padėtį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepaisant to, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis nei atsakovo, tačiau pagal duomenis iš atsakovo darbovietės, jo darbo užmokestis taip pat galėjo siekti du tūkstančius. Be to, ieškovė dirba dvejose darbovietėse, t. y. deda maksimalias pastangas pagerinti savo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jis dėtų pastangas didesnio atlyginimo užtikrinimui, net ir nesant darbo pagrindinėje darbovietėje, jis neieško papildomo darbo, kompensuoti turimas išlaidas. Dar daugiau, atsakovas investuoja pinigines lėšas bei turi sukaupęs gana ženklią pinigų sumą kriptovaliuta, kurios dalį taip pat gali skirti savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, todėl darytina išvada, kad atsakovo finansinė padėtis nėra blogesnė nei ieškovės, nors būtent ieškovei tenka didžioji dalis su šalių nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusių išlaidų.

28. Apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinyje nurodytos 64 Eur išlaidos vaiko vaistams ir medicininėms priemonėms yra nepagrįstos. Teigia, kad visos vaiko išlaidos yra apskaičiuojamos pagal jų patyrimo faktą ir nėra jokio pagrindo teigti, jog vaikui ateityje neprireiks medicininių apžiūrų, konsultacijų, profilaktinės priežiūros ar vaistų. Teigia, kad vaiko sveikata yra svarbiausias aspektas jam vystantis, todėl tinkamai pagal CPK 178 straipsni pagristos išlaidos, susijusios su vaiko sveikata ir sveikatos priežiūra, negali būti mažinamos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, kad ieškovė į bylą yra pateikusi rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek vaistų, tiek medicininių priemonių įsigijimą, sąskaitas už apsilankymą pas įvairius medicinos specialistus bei procedūrų atlikimą, kas patvirtina ieškovės prašomą priteisti sumą vaiko medicininėms paslaugoms apmokėti. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šios išlaidos yra sąlyginės, kadangi apskaičiuotos pagal jų patyrimo faktą ir nėra aišku kokios šios išlaidos bus ateityje, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametis vaikas intensyviai sportuoja, daro išvadą, kad ir jo medicininėms išlaidoms reikalingos sumos yra didesnės nei analogiškai būtų nesportuojančio vaiko. Akivaizdu, jog intensyviai sportuojančiam bei tuo pačiu augančiam vaikui yra būtina vartoti įvairius vitaminus bei kitus papildus siekiant atstatyti organizmo balansą. Be to, intensyviai sportuojantis vaikas, tikėtina patiria ir įvairių trauminių poveikių, po kurių taip pat reikalinga medicininė priežiūra, kuriai turi būti skiriamos papildomos lėšos.

29. Nors skundžiamu sprendimu pagrįstai nurodyta, jog dalį išlaidų skirtų sveikatos priežiūrai būtų galima sumažinti nesikreipiant į privačius medicinos specialistus, tačiau šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog įvykus trauminiam įvykiui, bei atsižvelgiant į šalių vaiko sportinę veiklą, gali susidaryti situacija, kuri reikalauja kuo skubesnės pagalbos, o tai savo ruožtu suponuoja būtinybę kreiptis ir į privačius specialistus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl patiriamų medicininių išlaidų bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovės nurodoma 64 Eur suma vaiko vaistams ir medicininėms priemonėms įsigyti, laikytina racionali ir pagrįsta, o jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

30. Taip pat ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sumažino vaiko išlaidas, skirtinas kelionėms. Teigia, jog kartu su vaiku vyksta į keliones užsienyje, eina į parodas, teatrą, kas yra tiesiogiai susiję su vaiko edukacija, pasaulėžiūra, poilsiu nuo sporto veiklos, todėl mano, kad išlaidas kelionėms nuo ieškinyje nurodytų 217 Eur/mėn. iki 50 Eur/mėn. teismas sumažino nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Sutiktina, kad vaiko visapusiškas ugdymas yra svarbus ne tik jo socialinei raidai, bet ir pasaulėžiūros formavimuisi, o keliavimas bei skirtingų kultūrų pažinimas tam turi didelę reikšmę. Kita vertus, vaiko poilsis pasirenkant keliones į užsienį, ar leidžiant laisvalaikį kitokiu būdu turi būti organizuojamos atsižvelgiant ne tik į vaiko pageidavimus, tačiau ir į abiejų tėvų finansines galimybes. Kaip minėta anksčiau, vaikas užsiima brangiai kainuojančia badmintono veikla, o dalyvaudamas tarptautiniuose turnyruose be kita ko turi galimybę ir keliauti ne tik Lietuvos teritorijoje, tačiau ir po kitas pasaulio šalis. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei turint finansinę galimybę užtikrinti vaikui išvykas į užsienio valstybę, tai nereiškia, kad vaiko tėvas lygia dalimi turi prie to prisidėti, o visapusišką vaiko tobulėjimą, įskaitant ir pasaulėžiūros formavimąsi galima užtikrinti ir mažesnėmis investicijomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos vaiko atostogoms (kelionėms) (217 Eur / mėn. arba 2 604 Eur per metus), nėra racionalios, o tokios finansinės naštos perkėlimas atsakovui, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 50 Eur per mėnesį (600 Eur per metus) suma yra racionali ir pagrįsta, todėl nekeistina.

31. Akcentuotina, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų vaiko išlaikymui skirtinų sumų šalys ginčo nekėlė, todėl atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šalių nepilnamečiam sūnui skirtinos išlaidos per mėnesį sudaro 1 085 Eur sumą (maistui – 244 Eur, komunalinėms išlaidoms – 132 Eur, kišenpinigiams – 64 Eur, chemijos užsiėmimams – 80 Eur, kirpyklai – 14 Eur, draudimui – 4 Eur, akvariumo priežiūrai – 3 Eur, transportui – 15 Eur, išvykoms su klase – 14 Eur, gimtadienių šventėms – 13 Eur, badmintonui – 300 Eur, vaistams – 64 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, aprangai, avalynei – 68 Eur, išvykoms atostogų metu – 50 Eur).

32. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Akcentuotina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 122,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

33. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020), todėl atsižvelgiant į tai kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiekvienas iš tėvų prie sūnaus išlaikymo privalo prisidėti suapvalinus 481 Eur suma ((1 085 – 122,50) / 2) = 481,25 Eur).

34. Apeliaciniu skundu be kita ko teigiama, kad teismas nepagrįstai sprendimo rezoliucine dalimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-737-131/2012 patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktu nustatytą išlaikymo terminą. Akcentavo, kad šalys minėtu punktu buvo susitarusios, jog: „Atsakovas įsipareigoja sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės, o kai jis mokysis viduriniu, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki tokių mokslų baigimo, bet ne ilgiau, kol jam sueis 24 metai, kas mėnesį skirti< ... >“. Mano, kad ieškovė ir atsakovas susitarė dėl ilgesnio išlaikymo termino, negu šalių vaikas sulauks pilnametystės, įgyvendinus tam tikras sąlygas. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Darė išvadą, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes sprendė klausimą dėl kurio nei ieškovė, nei atsakovas reikalavimų nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

35. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Sisteminis nurodytų teisės normų vertinimas suponuoja besąlyginę tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tuo tarpu vaikų, sulaukusių pilnametystės išlaikymas turi atitikti įstatymų leidėjo numatytas sąlygas.

36. Ieškovė pagrįstai teigia, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-737-131/2012 patvirtintos ieškovės ir atsakovo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punktu šalys susitarė dėl ilgesnių vaikui teikiamo išlaikymo terminų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vertindamas minėto šalių susitarimo turinį pažymi, jog atsakovo įsipareigojimas teikti išlaikymą iki vaiko mokslų baigimo, bet ne ilgiau, kol jam sueis 24 metai, buvo siejamas su šalių aptarta 500 Lt suma. Šiuo konkrečiu atsižvelgtina į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio, darytina išvada, kad ir susitarimas dėl išlaikymo teikimo termino, kuris laikytinas sudėtine išlaikymo teikimo sąlygos dalimi keistinas atsižvelgiant į šios nutarties 35 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą.

37. Svarbu pažymėti, jog tai, kad skundžiama nutartimi buvo pakeistas santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punkte nustatytas šalių susitarimas dėl ilgesnių vaikui teikiamo išlaikymo terminų, dar nereiškia, jog vaikas sulaukęs pilnametystės, neturės galimybės gauti išlaikymą, kol mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Kaip minėta, įstatymų leidėjas numato galimybę vaikams net ir sulaukusiems pilnametystės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nėra pažeisti.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Įvertinus visus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

39. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tačiau iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei nustatė nepakankamą vaikui skirtino išlaikymo dydį, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris keistinas, nustatant, kad nepilnamečiui šalių vaikui skirtina 481 Eur išlaikymo suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

41. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė reiškė reikalavimą padidinti esamą ir atsakovo mokamą 500 LT (145 Eur) išlaikymą iki 625 Eur. Tuo tarpu atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sutiktų teikti sūnui išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tai reiškia, kad ieškovės reikalavimas padidinti išlaidymo sumą 275 Eur (625 – 350 = 275). Kadangi šia nutartimi šalių nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydis buvo padidintas iki 481 Eur sumos, darytina išvada, kad iš viso buvo patenkinta 47,63 proc. ((131 Eur x 100 proc.) : 275 Eur = 47,63 proc.) ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintų ieškinio reikalavimų dydį, atitinkamai buvo atmesta 52,37 proc. ieškinio reikalavimų.

43. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kuriuos sudaro 2 014,65 Eur sumą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2025 m. sausio 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2500115 bei ataskaita prie sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 2 014,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atsižvelgiant į proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų dalį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 959,58 Eur (2 014,65 Eur x 47,63 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

44. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudarė 920 Eur sumą. Taip pat atsakovas į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančiu įrodymus, t. y. 2025 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra (dokumentų vertimas), 2025 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu, 2024 m. spalio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 17/2024, 2024 m. lapkričio 17 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1075643. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose taip pat į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 920 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atsižvelgiant į proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dalį, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 481,80 Eur (920 Eur x 52,37 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

45. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 477,78 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

46. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už atmestų ieškinio reikalavimų dalį iš jos nepriteistinas.

47. Minėta, jog kreipimosi į teismą su ieškiniu metu, atsakovas savo nepilnamečiui vaikui teikė 232 Eur išlaikymą, todėl darytina išvada, kad už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 67 Eur (suapvalinus nustatyta tvarka 67,23 Eur) (skaičiuojama nuo faktiškai mokėto išlaikymo dydžio ir šia nutartimi priteisto išlaikymo skirtumo ((481 Eur – 232 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

48. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė apeliaciniu skundu prašė padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą 400 Eur išlaikymo sumą iki 625 Eur sumos, tačiau šia nutartimi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir atsakovo mokama išlaikymo suma padidinta iki 481 Eur sumos. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo reikalavimas buvo padidinti išlaidymo sumą 225 Eur (625 – 400 = 225). Kadangi šia nutartimi šalių nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydis buvo padidintas iki 481 Eur sumos, darytina išvada, kad iš viso buvo patenkinta 36 proc. ((81 Eur x 100 proc.) : 225 Eur = 36 proc.) apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dydį, atitinkamai buvo atmesta 64 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

50. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą, kurias sudarė 980,10 Eur. Taip pat ieškovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT2501623. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovės atstovo atliktus veiksmus, t. y. apeliacinio skundo parengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 980,10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atsižvelgiant į proporcingai tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 352,83 Eur (980,10 Eur x 36 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

51. Atsakovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 700 Eur suma. Taip pat atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. sąskaitą už teisines paslaugas 2025 m. balandžio 16 d. Nr.4/2025 bei pinigų priėmimo kvitą 2025 m. birželio 9 d. Serija LAT Nr.1075650. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, atsakovo atstovo atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą, taip pat į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, konstatuoja, kad atsakovo prašoma priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintina atsižvelgiant į proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 448 Eur (700 Eur x 64 proc.) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

52. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 95,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

53. CPK 80 straipsnio 4 dalis numato, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

54. Ieškovė įstatymu buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl žyminis mokestis už atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį iš jos nepriteistinas.

55. Minėta, jog ieškovė apeliaciniu skundu prašė padidinti pirmosios instancijos teismo nustatytą 400 Eur išlaikymo sumą iki 625 Eur sumos, tačiau šia nutartimi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir atsakovo mokama išlaikymo suma padidinta iki 481 Eur sumos, todėl darytina išvada, kad už apeliacinį skundą dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 22 Eur (suapvalinus nustatyta tvarka 21,87 Eur) (skaičiuojama nuo faktiškai mokėto išlaikymo dydžio ir šia nutartimi priteisto išlaikymo skirtumo ((481Eur – 400 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-737-131/2012 patvirtinto atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamo išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo M. P. po 481 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui sūnui D. P. išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko D. P. išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti ieškovei J. D. iš atsakovo M. P. 477,78 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. P. į valstybės biudžetą 67 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti atsakovui M. P. iš ieškovės J. D. 95,17 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo M. P. į valstybės biudžetą 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.