Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos už nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo ir žalos atlyginimo pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams D. S., S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

15. Nustatyta, kad 2022 m. spalio 20 d. ieškovas A. B. (nuomotojas) ir atsakovai sutuoktiniai S. S. ir D. S. (nuomininkai) sudarė Buto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovams valdyti ir naudoti ieškovui priklausantį gyvenamąjį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti ieškovui 380 Eur nuomos mokestį ir apmokėti komunalinius mokesčius.

16. Butas atsakovams buvo perduotas 2022 m. spalio 20 d. užpildant nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad ieškovas perduoda atsakovei S. S. 4 vnt. buto raktų, 1 vnt. pašto dėžutės raktų, 2 vnt. rūsio pirmų durų raktų, 2 vnt. antrų rūsio raktų.

17. Atsakovai ieškovui sumokėjo 760 Eur užstatą.

18. Sutarties šalys 2022m spalio 20d. Buto nuomos sutartyje nustatė nuomos terminą – vieneri metai. Praėjus šiam terminui, šalys analogiškomis sąlygomis 2023 m. lapkričio 6 d. sudarė naują Buto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

19. Nuo 2024 metų atsakovai nebemokėjo ieškovui nuomos mokesčio ir nebekompensavo komunalinių paslaugų išlaidų. 2024 m. kovo 26 d. pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo“ ieškovas už įvairius nuomininkų sutarties pažeidimus nutraukė nuomos sutartį ir pareikalavo sutvarkyti butą taip, koks jis buvo perdavimo dieną. Pranešimo momentu atsakovai už buto nuomą buvo įsiskolinę 760 Eur, už komunalines paslaugas – 714,43 Eur

20. Atsakovai iš buto išsikėlė tik 2024 m. birželio 7 d., ieškovo paskaičiavimas, atsakovai už nuomą ir komunalines paslaugas ieškovui nesumokėjo 3260,18 Eur (1900 Eur (nuomos mokestis) + 1360,18 Eur (už komunalines paslaugas))

21. Išsikėlus atsakovams iš buto (duomenys neskelbtini), ieškovas išsikvietė Antstolį Andrių Bespalovą, kuris 2024. birželio 7d. atliko minėto buto apžiūra ir surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kur užfiksuota, kad bute juntamas gana aitrus pelėsių bei gendančio maisto kvapas. Kambariuose bei balkone išmėtyti įvairūs rūbai, patalynė, batai. Virtuvėje, tiek ant spintelių, tiek spintelėse bei šaldytuve, pridėliota įvairaus gendančio, apipelijusio maisto, jų likučių. Visuose kambariuose aplink langus, kai kur ant sienų bei lubų, matomi pelėsių židiniai (sankaupos).Daugelyje vietų matosi išsipūtusi (nelygi) grindų danga bei grindjuostės (tikėtina susidarė dėl vandens poveikio). Visuose kambariuose tiek sienos, tiek lubos išteptos. Visa buitinė technika (šaldytuvas, dujinė viryklė, orkaitė, gartraukis, indaplovė, skalbimo mašina), esanti bute yra užteršta. Virtuvėje esantys baldai gana stipriai mechaniškai pažeisti. Nuotraukose užfiksuoti vandens, dujų ir elektros skaitiklių rodmenys.

22. Ieškovas ieškinio dydžiui dėl atsakovų padarytos žalos pagrįsti, pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. sudarytą sąmatą, iš kurios matyti, kad atremontuoti butą, pakeičiant baldus, vonią, klozetą, karnizus, užuolaidas kainuotų 28 069 Eur.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą už buto nuomą ir komunalines paslaugas.

Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą.

29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardintas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

30. Ieškovas įrodinėdamas patirtus nuostolius, savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovė S. S. priėmė butą nuomai pagal nuomos sutartį, nepareiškė jokių pastabų ar pretenzijų, kas reiškia, kad buto ir jame buvusios technikos ir baldų būklė buvo gera, be trūkumų, kurie reikšmingi įvertinant buto ir jame buvusių daiktų būklę nuomos pabaigoje. Šiuo atveju atsakovai pablogino buto, baldų ir buitinės technikos būklę ir turi atlyginti ieškovui žalą – sumokėti tokią pinigų sumą, kokia reikalinga tuos apgadinimus pašalinti. Ieškovas ieškiniu siekė įrodyti, kad jo turtui (butui, baldams ir buitinei technikai) buvo padaryta žala, kurią turi atlyginti būtent atsakovai. Akcentavo, jog atsakovai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl to ieškovas buvo priverstas name atlikti esminius remontus, išmesti dalį baldų, buitinės technikos ir pan.

31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

32. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

33. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą

35. Kaip minėta aukščiau, esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nuomotojas, nutraukus nuomos sutartį, turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip. Tam, kad viena šalis privalėtų atlyginti nuostolius kitai šaliai, reikalingas civilinės teisės pažeidimo sudėties visetas: neteisėti veiksmai; priežastinis ryšys; kaltė ir žala.

36. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, kad šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

37. Nagrinėjamu atveju šalys sutartimi susitarė, kad baldai ir buitinė įranga bus perduodama pagal priėmimo – perdavimo aktą, užfiksuojant nuotraukose buto perdavimo metu (Buto nuomos sutarties 2.1 p., 2.2p.) Toks aktas nebuvo sudarytas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas sudarytas atsakovams išsikrausčius, tačiau jo negalima palyginti su atitinkamu dokumentu, fiksuojančiu baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų bei vonios įrangos, o iš dalies ir patalpų būklės nuomos sutarties sudarymo metu, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad ieškovo nurodyti patalpų, baldų, buitinės technikos, namų apyvokos daiktų bei vonios įrangos sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, dėl atsakovo tyčios ir ar aplaidumo ir nerūpestingumo valdant ir naudojantis ieškovo turtu ir tai priežastiniu ryšiu buvo su ieškovui padaryta žala.

38. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovų netinkamo buto patalpų vėdinimo, bute kaupėsi drėgmė, ko pasekoje atsirado pelėsis, sugadinęs patalpų sienas ir lubas. Atsakovai ginčija ir nurodo, kad vėdinti patalpas neužteko. Teismas spęsdamas šį šalių ginčą, remiasi viešoje erdvėje esančiomis specialistų/ ekspertų išvadomis, kad pelėsio atsiradimui patalpose turi įtakos ne vien tinkamas patalpų vėdinimas. Dažnai pasitaiko atvejų, kai patalpų vėdinimo neužtenka, reikalinga įrengti vėdinimo sistemą su rekoperatoriumi. Taip pat pelėsio atsiradimą gali įtakoti ir statybinis brokas (pvz. bloga sienų hidroizoliacija, prie sienų pristumti baldai, kas sudaro sąlygas temperatūrų skirtumams patalpoje atsirasti, blogai sumontuoti plastikiniai langai, kurių kraštuose kaupiasi kondensatas ir pan.).

39. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius (ieškovas), tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas (atsakovai) gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kaltę pagal CPK 178 straipsnį privalo įrodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Tačiau kai skolininkas nurodo aplinkybes, pagrindžiančias kreditoriaus kaltę, šiam tenka pareiga jas paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014; kt.).

40. Teismo posėdžio ieškovas nurodė, kad bute atliko remontą 2014 metais, pats su šeima gyveno iki 2022m. rugpjūčio mėn. Iš byloje esančių įrodymų, nustatyta, kad buto lubos yra sugadintos pelėsio, kurį atsakovu tvirtinimu <...ieškovas atsisakė kviesti specialistus, nurodė jiems patiems išvalyti, kaip jie suprato, taip bandė išvalyti pelėsį, tačiau liko rudos/juodos dėmės ...>, todėl remiantis Sprendimo 37 p. nurodytais argumentais, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais teismas konstatuoja pernelyg nutolusį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir ieškovo paskaičiuotų lubų remonto išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra visų įstatyme nustatytų teisinių prielaidų taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Todėl ieškinio reikalavimas dėl buto lubų remonto išlaidų priteisimo iš atsakovų atmestinas.

41. Ieškovas nurodė, kad atsakovai gyvendami visose patalpose ištepė sienas ir prašė priteisti remonto išlaidas. Kaip byloje nustatyta, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto parengtą lokalinę sąmatą būsto sienų dažymui reikalinga 3 535,66 Eur ir šią sumą ieškovas prašo pripažinti žala bei priteisti iš atsakovų, nes Sutarties 7 punkte įtvirtinta nuostata, jog, nuomininkas savo sąskaitą atlieka einamąjį remontą ir smulkių einamųjų gedimų šalinimą. Nors atsakovai su šia suma nesutiko, tačiau šią sumą paneigiančių įrodymų nepateikė, savo paskaičiavimų ir duomenų, kurie patvirtintų, kokia suma reikalinga buto remontui taip pat nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovų neteisėti veiksmai, išteptos būsto sienos, būsto neremontavimas kaip buvo sutarta su ieškovu (CK 6.246 straipsnis) priežastiniu ryšiu (CK 6.247 straipsniu) susiję su ieškovo patirta žala, kuri reikalinga buto sienų dažymui, kad būstą padaryti tinkamą gyventi, kokį atsakovai gavo nuomos santykių pradžioje ir kokį būtų galima perduoti gyventi kitiems, asmenims (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad egzistuoja visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl žalos faktas laikytinas įrodytu (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis) ir ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies.

43. Ieškovas teismo posėdžio metu, nurodė, kad sienų remontas atliktas, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų kiek kainavo remonto darbai. Atsakovai iš esmės minėtų aplinkybių neginčijo. Reikšdamas ieškinį atlyginti sienų remonto išlaidas grindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta buto remonto išlaidų sąmata (toliau- remonto sąmata) 4 p. nurodyta sienų ir lubų remontas ir dažymas 259,25 kv. m. Teismui Sprendimo 38 p. nurodytais argumentais atmetus ieškovo reikalavimą dėl lubų kosmetinio remonto, sienų plotas pagal byloje esančius buto kadastrinius duomenis 198,25 kv. m. (259,25 kv. m.- 61 kv. m. lubų plotas). Remonto sąmatoje nurodyta1 kv. m. remonto įkainis 25,76 kv. m. (su medžiagomis). Atsakovai savo paskaičiavimų dėl remonto nuostolių nepateikė, todėl teismas skaičiuodamas ieškovo nuostolius remiasi minėta remonto sąmata ir pažymi, kad pagal ieškovo skaičiavimus kosmetinio buto sienų remonto nuostoliai sudarytų 3 498,25 Eur (198,25 kv. m. x 25,76 Eur – 1 608,67 Eur (31,5 proc. nusidėvėjimas). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad dalis sienų sugadintos pelėsio ir teismui Sprendimo 38 p. konstatavus pernelyg nutolusį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui padarytų nuostolių dėl pelėsio bute, teismas remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais paskaičiuotą 3 498,25 Eur nuostolių sumą mažina 50 proc., kas sudaro 1 749,12 Eur, nes dalį (puse) buto remonto išlaidų turėtų padengti ir buto savininkas – ieškovas.

44. Ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius dėl grindų dangos – laminato sugadinimo. Nurodė, kad nuo drėgmės grindų danga išsipūtusi, nepataisomai sugadinta. Teismas atkreipia dėmesį, kad 17,11 kv. m. ploto svetainėje sugadintos grindų dangos nuostolius ieškovui atlygino ieškovo turto draudikas.

45. Atsakovai gindamiesi nuo ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius dėl grindų dangos sugadinimo, paaiškino, kad virtuvėje, sudilus ieškovui priklausančio šaldytuvo durų guminėms dalims, šaldytuvo durelės sandariai nebeužsidarydavo, ko pasekoje labai prišaldavo šaldiklio kamera, o atšilęs ledo vanduo lašėdavo ant grindų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovai turėjo apie tai informuoti ieškovą ir nebesinaudoti šaldytuvu, tačiau kaip patys nurodė šaldytuvu naudojosi iki kol jis veikė. Todėl atsakovai privalo prisiimti neigiamas savo nerūpestingo elgesio pasekmes. Virtuvės grindų plotas pagal byloje esančius buto kadastrinius duomenis yra 8,55 kv. m., remiantis ieškovo draudiko žalos paskaičiavimo metodika 1 kv. m. remonto nuostolių suma 34,01 Eur, bendra nuostolių suma 290,82 Eur (8,55 kv. m. x 34,01 Eur).

46. Ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius dėl šaldytuvo (nebeveikė), komodos (sulaužyta plokštė), suniokota 1 vnt. virtuvinė kėdė (išdeginta sėdimoji dalis) atsakovai neginčijo, kad šaldytuvas jiems juo naudojantis sugedo ir nebeveikė, o komodos plokštė sulūžo. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nepateikė kokio dydžio nuotolius jis patyrė. Teismas spręsdamas dėl minėtų daiktų sugadinimo nuostolių dydžio, atsižvelgia, kad minėti daiktai buvo ieškovo įsigyti 2008 metais ir jo šeimos naudojami iki 2022 m. rugpjūčio mėn. Teismas remdamasis viešoje erdvėje esančiais skelbimais bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pripažįsta, kad 170 Eur suma šaldytuvo, komodos ir virtuvinės kėdės sugadinimu atlyginti yra pakankama.

47. Ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti 4 750 Eur nuostolių naujam virtuvės komplektui įsigyti. Nurodė, kad virtuvinis komplektas labai užterštas, stalviršis stipriai subraižytas, baldų plokštės nuo drėgmės išsipūtusios. Atsakovai šių aplinkybių iš esmės neginčijo, tačiau nurodė, kad virtuviniai baldai buvo stipriai nusidėvėję, ir ieškovas jų sąskaitą siekia nusipirkti naujus, tuo ketina praturtėti jų sąskaita. Teismas spęsdamas dėl nuotolių atlyginimo dydžio, pripažįsta, kad virtuvinis komplektas Sprendimo 41 p. aptartų teismo nustatytų aplinkybių ir mechaninių pažeidimų, sugadintas nepataisomai. Sprendžiant dėl nuostolių dydžio, teismas atkreipia dėmesį, ieškovo įsigyti 2008 metais ir jo šeimos naudojami iki 2022 m. rugpjūčio mėn., bei ir tai kad dalis spintelių buvo pažeistos pelėsio, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. K. nurodė, kad jis yra statybininkas, remontuoja butus, sudarydamas remonto/nuostolių sąmatą, jis specialiai nesidomėjo baldų rinka, virtuvinių baldų komplekto vertę užrašė, kaip jam atrodė. Teismas remdamasis viešoje erdvėje esančiais skelbimais bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais konstatuoja, kad 1 626,87 Eur suma pakankama kompensuoti naujų baldų įsigijimui.

48. Ieškovas reiškė reikalavimą atlyginti nuostolius dėl klozeto sugadinimo. Nurodė, kad nuomininkai sulaužė pakabinamo klozeto sienoje įmontuotą vandens nuleidimo mechanizmą ir klozeto dangtį. Patikino teismą, kad klozeto remontas neįmanomas, nes klozetas buvo įsigytas 2008 metais, sunku bus įsigyti detalių remontui ir ekonomiškai pigiau įsigyti naują klozetą. Atsakovai iš esmės šių aplinkybių neginčijo. Atsakovams pažeidus Sutarties 7 p. ieškovas turi teisę į žalos atlyginimą. Ieškovas nepateikė įrodymų nuostolių dydžiui dėl klozeto įsigijimo. Teismas remdamasis viešoje erdvėje esančiais skelbimais bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais konstatuoja, kad 279 Eur suma pakankama kompensuoti naujo klozeto įsigijimui ir sumontavimui.

49. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai buvo ieškovui sumokėję 760 Eur užstato, todėl bendra suma nuostolių atlyginimui 3 355,81 Eur (4 115,81 Eur – 760 Eur).

50. Likusioje dalyje ieškinys netenkinamas, nes teismo vertinimu ieškovas nepateikė patikimų ir pakankamų įrodymų, kad dėl atsakovų tyčios ar nerūpestingumo patyrė nuostolių dėl kitų būsto, baldų, buitinės technikos, santechnikos, karnizų ir užuolaidų sugadinimų, nes tokios aplinkybės nėra fiksuotos 2024-06-07 Antstolio Andriaus Bespalovo Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Minėti daiktai įsigyti 2008 metais, natūraliai nusidėvėję. Tai kad ieškovas remontuodamas butą juos išmetė, nesudaro pagrindo vertinti kitaip.

51. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas priteisti procesines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas įstatymu.

52. Teismas nepasisako dėl kitų šalių pateiktų teiginių, argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

53. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad sprendimo įvykdymo atidėjimas (išdėstymas) neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

54. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, išskyrus atvejus, kai sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos pobūdį dėl ginčo, kylančio iš civilinių gyvenamojo būsto nuomos santykių, skola už būsto nuomą ir komunalines paslaugas susidarė laikotarpiu 2024m. sausio – birželio mėn. į atsakovų amžių, socialinę ir turtinę padėtį (atsakovai nurodė, kad šiuo metu abu dirba), į priteistinos sumos dydį, teismas mano, kad šioje byloje galima būtų išdėstyti tik priteistų nuostolių mokėjimą, nustatant 12 mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant kiekvieną mėnesį po 279,65 Eur ir tokiu būdu užtikrinant abiejų šalių interesų pusiausvyrą.

55. Šalims išaiškintina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios ir ieškovas įgyja teisę išieškoti visą skolą bendra įstatyme nustatyta tvarka, jei atsakovai pažeis sprendimo išdėstymo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 683,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 450,00 Eur išlaidas už advokato teiktą pagalbą. Atsakovai dokumentų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

57. Ieškinį iš dalies patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 606,62 Eur (194,24 Eur žyminis mokestis + 412,38 Eur išlaidos už advokato pagalbą) bylinėjimosi išlaidos.

58. Byloje patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos paskirstytinos taip, kad 16,01 Eur priteistini iš atsakovų valstybei (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 260,18 Eur (tris tūkstantis du šimtus šešiasdešimt eurų 18 ct) nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 260,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 355,81 Eur (tris tūkstantis tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 81 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 355,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai, išdėstant priteistos 3 355,81 Eur sumos mokėjimą dalimis 12 (mėnesių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį solidariai po 279,65 Eur.

Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra teismo sprendimo įsiteisėjimo diena, pirmąją įmoką 342,98 Eur, sumokėti iki einamojo mėnesio 30 d. įskaitytinai.

Nustatyti kad, atsakovams pažeidus šią tvarką, sprendimo vykdymo išdėstymas netenka galios, ir ieškovas įgyja teisę išieškoti visas sprendimu priteistas sumas bendra įstatyme nustatyta tvarka.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 303,31 Eur (tris šimtus tris eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 8,00 Eur (aštuonis eurų 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor bank AS, Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.