Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. E. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Arvaldija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde teigiama, jog nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad egzistuoja ir visos sąlygos, jog procesas būtų atnaujintas: aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos (visų procesų metu ieškovė teikė teismui melagingas aplinkybes procesiniuose dokumentuose tiek, kiek tai susiję su sutarties nutraukimu, tačiau nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pripažino, kad sutartis nėra nutraukta ir šalims buvo galiojanti); aplinkybės tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Skundžiamoje nutartyje teismas dėl atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte, motyvų apskritai nepateikė. Nagrinėjamu atveju iš esmės teismas neatsakė į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl proceso atnaujinimo, ir dėl to buvo neteisingai išnagrinėtas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Šis pažeidimas apeliacinės instancijos teismo turėtų būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir neteisėta ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-625-826/2021 iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuomos sutarties pabaigos, t. y. kad nuomos sutartis buvo nutraukta 2020 m. sausio 17 d. Teismo sprendimais nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kuriuos prašymą dėl proceso nagrinėjantis teismas privalėjo vertinti priimdamas sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo R. E. prašymas, atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 ir priteista iš pareiškėjo 210 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui UAB „Arvaldija“.

15. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, kad civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas už akių, kadangi ieškovė UAB „Arvaldija“ pateikė melaginus paaiškinimus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir jog ši aplinkybė paaiškėjo tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-508-637/2021.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. spalio 29 d. gautas ieškovės UAB „Arvaldija“ ieškinys atsakovui R. E., kuriuo prašoma: iškeldinti atsakovą iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pastato vidaus plotų eksplikacija: 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, nesuteikiant kitų negyvenamųjų patalpų atsakovo vykdomai veiklai vykdyti; priteisti iš atsakovo 116,12 Eur skolą, 1750,90 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas; priteisti nuostolius – negautas pajamas už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos iki atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukimo, t. y. patalpų perdavimo ieškovui dienos, po 875,45 Eur per mėnesį bei bylinėjimosi išlaidas.

17. Ieškovė ieškiniu prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. lapkričio 16 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant atsakovui asmeniškai. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas.

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019, įsiteisėjusiu 2020 m. sausio 3 d., ieškinį tenkino iš dalies, t. y. nusprendė iškeldinti atsakovą iš ieškovei priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pastato vidaus plotų eksplikacija: 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, nesuteikiant kitų negyvenamųjų patalpų atsakovo vykdomai veiklai vykdyti, ir priteisė iš atsakovo 116,12 Eur skolą, 1 750,90 Eur nuostolius, 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos 1 867,02 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 752 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, o kitą ieškinio dalį atmetė.

19. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendime už akių nurodė, kad CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atlikęs formalų įrodymų vertinimą, teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. liepos 1 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01 A-E. Ieškovė už mokestį išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pastato vidaus plotų eksplikacija: 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, penkerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., naudoti nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti sutartyje numatytą 400 Eur be PVM nuomos mokestį bei kitus patalpų eksploatavimo mokesčius, o atsakovas įsipareigojo naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos bei patalpų eksploatavimo mokesčius. Iš pateiktų duomenų teismas nustatė, jog ieškovas ne kartą ragino atsakovą tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2019 m. liepos 1 d. nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 01 A-E ir įpareigojo atsakovą iki 2019 m. rugsėjo 9 d. atlaisvinti nuomojamas negyvenamąsias patalpas. Atsakovas ne kartą buvo įspėtas dėl sutarties vykdymo pažeidimų, sutarties nutraukimo ir įpareigojimo atlaisvinti nuomojamas patalpas. Teismo teigimu, ieškovė nurodė, jog pagrįstai tikintis, kad atsakovas atlaisvins nuomojamas patalpas, nes pats atsakovas ieškovę informavo apie ketinimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atlaisvinti nuomojamas patalpas, 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarė preliminariąją negyvenamųjų patalpų 1-7/1-8/1-10/1-11 nuomos sutartį, kurioje su naujuoju nuomininku susitarė, jog pagrindinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti sudaroma iki 2019 m. rugsėjo 6 d., o patalpos perduodamos iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Atsakovas nei iki nurodyto termino, nei po jo nuomojamų patalpų neatlaisvino. Dėl minėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 1 750,90 Eur nuostolių, kuriuos skaičiuoja nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos – 2019 m. spalio 28 d. Šalys aiškiai susitarė, kad joje įtvirtintomis sąlygomis ieškovė perduos atsakovui valdyti ir naudotis patalpas, o atsakovas jose vykdys veiklą ir įsipareigojimus ieškovei pagal sutartyje numatytas sąlygas. Nuomos sutartyje yra apibrėžtas nuomos objektas, identifikuotas jo plotas, pridėtas planas. Nuomos sutartyje šalys numatė nuomos mokesčio dydį ir jo mokėjimo tvarką bei sąlygas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir pareikšto reikalavimo neginčijo. Atsakovas ieškovei priklausančiose patalpose toliau vykdo ūkinę veiklą ir ieškovei priklausančių patalpų neatlaisvina, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 116,12 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius bei 1 750,90 Eur negauto nuomos mokesčio laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas. Atsakovas, neišsikeldamas iš ieškovei priklausančių patalpų, pažeidžia ieškovės, kaip teisėtos šių patalpų savininkės, teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teise priklausančias patalpas, jomis disponuoti, todėl ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą iš patalpų tenkintinas. Teismas taip nurodė, kad ieškovė prašo priteisti nuostolius – jos negautas pajamas už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo dienos iki atsakovo perdavimo patalpų ieškovei dienos, po 875,45 Eur per mėnesį. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimą, nes negautos pajamos gali būti priteisiamos už tam tikrą praėjusį konkretų laikotarpį, nuostoliai turi būti realiai patirti. Šiuo atveju iš ieškovės pateiktų įrodymų bei nurodomų aplinkybių nėra aišku, kada atsakovas perduos ieškovei patalpas. Teismo sprendimas privalo būti aiškus ir įmanomas įvykdyti. Ieškovė turi teisę kreiptis į teismą ir reikšti atsakovui reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurie susidarė ir bus apskaičiuoti konkrečia suma, kai atsakovas perduos ieškovei patalpas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas tenkintinas, nes CPK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisiamas ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 560 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 192 Eur žyminis mokestis, iš viso 752 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

20. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 2020 m. sausio 14 d. gautas atsakovo atstovo advokato V. R. prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, vadovaujantis atsakovo ir advokato 2020 m. sausio 13 d. sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartimi. Prašymas 2020 m. sausio 15 d. teisėjo rezoliucija tenkintas, tačiau jokių teisinių procesinių veiksmų iki 2021 m. gegužės 26 d. atsakovas daugiau neatliko. Tik 2021 m. gegužės 26 d. gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių, ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas šioje byloje skundžiama nutartimi nebuvo tenkintas.

22. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).

23. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).

24. Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

25. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017). Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).

26. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt.

27. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, be kita ko, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, yra viena iš sąlygų atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus.

28. Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytais pagrindais. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti aiškiai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, aiškiai melaginga eksperto išvada, aiškiai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvoką CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, yra ne kartą konstatavęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011 ir kt.). Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

30. Pareiškėjas nurodo, jog tik Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-508-637/2021 paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kad ieškovė 2019 m. liepos 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nebuvo nutraukusi ir ją vykdė iki pat 2021 m. (bylos duomenimis turėtų būti 2020 m.) sausio mėn., t. y. paaiškėjo, kad pateiktu ieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 ieškovė pateikė melagingas aplinkybes nurodydama ieškinio pagrindą. Būtent minėtos civilinės bylos Nr. e2-508-637/2021 nagrinėjimo metu ieškovo atstovas teisme pripažino faktą, kad jis nuomos sutarties nebuvo nutraukęs, o sutartis buvo galiojanti iki patalpų perdavimo momento.

31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021 buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Arvaldija“ teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gautas ieškinys atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo ir nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo ir atsakovo R. E. teisme 2020 m. gruodžio 15 d. gautas priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, o atsakovo priešieškinis atmestas, išaiškino, jog šalys sudarė terminuotą nuomos sutartį, kurios pabaigos terminas 2023 m. liepos 1 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovės direktorius, duodamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad negali tiksliai atsakyti, kada nuomos sutartis pasibaigė ir kad 2019 m. liepos 1 d. sutarties nenutraukė, nes atsakovas ir toliau naudojosi patalpomis iki 2020 m. sausio vidurio. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217, 6.497, 6.498 straipsniuose taip šalių sudarytoje nuomos sutartyje nustatytais pagrindais ir sąlygomis nė viena iš šalių reikalavimo dėl terminuotos nuomos sutarties nutraukimo teisme nebuvo pareiškusios, nė viena iš šalių 2019 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį teisinių pagrindų neturėjo, be to, ieškovė, teikdama atsakovui įvairius raštus, kuriuose teigė, kad nutrauks sutartį nuo 2019 m. liepos 1 d., nesilaikė CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Teismas konstatavo, jog nuomos sutartis faktiškai buvo nutraukta 2020 m. sausio 17 d. perdavus nuomojamas patalpas. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-625-826/2021, kuriuo buvo pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas.

32. Kaip ir nurodė Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021, Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos sutarties nutraukimas nebuvo įrodinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nebuvo reiškiamas ir nuomos sutarties nutraukimas nebuvo įrodinėjimo dalykas taip pat ir Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-625-826/2021 matyti, jog atsakovas nuomojamomis patalpomis nepertraukiamai naudojosi iki pat 2020 m. sausio vidurio.

33. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 2019 m. lapkričio 16 d. atsakovui CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įteikus procesinius dokumentus, turėjo būti aišku, jog ieškovė civilinėje byloje remiasi aplinkybe, kad patalpų terminuota nuomos sutartis nutraukta nuo 2019 m. liepos 1 d., tačiau atsakovas šios aplinkybės – patalpų terminuotos nuomos sutarties nutraukimo – nei pateikdamas atsiliepimą, nei pareikšdamas priešieškinį neginčijo. Pareiškėjas taip pat neginčija aplinkybės, jog jam sprendimas už akių buvo įteiktas tinkamai, tačiau pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neteikė. Atsakovo atstovui advokatui 2020 m. sausio 15 d. suteikta prieiga prie elektroninės civilinės bylos Nr. e2-12491-911/2019 kortelės, tačiau remiantis CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatomis, prašymas dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti nebuvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, veikdamas kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019, objektyviai turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą. Visos aplinkybės, nustatytos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021, kurios patvirtintos Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-625-826/2021, susijusios su patalpų terminuotos nuomos sutarties nutraukimu, t. y. dėl šalių reikalavimo dėl patalpų terminuotos nuomos sutarties nutraukimo pareiškimo teisme, dėl teisinių pagrindų vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį, dėl teisės aktais nustatytų terminų pareiškėjui jau turėjo būti žinomos nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-12491-911/2019. Šių teisiškai reikšmingų faktų egzistavimas civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 galėjo būti nustatytas tiek nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje, tiek ją peržiūrint apeliacine tvarka. Atsakovui pateikus atsiliepimą ar pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo byla galėjo būti nagrinėjama ne formaliai vertinant įrodymus, o pareiškus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti atnaujintas bylos nagrinėjamas iš esmės. Tačiau dėl pareiškėjo pasyvaus procesinio elgesio byla buvo išnagrinėta ir sprendimas joje įsiteisėjo atlikus tik formalų ieškovės pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinus, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

34. Tai, jog ieškovės atstovas Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021 nurodė, kad patalpų terminuota nuomos sutartis nebuvo nutraukta 2019 m. liepos 1 d., kadangi atsakovas iš patalpų neišsikėlė ir toliau jomis naudojosi, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi tai tėra ieškovės atstovo pozicija, ir nepriklausomai nuo to, kaip ji keičiasi, aplinkybių (kurios, kaip minėta, atsakovui jau turėjo būti žinomos) ji niekaip nekeičia.

35. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatų ir teisės normų aiškinimai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005, 2005 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2005). Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis taip pat nelaikytinas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021 ir Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-625-826/2021 pateiktas išaiškinimas, jog vadovaujantis teisės aktais, nuomos sutartimi ir remiantis atsakovui žinomomis aplinkybėmis, patalpų terminuota nuomos sutartis nebuvo nutraukta 2019 m. liepos 1 d.

36. Darytina išvada, jog nesant naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2-12491-911/2019, objektyviai neegzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

37. Kaip minėta, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti aiškiai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, aiškiai melaginga eksperto išvada, aiškiai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Lingvistinė šio straipsnio formuluotė lemia, kad, siekiant proceso atnaujinimo šiuo pagrindu, jame nurodytos aplinkybės (aiškiai melagingi paaiškinimai, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, kt.) turi būti nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, t. y. baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-432-241/2021). Tokio nuosprendžio pareiškėjas į bylą nėra pateikęs, nors jam tenka pareiga įrodyti ir pagrįsti egzistuojant proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 12, 178 straipsnis), taigi nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl melagingų paaiškinimų, dokumentų klastojimo ar kt., kurių pagrindu priimtas sprendimas, objektyviai neegzistuoja ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo, be kita ko, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, jog suinteresuotas asmuo už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sumokėjo 280 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui priteistina prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (280 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Arvaldija“ (juridinio asmens kodas 163698199) iš pareiškėjo R. E. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.