Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ direktoriui Arvydui Mockui, ieškovo atstovei advokatei Ramunei Juškaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ ieškinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo ir nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo ir atsakovo R. E. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Tarp šalių - UAB „Arvaldija“, atstovaujamos direktoriaus A. M., ir R. E. 2018 m. liepos 1 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01 A-E (toliau – „Sutartis“), kuria ieškovas išnuomojo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal pastato vidaus plotų eksplikaciją: 1-7; 1-8; 1-9; 1-10; 1-11, autoserviso ir kitai automobilių aptarnavimo, remonto bei techninės priežiūros veiklai vykdyti, pažymint, kad ofiso patalpas, t.y. 1-7 naudoti pagal paskirtį ir jose nelaikyti jokių transporto priemonių. Šalių sutarta, kad sutartis įsigalioja nuo 2018 m. liepos 1 d., nuomos sutarties pabaiga 2023 m. liepos 1 d. Sutartis galioja nuo pasirašymo dienos ir galioja iki pilno šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

6. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas pažymėjo, kad ne bet kokios įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, turinčiais pirmiau įvardytą teisinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios faktų pripažinimo prejudiciniais sąlygos: 1) abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 2) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis; 3) įrodinėjamas faktas yra reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-383-219/2019 šių sąlygų, kurių visetas yra reikalingas faktams prejudiciniais pripažinti, kontekste nurodė, kad būtina išskirti dar vieną svarbų aspektą: CPK 279 straipsnio 4 dalies ir kitų reikšmingų proceso teisės normų prasme yra pripažįstamas tik baigiamųjų teismo aktų, t. y. tik tų teismo procesinių sprendimų, kuriais galutinai išsprendžiamas šalių ginčas, prejudicialumas. Šiuo aspektu pirmiausia turimi omenyje teismo sprendimai (CPK 259 straipsnis), tačiau prejudicialumo savybė būdinga ir kitiems – ne tokiems įprastiems – baigiamiesiems teismo aktams, pvz., sprendimui už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis), preliminariam sprendimui (CPK 262 straipsnio 1 dalis, 428 straipsnis) ir kt.

7. Teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 vertino tik ieškovo pateiktus įrodymus, nenagrinėjo bylos iš esmės.

8. Nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad 2019 m. birželio mėnesio 1 d. atsakovas informavo ieškovą apie ketinimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. išsikelti iš patalpų. Į tai reaguodamas ieškovas 2019 m. birželio 11 d. pareiškia, kad vienašališkai nutraukia sutartį nuo 2019 m. liepos 1 d. Be to, ieškovas 2019 m. birželio 11 d. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį 2019-06-13 Klaipėdos apskrities VPK nutarimu atsisakyta pradėti. 2019-06-12 atsakovas dar kartą siūlo nutraukti sutartį bendru sutarimu nuo 2019-09-01, nurodydamas, kad kitaip kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. 2019-06-20 ieškovas pateikia atsakovui įspėjimą pašalinti iš kiemo daiktus iki 2019-06-27. 2019-06-26 pateikia atsakovui reikalavimą iki 2019-06-28 grąžinti į vietą lentynas. 2019-06-20 ieškovas pateikia pretenziją, kuri 2019-06-22 įteikta per antstolį, ir kurioje nurodyta, kad nesutinka su atsakovo siūlymu nutraukti sutartį nuo 2019-09-01 ir praneša, kad nuo 2019-07-01 nutraukia ginčo patalpų nuomos sutartį ir prašo iki 2019-07-01 atlaisvinti patalpas bei nurodo, kad nepavykus taikiai išspręsti kreipsis į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo. Be to, ieškovas 2019 m. birželio 14 d. praneša atsakovui, kad nuo 2019 m. liepos 14 d. pakelia patalpų ir įrangos nuomą iki 1500 Eur sumos, nesutarus dėl kainos, tai laikys kaip pagrindą nutraukti sutartį. Taip pat atsakovas gavo 2019 m. liepos 3 d. pranešimą, kuriuo buvo siūloma atlaisvinti patalpas nuo 2019 m. liepos 15 d., nurodant, kad nepasinaudojus šiuo nuomotojo siūlomu sprendimu, informuoja, kad teisiniai nuomos santykiai bus nutraukti ginčo teisena – ieškiniu dėl nuomos sutarties nutraukimo. Taip pat ieškovas 2019 m. liepos 10 d. raštu informuoja atsakovą, kad jis yra įpareigotas iki 2019 m. liepos 15 d. atlaisvinti patalpas. 2019-09-04 atsakovui įteiktas ieškovo atstovės raginimas atlaisvinti patalpas ne vėliau kaip iki 2019-09-09.

9. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.530 straipsnis – pastatų, statinių, įrenginių nuoma).

10. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

11. Taigi visų pirma pažymėtina, kad šalys sudarė terminuotą nuomos sutartį, kurios pabaigos terminas 2023 m. liepos 1 d. Tik jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo (CK 6.480 straipsnis). Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba CK 6.481 straipsnio nustatyta tvarka (CK 6.496 straipsnis).

12. CK 6.497 straipsnis nustato sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu, t.y., kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutartį ar daikto paskirtį; 2) nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesčio; 4) nuomininkas nedaro remonto tais atvejais, kai jis pagal įstatymus ar sutartį privalo jį daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Be to, nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti terminuotą nuomos sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą, įvykdyti prievolę ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per protingą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino.

13. CK 6.498 straipsnis reglamentuoja, kad nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

14. Nei viena iš šalių teisme nepareiškė reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuomos sutarties nutraukimas nebuvo įrodinėjimo dalykas.

15. CK 6.217 straipsnis numato bendruosius sutarties nutraukimo pagrindus, t.y. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. O nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.

16. Šalių sudarytos Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau termino, jeigu nuomininkas naudojasi išnuomotomis patalpomis ne pagal šioje sutartyje nurodytą paskirtį; tyčia arba dėl neatsargumo blogina nuomojamų patalpų būklę; vėluoja mokėti nuompinigius ar kitus mokėjimus pagal šią sutartį ilgiau nei 10 dienų iš eilės. 8.5 punktu numatyta, kad nuomininkas raštiškai neįspėjęs nuomotojo apie sutarties nutraukimą prieš šešis mėnesius, privalo sumokėti nuomotojui nuomos mokestį už visus šešis mėnesius ir apmokėti visas su nuomojamu turtu susijusias išlaidas.

17. Teismas daro išvadą, kad 2019 m. liepos 1 dienai vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį neturėjo teisinių pagrindų nei viena iš šalių.

18. CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Byloje ištirti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas, teikdamas atsakovui įvairius raštus, kuriuose teigė, kad nutrauks sutartį nuo 2019 m. liepos 1 d., būtų laikęsis šio termino.

19. Ieškovas nepateikė jokio įrodymo, kad iki 2019 m. birželio mėnesio atsakovas būtų netinkamai vykdęs nuomos sutarties sąlygas ar atlikęs kokius nors veiksmus apie kuriuos nebūtų žinojęs pats ieškovas, t.y., kad atsakovas laikė kieme padangas ar užsiėmė automobilio remonto veikla, kuriai ir buvo išnuomotos patalpos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas už nuomą ir komunalines paslaugas atsiskaitydavo dalimis, vėluodamas, bet ieškovas tai žinojo. Atsakovo pateikta mokėjimų išklotinė per „Perlas“ terminalus patvirtina, kad atsakovo paskutinis mokėjimas atliktas 2019-08-01, nurodant paskirtį „Už nuomą 08 ir komunalinius“. Be to, ieškovas nepaneigė aplinkybės, kad teikė atsakovui sąskaitas tiek už liepos, tiek už rugpjūčio mėnesį.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019 konstatavo, kad jeigu įspėjančioji šalis pati nesilaiko savo įspėjime nurodytų sąlygų ir po jame nurodyto termino sutarties nenutraukia, bet tęsia sutartinius santykius (pvz. priima nuomos mokestį ar pan.), šis įspėjimas netenka teisinės galios ir nesukuria teisinių padarinių, kurių buvo siekta, t. y. sutartis nenutrūksta, o teisiniai santykiai tęsiami toliau. Tuo atveju, kai įvyksta sutarties pažeidimas, kuris pagal šalių susitarimą laikomas esminiu, nukentėjusioji šalis, laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje arba sutartyje įtvirtinto termino iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą, privalo kuo operatyviau pasinaudoti šia teise. Tokiu atveju sutartį pažeidusi šalis negalės turėti lūkesčio, kad jos pažeidimas nėra reikšmingas. Panaši idėja yra įtvirtinta CK 6.218 straipsnio 2 dalyje. Kasacinis teismas nurodė, kad ši CK taisyklė yra parengta 1994 m. Tarptautinės privatinės teisės instituto parengtų UNIDROIT komercinių sutarčių principų 7.3.2 straipsnio 2 dalies pagrindu. Analogiška taisyklė įtvirtinta ir Europos sutarčių teisės principų 9:303 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad nukentėjusioji šalis praranda teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nuo sužinojimo apie sutarties pažeidimą nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą (angl. The aggrieved party loses its right to terminate the contract unless it gives notice within a reasonable time after it has or ought to have become aware of the non-performance). Nukentėjusioji šalis, delsdama pasinaudoti vienašaliu sutarties nutraukimu, savo veiksmais patvirtina, kad priims tolimesnį sutarties vykdymą. Taip ji sukuria lūkestį sutartį pažeidusiai šaliai, kad sutartis nebus nutraukta, todėl ji praranda teisę nutraukti sutartį.

22. Būtent taip ieškovo veiksmus ir vertino atsakovas. Tai patvirtina ir ieškovo paaiškinimai, negalėjimas pasakyti kada nutraukta sutartis. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad direktorius tikėjosi, kad atsakovas pats išsikels rugsėjo mėnesį, bet pats ieškovas nesutiko su atsakovo siūlymu Sutartį nutraukti bendru sutarimu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Ilgalaikėms sutartims vykdyti labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, šių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, tačiau esminis principas išlieka tas, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei ją vykdyti tampa sudėtingiau, – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-319/2015).

27. Pažymėtina, kad šalims susitikus dėl patalpų priėmimo-perdavimo dalyvavo ir ieškovo atstovė. Nors ji ir teigia, kad 2020-01-17 atsakovas patalpos nebuvo visiškai atlaisvinęs, nes jos nurodymu ten buvo likę atsakovo tam tikrų daiktų, jis ten vykdė veiklą, tačiau to nepatvirtina joks įrodymas. Paties ieškovo paruoštame perdavimo-priėmimo akte, kurį ruošė ieškovas su advokato pagalba, nėra nurodyta kokie atsakovo daiktai likę. 2020-01-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti užfiksuoti skaitliukų parodymai – 23700 kWh, t.y. tokie pat kaip ir ieškovo surašytame 2020-01-17 perdavimo-priėmimo akte.

28. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad ant sienos nėra sieninio laikrodžio ir dviejų suvirinimo aparatų, kurie pareiškėjo – UAB „Arvaldija“ teigimu, nuomininkui esant buvo. Nulaužta viena vartų rankena, garažo vartų angokraščiai ištepti. Tačiau paties ieškovo paruoštame 2020-01-17 priėmimo perdavimo akte to nėra užfiksuota, išskyrus tai, kad sandėlio durų stiklas sudaužytas, sulaužytas vartų bėgelis, nurodytos patalpos su jame esančiais daiktais be pastabų, patalpų būklė gera.

30. 2020 m. sausio 17 d. priėmimo-perdavimo aktas buvo nepasirašytas, tačiau teismas daro išvadą, kad atsakovui perdavus raktus, ieškovui savo ruoštame perdavimo-priėmimo akte nurodžius, kad patalpų būklė gera, išvardinus visus tuos pačius daiktus patalpose, kaip ir pasirašant priėmimo perdavimo aktą sudarant Sutartį, patalpų priėmimas perdavimas įvyko faktiškai perduodant nuomotojui ( CK 6.535 straipsnio 2, 4 dalys).

Dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo

33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

34. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyme nustatyta visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

35. Pažymėtina, kad preliminariąją negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovas pasirašė 2019-08-26, žinodamas, kad patalpose tebėra atsakovas, nors šios sutarties 7 punktu nuomotojas (ieškovas) patvirtino, kad į ketinamas išnuomoti patalpas tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, patalpos nėra teisminio ginčo objektas ir nėra kitų apribojimų, t.y. tuo ieškovas prisiėmė tam tikrą riziką. Pats ieškovas pateikė įrodymą, kad 2019-09-04 atsakovui įteiktas ieškovo atstovės pasirašytas raginimas atlaisvinti patalpas ne vėliau kaip iki 2019-09-09. Be to, pagal preliminariąją sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Ieškovo 2020 m. vasario 18 d. sudaryta jau kita negyvenamųjų patalpų sutartis bei pagal ją gaunamos ieškovo pajamos negali pagrįsti ieškovo prašomų priteisti nuostolių.

36. Vadovaujantis nurodyta Kasacinio teismo praktika, teismas gali priteisti tik realius nuostolius. Teismui konstatavus, kad patalpų priėmimas-perdavimas įvyko 2020 m. sausio 17 d., atsakovui nurodžius, kad jis sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., nors ir naudojosi ginčo patalpomis, yra pagrindas ieškovui priteisti nuostolius pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą nuomos Sutartį, nes ji nebuvo nutraukta.

37. Šalių sudaryta Sutartimi nustatytas nuomos mokestis 400 Eur be PVM, kuris skaičiuojamas iki sutarties pabaigos. Nuomininkas pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas apmoka visas patalpų aptarnavimo išlaidas, t.y. sąnaudas - elektros energiją, šiukšlių tvarkymą, telefono bei interneto ryšio mokesčius bei už patalpų nuomą (Sutarties 4.3 punktas).

38. Nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu. Kai kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos mokestis gali būti šalių susitarimu keičiamas jų suderintais terminais, bet ne dažniau kaip du kartus per metus, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 6.487 straipsnis). Taigi ieškovas neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nustatyti didesnio nuomos mokesčio ir informuoti atsakovą, kad jam su tuo nesutinkant, tai bus pagrindas nutraukti sutartį.

39. Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovas neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis buvo informuotas apie tai, kad nuo 2020 m. liepos 8 d. patalpose nėra elektros. Ieškovas taip pat nepagrindė įrodymais savo nurodomos aplinkybės, kad elektros nebuvo tik iš dalies. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu ieškovo apmokėta suma už elektrą yra pagal skaitiklio, fiksuojančio atsakovo sunaudotą elektrą, parodymus, nors buvo atidėtas teismo posėdis ir ieškovui pasiūlyta tokius įrodymus pateikti. Pagal atsakovo pateiktus duomenis jis nuo 2019 m. liepos 11 d. sudarė su UAB „A. R. Lithuania“ elektros generatoriaus nuomos sutartį ir juo naudojosi iki 2020 m. sausio 2 d. Tuo pagrindu atsakovas prašo priteisti 2100 Eur dydžio išlaidas. Atsakovas patvirtina, kad generatorių naudojo savo veiklai vykdyti. Be to, patvirtina, kad generatoriumi savo veiklai vykdyti naudojosi nuo 2020 m. liepos 11 d., t.y. jau kilus ginčui dėl nuomojamų patalpų ir gavęs ieškovo raginimus atlaisvinti ginčo patalpas, t.y., vykdydamas ir toliau veiklą ginčo patalpose prisėmė tam tikrą savo veiklos riziką. Pažymėtina, kad atsakovas ir nepaneigė 2020 m. liepos 1 d. antstolės V.Daugirdienės konstatuotos aplinkybės, kad jis neįsileidžia ieškovo į patalpas. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.493 straipsnis numato nuomininko pareigą išlaikyti išsinuomotą daiktą, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Prireikus nuomininkas būtiną daikto remontą gali atlikti nuomos mokesčio sąskaita. CK 6.253 straipsnio 1, 4 dalys numato, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies nuo jos atleistas dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, t.y. veiksmų, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atsakovas elektros generatorių naudojo paties atsakovo veiklai, todėl tai nelaikytina nuostoliais ir tuo pagrindu netenkintinas priešieškinys, tačiau atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo nesutikimą su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo skolą už elektrą.

41. Sutartyje nuomos mokesčio skaičiavimo metodikos šalys nenustatė, ginčo dėl ieškovo teikiamų sąskaitų dydžio ir paskaičiavimų atsakovas niekada nekėlė, įrodymų, kad nesinaudojo apsauga ar telefono ryšiu – nepateikė, kaip ir neapneigė fakto, kad ieškovas patyrė išlaidų dėl šiukšlių išvežimo.

42. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).

43. Darytina išvada, kad už 2019 m. spalio mėnesį ieškovui iš atsakovo už komunalines paslaugas, minusavus elektrą priteistina 27,43 Eur (su paskaičiuotu PVM); už 2019 m. lapkritį 38,53 Eur (su paskaičiuotu PVM); už 2019 m. gruodžio mėnesį 41,56 Eur (su paskaičiuotu PVM); už sausio mėnesį už 17 dienų priteistina 33,32 Eur (su paskaičiuotu PVM), sumos už elektrą neminusuojant, nes pats atsakovas nurodė, kad 2020 m. sausio 2 d. generatorių grąžino, o patalpomis, įskaitant ir ofiso patalpas, kurios šildomos elektra, naudojosi iki 2020 m. sausio 17 d. Bendra iš atsakovo ieškovui už komunalines paslaugas priteistina suma – 140,84 Eur (su paskaičiuotu PVM). Ieškovo patirti nuostoliai už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio 17 d. pagal šalių nuomos sutartį – 1233,35 Eur (su paskaičiuotu PVM), todėl priteistini ieškovui iš atsakovo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

44. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

45. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Ieškovas nurodo šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 64 Eur žyminio mokesčio, 100 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 910 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

47. Atsakovas nurodo šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 47 Eur žyminio mokesčio ir 2 420 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

48. Atsižvelgiant į tai, kad tenkinta 48 procentai ieškinio reikalavimų, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 467,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir advokato teisinės pagalbos. Ieškovo prašymas priteisti 100 Eur už antstolio 2020-01-31 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą netenkintinas, nes šios ieškovo išlaidos, kurios net nėra pagrįstos įrodymu byloje (pagal banko sąskaitos išrašą tokios sumos nėra), nelaikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kadangi teismas priimdamas sprendimą šio dokumento nelaikė įrodymu, kuris pagrįstu ieškovo nurodomas aplinkybes. Atsakovo priešieškinys atmestinas, tačiau proporcingai nepatenkintų ieškovo reikalavimų daliai, atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos teisinei pagalbai, minusavus nurodytą sumą už priešieškinio surašymą (600 Eur) – 658,40 Eur. Atlikus įskaitymą atsakovui iš ieškovo priteistina 190,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ ieškinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. E. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Arvaldija“ 140,84 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų 84 ct) skolą ir 1233,35 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt tris eurus 35 ct) nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1374,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo R. E. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ atsakovui R. E. 190,88 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.