- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-625-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06560-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- R. E.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-508-637/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ ieškinį atsakovui R. E. dėl skolos priteisimo ir nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo ir atsakovo R. E. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arvaldija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. E. (toliau – ir atsakovas) 224,32 Eur skolą, 2 626,35 Eur nuostolių – negautų pajamų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. liepos 1 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 01 A-E (toliau – Sutartis). Ieškovė už mokestį išnuomojo atsakovui negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pastato vidaus plotų eksplikacija: 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 (toliau – Ginčo patalpos), penkerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., naudoti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, mokėti Sutartyje numatytą 400 Eur be PVM nuomos mokestį bei kitus patalpų eksploatavimo mokesčius. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2019 m. liepos 1 d. nutraukė Sutartį ir įpareigojo atsakovą iki 2019 m. rugsėjo 9 d. atlaisvinti nuomojamas negyvenamąsias patalpas. Atsakovas ne kartą buvo įspėtas dėl Sutarties vykdymo pažeidimų, Sutarties nutraukimo ir įpareigojimo atlaisvinti nuomojamas patalpas. Ieškovei pagrįstai tikintis, kad atsakovas atlaisvins nuomojamas patalpas, nes pats atsakovas ieškovę informavo apie ketinimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. atlaisvinti nuomojamas patalpas, 2019 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Preliminariąją negyvenamųjų patalpų pagal pastato vidaus plotų eksplikaciją 1-7/1-8/1-10/1-11 nuomos sutartį, kurioje su naujuoju nuomininku susitarė, jog pagrindinė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti sudaroma iki 2019 m. rugsėjo 6 d., o patalpos perduodamos iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Atsakovas nei iki nurodyto termino, nei po jo nuomojamų patalpų neatlaisvino. Dėl minėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 1 750,90 Eur nuostolių, kuriuos apskaičiavo nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Tokio dydžio ieškovės negautos pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, jas pagrįstai tikėjosi gauti esant normaliai komercinei nuomos veiklai ir šios pajamos negautos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Ieškovės įsitikinimu, jos galimybė gauti nuomos pajamas iš ginčo patalpų buvo reali, o ne hipotetinė, pagrįsta rašytiniais įrodymais.
2. Atsakovas R. E. pateikė priešieškinį ir prašė priteisti iš ieškovės UAB „Arvadija“ 2 100 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė pareikalavo atsakovo išsikelti iš Ginčo patalpų, o pateikus reikalavimą dėl išsikėlimo, Ginčo patalpose nuo 2019 m. liepos 8 d. nutrūko elektros tiekimas. Negalėdamas Ginčo patalpose tinkamai vykdyti veiklos, būtent dėl to, kad nebuvo elektros, atsakovas 2019 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pašalinti gedimus tam, kad elektros tiekimas į Ginčo patalpas būtų atnaujintas, kadangi nuomos mokestis bei komunaliniai mokesčiai ieškovei buvo sumokėti. Ieškovė 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu laišku nurodė, kad neturi galimybės patekti į Ginčo patalpas ir pašalinti elektros gedimus. Atsakovas dar kartą 2019 m. liepos 9 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, prašydamas pašalinti gedimus, kad būtų atnaujintas elektros tiekimas į Ginčo patalpas, arba duoti raštišką sutikimą leisti elektros gedimą pašalinti pačiam atsakovui, kuris į pagalbą pasitelktų trečiuosius asmenis, kadangi esat elektros gedimui kyla gaisro grėsmė bei atsakovas negali tinkamai vykdyti veiklos bei naudotis Ginčo patalpomis. Ieškovė 2019 m. liepos 10 d. pranešimu informavo atsakovą, kad kategoriškai neleidžia nei pačiam atsakovui, nei tretiesiems asmenims šalinti kliūčių dėl elektros gedimo, ir informavo, kad toliau atsakovo elektroniniai laiškai bei pranešimai bus ignoruojami. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčo patalpose nebuvo elektros tiekimo, dėl to atsakovas nebegalėjo vykdyti veiklos, atsakovas buvo priverstas nuomotis elektros generatorių. Atsakovas ir UAB „Avesco Rent Lithuania“ 2019 m. liepos 11 d. sudarė elektros generatoriaus nuomos sutartį Nr. AGLT031900684. Atsakovas elektros generatoriumi naudojosi nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. sausio 2 d., dėl to patyrė 2 100 Eur dydžio išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo R. E. ieškovei UAB „Arvaldija“ 140,84 Eur skolą ir 1 233,35 Eur nuostolių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 374,19 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui R. E. 190,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo motyvai:
3.1. Teismas nustatė, jog tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad atsakovas 2019 m. birželio mėnesio 1 d. informavo ieškovę apie ketinimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. išsikelti iš Ginčo patalpų. Į tai reaguodama ieškovė 2019 m. birželio 11 d. pareiškė, kad vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2019 m. liepos 1 d. Be to, ieškovė 2019 m. birželio 11 d. kreipėsi su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurį Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. birželio 13 d. nutarimu atsisakė pradėti. Atsakovas 2019 m. birželio 12 d. dar kartą pasiūlė nutraukti Sutartį bendru sutarimu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., nurodydamas, kad kitaip kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Ieškovė 2019 m. birželio 20 d. pateikė atsakovui įspėjimą pašalinti iš kiemo daiktus iki 2019 m. birželio 27 d., o 2019 m. birželio 26 d. pateikė atsakovui reikalavimą iki 2019 m. birželio 28 d. grąžinti į vietą lentynas. Ieškovė 2019 m. birželio 22 d. per antstolį įteikė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su atsakovo siūlymu nutraukti sutartį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., pranešė, kad nuo 2019 m. liepos 1 d. nutraukia Sutartį, ir prašė iki 2019 m. liepos 1 d. atlaisvinti Ginčo patalpas. Ieškovė taip pat nurodė, kad nepavykus taikiai išspręsti kreipsis į teismą su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo. Be to, ieškovė 2019 m. birželio 14 d. pranešė atsakovui, kad nuo 2019 m. liepos 14 d. pakelia Ginčo patalpų ir įrangos nuomą iki 1 500 Eur sumos, nesutarus dėl kainos, tai laikys kaip pagrindą nutraukti Sutartį.
3.2. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas gavo ieškovės 2019 m. liepos 3 d. pranešimą, kuriuo buvo siūloma atlaisvinti patalpas nuo 2019 m. liepos 15 d., nurodant, kad nepasinaudojus šiuo nuomotojo siūlomu sprendimu, atsakovas informuojamas, kad teisiniai nuomos santykiai bus nutraukti ginčo teisena. Be to, ieškovė 2019 m. liepos 10 d. raštu informavo atsakovą, kad jis yra įpareigotas iki 2019 m. liepos 15 d. atlaisvinti patalpas, o 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovui įteiktas ieškovės atstovės raginimas atlaisvinti patalpas ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 9 d.
3.3. Teismas pažymėjo, kad šalys sudarė terminuotą nuomos sutartį, kurios pabaigos terminas – 2023 m. liepos 1 d. Tik jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu šalys sutarties neatnaujina sudarydamos naują susitarimą arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnio nustatyta tvarka. Nė viena iš šalių teisme nepareiškė reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu už akių išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-12491-911/2019 nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo ir Sutarties nutraukimas nebuvo įrodinėjimo dalykas.
3.4. Šalių sudarytos Sutarties 8.1 punkte numatyta, kad nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau termino, jeigu nuomininkas naudojasi išnuomotomis patalpomis ne pagal šioje sutartyje nurodytą paskirtį; tyčia arba dėl neatsargumo blogina nuomojamų patalpų būklę; vėluoja mokėti nuompinigius ar kitus mokėjimus pagal šią sutartį ilgiau nei 10 dienų iš eilės. Sutarties 8.5 punkte numatyta, kad nuomininkas, raštiškai neįspėjęs nuomotojo apie sutarties nutraukimą prieš šešis mėnesius, privalo sumokėti nuomotojui nuomos mokestį už visus šešis mėnesius ir apmokėti visas su nuomojamu turtu susijusias išlaidas. Todėl teismas darė išvadą, kad 2019 m. liepos 1 dieną vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį neturėjo teisinių pagrindų nė viena iš šalių.
3.5. Ieškovė nepateikė jokio įrodymo, kad iki 2019 m. birželio mėnesio atsakovas būtų netinkamai vykdęs Sutarties sąlygas ar atlikęs kokius nors veiksmus, apie kuriuos nebūtų žinojusi ieškovė, t. y., kad atsakovas laikė kieme padangas ar užsiėmė automobilio remonto veikla, kuriai ir buvo išnuomotos Ginčo patalpos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas už nuomą ir komunalines paslaugas atsiskaitydavo dalimis, vėluodamas, bet ieškovė tai žinojo. Atsakovo pateikta mokėjimų išklotinė per „Perlo“ terminalus patvirtina, kad atsakovo paskutinis mokėjimas atliktas 2019 m. rugpjūčio 1 d., nurodant paskirtį – „Už nuomą 08 ir komunalinius“. Be to, ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad teikė atsakovui sąskaitas tiek už liepos, tiek už rugpjūčio mėnesį.
3.6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti, ar Sutartis buvo nutraukta pagal šalių Sutartį, ar pagal įstatymą dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, negalėjo atsakyti, ar 2019 m. birželio mėnesį atsakovas buvo įsiskolinęs, negalėjo atsakyti, kada konkrečiai atsakovas fiziškai išsikraustė. Ieškovės atstovė taip pat negalėjo pasakyti, kuriuo dokumentu ieškovė nutraukė sutartį nuo liepos 1 d. Ieškovės direktorius A. M. negalėjo tiksliai atsakyti, kada Sutartis pasibaigė. Taip pat nurodė, kad 2019 m. liepos 1 d. Sutarties nenutraukė, nes R. E. ir toliau naudojosi patalpomis iki 2020 m. sausio vidurio.
3.7. Remiantis ieškovės direktoriaus paaiškinimais, jis tikėjosi, kad atsakovas išsikels rugsėjo mėnesį, bet pati ieškovė nesutiko su atsakovo siūlymu Sutartį nutraukti bendru sutarimu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Sutartyje numatyta, kad Ginčo patalpos nuomininkui perduodamos pagal priėmimo–perdavimo aktą, nutraukus sutartį arba jai pasibaigus, nuomojamos patalpos grąžinamos – nuomininko pareiga grąžinti patalpas ir iš jų išsikelti laikoma įvykdyta šalims pasirašius patalpų grąžinimo aktą (Sutarties 5.1; 5.3 punktai). Abi šalys patvirtina, kad susitiko dėl patalpų perdavimo 2020 m. sausio 17 d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pati būtų anksčiau parengusi priėmimo–perdavimo aktą. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų kvietęs ieškovę įforminti Ginčo patalpų priėmimą ir perdavimą 2020 m. sausio 2 d.
3.8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad preliminariąją negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ieškovė pasirašė 2019 m. rugpjūčio 26 d., žinodama, kad Ginčo patalpose tebėra atsakovas, nors šios sutarties 7 punktu nuomotojas (ieškovė) patvirtino, kad į ketinamas išnuomoti patalpas tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, patalpos nėra teisminio ginčo objektas ir nėra kitų apribojimų, t. y. tuo ieškovė prisiėmė tam tikrą riziką. Pati ieškovė pateikė įrodymą, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. atsakovui įteiktas ieškovės atstovės pasirašytas raginimas atlaisvinti patalpas ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Be to, pagal preliminariąją sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Ieškovės 2020 m. vasario 18 d. sudaryta jau kita negyvenamųjų patalpų sutartis bei pagal ją gaunamos ieškovės pajamos negali pagrįsti ieškovės prašomų priteisti nuostolių.
3.9. Teismui konstatavus, kad patalpų priėmimas–perdavimas įvyko 2020 m. sausio 17 d., atsakovui nurodžius, kad jis sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., nors ir naudojosi ginčo patalpomis, yra pagrindas ieškovei priteisti nuostolius pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Sutartį, nes ji nebuvo nutraukta. Šalių sudaryta Sutartimi nustatytas nuomos mokestis 400 Eur be PVM, kuris skaičiuojamas iki sutarties pabaigos.
Šalies argumentai
3.10. Ieškovė neneigia atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ji buvo informuota apie tai, kad nuo 2020 m. liepos 8 d. Ginčo patalpose nėra elektros. Pagal atsakovo pateiktus duomenis jis nuo 2019 m. liepos 11 d. sudarė su UAB „Avesco Rent Lithuania“ elektros generatoriaus nuomos sutartį ir juo naudojosi iki 2020 m. sausio 2 d. Atsakovas patvirtina, kad generatorių naudojo savo veiklai vykdyti. Be to, patvirtina, kad generatoriumi savo veiklai vykdyti naudojosi nuo 2020 m. liepos 11 d., t. y. jau kilus ginčui dėl nuomojamų patalpų ir gavęs ieškovės raginimus atlaisvinti Ginčo patalpas, t. y., vykdydamas ir toliau veiklą Ginčo patalpose prisiėmė tam tikrą savo veiklos riziką. Teismas konstatavo, kad atsakovas elektros generatorių naudojo savo veiklai, todėl tai nelaikytina nuostoliais ir tuo pagrindu netenkino priešieškinio, tačiau pripažino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo nesutikimą su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo skolą už elektrą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovas R. E. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nors teismas konstatavo, kad patalpų priėmimas–perdavimas įvyko 2020 m. sausio 17 d., atsakovui nurodžius, kad jis sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., nors ir naudojosi Ginčo patalpomis, yra pagrindas ieškovei priteisti nuostolius pagal Sutartį, nes ji nebuvo nutraukta, tačiau teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų, kodėl iš atsakovo priteisė nuostolių atlyginimą ieškovei ir kas sudaro ieškovės patirtus nuostolius. Teismas tik nurodė, kad ieškovės patirti nuostoliai už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio 17 d. pagal Sutartį – 1 233,35 Eur (su apskaičiuotu PVM), todėl priteistini ieškovei iš atsakovo.
4.2. Ieškovė reikalavo iš atsakovo priteisti skolą už komunalines paslaugas ir negautas pajamas. Teismas, kaip galima suprasti iš teismo motyvų, ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų atmetė, nurodydamas kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali priteisti tik realių nuostolių atlyginimą. Atsakovas iš dalies sutinka su teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo sudaryta Sutartis pasibaigė 2020 m. sausio 17 d. Todėl teismui nustačius, kad Sutartis 2019 m. liepos 1 d. nebuvo nutraukta ir buvo toliau vykdoma, bei šią aplinkybę pripažinus ieškovei, akivaizdu, kad ieškovė neturi reikalavimo į negautas pajamas ir teismas privalėjo ieškovės pareikštą reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atmesti visa apimtimi.
4.3. Ieškovė teisės į nuomos mokestį neįrodinėjo, reikalavimo priteisti nuomos mokestį nebuvo pareiškusi, t. y. ieškovės pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas nebuvo nuomos mokesčio priteisimas. Bylos nagrinėjimas buvo žalos atlyginimas, t. y. atsakovo civilinė atsakomybė. Ieškovė iš esmės neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, teismas taip pat nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, o pripažinus, kad šalių sutartis nebuvo nutraukta ir ji pasibaigė 2020 m. sausio 17 d. faktiškai ieškovei perdavus Ginčo patalpas, atsakovui civilinė atsakomybė negalėjo būti taikoma.
4.4. Ginčo patalpose nebuvo elektros tiekimo, dėl to atsakovas nebegalėjo vykdyti veiklos ir buvo priverstas nuomotis elektros generatorių. Atsakovas elektros generatoriumi naudojosi nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. sausio 2 d. ir patyrė 2 099,96 Eur dydžio išlaidas. Minėtos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su Ginčo patalpų trūkumais, kurių ieškovė neginčijo ir pripažino. Todėl atsakovas pagrįstai reikalavo priteisti iš ieškovės patirtas išlaidas už generatoriaus nuomą, pateikdamas teismui rašytinius leistinus bei tinkamus įrodymus, kurie pagrindė atsakovo reikalavimą. Tiek teismas nustatė, tiek ieškovė patvirtino, kad Sutartis nebuvo nutraukta, todėl akivaizdu, kad esant elektros gedimui Sutartis buvo galiojanti ir šalims turėjo įstatymo galią. Todėl Sutarties galiojimo metu ieškovė privalėjo užtikrinti, kad Ginčo patalpos būtų be trūkumų, t. y. jose būtų užtikrintas elektros tiekimas.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Arvaldija“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Teismui pripažinus, jog yra pagrindas ieškovei priteisti nuostolius pagal Sutartį, nes ji nebuvo nutraukta, akivaizdu, kad teismas neatmetė ieškovės reikalavimo dėl nuostolių – negautų pajamų atlyginimo.
5.2. Sutarties pažeidimas, t. y. jos nevykdymas arba neteisėtas nutraukimas, sudaro pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Sutarties pažeidimo atveju viena iš šalių (ieškovė) negavo rezultato, kurio tikėjosi sudarydama Sutartį. Atitinkamai, siekiant sumažinti arba pašalinti sutarties pažeidimu kitai šaliai sukeltą žalą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatytą sutartį pažeidusios šalies pareiga atlyginti padarytus nuostolius. Aiškinant nuostolių sampratą sutartinėje atsakomybėje turi būti vadovaujamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateiktos žalos ir nuostolių sąvokos. Atitinkamai dėl sutarties pažeidimo nukentėjusioji šalis gali patirti, be kita ko, ir nuostolių negautų pajamų forma.
5.3. Atsakovui nepaneigus ieškovės nurodytų aplinkybių dėl neteisėto atsakovo elgesio (neįleidžiant ieškovės atstovo į nuomojamas patalpas), teismas pagrįstai nelaikė atsakovo patirtų išlaidų generatoriaus nuomai patirtais nuostoliais. Kita vertus, teismas taip pat nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrindžia atsakovo nesutikimą su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo skolą už elektrą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės ieškinys dėl skolos ir nuostolių priteisimo ir atmestas atsakovo priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo
9. Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
11. Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).
12. Taigi bylos nagrinėjimo ribas nulemia pareikštas reikalavimas ir tokio reikalavimo pagrindu nurodytos aplinkybės.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nurodžiusi ieškinyje faktines aplinkybes, pagrindžiančias jos reiškiamą reikalavimą (ieškinio pagrindą), suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) priteisti iš atsakovo negautas pajamas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą pagal ieškovės teismui pareikštą ieškinį ir jame nurodytą ieškinio dalyką ir skundžiamu sprendimu, be kita ko, priteisė iš atsakovo 1 233,35 Eur nuostolių (negautų pajamų) ieškovei, konstatavęs, kad 2019 m. liepos 1 dieną vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį neturėjo teisinių pagrindų nė viena iš šalių, Sutartis buvo faktiškai nutraukta 2020 m. sausio 17 d. perdavus Ginčo patalpas, o atsakovui nurodžius, kad jis sustabdė nuomos mokesčio mokėjimą nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., nors ir naudojosi ginčo patalpomis, yra pagrindas ieškovei priteisti nuostolius pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Sutartį, nes ji nebuvo nutraukta. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdamas, kad pagal paties teismo konstatuotas aplinkybes ieškovė neturi reikalavimo teisės į negautas pajamas ir teismas privalėjo ieškovės pareikštą reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo atmesti, nes ieškovė teisės į nuomos mokestį neįrodinėjo, reikalavimo priteisti nuomos mokestį nebuvo pareiškusi. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiais atsakovo argumentais.
14. Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, o jais gali būti pripažintos ir negautos dėl asmenų neteisėtų veiksmų pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo būti, jei nebūtų neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustačius negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018).
15. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti turtinės žalos atlyginimą negautų pajamų forma, jas skaičiuojant pagal preliminarią Ginčo patalų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo nei dėl Sutarties nutraukimo, nei dėl nesumokėto nuomos mokesčio pagal Sutartį priteisimo. Vadinasi, ieškovė reikalavo, kad atsakovui būtų taikoma deliktinė civilinė atsakomybė ir priteisti nuostoliai už tai, kad, ieškovės manymu, atsakovas neteisėtai naudojosi Ginčo patalpomis po to, kai šalių Sutartis buvo nutraukta. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys Sutartį nutraukė tik 2020 m. sausio 17 d.
16. Ieškovei nepateikus jokio įrodymo, kad iki ginčo dėl Sutarties vykdymo kilimo, t. y. 2019 m. birželio mėnesio, atsakovas būtų netinkamai vykdęs Sutarties sąlygas ar atlikęs kokius nors veiksmus, apie kuriuos nebūtų žinojusi pati ieškovė, t. y. ieškovei neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, taip pat nesant ieškovės ieškinio reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo ir nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, pirmosios instancijos teismas negalėjo peržengti ieškinio reikalavimo ribų ir savo iniciatyva priteisti ieškovei iš atsakovo nesumokėtą nuomos mokestį pagal šalių sudarytą Sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 233,35 Eur nesumokėto nuomos mokesčio laikydamas juos ieškovės nuostoliais, naikintina.
Dėl naudojimosi elektros generatoriumi išlaidų
17. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nelaikyti jo išlaidų elektros generatoriaus nuomai patirtais nuostoliais, argumentuodamas, jog patirtos išlaidos elektros generatoriaus nuomai yra tiesiogiai susijusios su Ginčo patalpų trūkumais, kurių ieškovė neginčijo ir pripažino. Todėl atsakovas pagrįstai reikalavo priteisti iš ieškovės patirtas išlaidas už generatoriaus nuomą, pateikdamas teismui rašytinius leistinus bei tinkamus įrodymus, kurie pagrindė atsakovo reikalavimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais.
18. Remiantis šalių sudarytos Sutarties 8.6 punktu, nuomininkas (atsakovas) turi teisę Sutartį nutraukti anksčiau termino, jei nuomotojas (ieškovė) trukdo naudotis išnuomotomis patalpomis. Taigi nutrūkus elektros tiekimui į Ginčo patalpas ir ieškovei, kaip nurodo atsakovas, nesutinkant atnaujinti elektros tiekimo, ši aplinkybė sudarė pagrindą atsakovui nutraukti Sutartį pagal 8.6 punktą. Tuo tarpu elektros generatoriaus, reikalingo atsakovo veiklos tęstinumui užtikrinti, nuomos išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro atsakovo veiklos nuostolius, kurių atsiradimo riziką, sudarydamas elektros generatoriaus nuomos sutartį vietoje Sutarties su ieškove nutraukimo, prisiėmė pats atsakovas. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo 1 233,35 Eur nuostolių ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kitos sprendimo dalys paliktinos iš esmės nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
20. Panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį dėl 1 233,35 Eur nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo, ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 5 proc., o atsakovo priešieškinis atmestas visiškai.
21. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 910 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 64 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas. Ieškovės ieškinys tenkintas 5 proc., atsakovo priešieškinis atmestas. Dėl to proporcingai patenkintų ieškovės ieškinio reikalavimų daliai ir atsakovo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 55 proc. (535,70 Eur) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
22. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 2 467 Eur išlaidų (2 420 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 47 Eur žyminio mokesčio išlaidos). Atmetus priešieškinį ir patenkinus 5 proc. ieškinio reikalavimų, tai yra, patenkinus 45 proc. atsakovo reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 1 110,15 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
23. Priešpriešines sumas įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteistina 574,45 Eur (1 110,15 Eur – 535,70 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atsakovas apeliaciniu skundu iš esmės skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistų nuostolių atlyginimo ir netenkinto priešieškinio. Apeliacinės instancijos teismas patenkino apeliacinį skundą iš dalies ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo 1 233,35 Eur nuostolių ieškovei, taigi patenkinta 50 proc. atsakovo apeliacinio skundo. Šalims proporcingai patenkintų apeliacinių skundų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nors jos ir būtų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
25. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 286,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 210 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 76,00 Eur žyminio mokesčio išlaidos). Atsakovui iš ieškovės priteistina 643,00 Eur (1 286,00 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
26. Ieškovė patyrė 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei proporcingai atmestų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteistina 350,00 Eur (700,00 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
27. Priešpriešines sumas įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteistina 293,00 Eur (643,00 Eur – 350,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovo R. E. 1 233,35 Eur nuostolių ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvaldija“.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvaldija“ iš atsakovo R. E. 140,84 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 84 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 140,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovo R. E. priešieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui R. E. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ 574,45 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 45 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.
Priteisti atsakovui R. E. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ 293,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.