Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį (patikslintą) atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

dienas). Kartu su prašymu ieškovas pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-438-977/2021, kuriuo jam paskirta arešto bausmė ir panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas, taip pat 2021 m. liepos 20 d. paleidimo iš tardymo izoliatoriaus pažymėjimą Nr. 69-2356, iš kurio matyti, jog buvo paleistas 2021 m. liepos 20 d., atlikus arešto bausmę pagal minėtą teismo nuosprendį. Teisingumo ministerija A. T. prašymo atlyginti neturtinę žalą ne teismo tvarka netenkino, nes prašymas neatitiko Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad Teisingumo ministerija žalą ne teismo tvarka atlygina, jeigu įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu yra konstatuoti pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje priimdami sprendimą dėl nuteisimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), sulaikymo, procesinių prievartos priemonių pritaikymo. A. T. tokio įsiteisėjusio procesinio sprendimo kartu su prašymu nepateikė, o pateikti neleido daryti išvados apie tai, jog buvo taikomas neteisėtas suėmimas. Iš A. T. pateiktų dokumentų matyti, jog teismui 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, iš tardymo izoliatoriaus jis paleistas ne nuosprendžio paskelbimo dieną, o 2021 m. liepos 20 d. dėl to, kad atliko minėtu teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. A. T. ieškinyje nurodomi tie patys argumentai ir pateikiami tie patys dokumentai, kaip ir minėtame 2021 m. gruodžio 15 d. prašyme Teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių neteisėtus pareigūnų veiksmus, žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl šiuo atveju valstybės pareiga atlyginti CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą nekyla. 2022 m. birželio 13 d. pateiktame procesiniame dokumente atsakovė nurodė, kad kadangi su ieškiniu nepateikti duomenys, pagrindžiantys galimai teismo padarytus teismo ar teisėjo neteisėtus veiksmus, laikytina, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų - egzistavimą. Atsakovė laikosi nuomonės, kad ieškovas neįrodė teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 1 440 Eur, teigia patyręs neigiamus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, ilgiau kaip savaitę turėjo gyventi nepatogiomis, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Tačiau šie teiginiai apie neturtinę žalą vertintini kaip deklaratyvūs, nes ieškovas nepateikia jokių įrodymų dėl realiai patirtų konkrečių dvasinių išgyvenimų, dėl ko, vadovaujantis teismų praktika, nėra teisinio pagrindo tenkinti tokio ieškovo reikalavimo.

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė prašo ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad jei būtų paleidę, būtų apskundęs nuosprendį, gal būtų pakeitę, turėjo būti paleistas liepos 13 d., neteisėtais laikomas patyrė neturtinę žalą. 2022 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad Šiaulių tardymo izoliatorių informavo apie priimtą nuosprendį, nuo liepos 13 d. kiekvieną dieną kreipėsi ir į auklėtoją, ir į oper. dalį, prašymus teikė ir raštiškus, skambino į teismo raštinę, teisėjai, kalėjimų departamentui. Nuosprendį skelbiant nedalyvavo, nuosprendį gavo liepos 20 d. Į teismą paskambinus, buvo pasakyta, kad (nuosprendis) išsiųstas el. paštu.

Atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą atstovei nedalyvaujant. 2022 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovė paaiškino, kad Šiaulių tardymo izoliatorius turi prieigą prie Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR), tačiau neturi pareigos kiekvieną dieną tikrinti registre informaciją apie kiekvieną asmenį ar neįvyko, kokių pokyčių. Kada suvedami duomenys į registrą informacijos neturi. Informaciją gauna kitais būdais - ją siunčia teismas. Jei ieškovas būtų informavęs apie nuosprendį būtų galėję ją patikrinti, prisijungti. Duomenų, kad ieškovas ar kiti asmenys informavo Šiaulių tardymo izoliatorių liepos 13 d., nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovo, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas areštu 48 (keturiasdešimt aštuonioms) paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. T. paskirta areštas 32 (trisdešimt dviem) paroms; bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas A. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 4 d. 00.10 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 12.25 val. (dvi dienas) bei nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. liepos 12 d.; paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (baudžiamoji byla Nr. 1-438-972/2021). Nuosprendis įsiteisėjęs. Ieškovas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2021 m. liepos 20 d.

Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žala padaryta kitais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais, t. y. dėl neteisėtų aktų (neteisėto veikimo ar neveikimo), atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį pareiškė dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio pagrindu, teigia, jog jis pavėluotai paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, net 8 dienas nepagrįstai buvo apribota jo laisvė.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas). Taigi, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014, kt.).

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Be to, CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Kasacinis teismas savo praktikoje, formuojamoje bylose dėl valstybės civilinės atsakomybės, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; kt.).

Asmens teisė į laisvę yra ginama, inter alia (be kita ko), pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (20 straipsnis) ir Konvenciją. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Teisė į laisvę Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme reiškia fizinę laisvę. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad laisvė niekam nebūtų atimta savavališkai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012-02-23 sprendimas byloje C. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 29226/03, par. 84; 2012-12-11 sprendimas byloje V. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10645/08, par. 75). Asmens teisės į laisvę svarba demokratinėje visuomenėje nuosekliai pabrėžiama EŽTT praktikoje (pvz., 2016-04-28 sprendimas byloje Č. ir T. prieš Latviją, peticijos Nr. 42906/12, par. 80–81; Didžiosios kolegijos 2017-11-28 sprendimas byloje M. prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13, par. 181). Asmens sulaikymas ir suėmimas lemia jo teisės į laisvę suvaržymą (laisvės atėmimą).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 310 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendžio nuorašai tuojau po paskelbimo įteikiami išteisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta (1 dalis); jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nedalyvavo, kai buvo skelbiamas nuosprendis, ar jo nepriėmė tuojau po paskelbimo, nuosprendžio nuorašai jiems turi būti įteikti ar išsiųsti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2 dalis). Pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis (BPK 335 straipsnis).

Nuosprendis dėl paskirtos arešto bausmės pateikiamas vykdyti laisvės atėmimo vietai, kurioje laikomas nuteistasis arba kurioje jis turės atlikti bausmę, jeigu nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo nebuvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 342 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje.

Tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys, kuriems paskirtas suėmimas; nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas (Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas).

BPK 309 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui paskiria areštą arba laisvės atėmimo bausmę, kurių trukmė neviršija atbūto suėmimo laiko.

Suėmimo vykdymo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis, nutartis arba nutarimas dėl suimtojo paleidimo vykdomi nedelsiant, kai tik juos gauna tardymo izoliatoriaus administracija. Suimtųjų ir nuteistųjų įskaitos instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-33 (toliau – Instrukcija), 29 punkte nustatyta, kad suimtiesiems paskirtos kardomosios priemonės–suėmimo taikymo terminų kontrolę užtikrina įstaigos darbuotojas, atsakingas už įskaitos darbo organizavimą ir kontroliavimą. Nuteistieji, atlikę bausmę, iš įstaigos paleidžiami paskutinės bausmės laiko darbo dienos pirmojoje pusėje (išskyrus nuteistuosius arešto bausme, kuriems nustatyta bausmę atlikti poilsio dienomis), o paleidžiant kitais pagrindais – tą dieną, kurią įstaigoje gaunami atitinkami dokumentai, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymuose nenustatyta kitaip (Instrukcijos 114 punktas).

Nagrinėjamu atveju 2021 m. liepos 13 d. nuosprendis į Šiaulių tardymo izoliatorių išsiųstas paštu jo paskelbimo dieną, t. y. 2021 m. liepos 13 d., ir ieškovui įteiktas 2021 m. liepos 20 d. (baudžiamoji byla Nr. 1-438-972/2021, II tomas l. 91). LITEKO duomenimis nuosprendis ĮKNR įkeltas 2021 m. liepos 13 d., į registrą perkeltas 2021 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių tardymo izoliatorius tvirtina, kad ieškovas buvo paleistas tą pačią dieną, t. y. 2021 m. liepos 20 d., kai gautas nuosprendis. Paleidimo iš tardymo izoliatoriaus pažymėjimas patvirtina, jog ieškovas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus paleistas 2021 m. liepos 20 d. Byloje duomenų, jog ieškovas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas vėliau nei buvo gautas nuosprendis nėra. Vien aplinkybė, kad ieškovas skambino į teismą, kalėjimo departamentą nesudaro pagrindo išvadai padaryti, kad buvo delsta ieškovą paleisti iš suėmimo. Įrodymų, kad ieškovas kreipėsi raštu su prašymais, skundais dėl laikymo tardymo izoliatoriuje po nuosprendžio priėmimo, nėra pateikta.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2021 m. birželio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi A. T. kardomosios priemonės - suėmimo terminas nustatytas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos. Minėta, kad 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu A. T. paskirtas areštas 32 paroms. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 4 d. 00.10 val. iki 2021 m. vasario 5 d. 12.25 val. (dvi dienas) bei nuo 2021 m. birželio 24 d. iki 2021 m. liepos 12 d. Tai gi, kaip matyti nuosprendžiu paskirto arešto trukmė viršijo faktiškai suėmime atbūtą laiką. Nuosprendžio paskelbimo dieną neatlikta ieškovui paskirtos bausmės dalis sudarė 11 parų. Nuosprendis įsiteisėjęs, ieškovas nepasinaudojo teise apskųsti nuosprendį apeliacine tvarka.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-438-972/2021 bei LITEKO duomenimis 2022 m. birželio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo patvarkymu nutarta Šiaulių tardymo izoliatoriui pateikti vykdyti likusią A. T. neatliktą arešto bausmę (4 paras), paskirtą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžiu. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos, apskaičiuojant neatliktą arešto bausmės laiką buvo atsižvelgta ir į nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. liepos 19 d. išbūtą Šiaulių tardymo izoliatoriuje laiką (32-2-19-7= 4). Minėtame patvarkyme nurodyta, kad A. T. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas neatlikęs 4 parų arešto bausmės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovų veiksmus (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Nors, galimai informacija apie priimtą nuosprendį iš teismo Šiaulių tardymo izoliatoriui nedelsiant (elektroninių ryšių priemonėmis) nebuvo pateikta, tačiau visumoje vertinant, nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo laikotarpiu ieškovui neteisėtai buvo apribota laisvė, nes kaip minėta nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. liepos 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje išbūtas laikas buvo įtrauktas apskaičiuojant neatliktą arešto bausmės laiką. Pažymėtina, kad 2021 m. liepos 13 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. BVK 65 straipsnyje nurodyta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numato vieną iš alternatyvų nuteistuosius pilnamečius asmenis, kuriems paskirtas areštas, skirti į Šiaulių tardymo izoliatorių (Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendžiu paskirta arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, paskyrimo į konkrečią laisvės atėmimo vietų įstaigą tvarkos aprašo 4.1 punktas; 2019 m. liepos 24 d. kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius įsakymo „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“ Nr. V-271 1.1.3.punktas).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju ieškovas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad nuo 2021 m. liepos 13 d. iki 2021 m. liepos 20 d. nepagrįstai apribojus jo laisvę buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ilgiau kaip savaitę turėjo gyventi itin nepatogiomis, higienos normų neatitinkančiomis ar netgi antisanitarinėmis sąlygomis, buvo apribotos bendravimo galimybės, patyrė neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus. Ieškovas neturtinę žalą vertino 1 440 Eur suma. Ieškovo argumentai grindžiama tik deklaratyviais teiginiais, jokių įrodymų, pagrindžiančių patirtus neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus ir kt. nepateikta.

Kadangi teismo vertinimu ieškovas neįrodė nei atsakovų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą, ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, apmokant 100 proc. išlaidų., t.y. ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra. Atsižvelgiant į tai, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.