Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-09-09 · Civilinė byla Nr. e2-13872-930/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
e2-13872-930/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08504-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Makelienė
Ieškovas
E. V.
Atsakovas
R. V.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13872-930/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08504-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Rūtai Putnaitei, Dianai Kotilovič,

dalyvaujant ieškovei E. V., atsakovui R. V., atsakovo atstovei advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu (e. b. l. 1-4) prašydama, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 5-os dienos.

Ieškovė nurodo, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. V., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V.. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, tačiau daugiau nei metus laiko šalys kartu negyvena. Šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri juos išlaiko viena, kadangi atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Vaikai auga, proporcingai jų amžiui didėja ir jų poreikiai, kadangi vaikus būtina aprūpinti mokyklinėmis priemonėmis, naujais drabužiais, sudaryti nors minimalias sąlygas patenkinti vaikų kultūrinius, socialinius poreikius. Vaikai mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, sūnus G. V. lanko robotikos būrelį, kurio kaina už mėnesį yra 40 Eur. Kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį ieškovė išleidžia po 300-350 Eur, kuriuos sudaro išlaidos maistui, gimnazijos mokesčio sumokėjimui, visuomeninio transporto bilietams, sveikatos priežiūrai, maisto papildams, akiniams vyresniajam vaikui ir pastoviam lankymuisi pas akių gydytoją, dažniems laringito susirgimams gydyti, vaikų laisvalaikio organizavimui, drabužiams, būsto ir kitoms išlaidoms. Ieškovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Jai priklausančio buto ieškovė negali naudoti nuomai, nes ten gyvena jos teta, kuri prisidėjo prie šio turto įsigijimo, už tai ieškovė ją prižiūri, o teta padeda ieškovei prižiūrėti vaikus. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį (e. b. l. 56-59), kuriuo prašo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 60 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis yra 40 procentų darbingas, gauna 397,75 Eur per mėnesį dydžio netekto darbingumo pensiją, papildomai dirba pagal individualios veiklos pažymą – teikia taksi paslaugas. 2018 m. gyventojų pajamų deklaracijos duomenimis, atskaičius mokesčius valstybei, atsakovo gautos pajamos iš taksi veiklos sudarė 1826,86 Eur, taigi atsakovo mėnesio pajamos sudaro apie 549,98 Eur. Pajamos iš taksi veiklos nėra reguliarios, kadangi pajamų gavimą apsunkinta konkurencija dėl teikiamų pavežėjimo paslaugų. Galimybės teikti išlaikymą vaikams yra ribotos dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena atskirai, ne šeimos bute kartu su ieškove ir vaikais, kadangi ieškovė darė jam psichologinį spaudimą, liepė išeiti iš šeimos buto, nurodė turinti kitą gyvenimo draugą ir norinti nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką. Norėdamas išvengti ginčų, atsakovas persikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi įsipareigojimų AB SEB bankui pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paimtas kreditas 25 000 Eur sumai, būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, likusi nepadengto kredito suma yra 19 690,50 Eur), kiekvieną mėnesį bankas šio kredito padengimui nuo atsakovo banko sąskaitos nuskaito po 150 Eur; ieškovė pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė kreditą 10 000 Eur sumai, kuriuos investavo į jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą. Atsakovo vardu registruotas daugiau nei 21 metų senumo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris skirtas taksi veiklai. Atsakovas pabrėžia, kad visuomet rūpinosi vaikais ir kas mėnesį jiems skirdavo 100 Eur, duodavo pinigų ir kitoms būtiniausioms vaikų išlaidoms. Ieškovės prašomas priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis mažintinas ir dėl to, kad ieškovė kas mėnesį gauna 60 Eur dydžio išmokas už kiekvieną vaiką, iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos gaunamos išmokos siekia po 200 Eur per mėnesį.

Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (e. b. l. 80), kurioje nurodė, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena dviejų kambarių bute, kuriame vaikams sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute su visais patogumais. Išvadą teikiančios institucijos teigimu, ieškinio reikalavimai siejami tik su minimaliais ir būtinais vaikų poreikiais.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus su jame nurodytais argumentais, prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovė dirba pilnu etatu, mėnesio pajamos sudaro apie 600 Eur atskaičius mokesčius, turi galimybę kartais dirbti papildomai (2-3 dienas per mėnesį) ir papildomai gauti apie 100 Eur. Sūnui G. yra mokama 198 Eur dydžio neįgalumo išmoka, ieškovė gauna 120 Eur per mėnesį dydžio išmoką už abu vaikus iš valstybės. Dėl sūnaus G. autizmo ieškovė patiria papildomas korepetitoriaus išlaidas (vaikui nustatyti specialūs poreikiai) – 50 Eur per mėnesį (10 Eur už vieną pamoką), vaikas vežamas į raidos centrą, lanko logopedo pamokas, tačiau šios paslaugos nemokamos. G. krepšinio treniruotės taip pat yra nemokamos, tačiau reikia pasirūpinti išvykomis į varžybas, pirkti aprangą, avalynę. Sūnaus M. robotikos būreliui reikia 40 Eur per mėnesį. Išlaidos mokyklai sudaro 20 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką. Mokyklos išvykos vyksta kartą per mėnesį, kiekvienam vaikui reikia skirti tam po 5-7 Eur per mėnesį. Vaikų edukacinei veiklai reikia apie 50 Eur per mėnesį abiem vaikams. Mokyklai į nurodytą sąskaitą ieškovė perveda po 20 Eur už kiekvieno vaiko maitinimą, maitinimui namuose reikia dar po 3 Eur per dieną, t. y. 180 Eur per mėnesį abiem vaikams. Išlaidos uniformai kiekvienam vaikui vieną kartą per metus sudaro 30 Eur už megztinį ir 20 Eur už kelnės. Vieno vaiko aprangai per mėnesį reikia apie 100 Eur. Šalių sūnus G. turi regėjimo problemų – nešioja akinius, akinių lęšiai keičiami kartą per metus (20-40 Eur), yra plokščiapadis, todėl yra perkama speciali avalynė (apie 60 Eur) ir batų padų įdėklai (40-50 Eur). Higienos išlaidoms reikia skirti po 50-60 Eur per mėnesį abiem vaikams, abiejų vaikų sveikatai reikia apie 50 Eur per du mėnesius, komunaliniai mokesčiai vasaros metu bendrai sudaro apie 60 Eur, žiemos metu – 100-120 Eur. Būsto kredito (apie 150 Eur per mėnesį) moka ieškovė. Ieškovė yra paėmusi paskolą būsto remontui, mėnesio įmokos sudaro 70 Eur. Kiekvieno vaiko laisvalaikiui reikia skirti po 20-30 Eur per mėnesį. Atsakovo sveikatos būklė tokia jau 10 metų ir pasireiškia nemiga bei nerimu. Ieškovė irgi turi sveikatos problemų – diagnozuota stuburo išvarža. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba ne vienoje darbovietėje - dirba taksistu, prekybos centre (duomenys neskelbtini), taip pat apsauginiu, todėl neturi net laiko vaikams. Nors teigia neturintis lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau už advokato paslaugas susimokėti gali. Ieškovė sutinka, kad atsakovas išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėtų iki 10 kiekvieno mėnesio dienos.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymą kiekvienam vaikui po 60 Eur per mėnesį. Atsakovas papildomai paaiškino, kad jo išsilavinimas - specialus vidurinis, šiuo metu puse etato dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini) valytoju, taksistu nebedirba, apsaugos darbuotoju dirbti negali, nes dėl psichikos būklės neturi galimybės gauti leidimo naudoti ginklą. Atsakovo netekto darbingumo pensija sudaro 397 Eur per mėnesį, atlyginimas prekybos centre (duomenys neskelbtini) siekia 200 Eur per mėnesį. Atsakovas negali dirbti ilgų darbo valandų, kadangi blogai jaučiasi. Kai užsiimdavo taksi veikla, gaudavo papildomai apie 150 Eur per mėnesį, tačiau vien 80 Eur dviem mėnesiams kainuodavo draudimas. Būsto kredito šiuo metu atsakovas nemoka, kadangi antstoliai pradėjo priverstinai išieškoti nepilnamečių vaikų išlaikymą. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečiam vaikui teikiamos korepetitoriaus paslaugos. Atsakovas prašo nustatyti, kad priteistą išlaikymą jis privalo sumokėti iki 10 mėnesio dienos, kadangi tuo metu gauna pinigus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis darbingas tik 40 procentų, gauna netekto darbingumo pensiją, kurios dydis yra 397,75 Eur per mėnesį. Teismui tenkinus ieškovės prašymą ir priteisus iš atsakovo laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, atsakovo turtinė padėtis tapo labai bloga, jis nebeturėjo galimybės vykdyti kreditorinių įsipareigojimų, susidarė 439,07 dydžio nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Nuo 2019-07-21 atsakovas pradėjo puse etato dirbti valytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, didžiausia gaunamo atlyginimo suma siekia 215 Eur per mėnesį. Dėl sveikatos būklės negali dirbti daugiau, pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi paslaugų neteikia. Ieškovės pajamos yra pastovios ir didesnės nei atsakovo, be to, ieškovė neįrodė nepilnamečių vaikų poreikių prašomam priteisti išlaikymo dydžiui.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 120, 129, 149).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Iš į bylą pateiktų gimimo liudijimų kopijų matyti, kad ieškovė ir atsakovas turi du vaikus - (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. V., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V., (e. b. l. 9, 11). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (e. b. l. 15-16). Remiantis bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (e. b. l. 40).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Taigi nors tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovas kartu su ieškove turi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą (e. b. l. 17-18, 73-74, 172-173), kuriame gyvena ieškovė kartu su dviem nepilnamečiais vaikais. Šalys yra solidariai atsakingos kreditoriui AB SEB bankui pagal būsto paskolos sutartį (e. b. l. 154-165). Atsakovas taip pat turi asmeninės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iki santuokos sudarymo įgytą nekilnojamąjį turtą – vieno kambario butą (e. b. l. 74), kuriame gyvena. Šis butas apsunkintas uzufruktu (e. b. l. 134-139). VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruotas vienas senesnis nei 20 m. automobilis (e. b. l. 75). Atsakovui iki 2031 m. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (e. b. l. 61-62), jis gauna 397,75 Eur dydžio neįgalumo pensiją (e. b. l. 41-43). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia taksi veikla (e. b. l. 41-43, 63, 76-77, 114). 2018 m. metinių gyventojų pajamų deklaracijos duomenimis, atsakovo gautos pajamos iš individualios veiklos sudarė 3 431,70 Eur (e. b. l. 64-66). Atsakovas nuo 2019 m. liepos mėn. 0,5 etato dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 166, 167, 170, 192-195). Remiantis su šia įmone sudaryta darbo sutartimi, atsakovui mokamas minimalios mėnesinės algos darbo užmokestis proporcingai nustatytam darbo laiko krūviui (atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį šiuo metu - apie 215 Eur per mėnesį).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad be bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu turimo buto, kuriame ieškovė gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais, ji taip pat turi asmeninės nuosavybės teise pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytą 1 kambario butą (e. b. l. 13-14, 174-175). VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė (pirmosios registracijos data 2007 m.) (e. b. l. 10). Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu vidutinės jos mėnesio pajamos buvo apie 1000 Eur neatskaičius mokesčių (e. b. l. 6-7, 12, 21, 130-131). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad atskaičius mokesčius jos darbinės pajamos sudaro apie 600 Eur, taip pat apie 100 Eur per mėnesį ieškovė gali užsidirbti papildomai. Ieškovė taip pat gauna 198 Eur dydžio per mėnesį sūnui mokamą neįgalumo išmoką (e. b. l. 36, 132) bei valstybės išmokas, sudarančias po 60 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką (e. b. l. 36). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai diagnozuota stuburo išvarža, tačiau į bylą tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, duomenų kad ši aplinkybė turėtų įtakos ieškovės darbingumui, byloje nėra.

Duomenų apie kitus šalių išlaikytinius byloje nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, kadangi ieškovė dirba, gauna didesnes pajamas, duomenų, kad turi sveikatos problemų, kurios turėtų įtakos jos darbingumo lygiui, į bylą nepateikė. Tuo tarpu atsakovas yra tik 40 procentų darbingas, sveikatos problemos neleidžia jam gauti pakankamų pajamų vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą, kuriame gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Tokiu būdu atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų būsto poreikių tenkinimo. Abi šalys taip pat turi po butą, priklausantį joms asmeninės nuosavybės teise. Tačiau atsakovas, skirtingai nei ieškovė, jam priklausančiame vieno kambario bute gyvena, kito būsto, kuriame galėtų gyventi, be šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto, neturi, todėl neturi galimybės būsto nuomoti, parduoti ir tokiu būdu gauti lėšų vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad butas apsunkintas uzufruktu, kaip paaiškino šalys teismo posėdžio metu, ieškovės tetos naudai. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad teta gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, nes prisidėjo prie šio buto įsigijimo, todėl ieškovė neturi galimybės gauti iš šio buto pajamų. Pažymėtina, kad nurodytos aplinkybės į bylą pateiktais įrodymais nepagrįstos. Ieškovė taip pat nurodo mokanti po 70 Eur kredito įmokų už jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, asmuo, turintis išlaikytinių, prieš prisiimdamas įsipareigojimus, turi įvertinti ar jis bus pajėgus mokėti išlaikymą ir vykdyti prievoles, ar toks savo turtinės padėties apsunkinimas nepažeis išlaikytinių teisių ir interesų. Kai, turint gyvenamąjį būstą ir esant nepakankamai gerai finansinei padėčiai, prisiimami nauji finansiniai įsipareigojimai siekiant pagerinti asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kartu turi būti prisiimama ir kylanti rizika dėl nepakankamų lėšų sau, šeimai išlaikyti.

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Atsakovo galimybės dirbti ir tinkamai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra ribotos dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Turimos sveikatos problemos neleidžia atsakovui gauti pakankamai pajamų vaikų išlaikymui, todėl jis turi ribotas galimybes teikti vaikams išlaikymą. Ieškovė, teigdama, kad kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia po 300-350 Eur bei prašydama priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui po 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, neįrodė, kad būtent atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Ieškovės turtinė padėtis, galimybės išlaikyti vaikus yra geresnės, todėl ieškovė turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų išlaikymo.

Vis dėl to sprendžiant dėl atsakovo galimybių teikti vaikams reikalingo dydžio išlaikymą pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi veikla nebesiverčia dėl prastos sveikatos, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nėra nutraukęs individualios veiklos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas atsižvelgia į tai, kad į bylą pateiktais duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą, turi realią galimybę gauti iš jos papildomų pajamų, todėl, nepaisant savo riboto darbingumo ir gaunamų pajamų, privalo teikti vaikams išlaikymą bent būtinųjų poreikių tenkinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nors atsakovas yra tik 40 procentų darbingas, jis gauna neįgalumo pensiją, skirtą dėl nedarbingumo negaunamoms pajamoms kompensuoti. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra tik nežymiai mažesnės nei ieškovės, abi šalys turi galimybes šiek tiek užsidirbti papildomai, be to, teismas vertindamas šalių turtinę padėtį atsižvelgia ir į tai, kad vaikams liekant gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, turi teikti vaikams išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti proporcingai savo darbingumui.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvieno vaiko mėnesio poreikiams patenkinti paprastai išleidžiama po 300-350 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė konkretizavo vaikų poreikius nurodydama, kad iki 60 Eur šiltuoju metų sezonu ir iki 120 Eur šaltuoju metų sezonu kainuoja buto išlaikymas, be to, mokamos 150 Eur per mėnesį kredito įmokos, po 180 Eur per mėnesį skirtina būtiniesiems abiejų vaikų maisto poreikiams, dar po 20 Eur už kiekvieno vaiko maitinimą pervedama ugdymo įstaigai, po 20 Eur per mėnesį skiriama kiekvieno vaiko mokyklos mokesčiui, apie 50 Eur – kiekvieno vaiko mokyklos išvykoms, edukacinėms pamokoms, 40 Eur per pusmetį - mokyklos fondui, 50 Eur 1 k. per metus ar pusmetį - uniformai, 100 Eur kiekvieną mėnesį - aprangai, papildomai reikia lėšų krepšinio aprangai, varžyboms, 40 Eur – jaunesniojo sūnaus robotikos būreliui, 100-150 Eur per mėnesį išleidžia vyresniojo sūnaus korepetitorių paslaugoms, po 20-40 Eur per pusmetį reikia skirti jo akinių stiklų keitimui, po 40-50 Eur batų įdėklams, 60 Eur kainuoja specialūs batai, M. dėl alergijos guli ligoninėje, išleista 50 Eur, kitiems vaikų sveikatos poreikiams skirtina apie 50 Eur kartą į du mėnesius, higienos poreikiams reikalinga suma – 50-60 Eur per mėnesį abiem vaikams, apie 20-30 Eur skirtina kiekvieno sūnaus laisvalaikiui, po 50 Eur – transportui, papildomai - automobilio taisymui.

Į bylą pateikti dalį išlaidų vaikų poreikiams patvirtinantys įrodymai. Pateiktais duomenimis abu vaikai lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) gimnaziją, moka 21,72 Eur Eur per mėnesį mokinio mokestį (e. b. l. 20), ieškovė perveda papildomai po 20 Eur per mėnesį už kiekvieno vaiko maitinimą mokykloje (e. b. l. 22-37). Atsižvelgiant į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, teismo vertinimu realūs ir protingo dydžio ir ieškovės nurodyti vaikų poreikiai maitinimui namuose, komunaliniams mokesčiams (kiekvieno vaiko dalis sudarytų apytiksliai 30 Eur per mėnesį), mokyklos fondui, įprastiems sveikatos poreikiams (apie 13 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui), transportui.

Pažymėtina, kad kredito įmokos už butą nelaikytinos vaikų poreikiu, nes abi šalys turi solidarią prievolę mokėti kredito įmokas, jas moka už savo nuosavybėn įgytą turtą.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko drabužiams ir avalynei kas mėnesį yra reikalinga 100 Eur suma, mokyklos uniformai - kiekvienam vaikui po 50 Eur per metus ar pusmetį, papildomai reikia lėšų krepšinio aprangai. Į bylą ieškovė pateikė duomenis apie išlaidas jaunesniojo sūnaus sportinei aprangai (e. b. l. 23). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog vaikai mokykloje nešioja uniformas, dėl ko jiems reikia pirkti mažiau kitos aprangos, aprangos sporto užsiėmimams įsigijimas nesudaro ženklių išlaidų, todėl gali būti įskaičiuojamas į bendras išlaidas aprangai, o specialios avalynės poreikio ieškovė neįrodė, vertina, kad 100 Eur per mėnesį yra visiškai pakankama suma patenkinti visus su kiekvieno vaiko apranga susijusius poreikius.

Ieškovė nurodė, kad sūnus G. turi regėjimo problemų, kiekvienais metais keičiami akinių lęšiai, diagnozuota plokščiapėdystė, M. turi sveikatos problemų, susijusių su alergija, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovei neįrodžius šių poreikių, jiems tenkinti nurodytos išlaidos į vaikų poreikius neįskaičiuojamos.

Ieškovė taip pat nurodė, kad abiejų vaikų higienos priemonėms per mėnesį reikia skirti po 50-60 Eur. Teismo vertinimu 300-360 Eur per mėnesį suma, skirtina vien vaikų higienos poreikių tenkinimui yra nepagrįstai didelė. Ieškovė nenurodė, kad vaikai ar kuris nors iš jų turi specialių higienos poreikių. Įvertinant šalių turtinę padėtį, tokio dydžio suma higienos poreikių tenkinimui nėra protinga.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga apie 365 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui. Teismas pažymi, kad kiekvieno vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

Į bylą taip pat pateikti įrodymai apie tai, kad šalių nepilnametis sūnus G. turi specialių poreikių - gauna šalpos neįgalumo pensiją, kurios dydis nuo 2019-01-01 yra 198 Eur per mėnesį (b.l. 132). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikui nustatytas autizmas, tačiau paaiškino, kad psichologo, logopedo paslaugos vaikui teikiamos nemokamai, papildomos išlaidos, susijusios su vaiko specialiais poreikiais patiriamos tik dėl sunkumų mokantis, kadangi reikia skirti apie 100-150 Eur per mėnesį korepetitorių paslaugoms (po 10 Eur už vieną pamoką 4 kartus per mėnesį ar pagal galimybes). Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad korepetitoriaus paslaugomis buvo naudojamasi 1-2 kartus per savaitę po 1-2 valandas.

Spręsdamas dėl atsakovo galimybių tenkinti šiuos poreikius teismas įvertina, kad dėl negalios vaikas gauna šalpos pensija, kurios dydis yra pakankamas, kad padengtų su ja susijusius nurodytus vaiko poreikius. Minėta kad kitų specialių vaikų poreikių įrodymai į bylą nepateikti, todėl teismas neturi pagrindo spręsti nei apie jų egzistavimą, nei apie jiems tenkinti skirtinas sumas, kadangi tai nėra poreikiai, kuriuos turi kiekvienas žmogus ir apie kuriuos galima būtų spręsti iš visuotinai žinomų aplinkybių. Teismas daro išvadą, kad atsakovas, ypač atsižvelgiant į jo ribotą darbingumą, dėl kurio ir jis pats yra reikalingas valstybės paramos, neturi papildomai prisidėti prie vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo.

Minėta, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo pomėgiams ir poreikiams. Šventės, teatrai, koncertai, kitos vaiko kultūrinį ugdymą skatinančios priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe. Tačiau remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o kiti vaiko poreikiai, svarbūs jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi tenkinami priklausomai nuo tėvų turtinės padėties ir galimybių. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovas, kurio darbingumo lygis tesiekia 40 procentų, neturi galimybių tenkinti papildomų vaikų poreikių, kas mėnesį skirti abiems vaikams po 50 Eur edukacijai, išvykoms mokykloje, 40 Eur - papildomam ugdymui (užklasinės veiklos būreliui), po 30 Eur - laisvalaikiui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės, ji, skirtingai nei atsakovas, kurio darbingumas ribotas, turi didesnes galimybes užsidirbti papildomai, į tai, kad ieškovė gauna vaikams skiriamas valstybės išmokas (po 60 Eur per mėn.), nurodytus papildomus vaikų poreikius pagal galimybes turėtų tenkinti ieškovė.

Teismui nustačius, kad atsakovui esant 40 procentų darbingam, neturint galimybės tenkinti didesnių nei būtinieji vaikų poreikiai, dėl ko prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovė turi prisidėti didesne dalimi, tenkina ieškovės ieškinį iš dalies ir priteisia iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam sūnui išlaikymą būtinųjų poreikių tenkinimui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-03-20) iki vaikų pilnametystės.

Ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą sumokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas iki kiekvieno mėnesio 5-os dienos, tačiau atsakovui teismo posėdžio metu nurodžius, kad jis pajamas gauna 10 mėnesio dieną, ieškovė sutiko, kad atsakovas vaikams išlaikymui skirtas lėšas pervestų iki 10 mėnesio dienos. Nesant tarp šalių ginčo šiuo klausimu, teismas nustato, kad atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas turi pervesti iki kiekvieno mėnesio 10-os dienos.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio nuostatas, išnagrinėjus bylą teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas 75 procentais. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81 Eur (200 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo. Byloje susidarė 6,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisiama 5,18 Eur šių išlaidų. Iš ieškovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, kadangi neviršija 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta, todėl teismas dėl jų priteisimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. kovo 20 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 10-os dienos. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė E. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 86,18 (aštuoniasdešimt šešis eurus 18 euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė