- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2-321-842/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- T. J.
- Trečiasis asmuo
- E. D., A. D.
- Advokatai
- Liucija Jankoitė, Diana Liutvinaitė
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
- 2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui T. J. ir pagal atsakovo T. J. priešieškinį ieškovei I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys – E. D., A. D., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė I. J. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nepilnamečių vaikų B. J. bei L. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) B. J. bei L. J. priteisti iš atsakovo po 300 Eur dydžio periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį iki nepilnametės mergaitės sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei uzufrukto teise šias lėšas paskiriant tvarkyti ieškovei, įsipareigojant lėšas naudoti išimtinai vaikų interesams tenkinti; 4) nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų: 4.1. Kiekvienos lyginės savaitės penktadienį atsakovas pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar kitos šalių sutartos vietos, o tos savaitės sekmadienį iki 19 val. grąžina vaikus į motinos gyvenamąją vietą; 4.2. Šalys su vaikais praleidžia didžiąsias metines šventes – tai yra Šv. Velykas, Šv. Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus tokia tvarka: 4.3. Neporiniais metais atsakovas su vaikais praleidžia 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją-vietą 1-ąją Šv. Velykų dieną (sekmadienį) iki 20.00 val.; 4.4. Poriniais metais atsakovas su vaikais praleidžia 2- ąją Šv. Velykų dieną (pirmadienį) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos sekmadienį apie 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmadienį iki 20.00 val.; 4.5. Poriniais metais atsakovas su vaikais praleidžia Šv. Kūčių dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš Šv. Kūčių dieną ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.; 4.6. Neporiniais metais atsakovas su vaikais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmąją Šv. Kalėdų dieną nuo 20:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną iki 20:00 val.; 4.7. Poriniais metais atsakovas pasiima vaikus Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) 12.00 val. ir šventei pasibaigus (sausio 1 d.) grąžina į vaikų gyvenamąją vietą iki 20.00 val. 4.8. Tą dieną, kada švenčiama Motinos diena, dieną, kada švenčiama ieškovės gimimo diena, ieškovė bendrauja su vaikais, neskaitant eiliškumo. Dieną, kada švenčiama Tėvo diena, dieną, kada švenčiama atsakovo gimimo diena, tėvas bendrauja su vaikais, neskaitant eiliškumo, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje sutartu laiku ir vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą ar į kitą su ieškove sutartą vietą, atitinkamos šventės dienos ne vėliau kaip iki 20.00 val., jeigu nesutariama kitaip; 5) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 121 000,00 Eur; 1/3 negyvenamąją patalpą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 6 500,00 Eur; 3612/263500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 9 156,80 Eur; 6) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti MB „(duomenys neskelbtini)“ 100,00 Eur piniginį įnašą; 7) atsakovui už ieškovei priteistą didesnę dalį turto priteisti 68 278,40 Eur dydžio kompensaciją; 8) po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes „J.“ ir „J.“; 9) atsižvelgus į tai, kad šalys yra darbingo amžiaus, išlaikymo nei vienai nepriteisti; 10) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė su dėl skyrybų žodžiu su atsakovu susitarė dar 2018 metų pavasarį, todėl sutuoktiniai jau ilgą laiką neveda jokio bendro ūkio ir kartu nebegyvena. Po kurio laiko atsakovas nuomonę pakeitė ir nurodė, kad skirtis nenori, ėmė priekaištauti, kad sutuoktinės noras nebegyventi kartu ardo šeimą ir sugadins visą gyvenimą tiek sutuoktiniui, tiek šalių dviem nepilnamečiams vaikams, ieškovei nuolatos buvo daromas psichologinis spaudimas, pasakojama, kokia bloga motina ir žmona ji yra, tačiau, sutuoktinis galįs ją „pataisyti“, jei pastaroji jam leisianti. Šeimoje vis didėjo ir tapo nuolatiniais nesutarimai ir net patyrus smurtą artimoje aplinkoje (registruotas policijos iškvietimas), ieškovei I. J. teko išsikraustyti, tad faktiškai I. J. ir T. J. kartu nebegyvena nuo 2018 m. gruodžio 15 d. Šalys susitarė, jog šalių dukros leis su kiekviena šalimi po 2 savaites. Visgi sutuoktinių bendravimas išliko ypatingai sudėtingas, todėl 2019 m. sausio mėnesį ieškovė kreipėsi į Paramos vaikams centrą dėl šeimyninės mediacijos, norėdama išspręsti nesutarimus ir susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Mediacija buvo sudėtinga, po sesijų atsakovas ją persekiojo ir grasino. Sutarimo pasiekti nepavyko. Tuo metu atsakovas išsikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o sutuoktinė grįžo gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sutuoktiniams. Ieškovė 2019 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, prašydama padėti nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 10 d., metu dėl ieškovei daromo psichologinio spaudimo pastaroji sutiko dėl laikinai nustatytos vaikų gyvenamosios vietos su tėvu, susitariant, kad bendravimo tvarka, kai vaikai pas kiekvieną leidžia po 2 savaites, nesikeis. Tačiau sutuoktinis tinkamai nesilaikė susitarimo. Vėliau šalys susitarė dėl bendravimo tvarkos (abu su vaikais praleidžia po savaitę), tačiau vaikų tėvas nuolatos šią tvarką kritikavo, bandymas sudaryti vaizdą, kad sutuoktinė negali rūpintis vaikais ir reikalaudamas teisės nuolatos gyventi su vaikais, leisdamas sutuoktinei su jais pasimatyti tik kartais. Ieškovės ir atsakovo šeima nebuvo darni, atsakovas niekuomet tinkamai nesirūpino šeima, visuomet visas pareigas pavesdavo ieškovei, kuri per santuokoje pragyventus metus pavargo rūpintis tiek namais, tiek nepilnamečiais vaikais, tiek ir kitais einamais reikalais. Ieškovė niekuomet iš atsakovo nesulaukdavo moralinės paramos, paguodos žodžio ir / ar pagalbos, todėl santuokoje jautėsi nelaiminga. Šalys jau labai ilgą laikotarpį negyvena kaip šeima, nesidalija rūpesčiais bei džiaugsmu, todėl ieškovė ir nusprendė nutraukti santuoką. Faktiškai šeima iširo jau seniai, nors dar gyveno po vienu stogu, tačiau jų nesiejo jokie bendri interesai ar siekiai. Atsakovas nuolatos kaltino ieškovę nebūtais dalykais, ieškovės atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, kas ir įtakojo galutinį šeimos iširimą, nes po šio įvykio ieškovė nebematė galimybės išsaugoti šeimos. Atsakovas iki šiol įvairioms institucijoms teikia skundus, kaltina ieškovę nebūtais dalykais, dėl ko ieškovė ne tik, kad patiria neigiamus išgyvenimus ir stresą, gindamasi aukoja savo laiką bei lėšas. Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi mergaitės įpratę su ja gyventi, ji jomis rūpinasi nuo vaikų gimimo, žino jų poreikius, tarp jos ir dukrų yra susiformavęs tamprus ryšys, su ja dukros jaučiasi stabiliai, pasitiki. Motina stengiasi užtikrinti mergaičių emocinį bei fizinį stabilumą, tenkinti jų poreikius. Mergaitėms natūraliai yra reikalingas motinos dėmesys bei nuolatinė priežiūra. Tai patvirtina ir teikiamas 2020 m. sausio 28 d. pagalbos šeimai planas, kuriame yra nurodyta, kad aplinka augti nepilnamečiams vaikas yra tinkama ir saugi. Ieškovė draugiškai ir šiltai bendrauja su savo nepilnametėmis mergaitėmis, taip pat skatina jų kūrybiškumą. Taip pat ieškovė noriai bendrauja su vaiko teisių apsaugos specialistų darbuotojais ir vykdo jų nurodymus, todėl yra laikoma, jog ieškovė yra charakterizuojama teigiama ir gali bei geba pasirūpinti savo dukromis. Atsakovas su vaikais leidžia pakankamai laiko, tačiau menkai susipažinęs su vaikų socialiniais ir kitais poreikiais (nevaikšto į tėvų susirinkimus, nėra pasirašęs nei vienos sutarties, susijusios su vaikų ugdymo ar sveikatos reikalais). Vaikams būnat su tėvu buvo ribojama ieškovės teisės sužinoti apie vaikų sveikatos ir emocinę būklę, neatsakoma į elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes arba nurodoma, kad tai ne ieškovės reikalas. Vaikams būnat pas atsakovo mamą jiems neleidžiama ieškovei paskambinti. Vaikų psichologinei būklei galimai kenkia ir tai, kad joms liepiama į atsakovo namus būtinai grįžti tais pačiais drabužiais, su kuriais iš jų išėjo (pas mamą negalima nieko palikti), taip pat pasakojama, kad mamai jas nusivedus į svečius, jas galimai gali nuskriausti. Atsakovas nepilnametes mergaites įtraukia į šalių ginčus bei konfliktus ir nesugeba atriboti jų nuo neigiamos aplinkos bei savo emocijų. Ieškovės nuomone, jos teikiama atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka atitinka nepilnamečių vaikų interesus bei pačių šalių galimybes ir užimtumą. Atsižvelgiant į teismų praktikoje formuluojamus kriterijus ir reikalavimus bei minimalų orientacinį vaikų išlaikymo dydį, taip pat siekį, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai, kad jie tinkamai vystytųsi, augtų ir taptų pilnaverte visuomenės dalimi, detalizuojamus vaikų poreikius, ieškovė prašo kiekvienai iš dukrų priteisti po 300 Eur / mėn. dydžio išlaikymą. Ieškovė šalių įgytą nekilnojamąjį turtą prašo priteisti jai, o atsakovui kompensaciją, kadangi šio turto pagalba bus tenkinami nepilnamečių vaikų interesai, šalių santuokos metu įgytas butas yra vaikų gyvenamoji vieta. Atsakovas gyvena jam priklausančiame bute, todėl turi kitą nuolatinę gyvenamąją vietą, o ieškovė kitos gyvenamosios vietos neturi. Toks turto padalijimas geriausiai atitiks šalių poreikius, nes kiekviena iš šalių turės po atskirą gyvenamąjį būstą bei bus išvengta ateityje kilsiančių ginčų dėl turto ir jo valdymo. Šalių santykiai yra ypatingai konfliktiški ir jie nesutartų dėl valdymo bei disponavimo tokiu turtu. MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginį įnašą ieškovė prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas T. J. prašė atmesti ieškovės I. J. ieškinį dalyje dėl šalių santuokos nutraukimo dėl atsakovo T. J. kaltės, šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo iš atsakovo šalių vaikams priteisimo, atsakovo ir šalių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, likusioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti atsakovui iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės turėtų būti atmestas. Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, taigi teismas neturėtų nustatinėti ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka nei vaikų, nei atsakovo interesų, nepagrįstai ribojama jų teisė matytis ir bendrauti su atsakovu, numatant minimalų bendravimo dienų skaičių – vos 4 paros per mėnesį. Ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje nėra aptartas atsakovo bendravimas su vaikais darbo dienomis; per vaikų atostogas, numatytas mokymo – ugdymo įstaigoje; per vaikų gimtadienius. Atsakovo įsitikinimu, vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su juo, o ne ieškove, todėl ieškovei apskritai nepriklauso vaikų išlaikymui mokami pinigai, ieškovės nurodoma 1 200 Eur suma, kuri, neva, kas mėnesį skiriama vaikų išlaikymui turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi: dalis ieškovės nurodytų išlaidų sumų neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai užkeltos (būreliai – vaikai šiuo metu nelanko būrelių, kurių kainą sudarytų net 70 Eur/mėn. vienam vaikui, maistas – vaikai darbo dienomis valgo mokykloje, pusę savo laiko praleidžia su atsakovu, stovyklos – šalys niekada nėra išleidusios vaikų stovykloms tokios pinigų sumos ir niekada nesitarė ir neplanavo tiek išleisti ateityje, dovanos draugų gimtadieniams – tokios sumos niekada nebuvo skiriamos ir planuojamos skirti tokiems poreikiams, taip pat ieškovės nurodomo dydžio sumos niekada nebuvo išleidžiamos ugdymui, laisvalaikiui, knygoms / žaislams, dienpinigiams, vaikų gimtadieniams). Į išlaikymo išlaidų skaičiavimą nepagrįstai yra įtrauktos tokios išlaidos kaip atostogos (116,66 Eur/mėn.) ir laisvalaikis (70 Eur/mėn.). Atsakovas neginčija vaikų teisės į laisvalaikį ir poilsį, tačiau mano, kad 186,66 Eur suma per mėnesį tikrai yra neprotingai didelė. Be to, vaikams bendraujant su atsakovu, pastarasis irgi vežasi juos atostogų, leidžia su jais laisvalaikį ir pats vienasmeniškai apmoka visas su tuo susijusias išlaidas, be ieškovės pagalbos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ir savo išlaidas, patiriamas dėl vaikų atostogų ar laisvalaikio ieškovė turėtų pasidengti pati. Atsakovas net objektyviai nėra pajėgus mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams, be to, ieškovės gaunamos pajamos yra kone dvigubai didesnės nei atsakovo, todėl ieškovė prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.
Šalies argumentai
3. Atsakovas T. J. byloje taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) santuoka nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018-12-15; 3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų L. J. ir B. J. gyvenamąją vietą su atsakovu T. J.; 4) Priteisti iš ieškovės I. J. 580 Eur dydžio išlaikymą (po 290 Eur kiekvienam vaikui) iki vaikai sulauks pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į atsakovo T. J. nurodytą sąskaitą banke, vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovą T. J.; 5) nustatyti ieškovės I. J. bendravimo su vaikais L. J. ir B. J. tvarką: 5.1. Bendravimas su vaikais darbo dienomis: ieškovė praleidžia su vaikais kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama vaikus po pamokų iš vaikų mokymo-ugdymo įstaigos arba 15 val. iš jų gyvenamosios vietos, kai vaikai nelanko pamokų mokymo-ugdymo įstaigoje, ir tos pačios dienos 20.00 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą; 5.2. Bendravimas su vaikais savaitgaliais: ieškovė praleidžia su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdama vaikus penktadienį po pamokų iš vaikų mokymo-ugdymo įstaigos arba 15 val. iš jų gyvenamosios vietos, kai vaikai nelanko pamokų mokymo-ugdymo įstaigoje, ir tos pačios savaitės sekmadienį 18 val. grąžindama vaikus į jų gyvenamąją vietą; 5.3 Bendravimas su vaikais atostogų metu: ieškovė praleidžia su vaikais ½ (vieną antrąją) dalį vaikų mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų rudens, žiemos ir pavasario atostogų. Dėl konkretaus laiko šalys iš anksto susitaria bendru sutarimu (el. paštu, sms žinutėmis ar kt. programėlėmis) ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki atostogų pradžios. Ieškovė, norėdama vaikus atostogų išsivežti į užsienį, privalo nurodyti valstybę, į kurią vykstama, tokios kelionės tikslą bei trukmę, keliavimo būdą, tikslias nakvynės vietas (pavadinimas, tikslus adresas, kontaktiniai duomenys) ir kitą būtiną ir / ar atsakovo prašomą informaciją bei gauti raštišką atsakovo sutikimą ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) mėnesį iki pageidaujamos tokios kelionės pradžios dienos; 5.4. Bendravimas su vaikais per šventes: 5.4.1. Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą ir antrą šventės dieną (gruodžio 24-25 d.) – su atsakovu, trečią (gruodžio 26 d.) – su ieškove, o poriniais metais vaikai praleidžia pirmą ir antrą šventės dieną (gruodžio 24-25 d.) su ieškove, trečią (gruodžio 26 d.) – su atsakovu. Ieškovė paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos jai priklausančią šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą jai priklausančios paskutinės šventinės dienos 19 val.; 5.4.2. Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su ieškove, antrą šventės dieną – su atsakovu, o neporiniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su atsakovu, antrą šventės dieną – su ieškove. Ieškovė vaikus paima jai priklausančią šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.; 5.4.3. Ieškovė bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir savo gimtadienį. Ieškovė vaikus paima šventės dieną 12 val. iš vaikų gyvenamosios vietos arba po pamokų iš vaiko mokymo-ugdymo įstaigos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val. Atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir savo gimtadienį; 5.4.4. Savo gimtadienio dieną vaikai praleidžia tokia tvarka: poriniais metais - su atsakovu, o neporiniais metais – su ieškove. Ieškovė Vaikus paima šventės dieną 10 val. iš vaikų gyvenamosios vietos arba po pamokų iš vaikų mokymo-ugdymo įstaigos bei grąžinti atgal į vaikų gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val.; 5.5. Kitos bendravimo su Vaikais sąlygos: 5.5.1. Kiekviena iš šalių, su kuria konkrečiu metu nėra vaikų, turi teisę bendrauti su kiekvienu vaiku telefonu bei kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną tokią dieną iki 21.00 val., atsižvelgiant į kiekvieno nepilnamečio vaiko mokymosi, užklasinės veiklos, poilsio ir miego režimus; 5.5.2. Jeigu ieškovė šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių (liga, komandiruotė ir pan.) negali pasiimti vaikų, ji turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu atsakovą; 5.5.3. Tuo atveju, jei šioje tvarkoje aptartu laiku bendravimas negalimas dėl vaikų ligos ar kitų išimtinių objektyvių priežasčių, atsakovas turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (nevėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo ir likus ne mažiau kaip 1 dienai iki pasiėmimo dienos) informuoti telefono skambučiu, sms žinute arba elektroniniu paštu Ieškovę; 5.5.4. Sutapus ieškovės pasimatymų su vaikais ir vaikų mokymo, ugdymo, lavinimo įstaigų užsiėmimų laikui (repeticijos, varžybos, koncertai, gastrolės, ekskursijos ir panašiai), ieškovė privalo užtikrinti vaiko dalyvavimą tokiuose renginiuose, užsiėmimuose, būreliuose ir kt.; 5.5.5. Ieškovė, bendravimo su vaikais metu (t.y. paėmusi vaikus) privalo užtikrinti įprastos vaikų dienotvarkės režimą. 5.5.6. Ieškovės bendravimo su vaikais metu vaikams nutikus nelaimingam atsitikimui ar susirgus, ieškovė privalo nedelsiant informuoti apie tai atsakovą, ir neatlikti jokių veiksmų, susijusių su vaikų sveikata, nesuderinusi jų su atsakovu; 6) Priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn šį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 121 000,00 Eur; 1/3 negyvenamosios patalpos - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 6 500,00 Eur; 3612/263500 žemės sklypo dalį, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 9 156,80 Eur; 7) Priteisti atsakovo T. J. asmeninėn nuosavybėn šį turtą: 8.1.MB „(duomenys neskelbtini)“, 100,00 Eur piniginį įnašą; 8) Priteisti iš ieškovės I. J. atsakovo T. J. naudai 68 278,40 Eur dydžio kompensaciją, kuri turi būti išmokėta per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 9) Priteisti iš ieškovės I. J. atsakovo T. J. naudai 40 710,12 Eur negrąžintų lėšų, gautų pagal įgaliojimą; 10) Priteisti iš ieškovės I. J. atsakovo T. J. naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kas iš pradžių šalių santykiai buvo normalūs – atsakovas dirbo, ieškovė vaiko priežiūros atostogose augino gimusią L. J.. Gimus B. J. sutuoktinių santykiai pradėjo sparčiai blogėti, kadangi ieškovė psichologiškai ir fiziškai nesusitvarkė su dviejų vaikų priežiūra, atsakovui būnant darbe. Ji buvo nuolat apatiška, irzli, išsiblaškiusi, kartais elgdavosi neadekvačiai ir pamiršdavo atlikti elementarius darbus, susijusius su įprasta vaikų priežiūra. Nors tiek atsakovas, tiek kiti giminaičiai, stengėsi padėti, jos (duomenys neskelbtini) būklė nuolat blogėjo, kol galiausiai ji atsidūrė VšĮ (duomenys neskelbtini) stacionare. Problemų su (duomenys neskelbtini) sveikata ieškovė turėjo dar nuo paauglystės. Santuokos metu ieškovė irgi periodiškai vartodavo (duomenys neskelbtini) veikiančius vaistus ((duomenys neskelbtini)), kuriais, jos pačios žodžiais, ją aprūpindavo jos motina, dirbanti gydytoja. Nuo 2018 m. šalių santykiai nuolat blogėjo, nes ieškovės (duomenys neskelbtini) būklė niekada nebuvo stabili, tarp šalių dažnai vyko konfliktai, kurių metu ieškovė naudojo prieš atsakovą fizinį smurtą – stumdydavosi, draskydavo veidą ir pan. Galiausiai 2018 m. rugsėjį ieškovė pareiškė atsakovui, kad nori skirtis, kadangi ketina gyventi su kitu vyru J. D., kurį myli. Nors šalių santykiai nebuvo idealūs, ieškovės prisipažinimas sukėlė atsakovui šoką. Siekdamas nusiraminti ir viską apmąstyti atsakovas išėjo iš šeimos namų ir vaikščiojo gatvėmis. Tuo pat metu ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, kuriems kažkodėl nurodė, neva, atsakovas ketina nusižudyti. Atsakovui grįžus į namus ir pabendravus su policijos pareigūnais, pastarieji išvyko. Taigi, policijos pareigūnai į šalių namus buvo iškviesti ieškovės iniciatyva visiškai nepagrįstai, todėl jos teiginiai apie tariamą smurtą artimoje aplinkoje ir dėl to kviestos policijos neatitinka tikrovės. Negalėdamas susitaikyti su ieškovės išdavyste, supratęs, kad santuoka griūna, atsakovas patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, dėl ko 2018 m. rudenį pats kreipėsi pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) centrą. Šios įstaigos stacionare atsakovas prasigydė 2 savaites, po ko buvo paleistas, nustačius, kad jo (duomenys neskelbtini) būklė yra normali. Atsakovui grįžus namo, sutuoktiniai nusprendė išsiskirti, kadangi ieškovė toliau teigė, kad myli kitą vyrą ir būtent su juo, o ne su atsakovu, ketina kurti bendrą gyvenimą. Tokiu būdu šalys nuo 2018 m. gruodžio 15 d. pradėjo gyventi atskirai. Atsakovo teigimu, būtent ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos iširimo. Nors šalių santuoka nebuvo ideali, joje netrūko išbandymų dėl ieškovės (duomenys neskelbtini) sveikatos, atsakovas iš paskutiniųjų stengėsi padėti sutuoktinei ir išsaugoti šeimą. Ieškovė 2018 m. rudenį atvirai prisipažino, kad nori skirtis, kadangi turi kitą vyrą, su kuriuo ketina gyventi, ir tokiu būdu santuoką išardė. Atsakovas mano, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, kadangi jis vaikais rūpinasi atsakingai ir tinkamai. Patys vaikai išvadą teikiančios institucijos specialistams patvirtino, kad labiau norėtų gyventi su atsakovu, kadangi su juo jaučiasi „smagiau ir ramiau“. Atsakovą ir vaikus sieja stiprus emocinis ryšys. Atsakovas rūpinasi vaikais jau beveik 3 metus, yra puikiai susipažinęs su vaikų poreikiais ir tenkina juos nepriekaištingai. Pažymi, kad nuo gimimo vaikais rūpinosi abu tėvai, daug padėjo močiutės iš abiejų pusių. Atsakovo teigimu, vaikams būnant pas ieškovę jais nėra tinkamai rūpinamasi, nuolat pažeidžiamos jų teisės: ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikai neturi savo lovų bei tinkamos vietos visaverčiam poilsiu, ieškovė nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų dienos režimu, nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų pasirengimui mokyklai, neskiria pakankamai dėmesio mergaičių emocinei būsenai, nesugeba sukontroliuoti mergaičių tarpusavio konfliktų, ignoruoja saugumo ir sveikatos apsaugos reikalavimus, patys vaikai nuolat skundžiasi tokia bendravimo tvarka ir nurodo, kad ji yra jiems nepatogi. Atsakovui prižiūrėti vaikus padeda motina, kuri su vaikais puikiai sutaria. Kadangi dukroms nepatinka leisti laiką prailgintoje grupėje, močiutė atveda jas namo, pamaitina, pagal poreikį padeda su namų darbais, nes pati yra pedagogė. Vaikams būnant su ieškove, vaikai nėra tinkamai prižiūrimi – pirmokė lieka prailgintoje grupėje, nors to nenori, vyresnėlė pati išeina iš mokyklos, tačiau namo neina, o vaikšto po kiemus ir laukia iš darbo grįžtančios ieškovės. Vaikams būnant pas atsakovą ieškovės teisės bendrauti su vaikais nėra pažeidžiamos. Priešingai, sudaromos visos galimybės kalbėtis ryšio priemonėmis kasdien, ką pati ieškovė nurodė išvadą teikiančios institucijos specialistėms. Atsakovas niekada nenuteikinėja vaikų prieš ieškovę, vis dėlto, atsižvelgdamas į neatsakingą ir neteisėtą ieškovės elgesį griežto karantino metu, jis buvo priverstas kalbėtis su vaikais apie galimus pavojus jų sveikatai ir paprašė jų vengti bendravimo su kitais namų ūkiais, nes tai draudžiama ir pavojinga. Ieškovė nevengia nuteikinėti vaikų prieš atsakovą. Dar šalims gyvenant kartu ieškovė, nesusitvarkydama su vaikais, nuolat gąsdino juos atsakovu, kaip griežtu tėvu, kuris bars ir nubaus, kadangi pati, jos pačios žodžiais, norėjo likti vaikams gera. Šių metu ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja tokia tvarka, kad vaikai pas kiekvieną iš tėvų praleidžia po vieną savaitę, tačiau galiojanti tvarka neatitinka vaikų interesų, yra nepatogi nei atsakovui, nei vaikams. Atsakovas prašo nustatyti jo siūlomą ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką. Atsakovo teigimu, vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga 900 Eur suma. Atsakovo pajamos siekia vidutiniškai vos 720 Eur/mėn. Ieškovės gaunamos pajamos yra kone dvigubai didesnės ir siekia apie 1 340 Eur/mėn. Tokį gaunamų pajamų skirtumą sąlygoja objektyvios, nuo atsakovo valios nepriklausančios aplinkybės, o būtent tai, kad atsakovas turi tik vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrame šeimos biudžete ieškovės pajamos sudaro 65 proc., atsakovo – 35 proc. Pagal šią proporciją turi būti nustatomas ir ieškovės vaikams teiktinas išlaikymas. Kadangi bendrai skaičiuojant vaikų poreikiai sudaro apie 900 Eur per mėnesį, tai vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia skirti 450 Eur. Įvertinus vaikų poreikius ir tėvų pajamų proporcijas, Ieškovė turėtų teikti išlaikymą kiekvienam vaikui po 292 Eur (450 Eur x 65 proc.). Atsakovas neprieštarauja, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 negyvenamosios patalpos - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3612/263500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, būtų priteista ieškovės asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui priteistas mažosios bendrijos įnašas. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo naudai 108 988,52 Eur dydžio sumą, kurią sudaro kompensacija už tarp šalių padalinto bendrojo jungtinio turto skirtumą - 68 278,40 Eur (136 656,80 Eur – 100 Eur = 136 556,80 Eur / 2 = 68 278,40 Eur) ir ieškovės, kaip atsakovo atstovės pagal įgaliojimą, neteisėtai ir nepagrįstai negrąžintos atsakovo asmeninės lėšos - 40 710,12 Eur. Nurodė, kad 2017 m. atsakovas po savo senelio K. A. J. mirties paveldėjo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas – 94 914 Eur. Dėl laiko stokos jo paveldėjimo reikalus tvarkė ieškovė su įgaliojimu. Ieškovė, veikdama pagal atsakovo išduotą įgaliojimą, didžiąją dalį atsakovo paveldėtų asmeninių lėšų 51 761,12 Eur pervedė į savo banko sąskaitas, nors su atsakovu buvo sutarta, kad pinigai, kaip jo asmeninis turtas, bus vedami išimtinai į jo banko sąskaitas. 2017 – 2018 m. iš 51 761,12 Eur, pervestų į savo sąskaitą, ieškovė atsakovui pervedė tik 14 000 Eur, tokiu būdu ieškovės banko sąskaitose liko 37 761,12 Eur (51 761,12 Eur – 14 000 Eur) atsakovo asmeninių lėšų. Be to, 2017 – 2018 m. atsakovas ieškovės prašymu pervedė jai 31 149 Eur ir jos motinai E. D. 1 800 Eur iš savo sąskaitoje turėtų asmeninių lėšų. Šie pinigai turėjo būti skirti atsakovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Tokiu būdu ieškovės, kaip atsakovo atstovės pagal įgaliojimą, dispozicijoje, atsidūrė net 70 710,12 Eur atsakovo asmeninių lėšų. Įstatyme nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Ši prievolė apima ne tik pareigą pateikti ataskaitą už savo veiklą (informacinė pareiga), bet ir pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą (turto perdavimo pareiga). Ieškovė nepateikė atsakovui ataskaitos apie tai, kur, kaip ir kokia apimtimi buvo panaudoti jo pinigai, negrąžino atsakovui nepanaudotų pinigų. Atsakovo bute buvo padarytas kosmetinis remontas, tačiau jokie dokumentai, patvirtinantys panaudotų lėšų sumą remontui, atsakovui niekada taip ir nebuvo pateikti. Atsakovo įsitikinimu, atlikto remonto vertė negalėjo viršyti 10 000 Eur, o pagal ieškovės su ieškiniu pateiktus dokumentus buvo dar ir mažesnė. Vėliau atsakovui tapo žinoma, kad 20 000 Eur iš jo turėtų asmeninių lėšų ieškovė paskolino savo tėvui A. D.. A. D. skolą pripažino ir net žadėjo ją grąžinti, tačiau iki šiol yra grąžinęs vos 3 200 Eur. Dėl likusios skolos priteisimo atsakovas planuoja artimiausiu metu kreiptis į teismą su ieškiniu. Priešieškinio padavimo dienai ieškovė disponuoja net 40 710,12 Eur (51 761,12 Eur (pervesti ieškovei iš įvairių kredito unijų) + 32 949 Eur (pervesti atsakovo ieškovei ir jos motinai) – 14 000 Eur (pervesti ieškovės atgal atsakovui – 20 000 Eur (paskolinti A. D.) – 10 000 Eur (išleisti atsakovo buto remontui)), kurie yra asmeninis atsakovo turtas, todėl turi būti jam grąžintas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė I. J. prašo tenkinti atsakovo T. J. priešieškinį toje apimtyje, kurioje prašoma nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, priteisti ieškovės I. J. asmeninėn nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 negyvenamosios patalpos - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 3612/263500 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovo T. J. asmeninėn nuosavybėn MB „(duomenys neskelbtini)“ 100,00 Eur piniginį įnašą, priteisti iš ieškovės I. J. atsakovo T. J. naudai 68 278 Eur dydžio kompensaciją, likusioje dalyje atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitų santuokos nutraukimo pasekmių atmesti pilna apimtimi; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašo nustatyti 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento išmokėti atsakovui kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad, kaip teigiama ieškovės patikslintame ieškinyje, apie skyrybas dar 2018 metų sausio mėnesį pradėjo šnekėti būtent atsakovas, o tarp vasario 16 ir 18 dienos (savaitgalį) atsakovas žodžiu patvirtino savo norą skirtis. Ieškovė teikia el. laišką, rašytą draugui, kuriame pasakoja apie sutuoktinio norą skirtis. Atsakovas pareiškė ieškovei, kad „atleidžia ją nuo visų žmonos pareigų“. Nuo 2018 m. kovo mėnesio šalys bandė dėliotis atsakomybes ir susitarti dėl skyrybų pasekmių draugiškai, sprendė, kuris iš jų liks gyventi (duomenys neskelbtini) esančiame bute, o kuris kelsis į (duomenys neskelbtini). Tuomet 2018 m. rugsėjo mėnesį šalys pradėjo konfliktuoti ir nesutarti dėl atsakovo kaltinimo, kad esą ieškovė yra nepakankamai atsakinga motina. 2018 m. rugsėjo 20 d. tarp šalių kilo konfliktas, kurio eigoje atsakovas pagrasino ieškovei, kad neduos jai nei vaikų, nei buto“. Kitą savaitę tarp atsakovas apsigalvojo ir pradėjo įtikinėti ieškovę nenutraukti santuokos, tačiau tą darė naudodamas psichologinį spaudimą: neleisdamas ieškovei miegoti, nors ji prašydavo baigti pokalbį, pristumdamas ją prie sienos ir liepdamas jį išklausyti, fiziškai užkimšdamas ieškovei burną delnu, kad ji negalėtų jam atsakyti. 2018 m. rugsėjo 30 d., neapsikentusi konfliktų ir pavydo priepuolių, ieškovė su nepilnamečiais vaikais išsikėlė gyventi pas tėvus. 2018 spalio mėn. pirmą savaitę atsakovas pradėjo net fiziškai persekioti atsakovę, ateidamas pas ją į jos darbą, į kitus jos užsiėmimus ir prašydamas jos grįžti į namus, žadėdamas, kad jo elgesys pasikeis. 2018 m. spalį – lapkritį šalys vėl susitarė laikinai gyventi kartu, kol nuspręs dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir kitų gyvenimo skyriumi pasekmių. Tačiau ieškovės darbas reikalavo iš jos gana daug laiko, taip pat ji važinėjo į komandiruotes, kas kėlė atsakovo pavydo priepuolius ir priekaištus, o, ieškovei pabandžius apsiginti, net smurtą – atsakovas trenkė ieškovei per veidą. Taip pat tuo metu atsakovas vartojo daug alkoholio, kas negerino jo būklės. Matydama blogėjančią padėtį, ieškovė susitarė su porų psichologais dėl porų terapijos (pridedamas laiškas). 2018 m. lapkričio 25 d. vakarą atsakovas buvo nemažai išgėręs, pasiėmęs peilį, apie pusę butelio stipraus alkoholinio gėrimo ir abiejų šalių telefonus, pradėjo grasinti ieškovei. Paprašius atiduoti ieškovės asmeninį telefoną, atsakovas nesutiko. Ieškovei šiaip taip paėmus telefoną ir bandant išsikviesti pagalbą, atsakovas pargriovė ją ant grindų ir pabėgo iš namų. Tačiau vėliau atvažiavus policijai ir greitosios pagalbos darbuotojams, juos įtikino, kad tai tiesiog eilinis šeimos konfliktas. 2018 m. lapkričio 27 d. įvyko ieškovės organizuota porų terapija, tačiau specialistai atsisakė dirbti su šalimis, teigdami, kad šalims pradžioje reikalinga asmeninė terapija. 2018 m. lapkričio 28 d. atsakovas vėl pradėjo grasinti ieškovei, kad jei ji nepaklus jo reikalavimams ir nesielgs kaip jis pasakys, vėl reikės kviesti policiją. Ieškovė, išsigandusi grasinimų, išėjo iš namų. 2018 m. lapkričio 29 d. atsakovas sutiko, kad jam reikalinga pagalba ir grįžusi ieškovė palydėjo jį gydymosi įstaigą, taip pat jo gydymosi metu teikė jam visą reikalingą pagalbą, tačiau, pabrėždama, kad daro tai tik iš draugiškumo ir jų susitarimas dėl santuokos nutraukimo galioja. Atsakovui išėjus iš ligoninės, ieškovė išnuomavo butą, tačiau šalys susitarė, kad su nepilnamečiais vaikais bendraus neribotai. Po 2018 m. gruodžio 17 d. įvykusio dukros darželio renginio atsakovas fiziškai atplėšė vaikus nuo ieškovės, neleido jos į namus, teigdamas, kad į juos ji įeiti galės tik tada, kai jau bus pasiryžusi pasilikti visam laikui. Atsakovas ieškovei vaikus leido pamatyti tik 2018 m. gruodžio 24 d., kuomet šalims pavyksta susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, kai abu iš tėvų su vaikais gyvena kas 2 savaites. Atsakovo teiginiai, esą ieškovės prašymas skirtis jam sukėlė šoką, yra visiškai neteisingi, nes būtent jis ir pasiūlė šalims skirtis dar prieš kelis mėnesius. Būtent ieškovė nuolat ir visaip stengėsi užtikrinti vaikų interesus ir teisę bendrauti su abiem tėvais. Atsakovas visomis siūlomomis tvarkomis nuolat būdavo nepatenkintas ir visose institucijos bandydavo sudaryti įspūdį, esą ieškovė negalinti pasirūpinti savimi ir vaikais, nors pats sutiko su dabar galiojančia bendravimo tvarka. Mediacijoje, kuri buvo suorganizuota ieškovės pastangomis, atsakovas taip pat nerodė noro bendradarbiauti, o kaip tik nuolat kaltino Ieškovę. Atsakovo priešieškinio reikalavimas, kuriuo jis reikalauja santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyviais atsakovo teiginiais, kurie yra klaidinantys ir neatitinka realios faktinės situacijos. Ieškovės (duomenys neskelbtini) būklė blogėjo dėl dažnų konfliktų šeimoje ir prieš ją naudojamo psichologinio smurto. Tuo metu ieškovė po motinystės atostogų jau buvo grįžusi į darbą Lietuvos projektų vadybos asociacijoje, derino vaikų priežiūrą su darbu, tad jai dažnai tekdavo dirbti iš namų, naudojantis asmeniniu kompiuteriu. Atsakovas nuolat tokią tvarką kritikuodavo, prikišinėdavo ieškovei, esą jos darbas niekam tikęs, alga nedidelė ir paimdavo asmeninį kompiuterį, motyvuodamas tuo, kad jis yra reikalingas jo reikmėms. Į (duomenys neskelbtini) centrą atsakovas palydėjo ieškovę po eilinio tokio konflikto, kai jai reikėjo rašyti Metinio asociacijos susirinkimo protokolą, kuris kaip tik buvo įvykęs prieš dieną. Atsakovas atsisakė ieškovei suteikti prieigą prie asmeninio kompiuterio ir liepė jai eiti ieškoti prieigos viešojoje bibliotekoje. Ieškovės (duomenys neskelbtini) būklės pablogėjimas buvo susijęs su faktu, kad jai ne tik nebuvo padedama rūpintis namais ir šeima, bet ir buvo trukdoma dirbti savo darbą bei realizuoti save. Ieškovės emocinė būklė visuomet buvo stabili ir tinkama pasirūpinti dviem vaikais. Ieškovė per trumpą laiko tarpą pagimdė du vaikus, todėl susidūrė su (duomenys neskelbtini). Kaip pats atsakovas pripažįsta, jog tokia emocinė būklė susiklostė dėl to, kad ieškovė neva nesusitvarkė su dviem vaikais, kol jis buvo darbe. Ieškovės teigimu, tiek dabar, tiek anksčiau su vaikais ji susitvarkė puikiai, tačiau jos emocinę būklę sukėlė tai, kad ji iš esmės viena rūpinosi vaikais, o vėliau dar ir dirbo, atsakovas jos nepalaikė ir kėlė nuolatinius konfliktus, ko eigoje dėl atsiradusių hormoninių pokyčių ieškovės sveikatos būklė pablogėjo. Mokslinėje literatūroje taip pat yra pripažįstama, jog hormoniniai pokyčiai, socialinio palaikymo trūkumas, konfliktai su partneriu yra esminiai rizikos veiksniai. Tai patvirtina ir atsakovo nurodytos aplinkybės, jog, neva, ieškovė nesusitvarkė su dviem vaikais, kol jis dirbo. Tai puikiai parodo namuose susiklosčiusią situaciją, kuomet ieškovė viena pati rūpinosi dviem mažamečiais vaikais ir namais, o atsakovo laikė, kad jo pareiga buvo tik eiti į darbą, nors ir tai jis darė ne visą laiką. Taip pat atsakovas, net ne darbo metu, savaitgaliais dažnai būdavo išvykęs savo asmeniniais reikalais. Akivaizdu, kad kuomet ieškovei vienai tekdavo viskuo rūpintis, o vėliau dar ir dirbti, jai buvo sudėtinga, ji patirdavo nerimą, nes dėl to, kad sutuoktinio dažnai nebūdavo namuose, ji negalėjo išsipasakoti apie patiriamus sunkumus ir taip palengvinti savo emocinę būklę, taigi visi išgyvenimai kaupėsi viduje. Tai, kad atsakovas socialiai ir emociškai nepalaikė ieškovės, puikiai atspindi ir jo pozicija, kad ieškovės liga yra priskiriama prie veiksnių, kurie lemia ieškovės, neva, esančią kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė neturėjo jokių rimtų sveikatos problemų, o prasidėjus (duomenys neskelbtini) ji nedelsiant kreipėsi dėl medicininės pagalbos suteikimo ir nuosekliai vykdė visus gydytojų nurodymus. Ieškovė šiuo metu neturi jokių nusiskundimų ir gyvena pilnavertišką gyvenimą. Atsakovo požiūris, išdėstytas priešieškinyje, puikiai atspindi jo elgesį su ieškove, kuriame trūko elementarios empatijos, pagalbos ir rūpesčio. Tad savo pateiktu priešieškiniu pats atsakovas patvirtina, jog ne ieškovė, o atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Liga nėra priežastis, kurią asmuo gali įtakoti ir leisti sąmoningai tokiems veiksniams kilti. Ieškovės kaltės nebuvimą patvirtina ir pats atsakovas, kuris su pateiktu priešieškiniu nepateikia nei vieno rašytinio įrodymo, kuriuo būtų patvirtinta ieškovės kaltės. Kaip tik su pateiktu priešieškiniu atsakovo teikiami samprotavimai parodo, jog jis visus rūpesčius dėl vaikų priežiūros ir pan., buvo perkėlęs išimtinai tik ieškovei, kuriai rūpintis šeima nepadėjo. Be to, atsakovas klaidina teismą, kadangi iš tiesų atsakovas per laikotarpį nuo 2012 iki 2016 metų, kuomet gimė vaikai ir šeima gyveno kartu, nedirbo beveik 1.5 metų. Atsakovas nedirbo, tačiau ieškovė pati viena rūpinosi šeimoje augančiomis dukromis, o vėliau dar ir dirbo. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nurodo, kad emocinis ryšys tarp motinos ir nepilnamečių dukrų yra stiprus, joms yra reikalinga motiniška šiluma ir priežiūra, kadangi mergaitėms natūraliai yra reikalingas motinos dėmesys bei nuolatinė priežiūra. Svarbiausia yra išlaikyti stabilumą bei įprastos aplinkos išsaugojimą ir išlaikymą vienoje vietoje, todėl gyvenimas su ieškove geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus. Ieškovė mano, kad atsakovas negalėtų tinkamai ir pilna apimtimi pasirūpinti nepilnamečių vaikų interesais. Ieškovė, o ne atsakovas bendravo su vaikų darželio auklėtojomis, vėliau su mokytojomis, pildė prašymus priimti į mokyklas, pasirašė su jomis sutartis, eidavo ir eina į tėvų susirinkimus. Pagal elektroninio dienyno išrašus matyti, kad vyresnioji dukra dažniau neparuošia namų darbų, būdama pas tėtį. Šiuo metu taip pat vaikai į mokyklą nevėluoja ir gerai mokosi. Esant nuotoliniam mokymui kaip tik mama persiųsdavo tėčiui visus vaikams užduotus namų darbus, prisijungimus prie el. programų ir panašiai. Tėtis prie vyresniojo vaiko elektroninio dienyno prisijungė tik prasidėjus nuotoliniam mokymuisi, t.y. balandžio mėn. Be to, tai padarė su ieškovės pagalba. Ieškovė ne tik, kad atsakovui nuolatos pateikia priminimus ir duomenis apie mergaičių pamokas, namų darbus ir panašiai, tačiau ir nurodo atsakovui, ką ir kur reikia atlikti, nes, kaip matyti, atsakovui net neišeina prisijungti prie Tamo (el. dienyno) savarankiškai. Be to, atsakovas be ieškovės pagalbos net negalėjo susisiekti ir su vienos iš nepilnamečių dukrų gydytoja. Atsakovas nevežioja vaikų pas gydytojus ir kitus specialistus tuo metu, kai pagal bendravimo su vaikais tvarką vaikai būna su juo. Į vizitus vaikus lydi vaikų močiutė. Neaišku, kaip atsakovas tinkamai ir visapusiškai pasirūpins nepilnametėmis mergaitėmis, jeigu neturi nei jų gydytojų kontaktų, nei be ieškovės pagalbos negali prisijungti prie Tamo. Taip yra paneigiami paties atsakovo teiginiai, jog ieškovė, neva, negali pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kadangi pats atsakovas dėl nepilnamečių vaikų klausimų būtent ir kreipiasi į ieškovę, o viena iš mergaičių netgi nurodė, kad buvimo su jomis metu atsakovas žaidžia kompiuterinius žaidimus ir yra „miegalius“. Ieškovę mergaitės apibūdino, kaip daug dirbančią. Ieškovė niekaip neneigia vaikų ryšio su tėvu ir jį skatina. Tai, kad ieškovei 2018 m. buvo taikomas gydymas, neturi jokios objektyvios įtakos ginčui ir yra nebeaktualūs duomenys. Atsakovas visuomet buvo ypatingai kategoriškas, konfliktiškas bei nebendraujantis, todėl ieškovė ir sutiko, jog būtų laikoma, kad vaikų laikina gyvenamoji vieta yra su atsakovu. Ji tai padarė dėl nepilnamečių vaikų interesų, kurie kentėjo nuo nuolatinių tėvų konfliktų, be to, nemanė, kad tai yra reikšminga, nes buvo sutarta, kad vaikai gyvens pas tėvus lygiomis dalimis. Pats atsakovas pateikė informaciją priešieškinyje, jog ieškovė susitikimo metu verkė išgirdusi jo pastabas (priešieškinio 18.1 punktas). Atsakovas visuomet elgiasi agresyviai, galimai sąmoningai ją provokuoja, todėl sunku vertinti objektyviai sprendimą, kuris yra priimamas ieškovei verkiant. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė nesilaikė karantino apribojimų ir panašiai, yra tik niekuo negrindžiami deklaratyvūs atsakovo teiginiai, kurie buvo paneigti. Atsakovas kreipėsi į policiją ir vaikų teisių apsaugos specialistus, tačiau jie nerado jokių pažeidimų, todėl tyrimas buvo nutrauktas. Tai tik puikiai atspindi paties atsakovo konfliktišką charakterį bei nuolatinį nepagrįstų skundų teikimą ir pan. Būtent ieškovė, o ne atsakovas kreipėsi į teismą, prieš tai kviesdama atsakovą dalyvauti mediacijoje šio ir kitų klausimų taikiam sprendimui, tačiau atsakovas neatsakė į kvietimą. Vaikų palikimas prailgintoje grupėje niekaip neprieštarauja jų interesams. Vyresnioji dukra turi namų raktus, tad jos pačios prašymu kartais jai leidžia pačiai pareiti namo ar pažaisti kieme su draugais. Vaikus iš mokyklos taip pat dažnai pasiima ieškovės tėvai. Prailgintoje grupėje vaikai paruošia namų darbus ir yra lavinami. Iš byloje esančios vaiko teisių apsaugos specialisto išvados matyti, kad atsakovas ilgai būna darbe ir tai liūdina mergaites, tačiau šiuo atžvilgiu jis priima visai kitus sprendimus. Atsakovas neleidžia mergaitėms likti prailgintoje grupėje ir jos būna su močiute. Nėra aišku, ar buvimo su močiute metu yra tinkamai paruošiami namų darbai, kuomet užduotys dažnu atveju prieinamos tik el. būdu. Be to, minėta moteris yra užblokavusi ieškovės telefono numerį, todėl, kai mergaitėms reikia pagalbos, ieškovė net negali susisiekti su ja. Atsakovas, kuomet vaikai būna su juo, taip pat dažnai atsisako teikti informaciją apie vaikų sveikatos būklę ir kitus dalykus, kuriuos turėtų aptarinėti ir sprendimą priimti tėvai drauge. Ieškovei skambinant pasitarti su atsakovu dėl vaikų būrelių ar sveikatos, o pandemijos metu ir izoliacijos ar testavimo klausimais, atsakovas su ieškove kalba nemandagiai, dažnai atsisako teikti informaciją, sakydamas, esą, tai ne šios reikalas, liepdamas neapsimetinėti, kad ieškovei rūpi ar net vartoja keiksmažodžius. Ieškovei geranoriškai išleidžiant vaikus susitikti su močiute ir atsakovu net ne jų bendravimo laiku (per Vėlines aplankyti kapų), vaikų išsirinkti drabužiai buvo pavadinti tinkamais „tik į šiukšlių dėžę“. Vėliau vaikams buvo liepiama į tėvo namus grįžti tik tais pačiais drabužiais, su kuriais jie atvažiavo. Apie ieškovę blogai kalbama kitiems su vaikais susijusiems asmenims. Darželio pedagogės yra išsakiusios nusiskundimų, kad atsakovo motina atėjusi į vaikų darželį yra prašiusi parašyti apie vaikų mamą blogą atsiliepimą vaikų teisių apsaugos specialistėms, Taip pat po karantino, ieškovei jaunesniąją dukrą atvedus į darželį, auklėtojos teigė gavusios skambutį iš vaiko močiutės su kaltinamais, esą jos neturėjo teisės iš mamos priimti vaiko dėl epidemiologinės situacijos, nors tuo metu darželiai jau veikė ir auklėtojos buvo mamai pačios išsakiusios prašymą atvesti vaiką, nes tuo metu vaikas lankė priešmokyklinę grupę ir auklėtojos turėjo įvertinti vaiko pasirengimą mokyklai. Atsakovas ir jo motina, kuri iš esmės ir rūpinasi vaikais, yra ypatingai konfliktiški, nesivadovaujantys vaikų interesais bei į konfliktus įtraukiantys ir vaikus. Jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, tai ieškovė iš esmės apie vaikus nieko nežinotų ir maksimaliai būtų eliminuota iš vaikų gyvenimo. Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo atsakovas nurodo, jog jo finansinė padėtis yra prasta, todėl prašo jį atleisti nuo palyginti nedidelio, t.y. 1 455 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau, neva, ketina vienas išlaikyti du vaikus, kuomet jie nuolatos gyvens pas jį. Ieškovė nesutinka, kad didesne dalimi turėtų prisidėti prie išlaikymo. Nėra suprantama, kodėl sveikas, darbingo amžiaus vyras, turėtų būti savotiškai išlaikomas ieškovės. Tėvai savo vaikams turi lygias pareigas, o tai, kad ieškovė siekė aukštojo išsilavinimo, ko eigoje ji gauna didesne pajamas, o atsakovas ne, skirtingai nei klaidingai teigia atsakovas, vertinama jo nenaudai. Ieškovė sugebėjo pagimdžiusi du vaikus įgyti ir išsilavinimą, o atsakovas, būdamas atsakingas už šeimą, kurioje auga du vaikai, to nesugebėjo atlikti. Tai tik įrodo, kad ieškovė yra pareigingas, atsakingas ir tinkamai savo pareigas vykdantis asmuo. Manytina, kad atsakovas neturi galimybės pilnai išlaikyti vaikus, todėl to didesne dalimi reikalauja iš ieškovės. Ieškovė niekaip ir niekur neneigė vaikų ryšio su tėvu ir artimais giminaičiais svarbos ir sutinka, kad tėvas turėtų ir galėtų su vaikais leisti daugiau laiko, jeigu jis to pageidauja. Tokiu būdu ieškovė sutiktų, jog atsakovas, kas antrą savaitę pasiimtų vaikus iš mokyklos ketvirtadienio vakare ir nuvestų juos į mokyklą pirmadienį iš ryto. Pirmadienį vaikus iš mokyklos pasiimtų ieškovė, taip atsakovui būtų suteikiamos dvi papildomos dienos, kas antrą savaitę. Taip pat, atsižvelgdama į šeimoje jau susiformavusias tradicijas, ieškovė sutinka, jog atsakovas su vaikais leistų pirmąją Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.), vaikus nuvežant į atsakovo nurodytą vietą iki 13 val. ir pristatant vaikus į ieškovės namus gruodžio 26 dieną iki 11 val. Tokiu atveju ieškovė norėtų praleisti su vaikais kiekvienų metų gruodžio 24 d. vakarą. Ieškovė taip pat sutiktų, jog atsakovas su vaikais leistų kas antras mokinių atostogas (rudens ir pavasario), o taip pat vieną mėnesį vasaros atostogų (išskirstant jį į du kartus po 2 savaites). Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu priteisti jam kompensaciją, kuri siekia 40 710,12 Eur ir, neva, buvo atsakovo paveldėta, tačiau ieškovės buvo panaudota asmeninėms reikmėms tenkinti. Lėšų paveldėjimo metu, t.y. (duomenys neskelbtini) atsakovas ir ieškovė vedė bendrą ūkį, o tuo metu atsakovas ne visuomet dirbo ir išlaikė šeimą. Ieškovė po antrosios dukros gimimo gana anksti grįžo į darbą ir prisidėjo prie bendro ūkio vedimo gaunamomis pajamos. Atsakovas prie bendro gyvenimo ir dviejų augančių dukrų poreikių tenkinimo prisidėjo ir iš paveldėtų lėšų. Tai puikiai atspindi paties atsakovo teikiamas banko sąskaitos išrašas už 2017 m. laikotarpį, kuriame yra matoma, jog Atsakovas pavedimus atlieka ieškovei, nurodydamas, jog tai lėšos išlaidoms. Akivaizdu, kad šalys vedė bendrą ūkį ir dalijosi išlaidas, nes būtent ieškovė mokėjo ne tik, kad komunalinius mokesčius už būstą, kuriame šeima gyveno, tačiau ir už atsakovo paveldėtą būstą, taip pat pirko maistą, higienos prekes ir tenkino visus vaikų poreikius, todėl atsakovas ir pervesdavo lėšas į ieškovės banko sąskaitą. Be to, ieškovės banko sąskaitoje buvo ir jos gaunamas darbo užmokestis bei kitos jos lėšos, todėl kyla klausimas kaip atsakovas nustato, iš kokių lėšų, kas ir kaip buvo mokama / perkama. Tik labai nedidelė dalis paveldėtų lėšų buvo panaudota bendram ūkiui. Iš esmės visos lėšos buvo skiriamos atsakovo paveldėto buto remontui ir pritaikymui pagal paties atsakovo poreikius. Tuo metu, kai buvo daromas remontas, sutuoktinių santykiai buvo dar gana geri, todėl ieškovė ir tvarkė visus klausimus, t.y. derino buto remonto klausimus su visais specialistai ir darbininkais, kurie dirbo bute, mokėjo komunalinius mokesčius, sudarinėjo paslaugų teikimo sutartis ir pan. Visas išlaidas būtent ir dengdavo iš jai pervestų lėšų. Šalys tuo metu gyveno kartu, todėl atsakovas ne tik, kad matė, tačiau ir puikiai žinojo, kur ir kaip yra naudojamos lėšos. Tokiu būdu atsakovas ne tik, kad žinojo visas detales, tačiau ir žodžiu jam viskas buvo paaiškinama ir / ar pranešama. Tai, kad atsakovas neturėjo jokių pretenzijų dėl ieškovės atliekamų veiksmų, patvirtina ir tai, kad pretenzijos buvo pradėtos reikšti tik tuomet, kai tarp šalių įvyko konfliktas dėl santuokos nutraukimo. Buto remonto darbų užbaigimo metu atsakovas neturėjo jokių pretenzijų, nereikalavo neva nepanaudotų pinigų ar panašiai. Visi Ieškovės veiksmai jį tenkino, todėl konkliudentiniais veiksmais atsakovas sutiko, jog lėšos buvo panaudos tinkamai. Tiek ieškovė, tiek ieškovės tėvas prie buto pagerinimo prisidėjo ir savo darbu, kadangi patys jame dirbo remontuojant. Taip pat negalima sutikti su teiginiu, kad bute darytas tik kosmetinis remontas, nes jame buvo griautos ir perplanuotos sienos, net padidinta elektros tiekimo galia (pridedamas leidimas tai daryti), atlikti kiti visiškai nekosmetinio pobūdžio darbai, kurie buvo susiję su esminiais rekonstrukciniais pertvarkymais, o ne tik, kad su sienų perdažymu ar panašiai. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo teiginiu, esą buvo susitarta dėl jo lėšų vedimo išskirtinai į jam priklausančias sąskaitas. Įgaliojimas to nenumatė. Be to, pats atsakovas pateikė duomenis, jog lėšas pervedinėjo į ieškovės banko sąskaitą. Įgaliojimo dokumentas to nenumato. Atsakovas tuo metu neturėjo bankinės debetinės kortelės ir jos nepasidarė kurį laiką, todėl vesdavo ieškovei ne tik bendroms išlaidoms reikalingus pinigus, bet ir savo asmeniniams poreikiams reikalingus pinigus, prašydamas juos išgryninti bankomate. Tuo metu šalys vedė bendrą ūkį ir visi sprendimai dėl išlaidų, pirkinių, remonto ir pan., buvo priimami ir sprendžiami tik kartu. Tai parodo ir tai, kad atsakovas yra prašęs ieškovės iš jos asmeninės sąskaitos pervesti pinigų savo pažįstamiems asmenims, kuriems nutarė paskolinti pinigų. Ieškovės žiniomis, lėšas, kurias minėti asmenys grąžina atsakovui, jis gauna į savo asmenines sąskaitas. Ieškovė niekuomet neveikė vienašališkai. Įgaliojimas buvo išduotas tik tam, kad ieškovė galėtų sudaryti paslaugų teikimo ir kitas reikalingas sutartis. Tai, kad ieškovė neveikė vienašališkai, patvirtina ir tai, jog gavus teismo leidimą gauti duomenis iš ieškovės banko sąskaitos, nebuvo gauti jokie duomenys dėl netinkamo disponavimo lėšomis, nes atsakovas nieko nenurodė ir nepateikė, todėl taip sutiko, jog lėšos buvo naudojamos tinkamai. Netgi ir laikant, jog ieškovė turėjo teikti ataskaitas atsakovui, tai šią pareigą ji yra pilnai įvykdžiusi. Norminių teisės aktų reglamentavimai nenumato formos, kuria turėjo būti teikiamos ataskaitos ir informacija. Ieškovė visas ataskaitas teikdavo žodžiu, informuodavo atsakovą, su kuriuo visi sprendimai kartu ir buvo priimami, o ieškovė tik formaliai sudarydavo reikiamas sutartis ar pan. Tai patvirtina ir paties atsakovo konkliudentiniai veiksmai, kurių eigoje pretenzijos atliekant pavedimus nebuvo aiškinamos, todėl teikiama informacija ir ataskaitos buvo laikomos pakankamomis ir tenkinančiomis atsakovą. Be to, šalys vedė bendrą ūkį, todėl atsakovo reikalavimas teikti ataskaitas yra nesąžiningas ir nepagrįstas, nes tai nebuvo realaus pobūdžio pavedimo santykiai, o bendras šeimos gyvenimas, kurio metu ieškovė atsakovui padėjo remontuoti paveldėtą būstą. Nors atsakovas priešieškiniu neįvardija, kokiu teisiniu pagrindu yra prašoma priteisti kompensaciją, tačiau iš pateiktų argumentų, yra matyti, kad reikalavimas yra siejamas su žalos padarymu, t.y. netinkamu lėšų panaudojimu ir pan. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje yra numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Taikytina ieškinio senatis, kadangi atsakovas nurodo, jog remontai darbai prasidėjo po (duomenys neskelbtini), kuomet mirė atsakovo senelis, o pirmasis įgaliojimas buvo išduotas dar 2017 m. rugpjūčio 2 d. Taigi vien nuo remonto darbų pradžios praėjo daugiau kaip ketveri metai. Ieškovė kompensacijos už santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą mokėjimui prašo nustatyti ilgesnį nei vieno mėnesio terminą. Atsakovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, todėl jo teisė į gyvenamą vietą yra užtikrina, jo interesai nenukentės.
5. Trečias asmuo E. D. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašo trečiojo asmens atžvilgiu atsakovo pareikštą reikalavimą dėl 1 800 Eur mokėjimo pavedimo atmesti pilna apimtimi. Nurodo, kad ieškovė yra trečiojo asmens dukra, todėl su savo sutuoktiniu A. D. trečiasis asmuo nuolatos padėjo tiek darbu, tiek piniginėmis lėšomis ieškovės ir atsakovo šeimai, kol jie gyveno kartu. Šeimoje augo dvi mažametės mergaitės (trečiojo asmens anūkės), todėl buvo teikiama visokeriopa pagalba šeimai. Be to, ieškovės ir trečiojo asmens šeima gyveno palyginti bendrai bei ūkiškai, kadangi atsakovas nebuvo ypatingai atsakingas vyras, kuris prisidėtų prie šeimos gerbūvio, todėl kuomet ieškovės ir atsakovo šeimai reikėjo papildomų lėšų dėl augančių vaikų, trečiasis asmuo ir jos sutuoktinis nuolatos skolindavo ar paremdavo šeimą įvairios formos pagalba. Tai patvirtina ir paties atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame matoma, kad atsakovas grąžina suteiktą skolą. Be to, tai yra daroma po atliktų mokėjimo pavedimų, kurių suma ir buvo 1 800 Eur. Kai atsakovas paveldėjo butą (duomenys neskelbtini), iš savo senelio, ieškovė ir atsakovas siekė jį suremontuoti ir atlikti ne kosmetinį, o esminį buto remontą bei pritaikyti šeimos su mažamečiais vaikais poreikiams. Ieškovės tėvas bei trečiojo asmens sutuoktinis A. D. turi ilgametės patirties tiek statybose, tiek atliekant remonto darbus, todėl iš esmės ieškovei ir atsakovui padedant vykdė remonto darbus. Tokiu būdu dažnai susidarydavo situacija, kuomet jis iš savo asmeninių lėšų pirkdavo remontui reikiamus įrankius, apdailos ir kitas prekes, už kurias ir buvo grąžinamos trečiajam asmeniui piniginės lėšos. Kartais reikiamos lėšos buvo pervedamas iš anksto, o kartais buvo gražinamos jau išleistos lėšos pagal pateiktus čekius, sąskaitas ir kitus duomenis. Tokiu būdu ir buvo mokėjimo pavedimuose naudojamas sąvokos „remontui“, „skolos grąžinimas“ ir pan., kadangi visi pavedimai buvo siejami su remonto išlaidomis. Atsakovo nurodomi pavedimai buvo daromi siekiant kompensuoti jau atliktus remonto darbus arba darbus, kuriuos buvo planuojama atlikti, iš anksto skiriant lėšas, kurios ir buvo panaudotos remonto darbams. Jokios pretenzijos užbaigus remonto darbus iš atsakovo nebuvo gautos, todėl trečiasis asmuo laiko, jog konkliudentiniais veiksmais atliktus darbus atsakovas priėmė ir jam buvo aiškus lėšų panaudojimas ir pan. Be to, šeimoje augo du vaikai, todėl trečiasis asmuo ir jos sutuoktinis nuolatos padėjo šeimai tiek materialiai, tiek kitokio pobūdžio pagalba, todėl šalys niekuomet viena kitos atžvilgiu neturėjo pretenzijų, nes vieni kitiems nuolatos padėjo. Butui buvo atliktas ne kosmetinis remontas, o buvo atliekami esminiai rekonstrukcijos darbai, ko eigoje net buvo padidintas elektros galios tiekimas, pakeisti visi montuojami baldai, atlikta apdaila, atlikti kai kurių sienų perstumdymo darbai ir kita. Kuomet šalių dukros buvo mažos, atsakovas gana ilgą laiką buvo bedarbis, tačiau namuose jis būdavo retai, todėl visa vaikų priežiūros našta tekdavo ieškovei, kuri tuo metu ne tik rūpinosi namų buitimi ir vaikais, bet ir sugebėjo baigti magistrantūros studijas. Trečiasis asmuo ir jos sutuoktinis dažnai padėdavo ieškovei tiek su vaikų priežiūra, tiek ir finansiškai. Paauglystės metu ieškovė I. J. jokių (duomenys neskelbtini) problemų neturėjo ir nei ambulatoriškai, nei stacionariai dėl jų gydoma nebuvo. Šią situaciją įtakojo tai, kad ieškovė iš esmės viena pati rūpinosi šeima, namais, o sutuoktinis niekuomet jai pilnavertiškai nepadėjo, jos neišklausė ir jai neskyrė tinkamo emocinio dėmesio. Situacija, kuomet ieškovė turėjo rūpintis beveik viena šeimos ūkiu, ir įtakojo šeimos išsiskyrimą, nes ieškovė privalėjo kęsti atsakovo nepagarbą ir jos emocijų nuvertinimą, nors ieškovė tiek dirbo, tiek rūpinosi vaikais bei namais. Trečiasis asmuo pabrėžia, kad atsakovas ne tik, kad neįrodo, tačiau net ir neįrodinėja savo reikalavimo trečiojo asmens atžvilgiu. Pateiktu priešieškiniu visi reiškiami reikalavimai buvo siejami su ieškove ir jos veiksmais, todėl trečiasis asmuo net negali tinkamai nustatyti ir spręsti, kokiu pagrindu (dėl kokių jos veiksmų / neveikimo) yra reiškiamas reikalavimas dėl 1800 Eur dydžio pavedimo grąžinimo, t.y. skolos, neatliktų darbų ar panašiai. Vien jau šiuo savarankišku pagrindu atsakovo reikalavimas reiškiamas trečiojo asmens atžvilgiu negali būti tenkinamas, nes jis ne tik, kad nėra pagrįstas bei įrodytas, tačiau net tinkamai nėra nurodoma, kokiu pagrindu jis yra reiškiamas. Mokėjimo pavedime buvo aiškiai nurodyta, kad jis yra atliekamas remontui. Buto remonto darbai jau yra baigti keletą metų, tačiau jų laikotarpiu atsakovas niekuomet nereiškė jokių pretenzijų nei dėl remonto darbų, nei dėl lėšų, kurios buvo panaudotos. Be to, visi darbai buvo atliekami dalyvaujant pačiam atsakovui, nes dirbo visa šeima, todėl atsakovas tiek tiesiogiai matė, kaip vyksta remonto darbai, juose pats dalyvavo, tiek, jeigu kažkas buvo perkama be jo dalyvavimo, tai jam buvo perduodami čekiai ir kiti duomenys, kurie patvirtindavo išlaidų patyrimą. Paprastai atsakovas jau grąžindavo panaudotas lėšas, o ne iš anksto jas mokėdavo. Tai puikiai patvirtina paties atsakovo veiksmai, kuomet po atliktų dviejų mokėjimų, kurie sudaro 1 800 Eur dydžio sumą, sekė dar du mokėjimai, kuriuose paskirtis buvo „skolos gražinimas“. Tai, kad atsakovas pradėjo reikšti reikalavimus dėl, neva, pervestų lėšų trečiajam asmeniui, laikoma spaudimo priemone ieškovei, kadangi ieškovė ir atsakovas šiuo metu konfliktuoja, nesutaria jokiais santuokos nutraukimo klausimais, todėl, manytina, kad yra bandoma neigiamai įtakoti trečiojo asmens, kuri yra ieškovės motina, padėtį, galimai tikintis, kad ieškovė nusileis kitose pozicijose ir / ar derybose. Akivaizdu, kad Buto remonto darbai jau seniai yra atlikti bei perduoti, o atsakovas neturėjo jokių pretenzijų.
6. 2023 m. balandžio 24 d. ieškovė I. J. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose taip pat patikslino reikalavimą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo, prašydama, nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti, kad su ieškove vaikai gyvena tris kalendorines savaites per mėnesį, o su tėvu leidžia kiekvieną paskutinę mėnesio savaitę, tėvui tos savaitės pirmadienio vakare pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos ir kitos savaitės pirmadienį nuvedant jas į ugdymo įstaigą. Tomis savaitėmis, kai ugdymo įstaigos nedirba, vaikai į atsakovo ir atitinkamai į ieškovės gyvenamąją vietą turėtų būti pristatomi 17:00 val.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atsakovo priešieškinį, kiek tai yra susiję su trečiuoju asmeniu, atmesti bei priteisti iš atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra trečiojo asmens dukra, todėl pastarasis su savo sutuoktine nuolatos padėjo tiek darbu, tiek piniginėmis lėšomis šalių šeimai, kol jie gyveno kartu. Šeimoje augo dvi mažametės mergaitės (trečiojo asmens anūkės), todėl buvo teikiama visokeriopa pagalba šeimai, kadangi šeimos tampriai ir glaudžiai gyveno. Be to, ieškovės ir trečiojo asmens šeima gyveno palyginti bendrai bei ūkiškai, kadangi atsakovas nebuvo ypatingai atsakingas vyras, kuris prisidėdavo prie šeimos gerbūvio, todėl kuomet ieškovės ir atsakovo šeimai reikėjo papildomų lėšų dėl augančių vaikų, trečiasis asmuo ir jo sutuoktinė nuolatos skolindavo ar paremdavo šeimą įvairios formos pagalba, kurios tik reikėjo. Trečiasis asmuo matė, kad dukros šeimoje trūko vyriškos rankos ir dukrai reikia pagalbos namų ūkyje, todėl stengėsi šeimai padėti kiek tik gali. Atitinkamai trečiasis asmuo turi statybos inžinerijos išsilavinimą, todėl dukrai nuolatos padėjo su buities ir kitais darbais, kuomet ieškovei buvo sunku. Trečiasis asmuo iš esmės padėjo įsigyti ir įrengė pirmąjį ieškovės ir atsakovo būstą bei padėjo šeimai įsikurti. Kuomet mirė atsakovo senėlis ir jis paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas siekė jį suremontuoti ir atlikti ne kosmetinį, o esminį buto remontą bei pritaikyti butą šeimos su mažamečiais vaikais poreikiams. Buto būklė buvo itin prasta. Jame iki tol gyveno senyvo amžiaus vyras, todėl iš jo reikėjo išvežti tiek daug nereikalingų, senų daiktų, šiukšlių, tiek butą paruošti remontui. Ką iš esmės padarė trečiasis asmuo su sutuoktine, padedant ieškovei. Išvežta buvo labai daug pasenusių ir vertės neturinčių daiktų, o trečiojo asmens sutuoktinė net išskalbė atsakovo senelio kai kuriuos rūbus ir perdavė juos atsakovui. Kaip jau buvo paminėta, trečiasis asmuo A. D. turi ilgametės patirties tiek statybose, tiek atliekant remonto darbus, todėl iš esmės ieškovei ir ieškovės motinai padedant vykdė remonto darbus. Vykdyti remonto darbus trečiasis asmuo turėjo tiek atsakovo sutikimą, tiek ir pavedimą dirbti. Atsakovas buvo informuojamas apie remonto darbus ir žinojo jų eigą. Atsakovas jokių pretenzijų ar priekaištų neišreiškė, atliekamas darbas tenkino atsakovą. Mėnesio gale trečiasis asmuo perduodavo visus čekius atsakovui, kuris niekuomet nei dėl pirkinių, nei dėl kitų klausimų nereiškė jokių pretenzijų. Tokiu būdu dažnai susidarydavo situacija, kuomet trečiasis asmuo iš savo asmeninių lėšų pirkdavo remontui reikiamus įrankius, apdailos ir kitas prekes, už kurias buvo grąžinamos trečiajam asmeniui piniginės lėšos. Kartais reikiamos lėšos buvo pervedamas iš anksto, o kartais buvo gražinamos jau išleistos lėšos pagal pateiktus čekius, sąskaitas ir kitus duomenis. Kiek trečiajam asmeniui buvo žinoma, šeima darbus apmokėdama iš atsakovo paveldėtų lėšų, kurios buvo ieškovės banko sąskaitoje, kadangi atsakovas neturėjo banko kortelės ir negalėjo įsigyti prekių ar reikiamų medžiagų. Tokiu būdu mokėjimo pavedimuose naudojamas sąvokos „remontui“, „skolos grąžinimas“ ir pan., kadangi visi pavedimai buvo siejami su buto remonto išlaidomis. Tokiu būdu atsakovo nurodomi pavedimai buvo daromi siekiant kompensuoti jau atliktus remonto darbus arba darbus, kuriuos buvo planuojama atlikti, iš anksto skiriant lėšas, kurios ir buvo panaudotos remonto darbams. Jokios pretenzijos užbaigus buto remonto darbus iš atsakovo nebuvo gautos, todėl trečiasis asmuo laiko, jog konkliudentiniais veiksmais atliktus darbus atsakovas priėmė ir jam buvo aiškus lėšų panaudojimas, darbų kokybė jį tenkino ir pan. Be to, šeimoje augo du vaikai, todėl trečiasis asmuo ir jo sutuoktinė nuolatos padėjo šeimai tiek materialiai, tiek kitokio pobūdžio pagalba, todėl šalys niekuomet viena kitos atžvilgiu neturėjo pretenzijų, nes vieni kitiems nuolatos padėjo. Trečiasis asmuo papildomai nori atkreipti dėmesį, jog butui buvo atliktas ne kosmetinis remontas, o buvo atliekami esminiai rekonstrukcijos darbai, ko eigoje net buvo padidintas elektros galios tiekimas, pakeisti visi montuojami baldai, pilnai iš naujo įrengtas vonios kambarys, atlikta apdaila, atlikti kai kurių sienų perstumdymo darbai ir kita. Tam netgi buvo pasitelkiami darbuotojai, kurie padėtų atlikti darbus. Nors atsakovas gana ilgą laiką buvo bedarbis, tačiau namuose jis būdavo retai, todėl visa vaikų priežiūros našta tekdavo ieškovei, kuri tuo metu ne tik rūpinosi namų buitimi ir vaikais, bet ir sugebėjo baigti magistrantūros studijas, o vėliau ir pilnavertiškai dirbti. Trečiasis asmuo ir jo sutuoktinė dažnai padėdavo ieškovei tiek su vaikų priežiūra, tiek ir finansiškai, nes atsakovės neteikė pilnavertiškos pagalbos. Paminėtina ir tai, kad kuomet pašlijo šalių santykiai, trečiasis asmuo siekė būti tarpininku tarp šalių, siekdamas, kad tarp šalių kilęs konfliktas būtų išspręstas ir jo anūkės mažiau nukentėtų dėl tėvų ginčų. Šalys turėjo du butus, t.y. paveldėtąjį ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo su atsakovu buvo priėjęs susitarimo, kad sutuoktiniams atiteks kiekvienam po butą, o trečiasis asmuo šiuo pagrindu išmoka 20 000,00 Eur dydžio kompensaciją atsakovui. Kompensacija turėjo būti išmokėta per 5 metus. Po žodinio susitarimo sudarymo, trečiasis asmuo buvo pradėjęs mokėti šią kompensaciją, tačiau atsakovas pakeitė savo valią, kuomet atsakovas atsisakė šį susitarimą patvirtinti raštu, todėl trečiasis asmuo kompensacijos mokėjimą sustabdė. Buto rangos darbai buvo atlikti tinkamai bei perduoti atsakovui, kuris priėmė statybos darbų rezultatą ir juo pradėjo naudotis. Atitinkamai savo konkliudentiniais veiksmais Atsakovas pripažino, kad rangos (statybos) darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai, ko eigoje nereiškė jokių pretenzijų. Trečiasis asmuo statybos darbus ir preliminarą sąmatą suderino su ieškove ir atsakovu prieš pradėdamas darbus. Ieškovui ir atsakovei trečiasis asmuo nurodė, kad remonto darbai plius minus kainuos apie trisdešimt tūkstančių. Ypatingai tikslią darbų kainą nurodyti pradžioje buvo sunku, kadangi Butas buvo labai prastos būklės, todėl teko atlikti išvežimo, ardymo, valymo darbus ir pan., todėl nebuvo žinoma tikroji Buto būklė, kol nebuvo atlikti Buto sutvarkymo / valymo darbai. Trečiasis asmuo iš atsakovo buvo pasiskolinęs 8 000,00 Eur dydžio sumą, kurią grąžino atlikdamas statybos darbus. Atsakovas tam neprieštaravo ir su tuo sutiko, todėl šalys atliko įskaitymą. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo konkliudentiniai veiksmai, kuomet šių piniginių lėšų atsakovas iš trečiojo asmens niekuomet nereikalavo grąžinti, kadangi laikė, jog buvo atsiskaityta. Suteikus paslaugų, nupirkus medžiagų ir atlikus kitų statybos darbų, kurių vertė siekė 8 000,00 Eur, toliau už darbus buvo atskaitinėjama įvairiai. Kai kuriuos darbus ar paslaugas trečiasis asmuo atlikdavo, o vėliau už juos buvo apmokama trečiojo asmens sutuoktinei pervedant į jos banko sąskaitą arba atsiskaitant grynaisiais pinigais. Identiškai buvo elgiamasi ir su statybinėmis medžiagomis ir kitomis prekėmis. Trečiojo asmens sutuoktinė pingines lėšas perduodavo trečiajam asmeniui, kuris visas gautas lėšas ir panaudojo remonto darbams. Byloje yra pateikta trečiojo asmens sudaryta sąmata, iš kurios matyti, kad remonto darbų kaina siekė beveik 30 000 Eur. Trečiasis asmuo mano, kad ši kaina gali būti dar didesnė, kadangi sąmatą jis sudarė iš brėžinių, nes visi dokumentai buvo perduoti užsakovams, todėl kai kurie darbai gali būti ir praleisti ar atlikti didesne apimtimi. Taigi, sąmata turėtų būti dar didesnė. Trečiasis asmuo nori pastebėti, kad lokalinę sąmata jis sudarė vadovaujantis remonto darbų atlikimo metu buvusiomis kainomis ir vadovaujantis norminių teisės aktų reikalavimais. Į jo sudarytą sąmatą yra įskaičiuotos tik tiesioginės išlaidos, todėl nėra įskaičiuotas jo skirtas laikas remonto darbams, kurie truko daugiau nei tris mėnesius, remonto darbų organizavimas, derinimas su papildomais darbuotojais, kurie dirbo remonto darbuose, transporto paslaugos, kuomet buvo naudojama jo transporto priemonė, buvo patirtos transporto priemonės taisymo ir priežiūros išlaidos, telefono išlaidos ir pan. Šiuo atveju eksperto S. S. sudaryta lokalinė sąmata, kurios vertė yra 43 827,32 Eur apima viso pobūdžio išlaidas, įskaitant ir tiesiogines, todėl šiuo pagrindu ir skiriasi šių lokalinių sąmatų vertė. Visgi, bet kokiu atveju yra paneigiama atsakovo deklaratyvaus pobūdžio pozicija, kad remonto darbų vertė yra tik apie 10 000,00 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra matyti, kad remonto darbų kaina nebuvo mažesnė nei 30 000,00 Eur. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Trečiojo asmens pozicija, atliktų darbų kaina, vertė ir kiti esminiai argumentai, yra grindžiami tiek išsamiais paaiškinimais, kuomet jis buvo apklaustas kaip liudytojas, tiek ir rašytiniais įrodymais. Atsakovo pozicija byloje yra grindžiama tik jo deklaratyvia nuomone, kuri byloje nėra grindžiama jokiais rašytiniais ar kitais įrodymais. Tai ne tik, kad leidžia atsakovo poziciją vertinti kritiškai, tačiau ir laikyti nepagrįsta bei deklaratyvia pozicija, kurios jis net nebando įrodyti. Net atsakovo motina apklausta teisme nurodė dvigubai didesnę remonto darbų kainą, nei atsakovas, nors pastaroji akivaizdžiai byloje palaikė savo sūnaus poziciją. Visi remonto išlaidas patvirtinantys duomenys buvo perduoti atsakovui, todėl, jeigu trečiojo asmens ir ieškovės pozicija būtų neteisinga ar prieštarautų rašytiniams duomenims, tai jis akivaizdu, kad juos pateiktų. Atsakovas neteikė duomenų, kadangi jie galimai patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens poziciją. Be to, iš byloje esančių rašytinių duomenų (ieškovės el. susirašinėjimo su paslaugų teikėjais ir pan.) bei trečiojo asmens išsamių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių duomenų, matyti, kad visus rangos darbus ir jų organizavimą atliko būtent ieškovė ir trečiasis asmuo, todėl pastarasis galbūt ir nelabai suvokė, kiek viskas kainavo, kuomet neprisidėjo nei darbu, nei darbų organizavimu, o perduodamų čekių atidžiai neanalizavo, nes matė, jog viskas yra vykdoma tinkamai.
8. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė I. J. paaiškino, kad jau nuo 2018 m. šalys negyvena šeimyninio gyvenimo, stengėsi susitarti dėl vaikų. Santuokos nutrūkimo priežastys – nesusikalbėjimai, nepagarba iš atsakovo. Atsakovo nepasitenkinimas ieškovo prasidėjo 2016 metais. Ieškovei reikėjo vakarais dirbti, prasidėjo priekaištai, kad ji prasta motina, nors ji ir vesdavo, ir pasiimdavo iš darželio vaikus, dalyvaudavo visuose susirinkimuose, savaitgaliais su vaikais, daug laiko su vaikais būdavo viena. Atsakovas turėdavo kitų reikalų, hobių. Vartojo nesaikingai alkoholį, yra buvę dėl to konfliktų. Šeimoje buvo daug įtampos, ko pasekmėje 2017 m. ji pateko į ligoninę dėl įsisenėjusios (duomenys neskelbtini). Atsakovo nebūdavo dažnai namie, net nežinojo, kad ji nerimą patiria. Į ligoninę palydėjo, bet po konflikto. Kai ieškovė buvo ligoninėje, atsakovas rūpinosi vaikais. Grįžus po ilgo laiko ieškovę paliko vieną su vaikais, nors buvo grįžusi iš ligoninės. Įtampai didėjant pats sutuoktinis pasiūlė skirtis. Ieškovė dirbo, ne tiek daug laiko namie leisdavo, atsakovui nepatiko. Pasakė, kad nebenori gyventi su ja. Buvo skaudu pradžioje, atsakovas nutraukė žiedą ir pasakė, kad atleidžia nuo žmonos pareigų, jei jai taip sunku. Galvojo gal ir dukroms bus lengviau, jei matys tėvus atskirai, bet laimingus. Atsakovas vis pabrėždavo, kad ji turi jo klausyti ir tada visi bus laimingi. Ji yra savarankiškas žmogus, tai jai netiko, nenorėjo, kad ir dukros tokį pavyzdį matytų. J. D. yra artimas draugas, susipažino anksčiau nei su atsakovu, bendrauja ir su jo žmona, ir su jo vaikais. Dar vasario mėnesį rašė jam laišką, išsipasakojo, (duomenys neskelbtini) būklė buvo tokia, kad reikėjo palaikymo. Atsakovas paveldėjo butą, buvo nuspręsta, kad šalys pasidalins du butus ir gyvens atskirai. Sutuoktinis dirbo, ieškovo darė remontą. Atsakovo pretenzijos didėjo, jam nepatiko su kuo ji bendrauja, kaip bendrauja su vaikais, kaip valgį ruošia. Atsakovo (duomenys neskelbtini) būklė blogėjo. Neleisdavo miegoti, norėdavo šnekėtis naktimis. Kai ieškovo nenorėdavau šnekėtis pristumdavo prie sienos, užkimšdavo ranka burną. Vieną vakarą pasiėmė peilį, alkoholio, du telefonus ir norėjo išeiti. Šalys susistumdė, ieškovo iškvietė policiją. Po to ieškovo atsakovą priėmė atgal, tačiau po kelių dienų tas pats prasidėjo. Ieškovė išėjo, atsakovas rašinėjo naktį žinutes. Ryte atvažiavo ieškovo su mama, nuvežė atsakovą į Krizių centrą. Ieškovė atsakovui buvo aiškiai pasakiusi jau, kad kartu negyvens, nes toksiški santykiai. Ieškovė išsinuomojo butą, buvo sutarta, kad bendraus draugiškai, tačiau po vieno Kalėdinių vakarėlių atsakovės atplėšė vaikus, konfliktai nesibaigė. Ieškovė sutiko dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, kadangi galvojo, kad taip galės normaliai bendrauti. Konfliktus kelia atsakovas, o būtent tai daugiau nei skyrybos kenkia vaikams. Jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, ieškovės teisės būtų pažeidžiamos, atsakovas labiau konfliktiškas, yra buvę, kad dvi savaites neleido matytis ieškovui su vaikais. Vaikai yra mergaitės, artėja paauglystė, brendimų dalykai. Ieškovė, jei gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, linkusi derėtis dėl bendravimo tvarkos (vaikai įpratę daug laiko leisti su tėčiu), išlaikymo dydžio. Šiuo metu esanti bendravimo tvarka neatrodo bloga, ieškovei nepatinka nebendradarbiavimas iš atsakovo, neatsakymas į žinutes. Ieškovė atsakovui padėjo prisijungiant prie Tamo, kitų dalykų. Atsakovas stengiasi skatinti konfliktus, skundžia ieškovę Tarnybai, policijai. Mergaitės sako, kad abu tėvus myli, ieškovė neneigia ryšio su tėčiu, tačiau kategoriškai neigia, jog nesusitvarko su vaikais, mano, kad tėvai yra lygiaverčiai. Kai vaikai buvo maži, kol šalys negyveno atskirai tėvas dukrų nematė. Daug laiko leisdavo prie kompiuterio, savaitgaliais išvažiuodavo, atostogas leisdavo savo reikmėms žaidimams, festivaliams. Dabar tėvas atrado ryšį su vaikais. Kai prasidėjo skyrybų procesas tik tada atsakovas su vaikų gydytoja susipažino, tai matosi iš žinučių. Kuo mažiau santykio tarp šalių, tuo mažiau konfliktų. Ieškovė šeimoje patyrė psichologinį smurtą – vadinama bloga mama, sprendimai, susiję su vaikais, kvestionuojami, aiškinama vaikui, kad jos parinkti būreliai yra blogi. Atsakovas šneka, kad ieškovė turinti pasikeisti, tada gal bendraus ir šnekės, o kol ji yra tokia, kokia yra, jis negali su ja bendrauti. Ieškovė bijo be kitų suaugusių su atsakovu likti. 2017 m. gal nebuvo tiek daug psichologinio smurto, bet buvo apleistumas. Atsakovo nebūdavo namie ar būdavo prie kompiuterio. Ieškovės norai veikti kažką su šeima buvo laikoma kaprizais. 2017 metais gydymo įstaigoje neminėjo to, ką pasakoja teisme, kadangi gyvenant su žmogumi norisi apie jį gerai pasakoti, savikalta, nuotaikos svyravimai irgi susiję. 2018 m. gruodį laiko bendro gyvenimo pabaiga. 2018 m., kai pateko atsakovas į ligoninę, ji su nurodytu asmeniu nebendravo. 2018 m. sausio mėnesį prieš gimtadienį važiavo viena į (duomenys neskelbtini). Su vaikais buvo atsakovas. Yra buvęs įvykis, kai ieškovė dalyvavo nuotoliniame susirinkime, o jaunesniojo dukra trenkė duris ir iškrito stiklas, tačiau to neįvardintų, kaip konflikto. Gal vieną kartą vežė dukras be kėdučių, iš policijos jokių dokumentų negavo. Vieną kartą dukra krito nuo arklio, bet nebuvo traumos jokios. Iš vaikų negirdėjo, kad vaikai atsisakytų pas ieškovę važiuoti, atsakovas taip sakydavo. Pokyčiai vaikams sunku, iš jos B. taip pat nenori išvykti. Išlaikymas turėtų būti paskirstomas, atsižvelgiant į laiką, praleidžiamą su kiekvienu iš tėvų. Ieškinyje nurodytos kompensacijos atsakovui mokėjimą prašo išdėstyti 6 mėnesiams, kad galėtų sukaupti lėšas, gal tėvai padės, galbūt pasiskolins iš banko. Ieškovė I. J. dėl atsakovo reikalavimo dėl kompensacijos nurodė, kad 8 000 Eur už sesers mokslus paskolinti su atsakovo žinia. Po to susitarta, kad bus atiduoti remonto darbais. 3 000 Eur kreditui trečiajam asmeniui nepamena, tikėtina, kad tartasi dėl buto remonto. 8 000 Eur, pavedime nurodant butui (2018 m. balandžio 10 d.), tai reiškia, kad butui ir skirta. 2018 m. gegužės 2 d. 1 000 eur pavedimas buto remontui. 19 000 Eur išgryninti, gal dalis remontui. Plytelėms, dažams, lyginimui, kanalizacija ir visa kam kitam. Dalis buitinei technika, dalis atsakovui ir pragyvenimui. Sako išgrynink 500 Eur, ieškovė išgrynindavo ir atiduodavo. Būtų turėjęs korteles, būtų pats gryninęs. Atsakovas pirko Airsoft šautuvą, kažin ar už atlyginimą būtų galėjęs, į festivalius važiuodavo. Ieškovė, atėjusi į kredito įstaigą, klausdavo, į kokią sąskaitą vesti pinigus. Jis sakydavo, kad nesvarbu, dalis buvo vedama į jo sąskaitą. 7 000 Eur jo gryninta jo mamai mašinai pirkti. Atsakovas vesdavo ieškovei pinigus. Nepaskaičiuosi, kur bendros, kur ne lėšos. Iš jo sąskaitos mokėjo šeimos išlaidas, už atsakovo turtą taip pat. Buvo ir skola. Pavedimu už komunalinius mokesčius. Finansinius rūpesčius atsakovas paliko jai. Išdavė įgaliojimą tuo tikslu, kad galėtų ji suvaikščioti, kad susirinkti. Atsakovas galėjo palikti kredito įstaigose, bet pasitardavo, kur pervesti. Dėl pinigų pradėjo pretenzija skiriantis reikšti. Būdavo, kad per brangų rūbą, žurnalą vaikams nupirkai. Trečiasis asmuo ir jos sutuoktinis darė remontą. Seni baldai išvežti, išardyti, viskas kainavo. Ir pats atsakovas dalyvavo, Derinami remonto darbai su atsakovu būdavo. Buvom šnekėta, kad spręs, kuris gyvens (duomenys neskelbtini) bute. Kai šalys susipyko, atsakovas grįžo į tą butą. Jis ilgą laiką nesikraustė į (duomenys neskelbtini). Buvo kažkokių ginčų dėl remonto, bet jam nelabai rūpėjo, gal tik ar indaplovę ten ar čia. 8 000 Eur, skolinti mokslui, grąžinti remontu – tėtis pirko dažus, visa kita. Neturi įrodymų. Visi čekiai iškeliavę. Paskaičiuoti, kiek remontas kainavo, nebandė. Vykdė tėtis, pasakė, kad tiek ir tiek išleido. Dėl išgrynintų – dauguma atiduoti atsakovui. Čekiai pas atsakovą. Ieškovė pervesdavo mamai remontui, o ji juos tėčiui. Gali būti, kad dalį išgrynintų pinigų yra davusi ir tėčiui, nes vyko remonto darbai. Nežino, kodėl tėvas grąžindavo pinigus atsakovui, jai apie ketinimus grąžinti nebuvo žinoma.
9. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas T. J. paaiškino, kad krizė šeimoje prasidėjo 2016 metais, pirmos problemos, tu vyras tu nieko nesupranti dėl vaikų, į atsakovo nuomonę nekreipiama dėmesio. Su antru vaiku krizė prasidėjo, vyresnėlė tapo atstumta, o jaunėlė kaip žaisliukas. Nesusilaikoma jokių susitarimų. Sutariama, kad diena be filmukų, vaikai žiūri filmukus. Daug vėlavimų į darželius. Yra ieškovės mama atvežusi vaiką įvyniotą į dekį, nes atsisakė rengtis. Atsakovas stengėsi ieškoti išeities, metodų, tikrai būdavo namie. Pradžioje tik dėl vaikų konfliktai, Darbas, su vaikais nesusitvarkymas, to išdava ligoninė. Šalys buvo pasiskirstę, kad kiekvienas turės laisvą savaitgalį per mėnesį. Vakarais atsakovas būdavo su vaikais, nes ieškovė eidavo į darbą. Skirtis šalys nežadėjo. Ieškovė pasakė, kad kraustysis, nes turi kitą vyrą. Ieškovė priežiūroje nuolatiniai vaikų vėlavimai į mokyklą, vaikai be mokymosi priemonių, šventinę dieną į mokyklą atvedami aprengti nešvariais rūbais. Ieškovė vežė vaikus be kėdučių, važiavo paspirtuku trise. 2017 m. gegužę šalys lyg bandė grįžti į normalų gyvenimą, tačiau atsakovui buvo meluojama, kad vaikai laiku, tvarkingi į darželį vedami, buvo vaistų vartojimas, dalį gydytojai, dalį ieškovės motina jai išrašydavo. Didėjo konfliktai. 2017 m. spalį paveldėjimas, švaistomasi į kairę į dešinę pinigais, buvo paprašyta, kad padarytų sąskaitą ir pervestų, atsakovui buvo sakoma, kad (duomenys neskelbtini) bute gyvensim. Su J. D. prasidėjo bendravimas 2018 m., nuo metų pradžios atsakovas pradėjo pastebėti. Vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, kadangi su juo vaikai geriau moksi, stabilesni, būdami su juo. Ieškovė tokių sąlygų negali ar nenori užtikrinti. Iš aplinkinių, iš mokytojų tokie pastebėjimai. Dabartinė bendravimo tvarka netinka, nes vaikams trūksta stabilumo (negalioja dviejuose namuose bendros taisykles – namų darbai, dantų valymas, ėjimas laiku miegoti, ateidavo į mokyklą neišsimiegoję, B. nesiplauna galvos, ieškovė su ja ypač nesusitvarko, dažni vaikų konfliktai). Atsakovui padeda jo mama. Kad nori skirtis ieškovė pranešė 2018 m. rudenį. Įvardijo, kad jis ne toks vyras, kokio norėjo, o jai reikia daugiau. 2018 m. rudenį apie meilužį sužinojo. 2018 metų vasarį atsakovas sakė, kad šeimoje turi kažkas pasikeisti, nes šeimoje daug bėdų. Buvo pykimasis, vaikų isterijos, stresas, matė, kad kažkas negerai, jam buvo sunku su vaikais, nes juo vaikams grasino. Nesakė, kad nešam skyryboms. Buvo svarstymų dėl keitimosi butais su tėvais, bet ne dėl atskiro gyvenimo. 2018 metų sausį tris paras buvo (duomenys neskelbtini) ieškovė, grįžus pastebėjo, kad gražių apatinių buvo, komplektukų, bendravimas pasikeitė. Paklausus, ką veikė, keisdavosi atsakymas kiekvieną kartą. Dažnas išėjimas, o darbinis kompiuteris lieka, susitikti, neva, su draugėmis, o draugės ne (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakovu nederina vizitų pas gydytojus, apie vaikų susižeidimus atsakovas sužino pavėluotai. Dėl kompensacijos išdėstymo nesutinka, nežino ar pažeistų jo interesus, bet norėtų gauti greičiau. Išlaikymas paskaičiuotas, atsižvelgiant į tai, kiek su kuriuo bendrauja vaikai. Smurto prieš ieškovę nenaudojo, trenkė plaštaka, nes jam draskė veidą, yra susistumdę, ieškovė smurtavo, o jis gynėsi. Ieškovės nesitvarkymą su liga vertina kaip kaltę, kadangi ji sako nieko negalinti pakeisti, meluodavo dėl buitinių dalykų, vaistus vartodavo nereguliariai, užmiršdavo. Atsakovo santykiai su savo mama geri, mama prižiūri vaikus, padeda, mama mergaitėms negali žalos padaryti. Žaidžiant su kitais vaikais lūžo dukrai ranka, žaidė su kitais vaikais. Atsakovas buvo per 3 metrus nuo jos. I. dėl to nekėlė konflikto. Atsakovas mano, kad mergaičių poreikius galės tinkamai identifikuoti. Dukros konfliktuoja ir pas jį, senos bėdos, neišspręstos nuoskaudos. B. atstūmimas. Jaučiasi vieniša pas mamą. Pasisakydamas dėl iš ieškovės priteistinos kompensacijos nurodė, kad buvo sutarta, jog paveldėti pinigai bus pervedami į atskirą sąskaitą, tačiau sužinojo, kad pervesta trečiajam asmeniui 8 000 Eur už mokslus, išleista cigaretėms, kavinėms, barams, tėvui dar 20 000 Eur pervesta. Klausė, kur pinigai. Sakyta, kad vaikų poreikiams, remontui, Butui, po to nebėra. Jokių sąskaitų dėl remonto negavo. Pervedimus ieškovei atlikinėjo, nes buvo sutarta, kad į vieną sąskaitą bus. 31 149 Eur pats pervedė, kad į vieną sąskaitą pervesti, pagal vieną šabloną nurodydavo ,,išlaidoms“, neturėjo kortelės tuo metu, pervesdavo atlyginimą, kad mokesčius sumokėtų. Pas jį buvo nedidelis limitas, todėl nevedė visko iš karto. Įgaliojimas atidaryti sąskaitai. Jos taip ir neatidarė, tik žadėjo. Remontas prasidėjo 2018 m. vasaros vidury. Apie remontą nematė jokio atsiskaitymo, yra mokėjęs už tam tikrus dalykus – sąskaitų išrašuose matosi bankiniai pavedimai. Remontui galėjo būti apie 10 000 Eur išleista. 8 000 Eur jos sesės mokslams, buvo prašęs, kad skolinimai būtų įforminti oficialiai. Tėvui paskolino 20 000 Eur, tai sužinojo, prasidėjus skyryboms. Ieškovė sakė aiškintis su tėvu. Jis žadėjo atiduoti pinigus. Mokėjo pats kažkiek. Dėl pinigų konkrečiai neskaičiavo – atėmė pagal priešieškinį ir viskas, nes neturėjo visų išrašų, galvos su kuo dėl 20 000 Eur aiškinti. Neturi pretenzijų dėl pagal vekselį pervestų pinigų. Grožiui išlaidos ne vaikų, į kavines ieškovė ėjo ne su juo, labai retai su vaikais. Kai atskirai pradėjo gyventi paaiškino, kad nieko neliko. Sakė tėvui paskolinti, remontui ir vaikų poreikiams, nepaaiškino, kokiu būdu tie pinigai duoti. Tėvas atsiuntė paštu, prašė atsakovas įforminti, bet nustojo mokėti, apie 3 000 Eur sumokėjo. Kalbėta, kad dėl elektros galingumo didinimo 800 Eur, rinkosi baldus, buitinę techniką – šaldytuvas, indaplovė, viryklė, skalbimo mašina, virtuvės ir vonios baldai keičiami. Nepamena, kas mokėjo už šiuos daiktus. Su akcijomis pirkta. Apsižiūrėjo, o pirkimo metu jo nebuvo. Virtuvės užsakomi baldai, rodos jis mokėjo, neatsimena. Kriauklė, unitazas ir pati vonia – ieškovė pirko. 1 800 Eur E. D. pervedė, nes šnekėta apie buto remontą, kalbėjo, kad pradės tvarkyti butą. Neatsimena, kada ar pavasaris, ar vasara 2018 metų. 2018 metų rugpjūtį – rugsėjį 11 880 Eur išgryninta. Bute padarytas kosmetinis remontas - siena išgriauta ir statytos gipskartonio pertvaros. Vonios kambarys padidintas, praplėstas. Vienam kambary gipskartonio sienelė kaip tamsus kambariukus. Sienos dažytos ir įtempiamos lubos sudėtos. Ikea šviestuvai, atsakovas mokėjo. Grindys šveistos ir perdažytos, bet nekeistos. Langai nekeisti. Vamzdžiai lyg nekeisti. Durys vidinės naujos dviejų kambarių ir tualeto. Su radiatoriais nieko nedaryta. Buto būklė reikalavo kosmetinio remonto, buvo apleistas. Visi remonto darbai buvo atliekami per ieškovę, organizavo tikriausiai ieškovės tėtis. Reiškė atsakovas ir dėl darbų pretenzijas. Grindų tarpai pradėjo lįsti.. Ypatingo techninio broko nebuvo. Ieškovei išduotas įgaliojimas apėmė atidaryti sąskaitą, į jo kortelę atlyginimas ėjo, o norėjo, kad nesimaišytų paveldėti pinigai. Buvau prašęs atidaryti sąskaitą paveldėtiems pinigams. Naudodavosi grynais, darbe pietūs taip. I. išgrynindavo. Jis neturėdavo didelėmis sumomis. Jam apie 200 Eur grynais reikėdavo per mėnesį. Ieškovės neprašydavo atsiskaityti kortele esant kartu, nes turėdavo grynųjų pinigų. Komunalinius mokesčius mokėdavo ieškovė, maistą pirkdavo ir jis, be to, jis pavalgydavo darbe, vaikai darželyje. Rūbus, higienos priemones pirkdavo savaitgalį, mokėdavo ieškovė, daug rūbų seneliai pirkdavo. Žaidimus, kanceliarines, knygas, į mokyklą prekes pagrinde ieškovo pirkdavo. Įgaliojimas apėmė atidaryti sąskaitą, į jo kortelę atlyginimas ėjo, o norėjo, kad nesimaišytų paveldėti pinigai. Buvo prašęs atidaryti sąskaitą paveldėtiems pinigams. Naudodavosi grynais, darbe pietūs taip. I. išgrynindavo. Jis neturėdavo didelėmis sumomis. Jam apie 200 Eur grynais reikėdavo per mėnesį. Ieškovės neprašydavo atsiskaityti kortele esant kartu, nes turėdavo grynųjų pinigų. Komunalinius mokesčius mokėdavo ieškovė, maistą pirkdavo ir jis, be to, jis pavalgydavo darbe, vaikai darželyje. Rūbus, higienos priemones pirkdavo savaitgalį, mokėdavo ieškovė, daug rūbų seneliai pirkdavo. Išeidamas išsinešė savo asmeninius daiktus, žaidimų užrašus.
10. Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo E. D. paaiškino, kad, jei jai buvo pervesti 1 800 Eur, paskirtyje nurodant ,,remontui“, reiškia ir buvo panaudoti remontui. Pinigai būdavo vedami jai, o ne jos vyrui, kadangi, jei gauni į sąskaitą, kur atlyginimas, tai išgryninimas nemokamas. Bet kas, kas matė butą prieš ir po remonto, pasakytų, kad ne 10 000 Eur remontas kainavo. Ji net senelio drabužius skalbė, daiktai trečiojo asmens namuose buvo saugomi. Remontas 20 000– 25 000 Eur, medžiagos, darbai be buitinės technikos. Juo labiau, jos vyro darbas nebuvo apmokamas, jis atlyginimo neėmė, nors gyvena iš to. Dukros mokslams skolinosi 8 000 Eur, padaryta su atsakovo žinia, žodinis susitarimas, kad negrąžins pinigų, o už remontus bus atsiskaitoma. 3 000 Eur, paskirtyje nurodant ,,kreditui“ nežino. Jei jau sako kad ji skolinga, grąžins, nežino. Su atsakovu buvo sutarta, kad jis nepretenduos į santuokinį turtą ir jie jam perves 20 000 Eur, bet atsakovas neapiformino ir nustojo pervedimus. Atsakovas prie buto (duomenys neskelbtini) pirkimo prisidėjo minimaliai, I. lėšos iš esmės buvo. Vyras gali būti, kad aptarė. Išeidamas iš namų atsakovas išsinešė viską. Dėl santykių šalių šeimoje trečiasis asmuo nurodė, kad būdavo ji paskambina, o ieškovė viena namuose dažnai. Atsakovo mama nepadėdavo, jo bendravimas su mama buvo konfliktiškas, retai bendraudavo, anūkes pas jo mamą trečiasis asmuo vesdavo. Ieškovei buvo sunku, nes ir studijas pabaigė vaikus augindama. Ieškovei būnant moksluose ji veždavo vaikus pamaitinti. Atsakovas mėgsta, kai viskas už jį padaroma, bet kas padaroma, tai kritikuojama. Dirbo pas tėvą ieškovės, atleido, nes davus užduotį darydavo viską, kad nieko nedaryti. Paskutinis lašas šeimos santykiuose – gal 2017 metų rudenį atostogos (duomenys neskelbtini). Pareiškė, kad I. sugadino atostogas. Atsakovas priekaištavo, kaip jos giminė į jo mamą žiūri. Ieškovei šeimoje tekdavo didelis emocinis krūvis, negaudavo palaikymo. Ieškovei sunku su vaikais, bet tvarkosi normaliai. Matytis su tėčiu anūkėms niekada nebuvo draudžiama. Jei vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakovu, neabejoja, kad nei ji, nei senelis nematys vaikų. J. D. pažįsta, dukros draugas. Susipažino su juo, kai dukra išsiskyrė. Kai išsikraustė iš nuomojamo buto ir gyveno pas trečiąjį asmenį, ji nematė jokio bendravimo su svetimu žmogumi, nors tada jau buvo baigta santuoka. Po kelionės šalių santykiai jau nebuvo geri, kalba ėjo, kad reikia remontuoti butą, kad jie galėtų atskirai gyventi. Vienos I. savaitgaliai buvo retesni nei T.
11. Bylos nagrinėjimo teisme metu trečiasis asmuo A. D., duodamas parodymus kaip liudytojas, parodė, kad yra ieškovės tėvas, jo išsilavinimas – aukštasis, inžinerinis, statybininkas. Šalys gyveno, kaip gyveno, nutarė išsiskirti. Teigė, kad nevysto vaikų fiziškai, tai daugiau atsakovo kaltė. Dėl 20 000 Eur parodė, kad, kai jau santuoka pradėjo byrėti, buvo susitikęs su T., kalbėta, kad vienas butas Atsakovui, kitas – ieškovei, sutarta 20 000 Eur kompensacija, kad nepretenduos į santuokinį turtą. Galvojo galios, pradėjo mokėti, prašė sutvarkyti juridiškai, tačiau atsakovas atsisakė ir jis nustojo mokėti. Ieškovės santykiai su dukromis geri, ieškovė tėvams apie T. liepia blogai nekalbėti. Pasako mergaitės, kad su tėčiu irgi veikia kažką, L. buvo ranką susilaužiusi. Butą (duomenys neskelbtini) šalims jis nupirko ir padarė, bet jau tiek to. Buvo antras butas, jie gerai sugyveno. Sakau kad mokės pinigus už tą Butą, kurį darė. Padarė tikrai gerai. Pirma norėjo, kad medžiagas patys pirktų, bet jie nesigaudė, kaip ir ką pirkti. Šviestuvus patys, visa kita ėjo jo, jo rekomendacijos. Jiems dukros mokslams su atsakovo žinia paskolino ieškovė. Dalis pinigų remontui ėjo iš skolos, po to permesdavo žmonai, o po to grynais duodavo. Jis paprašydavo – šalys duodavo. Mėnesio galas – jis pateikia čekius, šalys atsiskaito. Nebuvo pretenzijų. Sąmatą padarė 2018 metų kainomis, kiek kainavo. Medžiagų dokumentus, kiek gauta / išleista atidavė šalims. Projektas – tiesiogiai architektei 1 000 -1 500 Eur plius minus, su architekte pagrinde ieškovė bendravo. Baldus pačios šalys pirko. Kiek iš žmonos ėmė pinigų nežino, žino, kad 8 000 Eur tikrai skolinosi, kai atsiskaitinėjo, suvedinėjo šitą skolą. Nežinau, kiek iš žmonos ėmiau pinigų. Remontas vyko 2018 metų liepos – rugsėjo ar rugpjūčio mėnesiais, gal baldininkas daugiau ,,užkabino“, apie 2 – 3 mėnesiu truko. Jam daug pinigų avansu reikėjo, pavyzdžiui, santechnika, nes geriausia iš anksto supirkti, kad žinotų tiksliai pravedimus. Darbų kainų nederino, šalys juo pasitikėjo, sakė, kad plius minus 30 000 Eur kainuos. Ardymo darbus siūlė pačioms šalims daryti, jie nesutiko. Ardymas – sieninės spintos, baldų visokių buvo, senų drabužių, iškuopė Buta, padėjo kiti asmenys, kuriems mokėta, jie dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą. Jis asmeniškai gal tris ar keturis tūkstančius uždirbo, mašinas užsakinėjo, telefonu naudojosi. Darbo sąnaudos – 12 000 Eur – ne jo pajamos, darbininkų pajamos. Nepamena, kiek jam pinigų pervesta, kiek duota grynais. Remontui reikia primesti 30 proc. kainos, nes reikia išvalyti. Už 10 000 Eur lubas ir grindis galima perdažyti, gal rozetę pakeisti. Atsakovas remontuojant Butą gal valandą dirbo, kol buvo išvytas už tinginystę, nereiškė jokių pretenzijų. Atlikus remonto darbus atsakovas buvo atvykęs, jam atiduoti raktai. Santechnikos darbus atliko samdytas asmuo, jam duoti pinigai, jis nupirko vonias, pristatė čekius, kiek jam sumokėta nepamena. Dėl statybų daugiausia su ieškove bendravo, atsiskaitinėdavo. Pažįstą J., susipažino šiais metais. Kai buvo tvarkomas Butas, ieškovė tardavosi su atsakovu, todėl jis manė, kad viskas gerai. Trečiasis asmuo prašė, kad atsakovas anūkes į jo brolio jubiliejų išleistų, tačiau neleido, po to anūkės pasakojo, kad tingiadienį pasidarė.
12. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. J. parodė, kad yra atsakovo mama, išsilavinimas – aukštasis universitetinis (matematikė, inžinerė, pedagogė). Šiuo metu nedirba, nedirbs tiek, kiek reikės padėti sūnui. Ieškovę pažįsta, atėjo 2007 metais pas ją į namus gyventi, po to nuomojosi, vėl grįžo. Vėliau persikėlė į butą (duomenys neskelbtini), kiek žino, jį finansavo ieškovės tėtis ir atsakovo senelis. Iš liudytojos pusės per vestuves buvo dovanoti pinigai buitinei įrangai. Per pusę metų nieko nenusipirko, sakyta, kad pinigai ieškovės tėčiui, nes jis darbe turi finansinių problemų. Gimus L. liudytoja kiekvieną dieną, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį, važinėjo su maistu pas šalis, pabūdavo pora valandų, leisdavo ieškovei pailsėti. L. negavo darželio, gimė B. Darbo dienomis liudytoja važinėdavo padėti, vasaros metu savaitgaliams pasiimdavo mergaites į sodą. Kai anūkės išėjo į darželį mažiau važiuodavo pas šalis. Pastebėjo, kad ieškovė sunkiai tvarkosi su B. Kai ieškovė gulėjo ligoninėje, kartu su ieškovės mama padėjo atsakovui. Apie šalių santykių pablogėjimą sužinojo prieš Kalėdas, iš mergaičių pasakojimų išlįsdavo istorijos apie J. L. gerai su abiem tėvais bendrauja, dabar palūžusi. B. mama nesuvaldo, buvo pora atvejų per jos savaitę, kai ji nesuvaldydavo B., atsakovas ją pasiimdavo. Pasiima vaikus ir matosi, kad vaikai neplautomis galvomis, vaikus nuo gimimo maudė tėtis. Ateina flomasteriuotos, išpaišytos. Darbuotojai, kur dirba su vaikais, klausė ar marti ne sektoje, nes keistai rengiasi ir vaikus tik juodai rengia, trenerė sakė, kad nereikia matyti, kas atvedė, pagal aprangą mato. L. mokytoja priėjo ir sakė, kad vaikas skarmalais aprengtas. B. mokytoja taip pat davė pastabą dėl drabužių, kodėl neturi sporto aprangos, šokių aprangos. Liudytoja suruošia aprangą, kitą savaitę vėl neturi. Prašė mokytojų, kad leistų mokykloje palikti. Ieškovei tiesiog įgūdžių trūksta, nešeimyniška marti, tačiau nenori pasakyti, kad blogas žmogus. Nėra motiniško instinkto. Pernai prirašė į tiek būrelių, kad L. fiziškai buvo sunku. L. uždara, nieko nesako, B. verkia, kad nenori (duomenys neskelbtini) gyventi. Atsakovas iš senelio paveldėjo butą ir daug pinigų. Mano, kad ieškovės tėvai iš atsakovo skolinosi 20 000 Eur A. mokslams, pati ieškovė sakė. trys kambariai atremontuoti, vienas buvo apverktinos būklės, kiti paremontuoti. Vonia, virtuvė, perdaryta pilnai. Lubos ištemptos, sienos perdažytos. Virtuvinė sienelė padaryta, įmontuotas šaldytuvas. Vonia irgi nauja. Remontavo ieškovės tėtis, liudytoja vieną kartą buvo užvažiavusi, matė kažkokį žmogų kartu su paaugliu dirbantį. Kai iškilo trintis dėl pinigų, jos pažįstami sake, kad toks remontas galėtų 20 000 Eur – 22 000 Eur kainuoti. Su ieškove liudytoja dabar nebendrauja, yra ją ,,užblokavusi“ telefone, kad kažko nepasakytų, nes ieškovė tuoj verkia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Dėl santuokos nutraukimo
14. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti bei pasiūlyti taikiai išspręsti jų abiejų turtinius, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir auklėjimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos klausimus, taip pat kitas santuokos nutraukimo pasekmes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.64 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju šalys taikytis nepageidavo.
Žemesnės instancijos teismas
17. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
18. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Sutuoktiniai taip pat privalo išlaikyti, auklėti rūpintis savo vaikais, užtikrinti jų materialinę ir moralinę gerovę. Išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis).
19. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
20. Ieškovė teigė, kad šalių šeima nebuvo darni, atsakovas niekuomet tinkamai nesirūpino šeima, visuomet visas pareigas pavesdavo ieškovei, kuri per santuokoje pragyventus metus pavargo rūpintis tiek namais, tiek nepilnamečiais vaikais, tiek ir kitais einamais reikalais. Ieškovė niekuomet iš atsakovo nesulaukdavo moralinės paramos, paguodos žodžio ir / ar pagalbos, todėl santuokoje jautėsi nelaiminga. Šalys jau labai ilgą laikotarpį negyvena kaip šeima, nesidalija rūpesčiais bei džiaugsmu, todėl ieškovė ir nusprendė nutraukti santuoką. Faktiškai šeima iširo jau seniai, nors dar gyveno po vienu stogu, tačiau jų nesiejo jokie bendri interesai ar siekiai. Atsakovas nuolatos kaltino ieškovę nebūtais dalykais, ieškovės atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, kas ir įtakojo galutinį šeimos iširimą, nes po šio įvykio ieškovė nebematė galimybės išsaugoti šeimos. Atsakovas įvairioms institucijoms teikia skundus, kaltina ieškovę nebūtais dalykais, dėl ko ieškovė ne tik, kad patiria neigiamus išgyvenimus ir stresą, tačiau gindamasi aukoja savo laiką bei lėšas.
21. Atsakovas teigė, kad iš pradžių šalių santykiai buvo normalūs – atsakovas dirbo, ieškovė vaiko priežiūros atostogose augino gimusią L. J.. Gimus B. J. sutuoktinių santykiai pradėjo sparčiai blogėti, kadangi ieškovė psichologiškai ir fiziškai nesusitvarkė su dviejų vaikų priežiūra, atsakovui būnant darbe. Ji buvo nuolat apatiška, irzli, išsiblaškiusi, kartais elgdavosi neadekvačiai ir pamiršdavo atlikti elementarius darbus, susijusius su įprasta vaikų priežiūra. Nors tiek atsakovas, tiek kiti giminaičiai, stengėsi padėti, ieškovės (duomenys neskelbtini) būklė nuolat blogėjo, kol galiausiai ji atsidūrė VšĮ (duomenys neskelbtini) stacionare. Problemų su (duomenys neskelbtini) sveikata ieškovė turėjo dar nuo paauglystės. Santuokos metu ieškovė irgi periodiškai vartodavo (duomenys neskelbtini) vaistus ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2018 m. šalių santykiai nuolat blogėjo, nes ieškovės (duomenys neskelbtini) būklė niekada nebuvo stabili, tarp šalių dažnai vyko konfliktai, kurių metu ieškovė naudojo prieš atsakovą fizinį smurtą – stumdydavosi, draskydavo veidą ir pan. Galiausiai 2018 m. rugsėjį Ieškovė pareiškė atsakovui, kad nori skirtis, kadangi ketina gyventi su kitu vyru – J. D., kurį myli. Nors šalių santykiai nebuvo idealūs, ieškovės prisipažinimas sukėlė atsakovui šoką. Siekdamas nusiraminti ir viską apmąstyti atsakovas išėjo iš šeimos namų ir vaikščiojo gatvėmis. Tuo pat metu ieškovė iškvietė policijos pareigūnus, kuriems kažkodėl nurodė, neva, atsakovas ketina nusižudyti. Atsakovui grįžus į namus ir pabendravus su policijos pareigūnais, pastarieji išvyko. Negalėdamas susitaikyti su ieškovės išdavyste, supratęs, kad santuoka griūna, atsakovas patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, dėl kol 2018 m. rudenį pats kreipėsi pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini). Šios įstaigos stacionare atsakovas prasigydė 2 savaitės, po ko buvo paleistas, nustačius, kad jo (duomenys neskelbtini) būklė yra normali. Atsakovui grįžus namo, sutuoktiniai nusprendė išsiskirti, kadangi ieškovė toliau teigė, kad myli kitą vyrą ir būtent su juo, o ne su atsakovu, ketina kurti bendrą gyvenimą. Tokiu būdu šalys nuo 2018 m. gruodžio 15 d. pradėjo gyventi atskirai. Atsakovo teigimu, būtent ieškovė yra kalta dėl šalių santuokos iširimo. Nors šalių santuoka nebuvo ideali, joje netrūko išbandymų dėl ieškovės psichinės sveikatos, atsakovas iš paskutiniųjų stengėsi padėti sutuoktinei ir išsaugoti šeimą.
22. Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžių metu galima spręsti, kad santuokoje ji nesijautė laiminga, kadangi, jos nuomone, jai tekdavo pernelyg daug pareigų, o palaikymo, moralinės paramos iš atsakovo ji nesulaukė. Ieškovės teigimu, 2016 metais prasidėjo atsakovo nepasitenkinimas ja, kadangi reikėjo vakarais dirbti, prasidėjo priekaištai, kad ji prasta motina, nors ir vesdavo, ir pasiimdavo iš darželio vaikus, dalyvaudavo visuose susirinkimuose, savaitgalius leisdavo su vaikais. Atsakovas turėdavo kitų reikalų, hobių, daug laiko leisdavo prie kompiuterio, gyvenant kartu su vaikais mažai užsiėmė. Atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, dėl to taip pat yra buvę konfliktų. Šeimoje buvo daug įtampos, ko pasekmėje 2017 metais pateko į ligoninę dėl įsisenėjusios (duomenys neskelbtini). Didėjant konfliktams pats sutuoktinis pasiūlė skirtis. Tada paveldėjo butą. Buvo nuspręsta, kad šalys pasidalins du butus ir gyvens atskirai.
23. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad krizė šeimoje prasidėjo 2016 metais, ieškovė sakė, kad jis yra vyras ir nieko nesupranta dėl vaikų, į jo nuomonę, nebuvo kreipiama dėmesio. Gimus jaunėlei vyresnėlė tapo atstumta, o jaunėlė kaip žaisliukas. Dėl vaikų nebuvo laikomasi jokių susitarimų, daug vėlavimų į darželius. Pradžioje konfliktai kildavo tik dėl vaikų, ieškovė nesusitvarkė su darbu, vaikais, to pasekmė buvo ligoninė. 2017 m. lyg bandyta grįžti į normalų gyvenimą, tačiau prasidėjo melas, susijęs su vaikų priežiūra (dėl vedimo į darželį), ieškovė vartojo vaistus, dalį išrašytus gydytojų, dalį jos mamos, konfliktai didėjo. 2017 m. atsakovas paveldėjo senelio palikimą, buvo švaistomi pinigai, nors prašyta, kad būtų atidaryta sąskaita ir ten pervesti pinigai, atsakovui buvo sakoma, kad šeima gyvens paveldėtam bute. Atsakovo teigimu, jis ir dirbo, ir su vaikais laiką leisdavo, taip pat buvo sutarę, kad per mėnesį kiekvienas turi laisvą savaitgalį, vakarais leisdavo vienas kitam išeiti. Vėliau ieškovė pradėjo su J. D. bendrauti, jis tai pastebėjo 2018 m. pradžioje. Ieškovės nesusitvarkymą su liga vertina kaip kaltę, kadangi ji nurodo nieko negalinti pakeisti.
24. Trečiasis asmuo E. D., ieškovės mama, teikdama paaiškinimus apie šalių santykius, parodė, kad ieškovė šeimoje daug laiko leisdavo viena, nebuvo palaikymo, jai buvo sunku, nes ir studijas pabaigė vaikus augindama. Atsakovo toks charakteris, kad mėgsta, jog viskas už jį būtų padaroma, tačiau, kai padaroma, tai kritikuojama, dirbo ir pas ieškovės tėvą, bet buvo atleistas, nes davus užduotį darydavo viską, kad nieko nedaryti. Mano, kad šalių santykiuose paskutinis lašas buvo atostogos 2017 metų rudenį (duomenys neskelbtini), pareiškė, kad ieškovė sugadino atostogas, priekaištavo, kaip jos giminė į atsakovo mamą žiūri. Po kelionės nebuvo geri šalių santykiai, ėjo kalba, kad reikia remontuoti butą, kad šalys galėtų atskirai gyventi. J. D. pažįsta kaip dukros draugą, susipažino su juo, kai šalys išsiskyrė. Kai ieškovės išsikraustė iš nuomojamo buto ir gyveno pas trečiąjį asmenį, ji nematė jokio bendravimo su svetimu žmogumi, nors santuoka tada jau buvo baigta.
25. Liudytoja apklausta atsakovo mama D. J. parodė, kad prieš ieškovę, kaip žmogų, nieko neturi, tiesiog ieškovė yra nešeimyniška, jai trūksta įgūdžių, motiniško instinkto, tačiau nenori pasakyti, kad yra blogas žmogus. Pažymėjo, kad šalys gyveno ir jos namuose, tačiau ieškovė nemokėjo tinkamai tvarkytis. Šalims padėjo prižiūrėti vaikus, išleisdavo vakarais, veždavo maistą, padėjo su vaikų priežiūra ir kai ieškovė gulėjo ligoninė.
26. Teismo vertinimu, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, bylos medžiaga patvirtina, kad šalys nesugebėjo sukurti ir išsaugoti darnios šeimos, santuokoje kylančių problemų spręsti bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu, nepalaikė viena kitos kaip sutuoktiniai, tarp sutuoktinių nebuvo moralinės paramos, pagarbos vienas kito atžvilgiu, jie nesuprato ir neatliepė vienas kito poreikių, tikėtina turėjo skirtingą supratimą apie šeimyninį gyvenimą (taip pat ir atsineštą iš savo šeimų), pagalbą vienas kitam, atjautą ligoje. Santykius apsunkino vaikų gimimas, negebėjimas tinkamai pasidalinti jų priežiūros. Abi šalys patvirtino, kad santykiai suprastėjo 2016 metais, ieškovei grįžus į darbą. Kaip galima spręsi iš ieškovės paaiškinimų, jai buvo nelengva suderinti profesinius įsipareigojimus ir rūpinimąsi šeima. Atsakovas, kiek tai susiję su nurodomu laikotarpiu, ieškovei išsako daug kritikos – netinkamą dėmesio vaikams paskirstymą, susitarimų dėl vaikų nesilaikymą, negebėjimą psichologiškai ir fiziškai tvarkytis su dviejų vaikų priežiūra. Atsakovo nuomone, ieškovė kalta ir dėl to, kad gydydamasi (duomenys neskelbtini) dėjo nepakankamai pastangų, netinkamai vartojo vaistus. Nors bandyta grįžti į normalų šeimyninį gyvenimą, tačiau nesėkmingai. Abiejų šalių bendras gyvenimas nebetenkino. Tai iš esmės suprasdamos ir pačios, šalys jau svarstė gyvenimo atskirai galimybes, sprendė su tuo susijusius praktinius klausimus, t.y., kuriame iš šalims priklausančių butų (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar atsakovui asmeninės nuosavybės teise) galėtų gyventi kiekviena iš šalių. Nors atsakovas teigia, daręs viską, jog išsaugoti šeimą, tačiau ir ieškovės paaiškinimai, ir jo paties paaiškinimai teisme patvirtina, kad tai jis suprato tik, kaip ieškovės pasikeitimą, prisitaikymą prie jo įsivaizdavimo, koks turi būti santuokinis gyvenimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo įvardinama ieškovės neištikimybė galėjo būti santykių nutrūkimo priežastis.
27. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
28. Įvertinus, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų šalių kaltės, šalių nurodomą momentą, nuo kurio šalys pradėjo gyventi skyriumi, atsakovo pareikštą prašymą, pripažintina, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. m. gruodžio 15 d. d. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo
29. Šalys viena iš kitos išlaikymo nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl pavardžių
30. Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į šalių reikalavimus, ieškovei prašant jai paliktina santuokinė pavardė ,,J.“, atsakovui paliktina jo turima pavardė - ,,J.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
31. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
32. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004; kt.) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
34. Nagrinėjamu atveju kiekviena iš šalių prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose duodamos paaiškinimus.
35. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, kurioje nurodė, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaikų naudai. Ieškovės prašoma nustatyti išlaikymo suma leistų patenkinti ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaikų poreikius, atsakovo – tik būtinuosius vaikų poreikius. Prašoma nustatyti bendravimo tvarkos neprieštarauja vaikų interesams.
36. Tarnybos su išvada dėl ieškinio pateiktame 2021 m. spalio 8 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad L. pasakojo, jog šią savaitę gyvena (duomenys neskelbtini), o kitą - (duomenys neskelbtini). Nuo gimimo gyveno (duomenys neskelbtini). Dabartinė bendravimo tvarka yra 1 savaitė su mama, o kita – su tėčiu. Anot jos, jai nelabai patinka tokia bendravimo tvarka, nes tenka dažnai keisti gyvenamąsias vietas. Pasak L., jai labiau patiktų 2 savaites su mama, o kitos 2 savaitės su tėčiu. Mergaitės manymu, tokia bendravimo tvarka nepatiks tėvams, nes jie greit dukrų pasiilgsta. Dėl gyvenamosios vietos mergaitė teigė neturinti nuomonės šiuo klausimu. L. sakė, jog jai patinka ir ten, ir ten, ramiai ir saugiai jaučiasi ir ten, ir ten. Nors galimai pas tėtį jai labiau patinka, nes tėtis augina katiną vardu D. L. tėtį apibūdino – miegalius, mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus, kalbus, kvepiantis, drąsus. Mergaitė pasakojo, jog santykiai su tėčiu geri, kartu žaidžia kompiuterinius žaidimus arba žiūri, kaip tėtis žaidžia, kartu kepa mėsytę, guli ir kalbasi, tėtis padeda ruošti namų darbus, papildomai mokina daugybos lentelę ir matematikos, kartu spalvina, eina į lauką, žaidžia vaidmenų žaidimus, žiūri filmukus. Mergaitė nurodė, jog tėtis yra geras mokytojas ir smagu su juo leisti laiką. L. mamą apibūdino – kvepianti, drąsi, sumani, mylinti gyvūnus. L. pasakojo, jog su mama kartu žiūri filmukus, kalbasi, žaidžia veterinarus ir ligoninę. Pasak mergaitės, būnant pas mamą dažnai vėluoja į pamokas, nes mokykla arti ir pasivėlinama išeiti iš namų. L. pasakojo, jog močiutė D. paima ją iš mokyklos ir būna pas tėtį. B. nurodė, jog turi du namus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasak mergaitės, smagiau ir ramiau būti (duomenys neskelbtini), o įdomiau – (duomenys neskelbtini). B. teigė, jog jai nepatinka dabartinė bendravimo tvarka, nes nepatinka važinėti, ji norėtų, kad tėveliai vėl kartu gyventu. B. mamą apibūdino – mama moka piešti, drąsi, graži, liūdna, išmintinga, kupina meilės, retai šypsosi ir juokiasi. B. pasakojo, jog kartu su mama savaitgaliais eina pasivaikščioti, važiuoja aplankyti prosenelius, senelius, lankosi pas draugus, žaidžia vaidmenų žaidimus, bendrauja, mama padeda ruošti namų darbus ir šiaip kažką smagaus veikia. B. tėtį apibūdino – gražus, juokingas, mylintis, kupinas meilės, mėgsta leisti laiką kartu. Pasak mergaitės, kartu su tėčiu eina į miestą, pasivaikščioti, važiuoja pas močiutę į sodą, lankosi įdomiose vietose, padeda ruošti namų darbus. B. dalinosi, jog namai (duomenys neskelbtini) ją kartais liūdina, nes iš mokyklos visuomet pasiima močiutė, nes nenori, kad liktume po pamokų prailgintoje grupėje (mergaitė nurodė, jog taip pat nepatinka pasilikti) ir tenka ilgai laukti tėčio grįžtančio iš darbo. Pasak mergaitės, namuose (duomenys neskelbtini) jai būna liūdna ir neįdomu, nes mama ilgai dirba, ilgai būna prie kompiuterio, net tada kai jas paguldo į lovą, namuose daug knygų ir sesė daug skaito, niekas nenori su ja žaisti ir ji neturi ką veikti. Pasak mergaitės, daugiau dėmesio jai rodo tėtis, nes mama daug dirba ir savaitgaliais guli lovoje ir ilsisi. B. nurodė, jog norėtų likti gyventi (duomenys neskelbtini), o pas mamą važiuoti.
37. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl atsakovo T. J. priešieškinio, kurioje nurodė, kad mergaičių gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu labiau atitiktų jų interesus. Jei vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, atsakovo siūloma bendravimo tvarka su motina neprieštarautų mergaičių interesams. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas vaikų interesais.
38. 2023 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Agnė Artamonova, teikdama išvadą, nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma, atvejo vadyba šeimai taikoma nuo 2019 m. balandžio. 2023 metais šeimoje fiksuoti nesmurtiniai pažeidimai dėl saugios emocinės aplinkos. Iš esmės situacija tarp tėvų bendravimo negerėja, tėvams bendraujant dėl vaikų trūksta konstruktyvumo. Vaikų poreikius tėvai užtikrina, tačiau tėvams sunku bendrauti tarpusavyje, vaikams yra lojalumo konfliktas (vaikai jaučia konfliktą, bijo tėvų reakcijos, pasibaigus procesams tai dažnai baigiasi), vaikams reikalinga ir psichologų konsultacijos. Bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta tokia, kokia siūloma ekspertizės išvadose, po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų. Vaikai išsako tą patį norą, į jų nuomonę įsiklausyta. Nustačius tokią bendravimo tvarką, gyvenamosios vietos nustatymas iš esmės yra formalumas. Gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta tiek su ieškove, tiek su atsakovu. Siekiant išlaikyti pastovumą vaikų gyvenime, gyvenamoji vieta galėtų būti nustatyta su ieškove, bet vaikų interesus puikiai ir atsakovas užtikrina. Pradžioje vaikai tarsi išsakė, kad geriau jaučiasi pas tėtį, vėliau išsakė, kad gerai su abiems tėvais. Taigi tėvai pirma turėtų pradėti nuo konstruktyvaus bendravimo. Skyrius tikisi, kad mama bus sąmoninga ir užtikrins vaikų interesus. Ieškiniu prašomas išlaikymo dydis labiau atitiktų vaikų interesus.
39. 2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė Eglė Matonytė palaikė Agnės Artamonovos pateiktą išvadą. Vaikų interesus užtikrina abu tėvai, gyvenamąją vietą tikslingiau nustatyti su ieškove, tačiau šiuo atveju tai nėra svarbiausia, nes siūloma bendravimo tvarka 50/50. Išlaikymas turėtų būti priteistas, atsižvelgiant į vaikų interesus. Atkreipė dėmesį, kad abiejų tėvų bendravimas, požiūris vienas į kitą duoda neigiamas patirtis mergaitėms, kooperuotis ir bendradarbiauti vardan vaikų interesų privalo tėvai, nes tai ir įrodo meilę vaikams, vaikai mokosi iš abiejų tėvų. Ne vaikų gyvenamoji vieta yra esmė, gražesnis ar prastesnis rūbas, o kuriamas ryšys su vaiku, tai lemia ir vaikų būseną.
40. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2022 m. spalio 25 d. pažymoje apie L. ir B. J., apibūdinant mergaičių tėvus, nurodyta, kad abu tėvai jungiasi prie Tamo dienyno, stebi dukrų mokymosi pasiekimus, komunikuoja su mokytojais, dalyvauja klasės susirinkimuose. Tarpusavyje tėvai nebendrauja.
Žemesnės instancijos teismas
41. Teismo psichologijos 2022 m. gruodžio 31 d. – 2023 m. sausio 20 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl L. J. nurodyta, kad mergaitė reiškia artumą abiems tėvams, tapatinasi su jais, drąsiai ir su pajuokavimu kalba apie jų savybes (tiek teigiamas, tiek neigiamas) ir dalinasi apie kasdienybę jų abiejų namuose. Yra saugiai prisirišusi prie abiejų savo tėvų, abu juos patiria kaip mylinčius, besirūpinančius ir dėmesingus. Ekspertizės metu stebėtas L. J. nerimas, kuris jai kyla kalbantis su ja apie tėvų tarpusavio santykius: šia tema ji kalba nenoriai, su kylančiu nerimu tvarkosi atsiribodama. Pareiškia vieną iš didžiausių savo norų, kad tėvai nebūtų išsiskyrę. Nors L. J. perteikia savo poreikį (nori bendrauti su tėvais, keičiantis kas dvi savaites), tačiau šalia to ji transliuoja nerimą, kaip dėl šio jos poreikio jausis mama ir tėtis (ji nenori nuvilti nė vieno iš tėvų, kuriuos mato nesutariant dėl vaikų). Tikėtina, jog tėvams nustojus pyktis vaikų priežiūros, rūpinimosi jais klausimais, gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos klausimais, L. J. išgyventų mažiau nerimo dėl tėvų tarpusavio nesutarimų ir savo nuomonę reikštų dar laisviau.
42. Teismo psichologijos 2022 m. gruodžio 31 d. – 2023 m. sausio 20 d. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl B. J. nurodyta, kad mergaitė abiems tėvams išsako emocinį artumą, džiaugiasi jų dėmesiu ir kalba apie jų teigiamas savybes. Yra saugiai prisirišusi prie abiejų savo tėvų, abu juos patiria kaip mylinčius, besirūpinančius ir dėmesingus. B. J. neramina ir kelia liūdesio bei išgąsčio jausmus užsitęsę tėvų tarpusavio nesutarimai. Savo nerimą, kylantį dėl tėvų tarpusavio santykių, mergaitė perteikia ir kaip vieną didžiausių norų įvardindama, kad tėvai geriau bendrautų. Ekspertizės metu B. J. stengiasi neišskirti nei vieno iš tėvų, toks jos elgesys gali reikšti ne tik vienodai artimą santykį su abiem tėvais, bet ir jos nerimą, jog dėl kitokio savo pasirinkimo ji gali nuvilti tą, kurio galbūt rinktųsi mažiau. Toks nerimas neretai yra būdingas vaikams, kurių tėvai skyrybų procese konfliktuoja dėl gyvenamosios vaikų vietos ir bendravimo su jais tvarkos. Tikėtina, jog tėvams nustojus pyktis šiais klausimais, ji išgyventų mažiau nerimo dėl tėvų tarpusavio nesutarimų ir galėtų jaustis laisviau, galėdama reikšti ir kitokią nuomonę, tačiau dabartinėse aplinkybėse ji bando rasti sprendimą, kuris tiktų ne tik jai, bet ir galimai abiems tėvams.
Žemesnės instancijos teismas
43. Į bylą pateiktas Tarnyboje 2019 m. balandžio 9 d. sudarytas Susitikimo protokolas, kuriame nurodoma, kad abu tėvai sutinka, kad mergaitės gyvens tėvo namuose. Ieškovė bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad su tuo sutiko, norėdama išvengti didesnių konfliktų.
44. 2019 m. balandžio 10 d. Tarnybos Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje nurodyta, Kad B. J. teigė, kad tėvai gyvena atskirai, ji dvi savaites būna pas tėtį, dvi savaites pas mamą, tėvai jos neskriaudžia. Labiau patinka pas mamą. Anketoje nurodyta, kad grėsmės lygio nustatymo metu mamai sunku bendrauti, ji susijaudinusi, verkia išgirdusi tėvo pastabas, emocionaliai bendrauja, tėvai, gyvendami skyriumi, nesutaria dėl vaikų priežiūros, auklėjimo. Nurodyti tėvo kaltinimai motinai šaukiant ant vaikų, neatsakingai elgiantis. Motina pripažįsta, kad stinga žinių, todėl pradėjo lankyti pozityvios tėvystės kursus.
45. Atsakovo pusė akcentuoja mergaičių pradinių klasių mokytojų 2021 m. spalio 13 d. paaiškinimus, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad šie paaiškinimai parašyti atsakovui prašant, mokytojoms iš dalies įsitraukiant į tėvų konfliktą ir paremiant vieno iš jų poziciją, ypatingai akcentuojant teigiamus dalykus apie vieną ir neigiamus apie kitą. Kelia abejonių, ar mokytojos tikrai kiekvieną kartą būna informuojamos / žino, iš kieno namų vaikai atvyksta į mokyklą, kurie namų darbai pas kurį iš tėvų buvo atliekami ir pan.
46. Su ieškovės atsiliepimų į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pateikė šalių susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad ji atsakovui teikia informaciją apie prisijungimą prie elektroninio dienyno Tamo, informaciją, susijusią su dukrų vizitais pas gydytojus, skiepais, užrašymu į ugdymo įstaigas, pakvietimu į gimtadienį, mokyklos renginiais, bando tartis dėl dovanų vaikams, prašo atsakovo girdint mažamečiams vaikams nekritikuoti jos sprendimų, nekalbėti su dukromis temomis, susijusiomis su ieškovės santykiais su kitais žmonėmis, neatitinkančiomis vaikų amžiaus ir raidos.
47. Tarnybos 2023 m. kovo 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketose Nr. 1VSV-1716 bei Nr. 1VSV-1716 dėl L. J. ir B. J. nustatyto vaiko teisių pažeidimai – teisė į saugią emocinę aplinką. L. J. nurodė, kad negirdi, kaip tėvai pykstasi, bet jaučia tai, su abiem tėvais sutaria puikia, būtų neblogai pas tėtį ir mamą praleisti po dvi savaites. B. J. nurodė, kad jai patinka piešti, sutaria ir su mama, ir su tėčiu, yra girdėjusi, kaip tėvai telefonu pykstasi, jai tai nepatinka.
48. Teismo vertinimu, šalių procesiniai dokumentai, jų teikti paaiškinimai bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtina, kad ieškovė labiau siekia atliepti vaikų poreikius, pvz. gyvūnus mylinčia L. J. vesdama į jojimo pamokas, B. J. užrašydama į dailės klasę. Atsakovas prieštaravo dėl B. užrašymo į dailės klasę, tačiau pats vėliau Tarnybai yra nurodęs, kad dukrai patinka piešti, pomėgį piešti išsako ir mergaitė. Atsakovas tarsi pripažįsta vyresniosios dukros meilę gyvūnams, galimybę galbūt lankyti jojimą, tačiau vėlgi ne ten, kur buvo nuvedusi ieškovė, nuolat akcentuoja nepakankamą tarimąsi su juo, nors ieškovę nuolat kritikuoja. Vaikams patyrus sumušimus / traumas atsakovas reikalauja ieškovės pasiaiškinti, ją kritikuoja, kai analogiškoje situacijoje, vaikui susižalojus atsakovui prižiūrint, ieškovė elgiasi supratingai. Visa bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ganėtinai konfliktiškas, ieško nuolatinių priekabių prie ieškovės, ją nuolat skundžia įvairioms institucijoms, reikalauja ataskaitų. Atsakovas taip pat sunkiai priima kitokią nuomonę. Tai patvirtina ir jo elgesys teismo proceso metu, kai, būdamas nepatenkintas Tarnybos atstovės teikiama išvada, sukiojo pirštą ties smilkiniu. Teismui klausiant apie bendradarbiavimą ruošiant vaikus mokyklai, ieškovė akcentavo bandymą tartis, atsakovas vėlgi tik kritikavo ieškovę. Ieškovė teikė duomenis, kad ji su atsakovu bendrauja, teikė jam duomenis apie prisijungimus prie nuotolinių pamokų, elektroninio dienyno, dėl bendravimo su vaikų gydytojomis. Tai patvirtina ir faktą, kad ieškovė visuomet dalyvavo vaikų gyvenime, o atsakovas į šį procesą įsijungė vėliau.
49. Atsižvelgiant į išdėstytą, tinkamą vaikų interesų užtikrinimą, siekiamybę, kad būtų išvengta galimų konfliktinių situacijų, Tarnybos išvadą, L. J. ir B. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove I. J.. Mergaitės nurodė, kad jų santykiai geri su abiem tėvais, ekspertizės išvados patvirtina, kad vaikai prie abiejų tėvų saugiai prisirišę. Tarnyba, geriau susipažinusi su šeima, taip pat siūlė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Teismo vertinimu, tokiu būdu taip pat bus išsaugotas didesnis stabilumas vaikų gyvenime, tinkamas bendravimo tvarkos įgyvendinimas (byloje yra duomenų, kad dar iki ginčo teisme atsakovas tinkamai neperdavė vaikų ieškovei, su vaikais dažnai būnanti atsakovo mama nebendrauja su ieškove, neteikia jai žinių apie vaikus), nebus bandoma riboti vaikų bendravimo su kitu iš tėvų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės veiksmai neatitiktų vaikų interesų, būtų jiems priešingi. Atsakovas nuolat skundžia ieškovę, nepatenkintas jos auklėjimu, tačiau, kaip ir nurodė išvadą duodama Tarnybos atstovė, vaikai mokosi iš abiejų tėvų, vaikams abu tėvai vienodai reikalingi. Ekspertizės išvadose paminėta ir tai, kad vaikai net su humoru sugeba pasakoti apie tėvų savybes, tapatinasi / lyginasi su kiekvienu iš tėvų, randa panašumų ir skirtumų.
50. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad net nustačius vaikų gyvenamąją vietą, su vienu iš tėvų vaikų klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu (taip pat ugdymo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, užklasinės veiklos parinkimas ir pan.) sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kilus ginčams šalys turi teisę kreiptis į teismą.
Dėl šalių dukrų ir atsakovo bendravimo tvarkos
51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK) 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
52. Šalių pozicijos patvirtina, kad ginčas dėl vaiko bendravimo su vaikais yra kilęs, todėl nustatytina atsakovo ir šalių dukrų bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus reikalavimus.
53. Atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, ekspertizės duomenis, teikiamą nuoseklų vaikų norą, kad su tėvais norėtų bendrauti po dvi savaites, vienintelis mergaites varžantis veiksnys, kaip nurodoma dokumentuose, kuriuose fiksuojama vaikų nuomonė, yra tai, kad tėvams gali nepatikti, kad tėvai jų labai pasiilgs.
Žemesnės instancijos teismas
54. Atskiras bendravimas vaikų mokyklinių atostogų metu, taip pat vasaros laikotarpiu nenustatomas. Teismo vertinimu, nustatant bendravimą po dvi savaites, šalys keliones, kitą laivą laiką su vaikais galės planuoti joms tenkančiais laikotarpiais. Kaip galima spręsti iš šalių paaiškinimų teisme metu, taip būdavo ir šalims bendraujant su vaikais po savaitę. Ilgesnių nei dvi savaitės iš eilės trunkančių atostogų su vaikais nepageidavo ir šalys. Skirstant mokyklinių atostogų laiką kitu būdu gali susidaryti situacija, kai, pirmenybę teikiant bendravimui per mokyklines atostogas, kitai šaliai trumpės bendravimo laikas su vaikais. Tokiu būdu būtų sukuriamos papildomos konfliktinės situacijos. O keičiantis savaitėmis į šiuos laikotarpius pateks ir vaikų mokyklinių atostogų laikotarpiai, todėl manytina, kad abi šalys turės pakankamai kokybiško laiko su vaikis.
55. Taip pat, atsižvelgiant į šalių reiškiamus reikalavimus, bendravimo tvarka nustatoma Šv. Kalėdų švenčių, Šv. Velykų laikotarpiu, Naujųjų metų dienai, šalių ir jų vaikų gimtadienių, Motinos bei Tėvos dienomis.
56. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Pareigą rūpintis vaikais tėvams nustato įstatymas.
57. Kadangi vaikai gali susirgti tiek būdami tiek su ieškove, tiek su atsakovu, siekiant, kad abu tėvai nedelsiant gautų duomenis apie rimtą vaikų sveikatos būklę, nustatytina, kad tais atvejais, kai dėl vaiko susirgimo kreipiamasi į gydymo įstaigą, ieškovė bei atsakovas privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip tą pačią dieną. Papildomas informavimo apie bet kokį vaiko negalavimą sąlygos įtraukimas, sąlygos, kad ieškovė neatliktų jokių veiksmų, susijusių su vaiko (-ų) sveikata, įtraukimas. teismo vertinimu, būtų perteklinis, be to, iš esmės net nebūtų įmanoma patikrinti, ar tokios sutarties nuostatos vykdomos. Dėl analogiškų priežasčių į bendravimo tvarką neįtrauktina ir atsakovo siūloma nuostata dėl vaiko (-ų) įprastos dienotvarkės užtikrinimo. Kaip minėta, ir be atskiro punkto teismo sprendime CK įtvirtintos tėvų pareigos įpareigoja šalis veikti geriausiais vaikų interesais.
Žemesnės instancijos teismas
58. Teismo vertinimu, nėra pagrindo įpareigoti ieškovę gauti atsakovo sutikimą išvykti atostogauti į užsienį su vaikais, tačiau nustatytina, kad ieškovė iki išvykimo privalo nurodyti buvimo užsienyje laikotarpį, valstybę / valstybes, į kurias vykstama, keliavimo būdą. Analogiška pareiga informuoti ieškovę nustatytina ir atsakovui. Pažymėtina, kad ir atostogų, taip pat ir užsienyje, metu, galioja tėvų pareiga užtikrinti bendravimą su kitu iš tėvų el. ryšio priemonėmis.
59. Teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir vaikų interesus.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo
60. Šalys nurodo, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė įgijo nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 121 000 Eur, 1/3 negyvenamąją patalpą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 6 500 Eur, 3612/263500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 9 156,80 Eur, bei MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur piniginį įnašą.
Žemesnės instancijos teismas
61. Abi šalys sutinka su šio turto verte bei prašo jį padalinti taip, kad ieškovei atitenka nekilnojamasis turtas, atsakovui – MB „(duomenys neskelbtini)” 100,00 Eur piniginis įnašas, priteisiant atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę dalį turto 68 278,40 Eur dydžio kompensaciją.
62. Ieškinys bei priešieškinis šiose dalyse, nesant tarp šalių ginčo tenkintini, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 121 000 Eur, 1/3 negyvenamąją patalpą – garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė yra 6 500 Eur, 3612/263500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 9 156,80 Eur, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 100,00 Eur piniginį įnašą, taip pat atsakovui iš ieškovės priteisiant 68 278,40 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra.
63. Kadangi šioje dalyje ginčo nėra, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Šalių pageidaujamas santuokos metu įgyto turto padalinimo būdas atitinka įstatymo reikalavimus (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsni 1 ir 3 dalys, 3.127 straipsnis). Taip pat atitiks ir šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesus – abi šalys nuosavybės teise turės po gyvenamąjį būstą, tuo pačių užtikrinant tinkamas gyvenimo sąlygas ir vaikams.
Dėl kompensacijos išmokėjimo termino
64. Ieškovė prašo nustatyti 6 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento išmokėti atsakovui kompensaciją. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu su tokiu prašymu nesutiko, nors bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė, kaip tai pažeistų jo interesus.
65. Teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas, įvertinus kompensacijos dydį, šalių turtinę padėtį. Tokiu būdu ieškovė turės pakankmai laiko surinkti / pasiskolinti reikiamą sumą. Atsakovo interesai pažeisti nebus, kadangi gyvenamąjį būstą jis turi, pats taip pat nenurodė, kaip jo interesai būtų pažeisti atidedant kompensacijos mokėjimą.
Dėl atsakovo reikalavimo priteisti iš ieškovės I. J. atsakovo T. J. naudai 40 710,12 Eur negrąžintų lėšų, gautų pagal įgaliojimą
Dėl 1 800 Eur, atsakovo pervestų ieškovės motinai
66. Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 1 800 Eur, kuriuos jis pervedė E. D., atmestinas.
67. Iš į bylą pateikto atsakovo T. J. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2018 m. spalio 9 d. ir 2018 m. spalio 12 d. atsakovas E. D. atliko du pavedimus po 800 Eur ir 1 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,remontui“.
68. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad šnekėta apie Buto remontą, kalbėjo, kad pradės tvarkyti Butą. E. D. paaiškino, kad, jei paskirtis buvo remontui, reiškia pinigai ir buvo naudojami Buto remontui. Be to, dažniausiai pinigai būdavo grąžinami, atlikus darbus, o ne iš anksto pervedami.
69. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pinigai būtų atitekę ieškovei I. J..
70. Teismo vertinimu, toks reikalavimas pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal jį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
71. Teismas parengiamojo posėdžio metu išaiškino atsakovui teisę keisti asmenį, atsakantį pagal šį reikalavimą (CPK 45 straipsnis). Atsakovo atstovė nurodė, kad pinigai buvo pervedami ieškovės prašymu, todėl ji turėtų juos ir grąžinti. Teismui manant kitaip, pasinaudos teise kitame procese traukti atsakove ieškovės motiną.
Dėl 38 910,12 Eur sumos
72. Vadovaujantis CK 3.89 straipsniu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Asmeninis turtas, kurį vienas sutuoktinis laikinai perduoda kitam sutuoktiniui pastarojo asmeniniams poreikiams tenkinti, išlieka turtą perdavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (to paties straipsnio 3 dalis).
73. Vadovaujantis CK 3.97 straipsnio 4 dalimi, vienas sutuoktinis turi teisę įgalioti kitą sutuoktinį tvarkyti turtą, kuris yra jo (pirmojo sutuoktinio) asmeninė nuosavybė. Tokiu atveju sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams taikomos šio kodekso antrosios knygos normos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykiu. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių vienas sutuoktinis negali savarankiškai tvarkyti savo turto ir prisidėti prie šeimos namų ūkio išlaikymo, kitas sutuoktinis turi teisę naudoti šeimos namų ūkiui išlaikyti negalinčio savarankiškai tvarkyti savo turto sutuoktinio asmenines lėšas ir turtą.
74. 2017 m. rugpjūčio 2 d. įgaliojimu (patvirtintas Vilniaus miesto 35 – ajame notaro biure) T. J. įgaliojo sutuoktinę I. J. notaro biure vesti paveldėjimo bylą po K. A. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), rašyti jo vardu pareiškimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, atstovauti įregistruojant paveldėjimo teisės liudijimą bei jo nuosavybės teises į paveldėtą turtą ir / ar turtines teises, gauti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Įgaliojimas galiojo iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.
75. Pagal byloje esantį antstolės Daivos Prunskienės 2017 m. rugsėjo 7 d. sudarytą Paveldimo turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini) po K. A. J. mirties į turto apyrašą įtraukta butas (duomenys neskelbtini), 58,97 kv.m. bendro ploto, 2 Eur skola AB ,,Šiaulių bankas“ už sąskaitos aptarnavimą, 3 042,80 Eur AB ,,Citadele“ banko sąskaitose, 16 901,42 Eur Kredito unijoje Centro taupomoji kasa, 86,89 Eur pajus Kredito unijoje Centro taupomoji kasa, 20 911,76 Eur Kredito unijoje ,,Vilniaus kreditas“, 28,96 Eur pajinėje sąskaitoje LTL Kredito unija, 19 885,03 Eur LTL Kredito unija, 30 Eur pajinėje sąskaitoje Kredito unijoje ,,Taupa“, 3 735 Eur Kredito unijoje ,,Taupa“, 28,96 Eur pajinis įnašas Vilniaus kredito unijoje, 2 045,84 Eur Vilniaus kredito unijoje,28,96 Eur Rato kredito unijos pajinėje sąskaitoje, 8 000 Eur Rato kredito unijoje, 28,96 Eur Kredito unijos Mano unija pajinėje sąskaitoje, 20 131,42 Eur Kredito unijoje Mano unija, 28,96 eur pajinis įnašas Kredito unijoje Vilniaus kreditas. Iš viso turto vertė (kaip nurodoma apyraše) - 94 914,96 Eur, skolinė pareiga – 2 Eur.
76. 19 762,15 Eur iš LTL Kredito unija 2017 m. lapkričio 3 d. pavedimu pervesti į I. J. sąskaitą.
77. 2017 m. lapkričio 14 d. įgaliojimu (patvirtintas Vilniaus miesto 35 – ajame notaro biure) T. J. įgaliojo sutuoktinę I. J. atstovauti jam gaunant pinigines lėšas pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) po jo senelio K. A. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)). Įgaliojimas galiojo iki 2018 m. sausio 14 d.
78. 8 134,55 Eur iš Rato kredito unijos 2018 m. kovo 14 d. pavedimu pervesti į I. J. sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
79. 3 734 Eur iš Kredito unijos ,,Taupa“ 2018 m. balandžio 3 d. pavedimu pervesti į I. J. sąskaitą.
80. 20 130,42 Eur iš Kredito unijos ,,Mano unija“ 2018 m. gegužės 2 d. pavedimu pervesti į I. J. sąskaitą.
81. Tokiu būdu į I. J. sąskaitą pervesta 51 761,12 Eur T. J. po senelio K. A. J. mirties paveldėtų piniginių lėšų.
82. Iš su priešieškiniu pateiktų T. J. sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. I. J. jam 2017 m. lapkričio 21 d., 2017 m. lapkričio 28 d. trimis pavedimais po 1000 Eur pervedė 3 000 Eur, 2018 m. gegužės 2 d. 8 000 Eur, 2018 m. gegužės 14 d. 3 000 Eur.
83. Iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad ji 2017 m. gruodžio 28 d. savo motinai E. D. pervedė 8 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Už mokslus“, 2018 m. kovo 16 d. pervedė 3 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Kreditui, 2018 m. balandžio 10 d. pervedė 8 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Butui“, 2018 m. gegužės 2 d. pervedė 1 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,Butui“, 2018 m. rugsėjo 4 d. pervedė 300 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydama ,,skolos grąžinimas“.
84. Kaip nurodo atsakovas, 43 153,84 Eur paveldėta suma buvo pervesta į jo sąskaitas: 2017 m. lapkričio 16 d. Kredito unija Centro taupomoji kasa pervedė 16 920,54 Eur, 2018 m. gegužės 31 d. Kredito unija Vilniaus kreditas pervedė 20 911,76 Eur, dar 5 321, 54 Eur pervesta į atsakovo sąskaitą, kuri šiuo metu uždaryta (2023 m. birželio 15 d. DOK-97395). 2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė šio pavedimo išrašo nepateiksiantis.
85. Pagal AB SEB banko 2022 m. rugpjūčio 17 d. pažymą Nr. SEBLT/22/CR25825 T. J. laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. mokėjimo kortelės išduotos 2018 m. rugsėjo 30 d., 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugsėjo 4 d. Pats atsakovas neginčijo aplinkybės, kad buvo laikotarpis, kai jis mokėjimo kortelės neturėjo, pinigus išgrynindavo ir jam atiduodavo žmona.
86. Ieškovė, tretieji asmenys E. D. bei A. D. dėl 20 000 Eur davė paaiškinimus, kad, vienais pavedimais pinigai buvo skolinti jų dukros mokslas, kitų pavedimų, nors negalėjo tiksliai paaiškinti, teigė, kad jei Butui, reiškia Butui, A. D. nurodė, kad 8 000 Eur tikrai skolinta jo dukros mokslams, vėliau tartasi, kad darbais bus atidirbta, E. D., pasisakydama dėl 3 000 Eur, kur pavedimo paskirtyje nurodyta ,,Kreditui” nurodė, kad, jei tai jos skola, ji galinti grąžinti. Atsakovo motina D. J., duodama paaiškinimus, nurodė, kad, jos žiniomis, 20 000 Eur paskolinta ieškovės tėvams. Byloje yra atsakovo ir trečiojo asmens A. J. susirašinėjimas dėl 20 000 Eur skolos, tačiau atsakovas T. J. nurodo šioje byloje reikalavimo dėl 20 000 Eur, kurie, jo žiniomis, paskolinti ieškovės tėvui, nereiškiantis. Atsakovas taip pat pateikė A. D. siųstą dokumentą, pavadintą sutartimi, datuotą 2019 m. kovo 28 d., kuriame nurodoma, kad T. J. ir A. D. sutaria, kad pastarasis yra skolingas T. J. 20 000 Eur ir šią sumą išmokės nurodytomis datomis. Dokumentas nei vieno iš jame įvardintų asmenų nepasirašytas. Pagal pateiktus duomenis laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. sausio 10 d. A. D. T. J. pervedė 3 200 Eur. Dėl šio susitarimo A. D. nurodė, kad buvo sutarta, kad atsakovas nepretenduos į santuokinį turtą ir jie perves jam 20 000 Eur, bet atsakovas to oficialiai neįformino, todėl jis nustojo daryti pavedimus. A. D. dėl trečiojo asmens pavedimų jo žmonai parodė, kad dukros mokslams pinigai skolinti su atsakovo žinia. Atliekant remontus dalis jų buvo dengiama iš skolos, vėliau pinigai buvo ,,permetami“ žmonai, po to duodama grynais.
87. Teismas, atsižvelgdama į išdėstytą, byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių asmenų, liudytojų parodymus, sprendžia, kad 20 000 Eur, kurie pervesti ieškovės mamai, atsakovui nereiškiant reikalavimo dėl jų grąžinimo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako. Tretieji asmenys E. D. ir A. D. yra šeima, todėl, nors pinigai pervesti E. D., jie tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Byloje nėra jokių įrodymų, kad piniginės lėšos būtų buvę grynaisiais pinigais perduotos ar bankiniais pavedimais pervestos trečiajam asmeniui A. D.. To nenurodė nei vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų. Kad pinigai (būtent 20 000 Eur) skolinti ieškovės tėvams patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovo motina D. J.. Įvertinus, kad net atsakovo motina žinojo apie pinigų pervedimą, tikėtina, kad pavedimai daryti ir su paties atsakovo žinia. A. D. parodė, kad pinigai buvo pervedami jo žmonai. Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisme patvirtino reikalavimo dėl 20 000 Eur A. D. nereiškiantis, svarstysiantis inicijuoti savarankišką procesą. Teismo vertinimu, toks atsakovo T. J. procesinis elgesys negali būti vertinamas kaip visiškai sąžiningas, kadangi iš jo pasirinktos strategijos galima daryti prielaidą, kad tokiu būdu jis ieškovės motinai pervestą sumą siekia pateikti kaip dvigubą skolą – teigdama, kad dar yra jam nežinomu būdu A. D. paskolinti pinigai, o I. J. motinai E. D. pervesti pinigai turėtų būti vertinami kaip panaudoti ne šeimos poreikiams.
88. 2018 m. rugsėjo 4 d., pervesdama motinai 300 Eur, ieškovė pavedimo paskirtyje nurodė ,,skolos grąžinimas“. Atsižvelgiant, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį sieja artimi šeimyniniai santykiai, ieškovė gaudavo ir darbinių pajamų, šalių ir trečiųjų asmenų šeimos, kaip akivaizdu iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, glaudžiai bendravo, ieškovės ir atsakovo tėvai šalių šeimai padėdavo, todėl nėra pagrindo šio pavedimo paskirties interpretuoti kaip nors kitaip, kaip nurodyta jo paskirtyje.
Žemesnės instancijos teismas
89. 2023 m. birželio 15 d. teisme gautuose rašytiniuose T. J. paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad iš ieškovės sąskaitos buvo skolinami pinigai atsakovo draugams, iš viso tokiu būdu paskolinta 6 900 Eur (tai matyti ir iš sąskaitų išrašų) (2017 m. lapkričio 21 d. V. A. – 700 Eur, 2018 m. sausio 19 d. L. K. – 1 200 Eur, 2018 m. gegužės 14 d. P. M. – 5 000 Eur. Duodamas paaiškinimus teisme atsakovas nurodė, kad dėl šių pinigų pretenzijų ieškovei neturi. Šie faktai iš esmės patvirtina ir ieškovės nurodomą aplinkybę, kad jos sąskaitoje esantys sutuoktinio paveldėti pinigai buvo tvarkomi pagal T. J. nurodymus, o T. J., pateikdamas priešieškinį, taip pat ir bylą nagrinėjant teisme, visų aplinkybių tinkamai neatskleidė – pagal jo nurodymus pervedamų pinigų neatėmė iš atsakovės prašomos priteisti kompensacijos. Išvadai, kad atsakovas tokių aplinkybių galėjo neprisiminti – nėra pagrindo, kadangi sumos pakankamai didelės, be to, kaip jis ir pats vėliau paaiškino, pinigai buvo grąžinami jam.
90. Ieškovė su ieškiniu teikė įrodymus apie santuokos metu padarytus atsakovo paveldėto Buto pagerinimus / remontą – 2018 m. rugsėjo 13 d. sutartį su UAB ,,Iris“, pagal kurią vonios kambario prekių pirkta už 540 Eur, virtuvės, drabužinių projektus, duomenis, kad iš jos sąskaitos buvo mokami komunaliniai mokesčiai už Butą, 2018 m. rugsėjo 13 d. už 538,94 Eur pirktos durys, 2018 m. rugsėjo 6 d. ir 2018 m. rugsėjo 15 d. pirkta statybinių medžiagų už 49,60Eur ir 122,67 Eur. Su atsiliepimu į priešieškinį ieškovė pateikė AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. rugpjūčio 3 d. išduotas prisijungimo sąlygas objektui (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad didinama leistinoji naudoti galia, 2018 m. spalio 3 d. Konkrečias prisijungimo sąlygas į gyvenamojo namo vidaus elektros tinklą, kuriose išvardinti jungiantis atliktini darbai, UAB ,,Jodesta“ 2018 m. lapkričio 12 d. pažymą, kad T. J. buto įvadą iš laiptinės apskaitos skydo iki buto skirstymo skydelio ir magistralinį kabelį nuo namo iki apskaitos skydo galima prijungti prie veikiančių elektros tinklų, elektros įrenginiai sumontuoti, suderinti, išbandyti ir atitinka reikalavimus, 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kuria pažymima, kad T. J. (duomenys neskelbtini), sumontuoti elektros tinklai ir jų priklausiniai pagal UAB ,,Jodesta“ skaičiavimo schemą atitinka projekto, norminių teisė aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį.
91. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. prašymu teikė nuotraukas, atspindinčias Buto būklė prieš remontą, buto kadastro bylą, dizainerės rengtus buto atnaujinimo planus, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, A. D. atliktą Remonto darbų (duomenys neskelbtini), aprašą bei Atliktų darbų aktą, S. S. parengtą lokalinę sąmatą.
92. Iš pateiktų buto pertvarkymo planų, ieškovės, trečiojo asmens A. D. paaiškinimų matyti, kad projektą ruošė ne pačios šalys, o samdyti asmenys. Iš ieškovo pateiktų Buto nuotraukų, kadastro bylos duomenų akivaizdu, kad Butas senos statybos (1964 m.), tikėtina, kad po pastatymo iš esmės ir nebuvo remontuotas. Antstolio D. K. 2022 m. rugpjūčio 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/22/083 atspindėta Buto būklė faktinių aplinkybių konstatavimo dieną (2022 m. rugpjūčio 17 d.). Remiantis rangovo, trečiojo asmens byloje A. D. parengtu Atliktų darbų aktu, medžiagų ir darbų išlaidos – 23 017,86 Eur, taip pat nurodoma, kad pridėtinės ir statybvietės išlaidos – 30 proc. nuo darbo – 3 731,55 Eur, tiekimo išlaidos ir smulkios medžiagos – 15 proc. nuo medžiagų ir mech. – 1 586,90 Eur. Nurodoma, kad iš viso tiesioginės išlaidos – 28 336,31 Eur. Pagal A. D. atliktą Remonto darbų (duomenys neskelbtini), aprašą bei Atliktų darbų aktą, kadastrinę bylą bei nuotraukas S. S., kuriam kvalifikacijos atestatu suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai), parengė buto (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą, nurodydamas, kad remonto darbų kaina – 43 827,32 Eur.
93. T. J. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Buto remontas kainavo apie 10 000 Eur. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad didintas elektros galingumas, buitinė technika pirkta, virtuvės, vonios baldai keisti. Kriauklė, ,,unitazas”, pati vonia pirkta, už šita ieškovė mokėjo. Bute, atsakovo vertinimu, atliktas kosmetinis remontas, išgriauta siena, statyta gipskartonio pertvara. Vonios kambarys padidintas, praplėstas. Vienam kambary gipskartonio sienelė kaip tamsus kambariukas padaryta. Sienos dažytos ir įtempiamos lubos sudėtos. Ikea šviestuvai pirkti, atsakovas mokėjo. Grindys šveistos ir perdažytos, bet nekeistos. Durys vidinės naujos dviejų kambarių ir tualeto įstatytos. Visi remonto darbai buvo atliekami per ieškovę, organizavo tikriausiai ieškovės tėtis. 2023 m. balandžio 25 d. posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovo pusė galėtų sutikti, kad Buto darbai kainavo 18 000 Eur. Ieškovės tėvo pateiktame akte nurodoma remonto kaina 28 336,31 Eur, tačiau 5 318,45 Eur suma apskritai niekaip nepagrįsta. Rašytiniuose paaiškinimuose bei posėdžio metu pateikė ir kritiką dėl atliktų darbų, jų kainų, panaudotų medžiagų ir pan.
94. Liudytoja apklausta atsakovo T. J. motina D. J. dėl Buto remonto parodė, kad trys kambariai atremontuoti, vienas buvo apverktinos būklės, kiti paremontuoti. Vonia, virtuvė, perdaryta pilnai. Lubos ištemptos, sienos perdažytos. Virtuvinė sienelė padaryta, įmontuotas šaldytuvas. Vonia irgi nauja. Remontavo ieškovės tėtis, liudytoja vieną kartą buvo užvažiavusi, matė kažkokį žmogų kartu su paaugliu dirbantį. Kai iškilo trintis dėl pinigų, jos pažįstami sake, kad toks remontas galėtų 20 000 Eur – 22 000 Eur kainuoti.
95. A. D. dėl Buto remonto nurodė, kad prieš pradedant darbus pasakė, kad apie 30 000 Eur kainuos. Pirma norėjo, kad medžiagas šalys pačios pirktų, tačiau jos nesigaudė. Patys pirko šviestuvus, visa kita jis, jo rekomendacijomis. Jis paprašydavo pinigų, šalys duodavo, mėnesio gale pagal čekius buvo atsiskaitoma. Sąmatą atliko skaičiuodamas 2018 metų kainomis, tam pakako brėžinių. Pats projektas kainavo 1 000 – 1 500 Eur, architektė su I. bendravo. Baldus tikriausiai pačios šalys pirko. Buto remontas atliktas 2018 metų liepos – rugsėjo ar rugpjūčio mėnesiais, gal baldininkas daugiau užkabino, 2 – 3 mėnesius truko. Daug pinigų avansu reikėjo, pavyzdžiui santechnikai, nes ją geriausia iš anksto supirkti, kad darbininkai tiksliai pravedimus žinotų. Ardymo darbus siūlė pačioms šalims atlikti, jie nesutiko. Padėjo darbininkai, kuriems sumokėta. A. D. tris ar keturis tūkstančius uždirbo, nes patyrė išlaidų – mašinas užsakinėjo, naudojosi telefonu. Už 10 000 Eur lubas ir grindis galima perdažyti, gal rozetę pakeisti. O buvusią Buto būklę galima pamatyti pas pensijinio amžiaus žmones – švaru gražu, bet pasenę moraliai, radom 3 sluoksnius tapetų ir dažų. 1964 m. tinkavimo darbai buvo pagal kitą technologiją, tai didino remonto kainą. Butas ketvirtame aukšte, ,,paėmė” sunkvežimį, 3 ar 4 sunkvežimiai, vieną sunkvežimį tekstilės prikrovė. Darbams atlikti samdė ir darbininkus. Dėl statybų bendravo daugiausia su dukra, tikrai atsiskaitinėjo, nebuvo taip, kad duota pinigai ir gali leisti, kur nori.
Žemesnės instancijos teismas
96. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie Buto būklę prieš ir po remonto, atliktų darbų apimtį, teiktas Bute atliktų darbų sąmatas, duomenis, kad prie remonto darbų daug prisidėjo ieškovės tėvas, dirbo ir jos šeima, atsižvelgdamas ir į tai, kad abi šalys manė, jog nėra reikalo skirti ekspertizės įvertinant Buto remonto kainą, iš esmės neteikė įrodymų apie statybinių medžiagų, santechnikos ir pan. įsigijimą (pateikta tik labai maža dalis mokėjimo dokumentų), sprendžia, kad remonto vertė nustatytina imant A. D. Atliktų darbų akte nurodytos remonto kainos, atsakovo pusės įvardintos galimos remonto kainos (18 000 Eur), atsakovo motinos įvardintos galimos remonto kainos (21 000 Eur ((20 000+22000)/2) vidurkį ir spręstina, kad Buto remontas galėjo kainuoti ne mažiau nei 22 445,43 Eur. Papildomai kainavo ir Buto remonto projektas.
97. Pagal su priešieškiniu pateiktus duomenis T. J. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. spalio 30 d. I. J. į sąskaitą pervedė 6 236 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. spalio 22 d. pervedė 23 113 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,išlaidoms“. 2018 m. rugsėjo 6 d. I. J. iš T. J. sąskaitos grynaisiais pinigais taip pat išmokėtas 1 800 Eur kaupiamasis indėlis. Iš viso - 31 149 Eur.
98. Pagal bylos duomenis pirmieji palikimo pinigai gauti tik 2017 m. lapkričio 3 d. (pervesti į ieškovės sąskaitą), į atsakovo sąskaitą pirmas paveldėtų pinigų pavedimas atliktas 2017 m. lapkričio 16 d., o 2017 metais visos lėšos I. J. (6 236 Eur) pervestos iki nurodyto momento (paskutinis pavedimas 2017 metais – 2017 m. spalio 30 d.). Nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo nurodomą aplinkybę, kad tai būtų asmeninės atsakovo lėšos, gautos paveldėjus senelio palikimą. Iš paties atsakovo pateiktų pavedimų matyti, kad pinigai į ieškovės sąskaitą buvo pervedinėjami nuolat, taip pat ir iki momento, kol atsakovas gavo palikimą, todėl įrodyta laikytina ieškovės išdėstyta versija, kad atsakovas neturėjo kortelės, todėl pinigai buvo vedami jai ir leidžiami šeimos poreikiams ir / ar išgryninami ir atiduodami pačiam atsakovui, mokama už Buto remontą. Kad pinigai grynaisiais būdavo duodami pačiam atsakovui, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir pats T. J., tik teigė, kad tai nebūdavo didelės sumos.
99. Nors jau konstatuota, kad 2017 m. T. J. I. J. pervesti 6 236 Eur nelaikytini jo asmeninėmis lėšomis, tačiau byloje nėra jokių patikimų įrodymų ir apie tai, kad I. J. 2017 metais tik savo poreikiams kavinėse, baruose bei cigaretėms ieškovo būtų išleidusi 281,56 Eur, grožio prekėms ir paslaugoms, drabužiams ir avalynei – 589,77 Eur, o 2018 metais tik savo poreikiams kavinėse, baruose bei cigaretėms – 3 036,35 Eur, grožio prekėms ir paslaugoms, drabužiams ir avalynei – 2 945,11 Eur. Pažymėtina, kad į tą pačią sąskaitą ieškovė gaudavo ir darbo užmokestį, išmokas, pats atsakovas pripažino, kad jis vesdavo pinigus ieškovei (tikėtina tiek iš paveldėtų lėšų, tiek iš gaunamo darbo užmokesčio lėšų), o ji mokėdavo ir už prekes vaikams, higienos prekes, šeimai apsipirkinėjant prekybos centruose, mokėjo komunalinius mokesčius, atsakovas nurodė ir tai, kad kartais į kavines ieškovė eidavo ir su vaikais. Pačių šalių uždirbamos pajamos nurodomu laikotarpiu nebuvo didelės, todėl natūralu ir suprantama, kad prie šeimos poreikių tenkinimo atsakovas prisidėjo ir paveldėtomis lėšomis, tačiau vien dėl šio fakto nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė neturėjo teisės tenkinti jokių savo asmeninių poreikių maitintis (nebūtinai tik namuose), pasirūpinti apranga, išvaizda ir pan.
100. Teismas sprendžia, kad atsakovo argumentai, jog atsakovo paveldėti pinigai, t. y. 5 981,46 Eur, I. J. 2018 metais buvo panaudoti su šeima nesusijusių poreikių tenkinimui, t.y. tik savo poreikiams kavinėse, baruose bei cigaretėms išleista 3 036,35 Eur, o grožio prekėms ir paslaugoms, drabužiams ir avalynei - 2 945,11 Eur, atmestini.
101. Pažymėtina ir tai, kad, remiantis T. J. sąskaitų išrašais, 2018 metais iki 2018 m. spalio 12 d. jis gavo 5 943,52 Eur. darbinių pajamų, gyventojų pajamų mokesčio grąžinimo, taigi nėra pagrindo išvadai, kad visa 2018 metais I. J. pervesta pinigų suma buvo vien T. J. paveldėtos, t.y. asmeninės lėšos.
102. 2017 m. lapkričio 14 d. T. J. išdavė įgaliojimą I. J. atstovauti jam gaunant pinigines lėšas pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) po jo senelio K. A. J. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), ir atstovauti jam bet kuriuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruotuose ir/ar veikiančiuose bankuose, bankų filialuose ar kitose kredito įstaigose, savo nuožiūra valdyti bei disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, esančiomis bet kuriose jo vardu atidarytose sąskaitose, banko filialuose ar kitose kredito įstaigose, gauti pinigines lėšas iš sąskaitos (-ų), įnešti pinigines lėšas į sąskaitą (-as), pervesti pinigines lėšas į kitą (-as) sąskaitą (-as), atlikti mokėjimo pavedimus iš sąskaitos (-ų), uždaryti sąskaitą 9-as), atidaryti jo vardu sąskaitą (-as) bet kuriuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka įregistruotuose ir veikiančiuose bankuose, bankų filialuose ar kitose kredito įstaigose, savo nuožiūra aptartomis sąlygomis sudaryti bei pasirašyti minėtos (-ų) sąskaitos (-ų) atidarymo ir/ar aptarnavimo sutartį (-is)ir visus kitus susitarimus ir dokumentus, kurie yra būtini, siekiant jo vardu atidaryti ir/ar aptarnauti sąskaitą (-as), pasirašyti indėlių sutartį (-is), internetinės bankininkystės sutartį (-is), sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį (-is), , pagal kurią 9-ias) įgaliotiniui, kaip elektroninių paslaugų naudotojui, suteikiama teisė savo nuožiūra jo vardu nustatyti operacijų limitus, gauti informaciją apie visas jo sąskaitose atliktas operacijas ir lėšų likutį, pateikti visus prašymus bei pranešimus naudojantis elektroniniais kanalais, atlikti visas operacijas jo sąskaitose ir visas kitas operacijas, susijusias su teikiamomis paslaugomis, kurias galima atlikti arba galima gauti , naudojantis elektroniniais kanalais, įskaitant ir tas operacijas, kuriomis bankai, bankų filialai ar kitos kredito įstaigos leis naudotis elektroniniais kanalais ateityje, užsakyti ir atsiimti jo vardu išduotas banko korteles, banko kortelių PIN kodus, elektroninės bankininkystės kodus, savo nuožiūra keisti, pildyti ar panaikinti bet kurios aukščiau minėtos (-ų) sutarties (-ių) sąlygas ar ją (-as) nutraukti, jo vardu sudaryti ir pasirašyti susitarimą (-us) dėl bet kurios aukščiau minėtos (-ų)sutarties (-ių) sąlygų pakeitimo, papildymo ar jos (-ų) nutraukimo.
103. Pastarasis įgaliojimas galiojo tik iki 2018 m. sausio 14 d., tačiau iš šalių paaiškinimų ir jų elgesio galima spręsti, kad be įgaliojimo tarp pačių sutuoktinių buvo susitarimas, jog T. J. paveldėti pinigai, T. J. uždirbamos lėšos bus vedama į I. J. sąskaitą. Pavedimus iš savo sąskaitos nurodė atlikęs pats T. J..
104. Surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad ieškovė I. J. jai atsakovo pervedamas pinigines lėšas grynino, pervedinėjo tretiesiems asmenims, naudojo Buto remonto išlaidoms padengti su atsakovo žinia / jo nurodymais.
105. Atsakovas teigė, kad išgryninusi pinigus ieškovė jam per mėnesį atiduodavo tik 200 Eur sumą, tačiau tokią jo versiją paneigia paties T. J. sąskaitų išrašai už laikotarpį nuo 2018 metų rugsėjo galo, kai atsakovui jau buvo išduota mokėjimo kortelė – 2018 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais atsakovas kiekvieną mėnesį išgrynindavo didesnes nei 1 000 Eur sumas, 2019 m. buvo gryninamos mažesnės sumos, tačiau visais jos visais atvejai būdavo didesnės nei 200 Eur.
106. Atsakovas nepaneigė ir ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 7 000 Eur gryninti ir atsakovo mamos mašinos pirkimui. Iš atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad būtent tokią sumą 2018 m. rugpjūčio 29 d. T. J. iš vienos savo sąskaitos pervedė į kitą, o 2018 m. rugpjūčio 29 d. ir rugsėjo 3 d. pavedimais po 4 000 Eur ir 3 000 Eur, iš viso 7 000 Eur, pervesta ieškovei.
107. Nustatyta, kad 6 900 Eur atsakovo nurodymu pervesta tretiesiems asmenims (atsakovas nurodė, kad pagal paskolos sutarties, kurios nėra išlikę), 2017 metais pervesti pinigai (6 236 Eur) nelaikytini atsakovo paveldėtomis (asmeninėmis) lėšomis, 2018 metais pervestos lėšos, kurios buvo ne tik paveldėtos, bet ir atsakovo darbo užmokestis (5 943,52 Eur), ieškovės išgryninti pinigai buvo naudojami su atsakovo žinia, dalis perduodama jam pačiam, iš ieškovei pervestų pinigų buvo tenkinami taip pat ir šeimos poreikiai, ne mažiau nei 22 445,43 Eur išleista Buto remontui. Pagal pateiktus duomenis neįmanoma nustatyti, kiek remontas buvo atliekamas iš ieškovės išgrynintų pinigų, kiek iš lėšų, pervestų trečiajam asmeniui E. D. bei kokios sumos grynaisiais pinigais perduotos pačiam atsakovui. Akivaizdžiai didesnės sumos buvo gryninamos tik 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais, kai vyko remontas, kaip nurodė ieškovė, atsakovo motinai buvo perkamas automobilis, taigi tikėtina, kad tuo metu dalis lėšų be jų naudojimo įprastoms šalių reikmėms buvo naudojamos Buto remontui, dalis – atiduodama atsakovui.
108. Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad atsakovo reikalavimas dalyje dėl 38 910,12 Eur kompensacijos iš ieškovės priteisimo atmestinas. Nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo paveldėtas ir ieškovei vedamas pinigines lėšas ieškovė būtų naudojusi be atsakovo žinios ir / ar ne šeimos poreikių tenkinimui. Šalys ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, trečiųjų asmenų pagalba remontavo atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį Butą, šalių sutarimu tuo metu tiek šalių gaunami darbo užmokesčiai / išmokos, tiek dalis atsakovo paveldėtų lėšų buvo pervedama į atsakovės sąskaitą, iš kurios didelė dalis lėšų išgryninama, todėl net neįmanoma nustatyti būtent, kurios lėšos ir kokiems tikslams panaudotos. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas, imdamas iš ieškovės pinigus grynaisiais, to nefiksavo, teismui įpareigojus nepateikė net paskolos sutarčių, pripažino, kad dalis pinigų grąžinta grynaisiais. Tačiau iš ieškovės šiuo metu atsakovės reikalauja kitokio elgesio – atsiskaityti už šeimai vedant bendrą ūkį išleistas lėšas. Nors atsakovas procese iš esmės pasirinko tokią poziciją, kad buvo apgautas ieškovės ir jos tėvų, pinigai buvo naudojami be jo žinios, tačiau, teismo vertinimu, tai mažai tikėtina, kadangi jis pats suteikdavo paskolas asmenims (nurodė, kad savo draugams), dalis pinigų jiems būdavo pervedama iš ieškovės, dalis iš paties atsakovo sąskaitų, pinigai būdavo grąžinami būtent jam pačiam tiek pavedimais, tiek grynaisiais pinigais, pavedimus ieškovui darydavo pats atsakovas, taigi manytina, kad jis savo pinigines lėšas tvarkė pakankamai kruopščiai, o ieškovė jo pavedimus taip pat vykdydavo. Be to, 2017 m. lapkričio 14 d. įgaliojimas galiojo tik iki 2018 m. sausio 14 d., todėl nesuprantami ir niekuo nepagrįsti atsakovo kaltinimai ieškovei, kad ji netinkamai tvarkė / atidarė sąskaitas, neužsakė mokėjimo kortelė (-ių) ir pan. Tai galėjo padaryti ir pats atsakovas (tiek esant įgaliojimui iki 2018 m. sausio 14 d., tiek vėliau). Akivaizdu, kad elektronine bankininkyste jis naudojosi, turėjo kelias sąskaitas, matė pinigų judėjimą sąskaitose. Spręstina, kad šeimoje susiklosčiusi situacija dėl finansų tvarkymo jį tenkino. Atmestini atsakovo teiginiai, kad ieškovė jam tinkamai neatsiskaitydavo. Kaip jau minėta, šalys buvo šeima ir tuo metu, tikėtina, ir pačiam atsakovui nebuvo pagrindu reikalauti kažkokios apibrėžtos atsiskaitymo formos (CK 2.150 straipsnis taip pat apibrėžia, kokiu būdu turi būti atsiskaitoma), klausimai buvo aptariami žodžiu.
Dėl išlaikymo šalių nepilnametėms dukroms priteisimo
109. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
110. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.
111. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
112. Ieškovė I. J. dirba, pagal byloje esančius duomenis jos atlyginimas yra apie 1 200 Eur/mėn. Pagal aktualius duomenis ieškovės atlyginimas apie 1 900 Eur ,,ant popieriaus“, kai kuriais mėnesiais siekia ir 2 625,24 Eur/mėn ,,ant popieriaus“. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį šalys vertina 121 000,00 Eur, 1/3 negyvenamosios patalpos – garažo, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurią šalys vertina 6 500,00 Eur, 3612/263500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį šalys vertina 9 156,80 Eur, 100 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginis įnašas. Nėra duomenų, kad ieškovė turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos gebėjimą dirbti.
113. Atsakovas T. J. paskutinio posėdžio metu nurodė, kad yra bedarbis, tačiau šiuo metu ieškosi darbo. Ieškovė su 2023 m. liepos 31 d. pateikė duomenis apie atsakovo socialinį draudimą, iš kurių matyti, kad atsakovas nedirba nuo 2023 m. sausio mėnesio, nuo balandžio mėnesio gauna nedarbo draudimo išmoką. Pagal byloje esančius duomenis atsakovui dirbant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ jo atlyginimas būdavo iki 721,80 Eur ,,į rankas“. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį šalys vertina 121 000,00 Eur, 1/3 negyvenamosios patalpos – garažo, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kurią šalys vertina 6 500,00 Eur, 3612/263500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį šalys vertina 9 156,80 Eur, 100 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ piniginis įnašas. 2017 m. atsakovas po savo senelio paveldėjo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas. Kito registruotino kilnojamojo / nekilnojamojo turto neturi. Nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo gebėjimą dirbti.
114. Šalių dukroms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, skiriama išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 85,75 Eur/mėn. vienam vaikui.
115. Ieškovė I. J. teikė vaikų poreikių lentelę, nurodydama, kad iš esmės visos išlaidos yra patiriamos abiems mergaitėms kartu, išlaidos yra labai panašios, todėl poreikių lentelėje neišskiriamos (nurodoma suma abiems mergaitėms kartu): kišenpinigiai į mokyklą – 120 Eur/mėn., būreliai – 140 Eur/mėn., kanceliarinės priemonės, pratybos – 29,16 Eur/mėn., ortodonto/odontologo konsultacijos – 30 Eur/mėn., dantų plokštelės ir jų priežiūra – 83,33 Eur/mėn., ugdymas, pramogos, laisvalaikis – 70 Eur mėn., maistas namuose – 300 Eur/mėn., komunalinės išlaidos – 100 eur/mėn., higienos priemonės – 50 Eur/mėn., atostogos – 116,66 Eur/mėn., stovyklos – 50 Eur/mėn., drabužiai, batai – 50 Eur/mėn., vaikų gimtadienio šventės - 50 Eur/mėn., dovanos draugų gimtadieniams – 40 Eur/mėn., telefono, interneto išlaidos – 10 Eur/mėn., pradinuko vilniečio metinė kortelė – 1,66 Eur/mėn., knygos / žaislai – 41,66 Eur/mėn. Iš viso 1 209,99 Eur/mėn, taigi apie 605 Eur/mėn. vienam vaikui.
116. Atsakovas priešieškinių teikė vaikų poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad išlaidos abiems vaikams išlaikyti per mėnesį yra 902,48 Eur/mėn.: kišenpinigiai į mokyklą – 80 Eur/mėn., būreliai – 100 Eur/mėn., kanceliarinės priemonės, pratybos – 29,16 Eur/mėn., ortodonto/odontologo konsultacijos – 30 Eur/mėn., dantų plokštelės ir jų priežiūra – 83,33 Eur/mėn., maistas namuose – 200 Eur/mėn., komunalinės išlaidos – 100 Eur/mėn., higienos priemonės – 50 Eur/mėn., vaistai, vitaminai – 20 eur/mėn., stovyklos – 25 Eur/mėn., drabužiai, batai – 50 Eur/mėn., vaikų gimtadienio šventės - 33,33 Eur/mėn., dovanos draugų gimtadieniams – 20 Eur/mėn., telefono, interneto išlaidos – 10 Eur/mėn., pradinuko vilniečio metinė kortelė – 1,66 Eur/mėn., knygos / žaislai –30 Eur/mėn., kitos galimos nenumatytos išlaidos (kuras, vizitas pas privatų gydytoją ir pan.) – 40 Eur/mėn.
117. L. J. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. B. J. sprendimo priėmimo metu yra beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Remiantis Tarnybos išvada, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymai, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, abi mergaitės turi (duomenys neskelbtini) problemų, reikalingos (duomenys neskelbtini) konsultacijos. B. J. nustatyta (duomenys neskelbtini), turi polinkį į (duomenys neskelbtini). Abi mergaitės mokosi valstybinėje ugdymo įstaigoje, nuolatos lanko papildomas neformalaus ugdymo veiklas. Ekspertizės išvadose akcentuotas L. meilė gyvūnams, B. dailės pomėgis.
118. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius neturėtų būti įpareigojimo teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tik įrodinėjant didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėtų būti nustatyta pareiga tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
119. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra - 633 Eur/mėn.
120. Šalys, grįsdamos vaikų poreikius, teikė tik pavienius, epizodiškus įrodymus, nei viena iš jų nerinko nuoseklių įrodymų, pagrindžiančių išlaidas kiekvienam iš vaikų kiekvieną mėnesį, neteikė jų teismui. Teismas, vertindamas kasacinio teismo praktiką vaikų išlaikymo dydžio įrodinėjimo klausimu, šalių pateiktas vaikų poreikių skaičiuotes, Tarnybos išvadas, kad motinos nurodoma išlaidų vaikams suma labiau atitiktų vaikų interesus, sprendžia, kad 633 Eur/mėn. išlaikymo suma kiekvienai iš mergaičių laikytina protinga ir atitinka vaikų interesus.
121. Formuodamas teismų praktiką, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).
122. Atsižvelgiant į nustatomą atsakovo ir šalių nepilnamečių dukrų bendravimo tvarką, teismas sprendžia, kad išlaidos vaikų kišenpinigiams, kanceliarinėms priemonėms, maistui namuose, komunalinėms išlaidoms, higienos priemonėms vaistams, vitaminams, atostogoms, stovykloms, vaikų gimtadienių šventėms, (kiekviena iš šalių turės galimybė pasirinkti, kaip atšvęsti gimtadienius, atostogauti su vaiku ir/ar organizuoti vaiko laisvalaikį, kai vaiko atostogų laikas su ja), drabužiams, batams, knygoms, žaislams nepriteisiamos ir turėtų tekti kiekvienam iš jas patiriančių tėvų, o likusios išlaidos, t. y., išlaidos vaikų papildomam ugdymui (užklasinei veiklai), sveikatos priežiūrai, pratyboms, ekskursijoms mokykloje, viešojo transporto išlaidoms (įvertinus, kad tik viena iš dukrų tebėra pradinukė), mobilaus ryšio bei elektronikos priemonių įsigijimui, mobiliojo ryšio išlaidos, dovanos draugų gimtadieniams, turėtų būti dalinamos tarp abiejų tėvų. Kaip pagrindą imant ieškovės ir atsakovo vaikų poreikių skaičiuotes, įvertinus, kad teismas, spręsdamas, kurios išlaidos paskirstytinos tarp tėvų, jas šiek tiek pergrupuoja, vaikų poreikiai augant natūraliai didėja, iš atsakovo priteistinas po 100 Eur/mėn. išlaikymas kiekvienai iš dukrų.
123. Šalių turtinė padėtis yra itin panaši – nors ieškovės darbo užmokestis didesnis nei atsakovo, tačiau nenustatyta, dėl kokių priežasčių atsakovas tai pat negalėtų dirbti ir uždirbti daugiau, be to, jis turi paveldėto, jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, jam teismo sprendimu iš atsakovės priteisiama pakankmai didelė piniginė kompensacija. Nėra pagrindo išvadai, kad prie dukrų išlaikymo jis turėtų prisidėti mažesne dalimi nei ieškovė.
124. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Valstybės skiriamų išmokų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
125. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tėvų turtinė padėtis pakankamai gera, jie gali tinkamai pasirūpinti vaikais. Iš valstybės vaikams išlaikyti teikiamos mėnesinės sumos, mokamos ieškovei, galės būti tenkinami papildomi ir įvairesni, neaptarti, naujai atsirandantys ir pan. vaikų poreikiai.
126. Šalys, išlaikydamos vaikus, turėtų daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui, kad būtų galima patenkinti kuo daugiau vaikų poreikių, neturėtų būti reikalaujama ataskaitų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu, kadangi natūralu, jog skirtingais mėnesiais vaikams išleidžiamos gali skirtis.
127. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių atstovė motina I. J. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
128. Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
129. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms, taip pat ir kuriai nors iš šalių piktnaudžiaujant išlaidų paskirstymo tvarka, jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir / ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
130. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (to paties straipsnio 2 dalis). Teismas gal nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (to paties straipsnio 4 dalis).
131. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 5 135 Eur atstovavimo išlaidų, 176,78 Eur už ekspertizę, 1 361 Eur žyminio mokesčio, iš viso ieškovė patyrė 6 672,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
132. Atsakovas pateikė prašymą atlyginti 5 701,78 Eur atstovavimo ir ekspertizės išlaidų. Pagal bylos duomenis atsakovas yra sumokėjęs 400 Eur žyminio mokesčio, o 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atidėtas 1 478 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
133. Priimant sprendimą byloje valstybei iš atsakovo priteistina 1 478 Eur atidėto žyminio mokesčio.
134. Taigi, iš viso byloje atsakovas patyrė 7 579,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.
135. Nagrinėjamoje byloje šalių reikalavimai tenkinti iš dalies. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 80 proc., atsakovo 20 proc. (atsižvelgiant į tai, kad dalyje šalių reikalavimai sutapo, tačiau santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tenkintas ieškovės reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarka nustatyta, įvertinus Tarnybos, ekspertizės išvadas, vaikams iš atsakovo priteisiamas išlaikymas, atmesti atsakovo reikalavimai ieškovei dėl lėšų grąžinimo), atitinkamai paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
136. Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 822,27 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
137. Trečiasis asmuo byloje A. D. pateikė prašymą atlyginti 500 Eur atstovavimo išlaidų.
138. Trečiasis asmuo byloje E. D. pateikė prašymą atlyginti 400 Eur atstovavimo išlaidų.
139. Tretieji asmenys taip pat turi teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
140. Įvertinus, kad tretieji asmenys veikė ieškovės pusėje, atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos, dėl kurios tretieji asmenys dalyvavo byloje, atmestas, trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems priteistinos iš atsakovo.
141. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus iš dalies reikalavimą dėl išlaikymo šalių dukroms, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 54 Eur žyminio mokesčio (100x12x0,03x2x0,75)) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
142. Valstybei iš atsakovo iš viso priteistina 1 532 Eur žyminio mokesčio.
143. Teismas byloje patyrė 37,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl jos atitinkamai paskirstytinos iš šalių, valstybei iš ieškovės priteisiant 7,58 Eur, iš atsakovo – 30,30 Eur.
144. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5662.
145. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei privalo būti pateikti teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 263 –265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinti, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2018 m. gruodžio 15 d.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. J. palikti pavardę – ,,J.“, atsakovui T. J. – ,,J.“.
Priteisti ieškovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 negyvenamosios patalpos - garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), 3612/263500 žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 100 Eur piniginį įnašą.
Priteisti iš ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo T. J., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 68 278,40 Eur (šešiasdešimt aštuonių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų ir 40 ct) dydžio kompensaciją, jos mokėjimą atidedant 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui.
Nustatyti šalių nepilnamečių dukrų B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei L. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. J..
Nustatyti šalių dukrų B. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei L. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:
1. Tėvai su vaikais bendrauja 50:50 principu. Kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaikais L. J. ir B. J. po dvi savaites iš eilės, pradedant nuo pirmadienio. Šalims nesusitariant geranoriškai, ieškovė I. J. su dukromis bendrauja pirmas dvi savaites po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. T. J. jam priklausantį pirmadienį paima vaikus iš mokymosi (ugdymo) įstaigos ir bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iki pirmadienio, nuvežant / nuvedant vaikus į mokymosi įstaigą. I. J. jai priklausantį pirmadienį paima vaikus iš mokymosi įstaigos ir bendrauja nepertraukiamai dvi savaites iki pirmadienio, nuvežant / nuvedant vaikus į mokymosi įstaigą. Jeigu apsikeitimo vaikais dieną kuris nors ir vaikų ar abu vaikai nevyksta į ugdymo įstaigą, tas iš tėvų, kurio bendravimo savaitės bus, pirmadienį laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val. paima vaiką (-us) iš kito iš tėvų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos Vilniaus miesto teritorijoje.
2. Tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka per metines šventes:
2.1 poriniais kalendoriniais metais (2024 m., 2026 m. ir t.t.) – Velykų pirmąją dieną, gruodžio 26-ąją (antrąją Šv. Kalėdų dieną), Naujųjų metų dieną. Tuo atveju, jei vaikai nurodytu metu yra pas motiną, tėvas juos pasiima švenčių išvakarėse (dieną prieš šventę) laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. ir, jei po to dar būna bendravimo su mama laikas, nurodytos šventės dieną laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. grąžina vaikus į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą Vilniaus mieste. Neporiniais metais šioje dalyje nurodytomis dienomis su vaikais bendrauja motina. Tuo atveju, jei vaikai nurodytu metu yra pas tėvą, motina juos pasiima švenčių išvakarėse (dieną prieš šventę) laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. ir, jei po to dar būna bendravimo su tėvu laikas, nurodytos šventės dieną laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. grąžina vaikus į tėvo gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste.
2.2. neporiniais kalendoriniais metais (2023, 2025 ir t.t.) – Šv. Velykų antrąją dieną, gruodžio 24-25 (Kūčias, Šv. Kalėdas). Tuo atveju, jei vaikai nurodytu metu yra pas motiną, tėvas juos pasiima švenčių išvakarėse (dieną prieš šventę) laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. ir, jei po to dar būna bendravimo su mama laikas, Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. grąžina vaikus į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Poriniais metais šioje dalyje nurodytomis švenčių dienomis su vaikais bendrauja motina. Tuo atveju, jei vaikai nurodytu metu yra pas tėvą, motina juos pasiima švenčių išvakarėse (dieną prieš šventę) laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. ir, jei po to dar būna bendravimo su tėvu laikas, Šv. Velykų antrąją dieną, Šv. Kalėdų pirmąją dieną laikotarpiu nuo 16 iki 19 val. grąžina vaikus į gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą (duomenys neskelbtini) mieste.
3. Tėvas su vaikais bendrauja Tėvo dieną bei savo gimtadienio dieną. Motina su vaikais bendrauja Motinos dieną ir savo gimtadienio dieną. Tėvo ir Motinos dieną, jei vaikai yra su kitu iš tėvų, tėvas / motina paima vaikus iš jų gyvenamosios ar tėvo gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžiną tą pačią dieną laikotarpiu nuo 19 iki 20 val. Jei tėvų gimtadieniai yra ne darbo dieną ir jei vaikas yra su kitu iš tėvų, tėvas / motina paima vaikus iš jų gyvenamosios ar tėvo gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžiną tą pačią dieną laikotarpiu nuo 19 iki 20 val. Jei tai yra darbo diena ir jei vaikas yra su kitu iš tėvų, tėvas / motina paima vaikus iš jų ugdymosi įstaigų / lankomų užsiėmimų ir pan. ir grąžina į vaikų gyvenamąją vietą / tėvo gyvenamąją vietą tą pačią dieną laikotarpiu nuo 19 iki 20 val.
4. Dėl bendravimo su vaikais jų gimtadienio dieną šalys susitaria bendru sutikimu. Nepavykus susitarti, vaikai poriniais metais savo gimtadienius praleidžia su tėvu, neporiniais – su motina. Bendravimo ir paėmimo / grąžinimo laikas, įvertinus ar tai darbo diena, ar ne, yra toks, kaip nurodoma bendravimo tvarkos 3 punkte. Per kiekvienos iš dukrų gimtadienį bendraujama su abejomis dukromis, nebent šalys susitartų kitaip.
5. Tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu yra vaikai, privalo užtikrinti, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku / vaikais bendrauti visomis komunikacijų priemonėmis (elektroniniu ryšiu ir pan.).
6. Tėvai jų bendravimo su vaikais metu privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą vaikų lankomoje užklasinėje veikloje, vizitus pas gydytojus ir pan.
7. Atsakovas, žinodamas, kad dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negalės bendrauti su vaikais jam nustatytu laiku, apie tai informuoja atsakovę (sms žinute arba kitomis elektroninio ryšio priemonėmis) nedelsiant, t.y. ne vėliau nei tą pačią dieną, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių bendravimas nevyks.
8. Kai dėl vaiko (-ų) susirgimo kreipiamasi į gydymo įstaigą, ieškovė bei atsakovas privalo informuoti vienas kitą raštu (SMS žinute ar el. paštu) nedelsiant, t.y. ne vėliau kaip tą pačią dieną.
9. Šalys, išvykdamos su vaikais atostogauti į užsienio valstybę, ne vėliau kaip išvykimo dienos išvakarėse, privalo informuoti viena kitą, nurodant buvimo užsienyje laikotarpį, valstybę / valstybes, į kurias vykstama, keliavimo būdą.
10. Šalys bendru sutarimu (esant susitarimą patvirtinančioms SMS žinutėms, el. laiškams ar pan.) gali pakeisti šią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka (bendravimo laiką, vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką ir pan.).
Priteisti L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 100 Eur (vieno šimto eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2021 m. rugpjūčio 13 d., iki vaiko pilnametystės.
Priteisti B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą 100 Eur (vieno šimto eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2021 m. rugpjūčio 13 d., iki vaiko pilnametystės.
Likusiose dalyse ieškinio bei priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 822,27 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti trečiajam asmeniui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti trečiajam asmeniui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Priteisti valstybei iš ieškovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,58 Eur (septynis eurus ir 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 532 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 30,30 Eur (trisdešimt eurų ir 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.