Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-09 · Civilinė byla Nr. 2S-1074-413/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
2S-1074-413/2017
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-00327-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Civilinė byla Nr. 2S-1074-413/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00327-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.5.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-859-543/2017 pagal pareiškėjo (skolininko) T. A. skundą suinteresuotiems asmenims: antstoliui G. S., L. D., Ž. D., V. D. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmėA. G. S. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0182/17/00031, Nr. 0182/17/00032 ir Nr. 0182/17/00033, užvestos pagal Kauno apygardos teismo vykdomuosius raštus, išduotus 2016 m. lapkričio 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-485/2015. 2017 m. sausio 6 d. antstolis minėtose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymus areštuoti iš viso 51 469,79 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos namų įstaigos sąskaitoje. Patvarkymuose nurodyta areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.2017 m. sausio 20 d. antstolio kontoroje gautas skolininko skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo, prašant panaikinti priimtus 2017 m. sausio 6 d. patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0182/17/00031, Nr. 0182/17/00032 ir Nr. 0182/17/00033, kuriais nurodyta vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir grąžinti areštuotas lėšas tuo atveju, jeigu tokių buvo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad areštavus jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolis nesilaikė įstatymo (CPK 668 straipsnio 1 dalis) nustatytų išieškojimo ribojimų, todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis – įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems, kas suponuoja jo teisių pažeidimą. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Be to, jeigu išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų: vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų, turi būti vadovaujamasi CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka. A. G. S. 2017 m. sausio 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0182/17/00031, Nr. 0182/17/00032 ir Nr. 0182/17/00033 persiuntė skundą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Anot antstolio, skolininko skundas yra nepagrįstas, kadangi CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA, nėra absoliuti. Pažymi, kad CPK 689 straipsnyje, reguliuojančiame išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų bankuose, jokių apribojimų dėl galimų išieškoti sumų dydžio nenustatyta, o CPK 736 straipsnyje nurodyta, kad išskaitos daromos ir iš skolininko darbo užmokesčio dalies neviršijančios MMA. Be to, vadovaujantis CPK 583 straipsnio 1 dalimi, CPK VI dalies teisės normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurios 93.6 punkte aiškiai nustatyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas tik į 1 MMA neviršijančią grynųjų pinigų sumą. Antstolio teigimu, lėšos, esančios skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 nurodytus atvejus, kadangi tokios lėšos priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Kartu pažymėjo, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte aiškiai nurodyta, jog antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, priima bei išsiunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtinta šio patvarkymo forma yra privaloma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino – panaikino 2017 m. sausio 6 d. antstolio G. S. patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje vykdomosiose bylose Nr. 0182/17/00031, Nr. 0182/17/00032 ir Nr. 0182/17/00033; įsiteisėjus nutarčiai nurodė antstoliui grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 0182/17/00031, Nr. 0182/17/00032 ir Nr. 0182/17/00033.Teismas pažymėjo, kad CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, CPK 688 straipsnis, 739 straipsnis), tačiau nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitoje, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, antstolis privalo laikytis tokių lėšų išieškojimo apribojimų. Nagrinėjamu atveju antstolis išieškojimą nukreipė į visas skolininko (nuteistojo) T. A. pinigines lėšas, gaunamas į pataisos namuose esančią nuteistojo sąskaitą, nenurodant daromų išskaitymų tvarkos. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nedirba, būtiniausių reikmenų gali įsigyti tik panaudojęs lėšas, pervestas artimųjų į jo asmeninę sąskaitą įkalinimo įstaigoje. Tokiu būdu teismas vertino, kad nors pareiškėjas, būdamas įkalinimo įstaigoje, negauna darbo užmokesčio, tačiau lėšos, kurias jis gauna į laisvės atėmimo vietos sąskaitą kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016), todėl antstolis, priimdamas patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalėjo vadovautis būtent išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus. Iš pinigų sumos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, gali būti išieškoma kaip iš turto, tačiau tokių lėšų, likusių po išskaitų, bendrai sumai taikytinas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas neišieškoti iš sumos, kuri neviršija vienos MMA. Kartu teismas pažymėjo, kad nors vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, tačiau antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, kad antstolis G. S., nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, nesivadovavo išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis teisės normomis, dėl ko skolininko skundą teismas tenkino.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu antstolis G. S. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – skolininko skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo analogiškos teismų praktikos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pagal kurią skolininkui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kvalifikuotinos kaip kitos pajamos, todėl joms taikomos CPK 733-743 straipsnyje numatytos išskaičiavimo iš skolininko gaunamų pajamų taisyklės, t. y. pirmosios instancijos teismas įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias skolininko pinigines lėšas prilygino skolininko gaunamam darbo užmokesčiui. Apeliantas pažymi, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ir nagrinėjamoje byloje faktinės bylų aplinkybės skiriasi, kadangi nagrinėjamoje byloje antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, o minėtoje byloje antstolis buvo priėmęs patvarkymą dėl skolos išieškojimo. Pažymi, kad patvarkymo dėl skolos išieškojimo forma patvirtinta LR Teisingumo ministro ir šis patvarkymas vykdymo procese yra siunčiamas tais atvejais, kai skolininkas dirba, gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo arba kitas darbo užmokesčiui prilyginamas pajamas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju skolininkas negauna pajamų, kurios prilyginamos darbo užmokesčiui, todėl antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje, išsiuntė į šią įstaigą ne patvarkymą dėl skolos išieškojimo, o patvarkymą, kuriuo areštavo skolininko lėšas įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte aiškiai nurodyta, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas atlieka bausme laisvės atėmimo vietos įstaigoje, priima bei išsiunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančiu lėšų, esančiu laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Šio patvarkymo forma yra privaloma. Minėtoje formoje nėra nurodyta, kad iš šių pajamų, išmokų bei davimų kiekvieną mėnesį turi būti išskaičiuota pagal CPK 733-743 straipsnyje nurodytas taisykles. Antstolio nuomone, išieškojimas iš įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančių skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų yra prilyginamas išieškojimui iš banko sąskaitose esančių lėšų. Šiuo atveju lėšos, patenkančios į skolininko sąskaita, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kadangi tokios lėšos priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-1478-513/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2S-2258-392/2016). Apeliantas pažymi, kad įstatymas nenumato apribojimų antstoliui, kiek ir kokias sumas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, jis gali išieškoti iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, į kurią pervedamos trečiųjų asmenų piniginės lėšos. Tokiu atveju antstolis turi teisę išieškojimą vykdyti pilna apimtimi. Tuo labiau, kad skolininkas nėra pateikęs duomenų, jog į įkalinimo įstaigoje esančią sąskaitą gauna lėšas, kurios gali būti prilyginamos darbo užmokesčiui. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (2016-11-15 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-559-392/2016).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nutarė panaikinti antstolio patvarkymus dėl arešto ir išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje nustatyta, kad antstolio G. S. kontoroje Kauno apygardos teismo vykdomųjų raštų, išduotų 2016 m. lapkričio 22 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-485/2015 pagrindu, yra užvestos ir vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0182/17/00031, Nr. 0182/17/00032 ir Nr. 0182/17/00033. Antstolis 2017 m. sausio 6 d. minėtose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymus areštuoti iš viso 51 469,79 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių pataisos namų įstaigos sąskaitoje, o areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Dėl minėtų patvarkymų skolininkui pateikus antstoliui skundą, prašant juos panaikinti, antstoliui skundo netenkinus ir perdavus jį nagrinėti teismui, Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama 2017 m. vasario 2 d. nutartimi skolininko skundą tenkino.Atskiruoju skundu antstolis, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas skolininko skundą, netinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatas bei nukrypo nuo analogiškos teismų praktikos.Pažymėtina, kad antstolis vykdymo procese privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tuo pačiu tinkamai apginti išieškotojo interesai nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamoje byloje skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Civilinio proceso kodekse ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse yra atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Šio straipsnio pirmoje ir antroje dalyse įvardijamos pajamos, iš kurių atliekamos išskaitos, t. y. darbo užmokestis ir jam prilygintinos išmokos bei daviniai. CPK 737 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, kuriame nurodytas baigtinis pajamų, prilygintinų darbo užmokesčiui, sąrašas vykdymo procese. Šiame sąraše periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos nėra nurodomos kaip lėšos prilygintinos darbo užmokesčiui. Periodiškai iš artimųjų gaunamos lėšos taip pat nėra laikytinos ir daviniais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA.Pagal bendrąją išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią normą, t. y. CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - Instrukcija) 93.6 punkte, pagal kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos antstolio nurodytos aplinkybės, susijusios su Instrukcijoje vartojama grynųjų pinigų sąvoka, nes tokio skirstymo į grynuosius ar negrynuosius pinigus nenumato CPK 668 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyti išieškojimo ribojimai iš skolininko pinigų sumos. Dėl šių aplinkybių antstolio patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodytas argumentas, kad buvo nukreiptas ieškojimas į banke esančius pinigus, o ne į grynuosius pinigus, todėl Instrukcijos 93,6 punkto nuostatos netaikytinos, yra teisiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustačius, kad pareiškėjas darbo užmokesčio ir kitų pajamų negauna, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi tiek Kauno apygardos teismas, tiek ir kiti teismai nagrinėdami tokio pobūdžio bylas (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-560-390/2017, 2017 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-480-259/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2038-262/2016, 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1972-313/2016). Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, šiuo atveju nėra pagrindo remtis aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą.Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamoje byloje antstolis priėmė patvarkymą areštuoti lėšas, o minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje antstolis buvo priėmęs patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nesudaro pagrindo nesivadovauti minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais. Kartu pastebėtina, kad pagal teismo suformuotas precedento taikymo taisykles, laikomasi naujesnės ir gausesnės teismų praktikos analogiškose bylose, todėl apelianto nurodytomis teismų nutartimis šiuo atveju priimant procesinį sprendimą, nesivadovautina. Iš to seka, kad antstolis nagrinėjamu atveju turi vadovautis CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytu ribojimu tiek areštuojant nuteistojo laisvės atėmimo vietos sąskaitoje esančias lėšas, tiek jas išieškant. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, konstatavo antstolio neteisėtus veiksmus, patvarkymais nenustačius ribojimo išieškoti iš skolininko pinigų sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos MMA, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas