Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-363-1117/2022 pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo, suinteresuoti asmenys A. D., P. D., S. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų

13. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus rašytinius įrodymus: darbdavio raštą, apelianto draugės P. M. raštą, būsto (duomenys neskelbtini) nuotraukas. Apeliantas nurodė, kad aplinkybių apie būsto nuomą ir gyvenimo sąlygų tinkamumą vaikams iškilo tik gavus teismo sprendimą.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

16. Teismas įvertinęs teikiamus naujus dokumentus bei apelianto prašymo motyvus, daro išvadą, kad apeliantas tiek pareiškime, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad jo gyvenamasis būstas yra tinkamas gyventi vaikams, todėl jis neabejotinai galėjo šiuo įrodymus pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, juo labiau, kad apeliantas siekė įrodyti, jog aplinkybės yra pasikeitusios ir išnyko pagrindai taikyti vaikų atskyrimą, o ne tada, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, kuris yra nepalankus apeliantui. Nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, kad minėtų duomenų atsakovas neturėjo galimybės pateikti anksčiu, su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nepriimami.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1239-291/2017 nuo pareiškėjo A. R. bei jo sutuoktinės S. R. atskirti jų vaikai G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu sprendimu vaikams nustatyta nuolatinė globa, nuolatiniu globėju paskiriant Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Taip pat iš pareiškėjo A. R. priteistas išlaikymas vaikams G. R. ir A. R. periodinėmis išmokomis po 20 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymas dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo buvo atmestas dėl sveikatos būklės, nepakankamai sutvarkytos buities ir gyvenimo sąlygų, darbo laiko, pajamų, socialinių įgūdžių. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5796-907/2019 pareiškėjo nepilnamečių vaikų globėjas Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namai buvo atleisti nuo G. R. ir A. R. globėjo ir turto administratoriaus pareigų atlikimo, šių vaikų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirtas viešoji įstaiga (toliau – VŠĮ) „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8060-251/2021, VŠĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ atleistas nuo G. R. ir A. R. globėjo ir turto administratoriaus pareigų atlikimo, nuolatiniais globėjais ir turto administratoriais paskirti A. D. ir P. D., vaikų globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje.

18. Iš byloje esančių elektroninių atlyginimų lapelių matyti, kad apeliantas A. R. gyvena, dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna nuolatines pajamas, t. y. darbo užmokestį: 2021 m. sausio 21 d. – už 3 savaitę 383,62 Eur, 2021 m. sausio 28 d. už 4 savaitę 383,61 Eur, 2021 m. sausio 7 d. už 1 savaitę 380,28 Eur, 2021 m. sausio 14 d. už 2 savaitę 383,61 Eur, 2021 m. liepos 1 d. už 26 savaitę 382,52 Eur, 2021 m. birželio 3 d., už 22 savaitę 483,89 Eur, 2021 m. liepos 8 d. už 27 savaitę 383,30 Eur, 2021 m. liepos 15 d. už 28 savaitę 577,56 Eur, 2021 m. liepos 29 d. už 30 savaitę 533,05 Eur. Iš pažymos apie registraciją į mokyklą matyti, kad G. R. įrašytas į (duomenys neskelbtini) „mokomės kartu“ tautinės mokyklos 1 klasės laukiančių asmenų sąrašą 9 numeriu, o A. R. 10 numeriu 2022–2023 mokslo metams. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad apeliantas G. R. ir A. R. išlaikymui 2018 m. vasario 19 d., 2022 m. sausio 25 d., 2022 m. balandžio 6 d. pervedė priteistą išlaikymą kiekvienam po 20 Eur, taip pat 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo pervestas 20 Eur išlaikymas G. R..

Dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo

19. Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalyse įtvirtinta, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pirmojo lygio teisė, kadangi šeimoje nuo pirmųjų vaiko gimimo dienų ugdomos jo vertybės, elgesio normos, patenkinami esminiai vaiko meilės, saugumo, savivertės, savirealizacijos bei kiti poreikiai.

20. Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 32 punktas). Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau -CK ) 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vaiko perdavimas globai turėtų būti laikomas laikina priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leidžia tai padaryti. Nustačius, kad nebeliko pagrindo taikyti priemones, ribojančias šeimos ryšius, valstybė turi iš esmės veikti taip, kad šie ryšiai galėtų plėtotis, ir imtis priemonių, kurios leistų išskirtiems tėvui (motinai) ir vaikui vėl būti kartu (1989 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Eriksson prieš Švediją, peticijos Nr. 11373/85, 71 punktas; 1992 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 2), peticijos Nr. 13441/87, 90 punktas; kt.).

23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

24. CK 3.181 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato, jog tais atvejais, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra panaikinamas.

25. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 ir 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 19 punktas). Kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertintas ir tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 punktas).

26. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

27. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad procesiniuose dokumentuose institucija nurodė, kad Tarnyba turi įsitikinti, kad nebėra priežasčių, dėl kurių buvo taikytas atskyrimas, tačiau viso proceso metu nesiėmė jokių veiksmų šioms savo pareigoms atlikti, bei formaliai nurodė, kad Tarnyba į (duomenys neskelbtini) institucijas pagal A. R. gyvenamąją vietą dėl duomenų gavimo nesikreipė, nes, visų pirma, neturi duomenų, jog pagerėjo pareiškėjo sveikatos būklė, dėl ko ir buvo taikytas atskyrimas. Teigia, kad teismas atsižvelgė į nepagrįstą vaiko teisių skyriaus išvadą, kurioje apskritai nebuvo pateiktas apelianto gyvenimo sąlygų vertinimas, apelianto sveikatos pokyčių įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas, bylą išsprendė formaliai, neįsigilinęs į pateiktus įrodymus, jog pasikeitė aplinkybės lėmusios vaikų paėmimą iš šeimos.

28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių apelianto pateiktų įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis ir paties apelianto, vaikų globėjų paaiškinimus, įvertinęs, kad apeliantas išvykęs gyventi į užsienį įsidarbino ir per mėnesį vidutiniškai gauna apie 1558 Eur darbo užmokestį, jog su vaikais bendrauja telefonu kiekvieną trečiadienį, padarė išvadą, kad pareiškėjas pasiekė teigiamų pokyčių. Nors apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis gyvena išsinuomotame būste, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas į bylą nepateikė duomenų apie išsinuomotą būstą, nepateikė rašytinės nuomos sutarties. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad apeliantas pateikė duomenis, jog jis kreipėsi į mokymo įstaigą dėl vaikų priėmimo į mokyklą, konstatavo, kad apeliantas nori ir deda pastangas susigrąžinti vaikus.

29. Kaip matyti iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1239-291/2017, vaikai buvo atskirti nuo tėvo dėl objektyvių priežasčių, padarius išvadą, kad apeliantas dėl psichikos sutrikimo nesugeba tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais ir nenori to daryti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas jau kartą kreipėsi į teismą dėl vaikų atskyrimo panaikinimo, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė, įvertinę, kad nėra duomenų, jog apeliantas turi galimybę auginti vaikus, rūpintis jų sveikata ir pilnaverčiu gyvenimu, taip pat, jog apeliantas nepateikė duomenų apie pagerėjusią sveikatos būklę. Apeliantas kreipdamasis į teismą pakartotinai dėl atskyrimo nuo vaikų panaikinimo, nepateikė į bylą jokių dokumentų, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs daryti išvadą apie apelianto sveikatos teigiamus pokyčius, kad jis apskritai gydėsi, ar kad gydymas jam nėra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui nustatytos diagnozės vertinimu (diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti), jog apeliantui yra reikalinga kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias medicinos įstaigas, konsultuotis dėl galimo gydymo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie apelianto sveikatos pokyčius, o apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad neturi sveikatos problemų, nesigydo ir nevartoja vaistų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra išnykę vaikų atskyrimo nuo tėvo pagrindai (dėl sveikatos būklės). Nėra duomenų, kurie leistų padaryti neabejotinas išvadas.

30. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atskyrimo nuo vaikų panaikinimo nepagrįstai didelę reikšmę suteikė darbo grafikui. Apeliacinis teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto darbo laiką, vertindamas, ar apeliantui dirbant, vaikai bus prižiūrimi, ar jais bus tinkamai pasirūpinta. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nepadarė tokio vertinimo, kad apelianto darbo grafikas trukdys jam rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad teismas pasisakė dėl apelianto darbo grafiko, kartu vertindamas apelianto gyvenimo sąlygų tinkamumą, spręsdamas bendrai dėl apelianto galimybių tinkamai pasirūpinti vaikais, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kad apelianto darbo grafikas būtų nesuderinamas su vaikų priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į apelianto darbo grafiką, įvertinant paties apelianto nurodytą aplinkybę, jog kai apeliantas bus darbe, vaikais rūpinsis apelianto brolis.

31. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas nereguliariai mokėjo vaikams išlaikymą. Nagrinėjamoje byloje nėra kitokių duomenų, nei nustatė pirmosios instancijos teismas apie apelianto mokėtą vaikams išlaikymą. Apeliantas tik deklaratyviai teigia, kad jis vaikams reguliariai mokėjo išlaikymą, tačiau į bylą duomenų pagrindžiančių jo tokį argumentą nepateikė ir nurodė, kad neturi galimybės pateikti bei pažeisdamas pareigą įrodyti savo nurodytas aplinkybes, kuriais grindžia savo reikalavimą, nepagrįstai teigia, kad įrodymus už jį turėtų pateikti anksčiau vaikus globojusi institucija (CPK 178 straipsnis).

32. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad Vaiko teisų apsaugos skyrius neatliko apelianto buities vertinimo, nevertino jo gyvenimo sąlygų tinkamumo gyventi vaikams ( šios nutarties 27 punktas) apeliacinio teismo vertinimu, tokie apelianto teiginiai nepagrįsti, kadangi jis išvyko gyventi ir dirbti į užsienį, apeliantas su ieškiniu nepateikė išsamių duomenų apie jo gyvenamąją vietą, sąlygas ir pan., todėl valstybės institucijos neturėjo galimybių atlikti apelianto buities sąlygų vertinimo. Apeliantui buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus ir iš bylos duomenų matyti, kad jis juos teikė. Pažymėtina, kad jis nors ir nurodė, kad į bylą pateikta nuomos sutartis, tačiau tokių duomenų nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė su apeliaciniu skundu priimti pareiškėjo pateiktus duomenis nuotraukas dėl gyvenamojo būsto, darbdavio teigiamą pareiškėjo apibūdinimą ir kita. Tačiau pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, kuris turėjo pareigą ir galimybę teikti įrodymus, kurie galėjo būtų patvirtinti atitinkamų institucijų pagal jo gyvenamąją vietą ir kita dėl jo gyvenamosios vietos, sąlygų, ar kita iš kurių teismas galėtų padaryti neabejotinas išvadas. Apeliantas siekdamas palankaus teismo sprendimo, turėjo pareigą ne tik nurodyti konkrečias aplinkybes bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi jam siekiant susigrąžinti vaikus, jis turėjo pareigą pateikti teismui konkrečius duomenis apie vaikams sukurtą tinkamą ir saugią aplinką, kuri atitiktų vaikų interesus, užtikrintų jų poreikius, kurioje jie galėtų gyventi. Tokių duomenų apeliantas nepateikė.

33. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

34. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotiems asmenims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas numato tėvų valdžios apribojimo panaikinimą, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. Jei įrodyta, kad tėvai pakeitė savo elgesį dėl vaiko auklėjimo teigiama linkme, būtina įrodyti, jog jie gali auklėti vaiką, taip pat tai, jog vaiko auklėjimas nekenks paties vaiko interesams. Nuo apelianto vaikai buvo atskirti dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Sutiktina, kad apeliantas įrodė, kad jis padarė pažangą, tačiau byloje nėra duomenų, kad šios aplinkybės būtų pasikeitusios tiek, kad būtų pagrindas panaikinti vaikų atskyrimą nuo tėvo ir tai neprieštarautų vaikų interesams.

36. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jo paaiškinimų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančia medžiaga.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, jog išnyko objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvo, todėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimas prieštarautų vaikų interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto pareiškimą atmetė.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.