- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- e2A-72-480/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01303-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2Nuginčijami sandoriai
- 2.1.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.3.3Vertybiniai popieriai
- 2.6.29Paskola
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo M. K. 17 491,73 Eur dydžio skolą ir 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. pažįstamam asmeniui įvairiais būdais paskolino 17 491,73 Eur. Naudojantis paskolintais ieškovo elektroninės bankininkystės duomenimis ir prisijungimo kodais, ieškovo vardu, atsakovas pasiskolino iš kredito įstaigos UAB „Legal Balance“ per tris kartus paimant 7 009,50 Eur, 122,45 Eur ir 359,78 Eur paskolas. 10 000 Eur atsakovas, pasinaudojęs ieškovo pasitikėjimu ir naivumu, pasiskolino notarų biure pasirašius neprotestuotiną vekselį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nerodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu dėl skolos ir kt. priteisimo nesutinka visiškai, nes niekada atsakovas iš ieškovo jokių pinigų nesiskolino. Ieškovas ieškinyje remiasi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 18 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovo kaltės niekada nebuvo ir nėra. Kategoriškai nesutinka su tuo, kad atsakovas turi prisiimti ieškovo prisiimtų finansinių įsipareigojimų naštą.
4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovo V. R. ieškinį atmetė.
6. Teismas pažymėjo, kad neginčijamai nustatyta, jog 2017 m. liepos 20 d. buvo išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 10 000 Eur sumai, pagal kurį ieškovas besąlygiškai įsipareigojo iki 2017 m. rugpjūčio 20 d. sumokėti vekselio turėtojui (atsakovui) M. K. 10 000 Eur. Vekselis patvirtintas atsakovo parašu. Šį vekselį patvirtino Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarė L. R. Nors ieškovas teigė, kad jis visiškai nesuprato šio dokumento turinio ir esmės, o notarė jam paduodama šį dokumentą paaiškino, kad jis jį turi perskaityti ir pasirašyti.
Šalies argumentai
7. Ieškovas teigia, kad atsakovas pinigus iš ieškovo išviliojo apgaulės būdu, kadangi atsakovas buvo pasisavinęs jo dokumentus, Swedbank kortelę, telefoną ir jo vardu atsakovas paėmė kreditų, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau ieškovas prie bylos nėra pateikęs jokių pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovas naudojosi jo banko kortele, telefonu ir jo vardu atsakovas prisiėmė kreditų. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2019 m. spalio 18 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta – nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas) ir BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas). Ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovas praturtėjo nepagrįstai ir yra jam skolingas, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Be to, ieškovas šioje byloje neprašė pripažinti vekselio niekiniu ir negaliojančiu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovui 17 491,73 Eur dydžio skolą ir 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas už valstybės teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
8.1. Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo įrodyta, jog ieškovas ir atsakovas pažinojo vienas kitą, palaikė santykius, ieškovo sąskaita, esanti banke AB Swedbank, buvo naudojama įsigyjant įvairius pirkinius, kurie buvo atsakovo perduoti kitiems asmenims. Nutraukus ikiteisminį tyrimą pareiškimu kreiptasi dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 17 491,73 Eur skolos priteisimo iš M. K., Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. spalio 18 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo ieškovo pareiškimas patenkintas. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, iš kokių pajamų atsakovas ieškovui galėjo paskolinti 10 000 Eur, nereikalavo iš atsakovo tai pagrindžiančių dokumentų ir kur tos lėšos ieškovui buvo pervestos. Teismui buvo aiškinama, kad ieškovas buvo priverstas ir šantažuojamos atsakovui perduoti (kaip jis tuo metu prašė paskolinti) šias lėšas, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio. Teismas neįsigilino į visus byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
22. Byloje kilo ginčas dėl be teisinio pagrindo gautų lėšų priteisimo.
23. Ieškovas V.R. (toliau –ir ieškovas arba apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. K. (toliau – ir atsakovas) 17 491,73 Eur dydžio skolą. Kaip nurodo ieškovas, 10 000,00 Eur atsakovas, pasinaudojęs ieškovo pasitikėjimu ir nežinojimu, pasiskolino pas Marijampolės 6-ojo notarų biuro notarę pasirašius neprotestuotiną vekselį. 7 491,73 Eur atsakovas ieškovo vardu, naudojantis paskolintais ieškovo elektroninės bankininkystės duomenimis ir prisijungimo kodais, pasiskolino iš kredito įstaigos UAB „Legal Balance“. Visas šias pinigų sumas atsakovas, nesant jokio teisinio pagrindo, perėmė savo nuosavybėn ir naudojo savo asmeniniams interesams bei poreikiams tenkinti. Tokį ieškinį atsakovas laikė visiškai nepagrįstu ir prašė jų atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad: nors ieškovas teigė, jog jis visiškai nesuprato vekselio turinio ir esmės, tačiau į teismą nesikreipė dėl vekselio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu; svarbia aplinkybe teismas laikė tai, jog prie bylos yra pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų numatytų BK 181 straipsnio 3 dalis (turto prievartavimas) ir 182 straipsnio 2 dalis (sukčiavimas), o ieškovas šio nutarimo neskundė; ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovas praturtėjo nepagrįstai ir yra jam skolingas, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.
25. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu buvo įrodyta, jog ieškovas ir atsakovas pažinojo vienas kitą, ieškovo sąskaita buvo naudojama įsigyjant įvairius pirkinius, kurie buvo atsakovo perduoti kitiems asmenims; teismas neatkreipė dėmesio į tai, iš kokių pajamų atsakovas ieškovui galėjo paskolinti 10 000 Eur, nereikalavo iš atsakovo tai pagrindžiančių dokumentų; teismas neįsigilino į visus byloje pateiktus įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė bylos esmės.
26. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020, 19 pastraipa).
27. Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 34 pastraipa). Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo taip pat negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010; 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).
28. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. Marijampolės 6-jame notarų biure ieškovas pasirašė paprastąjį vekselį, nurodant 10 000 Eur sumą. Kaip nurodo atsakovas savo paaiškinimuose teismo posėdžio metu, 10 000,00 Eur vekselį ir dar du vekselius po 3 000,00 Eur, kurie nebuvo notariškai patvirtinti, jis pardavė skolų išieškojimo įmonei UAB „Legal Balance“. Antstolio G. S. patvarkymas dėl skolos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0182/17/2787 rodo, kad vykdomas 10 006,00 Eur + vykdomajame dokumente numatytos palūkanos skolos išieškojimas išieškotojui UAB „Legal Balance“.
29. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CK 1.38 straipsnis). Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).
30. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 25 pastraipa).
31. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.1 straipsnyje pateikiama teisinės prievolės, kurią skolininkas privalo įvykdyti, o kreditorius turi teisę to reikalauti, apibrėžtis. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Be teisinių prievolių CK pripažįsta ir prigimtines prievoles. Prigimtinė prievolė (lot. obligatio naturalis) atsiranda, kai šalis sieja tam tikri tarpusavio moraliniai įsipareigojimai arba viena šalis jaučia moralinę pareigą atlikti kitai šaliai tam tikrus veiksmus. Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas.
32. Iš byloje pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas) dalyje dėl 10 000,00 Eur nesutampa su ieškinio dalyku. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, ieškovo pozicijos byloje, matyti, kad ieškovas teikia argumentus dėl paskolinių santykių nebuvimo, o reikalavimas yra suformuluotas dėl 17 491,73 Eur (į šią sumą įskaitant ir 10 000,00 Eur) priteisimo, motyvuojant tuo, kad iki šiol egzistuoja atsakovo nepagrįstas praturtėjimas, nes atsakovas nepagrįstai yra gavęs minėtą sumą. Faktinių byloje nustatytų aplinkybių visuma, kai ieškovas išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurį atsakovas perleido naujam išieškotojui, ir kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, kad apeliantą ir atsakovą siejo paskolos teisiniai santykiai ir tokia aplinkybė eliminuoja be teisinio pagrindo įgyto turto instituto nagrinėjamoje byloje taikymą (nutarties 27 pastraipa).
33. Pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai pažymėjo, kad ieškovas nesikreipė teismą dėl vekselio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, tačiau, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovo pateiktas procesinis dokumentas (ieškinys) turi aiškių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų trūkumų (CPK 135 straipsnis), dėl ko nėra galimybės visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Tai gali būti padaryta ieškovui tinkamai suformulavus savo reikalavimus, galimai ir patikslinus byloje dalyvaujančius asmenis, o teismui ištyrus ir įvertinus visas byloje turinčias reikšmės aplinkybes, kurios yra neatskiriama ieškovo ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių dalis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenustatė ieškovui termino procesinių dokumentų trūkumų pašalinimui, tuo nesilaikydamas CPK 115, 138 straipsnio nuostatų reikalavimų, o rengdamasis bylos nagrinėjimui neišsiaiškino ginčo esmės ir nepasiūlė ieškovui galutinai suformuluoti reikalavimus (CPK 230 straipsnis).
34. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 pastraipa).
35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas, atstovaujamas kvalifikuotos teisininkės, ieškinyje pateikia daug kasacinės instancijos teismo nutarčių citatų, kurios kartais ir pernelyg nutolusios nuo ginčo esmės, tačiau net nesugeba teisingai nurodyti, atrinkti tų aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos atliekant ikiteisminį tyrimą.
36. Pažymėtina, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių reikšmės bei vertinimo nagrinėjant civilinę bylą ir pažymėjęs, jog prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Be to, teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti sprendimai vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykle ir jiems nesuteikiama didesnė įrodomoji galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013), nagrinėjamu atveju minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis V. R. (nagrinėjamu atveju – ieškovas) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. perdavė pinigų ir daiktų bei sudarė paskolos bei kredito sutartis įtariamojo M. K. (nagrinėjamu atveju – atsakovo) naudai 23 580,07 Eur sumai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nuosekliai detalizuotų perduotų atsakovui sumų, daiktų, o tik apsiribojo nutarimo konstatuojamosios dalies perrašymu „nutraukti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalis (turto prievartavimas) ir 182 straipsnio 2 dalis (sukčiavimas)“. Nors šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, tačiau, manydamas, jeigu įrodymų (t. y. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ir kt.) neužtenka, galėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1, 2 dalys) ir tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp ieškovo ir atsakovo (nutarties 34 pastraipa), bet ne konstatuoti, kad ieškovas privalėjo įrodyti, jog atsakovas praturtėjo nepagrįstai ir yra jam skolingas, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Sekant kasacinio teismo praktika, kaip jau minėta, ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui.
37. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šalių ginčą neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus ieškinio reikalavimus bei įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Perdavusi bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.