Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-622-769/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
e2-622-769/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08086-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
R. G.
Trečiasis asmuo
M. G.
Kategorijos
  • 2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-622-769/2020Proceso Nr. 2-06-3-08086-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovui advokatui M. G.,atsakovei R. G.,trečiajam asmeniui M. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei R. G. dėl pirkimo-pardavimo sandorio panaikinimo bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, įvykusią tarp R. G. ir J. V., kuria R. G. pardavė J. V. automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti šalims dvišalę restituciją, priteisiant J. V. iš R. G. 2 000 Eur už parduotą automobilį, o R. G. priteisiant automobilį Audi A4 Avant, Valst Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti J. V. iš R. G. 28 Eur patirtų nuostolių ir 500 Eur neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis su atsakove, pagal kurią įsigijo iš atsakovės transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur. Naudojimosi automobiliu metu išaiškėjo defektai, nes automobilis neužsivedė. Atlikus automobilio kompiuterinę diagnostiką nustatyta daug elektros instaliacijos gedimų, nenustatyta Airbag sistema. Automobilio gedimai yra esminiai, reikalaujantys remonto kaštų. Pirkėja apie tokios apimties trūkumus nebuvo informuota, trūkumai nebuvo įrašyti pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl paaiškėjusių daikto defektų, tačiau atsakovė nurodė, kad nėra įrodymų apie esminius daikto defektus.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį, įvykusią tarp R. G. ir J. V., kuria R. G. pardavė J. V. automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti šalims dvišalę restituciją, priteisiant J. V. iš R. G. 2 000 Eur už parduotą automobilį, o R. G. priteisiant automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės 172.08 Eur patirtų nuostolių ir 500 Eur neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad yra sumokėta 28 Eur už automobilio diagnostiką, 90 Eur už automobilio diagnostiką ir autoelektriko paslaugas, 15 Eur už automobilio durelių spynos remontą, 39,08 Eur už automobilio draudimą. Iš viso patirta nuostolių 172,08 Eur.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo tinkamas naudoti: užsivedė, buvo galiojanti automobilio techninė apžiūra. Ieškovė su ją atlydėjusiais asmenimis automobilį apžiūrėjo ir išbandė. Pirkėja, pirkdama naudotą automobilį, pati prisiėmė riziką, kad automobilis turi ar gali turėti trūkumų.

Trečiasis asmuo M. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė nusipirko ne vienerius metus eksploatuotą automobilį, kurio pirmoji registracija 2002 m., todėl negalėjo tikėtis tokių garantijų ar daikto veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, nes naudojant automobilį mechanizmai natūraliai dėvisi. Automobilio pirkimo-pardavimo metu automobilis buvo veikiantis, be to, ieškovė turėjo galimybę patikrinti automobilį. Trečiojo asmens teigimu, jis nežinojo, jog parduotas automobilis perdarytas iš angliško varianto.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. nupirko iš atsakovės automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo dieną ji parvažiavo į namus, automobilį pastatė kieme. Po savaitės automobilis neužsivedė. Autoservise buvo nustatyti automobilio gedimai. Buvo paaiškinta, kad gedimai buvo paslėpti, taip pat kad nėra oro pagalvės. Automobilį apžiūrėjo vyras. Perkant automobilį defektai nebuvo pastebėti. Automobilį turėjo naudoti šeima. Automobilį parvarė vyras apie 100 km. Antrą dieną vyras važiavo apie 130 km. Dar važinėjo po Plungės miestą vieną dieną. Pirkimo metu neatkreipė dėmesio, kad automobilis iš Anglijos. Pardavėja informavo, kad neveikė oro kondicionierius ir kad išprogramuotas EGR vožtuvas. Autoservise ją informavo, kad automobilis negali būti eksploatuojamas. Neturtinę žalą įvertino dėl patirto streso, kad teko viskuo rūpintis. Į gydytojus dėl nervinių sutrikimų nesikreipė. Antrą kartą kreipėsi į autoservisą dėl daugiau įrodymų surinkimo; buvo padaryta nuotraukų. Jei būtų žinojusi, kad automobilyje nėra oro pagalvių, nebūtų pirkusi šio automobilio. Atsakovė dėl gedimų apkaltino ieškovę. Ieškovė siuntė atsakovei G. M. žinutę, kurioje nurodyta, kad mašina iš Anglijos, kad ji perdaryta.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nupirkus ieškovei automobilį paaiškėjo jo esminiai gedimai, - jie nustatyti tik atlikus automobilio diagnostinį tyrimą. Atsakovė pardavė ieškovei netinkamos būklės automobilį. Dėl esančios situacijos ieškovė patyrė stresą, nepatogumų. Be to, ieškovė patyrė nuostolių, remontuodama automobilį ir mokėdama už automobilio draudimą. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad ji nesirūpino automobilio taisymu, automobiliu faktiškai nesinaudojo, - juo naudojosi jos sūnus. Prieš perkant automobilį ieškovei buvo leista automobilį išbandyti. Automobilį apžiūrėjo ieškovės vyras, bendravo su atsakovės sūnumi. Paslėptų defektų nebuvo. Pirkimo-pardavimo sutartį sudarė ieškovės vyras ir jos sūnus. Jos sūnui eksploatuojant automobilį problemų nebuvo. Pinigus už automobilį gavo sūnus. Automobilio eksploatavimo metu atsakovė nepatyrė jokio eismo įvykio. Galėjo būti, kad ji buvo įsigijusi automobilį su gedimais.

Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad pirkdamas automobilį pastebėjo, jog mirkčioja oro pagalvių lemputė, bet ar yra oro pagalvės, nesigilino,- lemputė pati užgeso. Iškrovos problemos prasidėjo dėl netinkamai sumontuotos ieškovės magnetolos, -taip jam paaiškino autoservise, kuriame ieškovė remontavo automobilį. Iškrovą autoservise sutvarkė ir automobilis iš autoserviso išvažiavo savo eiga ( pats ir atvažiavo). Pirkimo-pardavimo sutartį pildė ieškovės vyras, o jis sėdėjo keleivio vietoje. Automobilį apžiūrėjo ieškovės vyras, bandė jį, pastebėjo, kad bloga važiuoklė. Asmens, atlikusio technikinę apžiūrą bei prieš tai buvusio automobilio savininko jis nepažinojo. Oro pagalvių buvimo netikrino. Automobiliu naudojosi iki 2019 m. birželio 10 d., kai gavo darbinį automobilį. Mama visiškai nesinaudojo automobiliu. Išvardintų gedimų jam naudojant automobilį nebuvo. Automobilį tvarkė tėtis. Automobilio rida pardavimo metu buvo 372000 km, o autoservise užfiksuota 373006 km,- ieškovė pravažiavo daugiau kaip 1000 km.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso ( toliau CPK) 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ieškovės vardu (b. l. 5). 2019 m. rugpjūčio 28 d. bylos šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2 000 Eur (b. l. 10). 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovė kreipėsi į autoservisą su užsakymu paslaugoms atlikti, kur buvo atlikta automobilio kompiuterinė diagnostika (b. l. 11). Ieškovė 2019-09-23 kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kur nurodė, kad naudojimosi metu išryškėjo defektai, nes automobilis nebeužsivedė; nugabenus automobilį į autoservisą Plungėje (UAB „Autodalių pasaulis") paaiškėjo, kad automobilis turi esminių paslėptų defektų; buvo atlikta kompiuterinė automobilio diagnostika, kuri nustatė, kad yra daugybė automobilio elektros instaliacijos gedimų, nenustatyta net Airbag sistema (ataskaita pridedama); automobilio gedimai yra esminiai, reikalaujantys didelių remonto kaštų, o šiuo metu automobilis yra nesaugus, juo nesaugu naudotis (b. l. 12-14). 2019-10-10 atsakovė atsakyme į pretenziją nurodė, jog automobilio pardavimo metu jis užsivedė, važiavo, galiojo techninė apžiūra, ieškovė automobilį apžiūrėjo, išbandė,- įsitikino, kad automobilis atitinka lengvajam automobiliui keliamus įprastus reikalavimus; garantijos parduodamam automobiliui suteikti negalėjo; vidaus techninių mazgų būklės nežinojo, nes automobilio neardė. Automobilio patikrinimo metu 2019 m. spalio 22 d. nustatyta Diesel EDC 15P atminties klaida, oro kondicionieriaus klaidos, centrinio modulio klaidos, aukšto slėgio jutiklio per žemas signalas, galinių durelių dešinėje pusėje užrakto gedimas (b. l. 15-19). 2019 m. sausio 23 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi M. G. nusipirko automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. Č. už 1 800 Eur (b. l. 49). 2019 m. sausio 25 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi R. G. nusipirko automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš M. G. už 1 800 Eur (b. l. 50). Iš pateikto susirašinėjimo žinutėmis matyti, kad automobilio pirkėja nurodė automobilio pardavėjai grąžinti 2 000 Eur ir pasiimti automobilį, kad gali pristatyti buvusį automobilio šeimininką, kad parduota mašina netvarkinga, perdirbta iš angliško varianto, o automobilio pardavėja nurodo parašyti, koks yra mašinos gedimas ir pateikti eksperto išvadą, kad šis gedimas jau buvo prieš perkant automobilį, kad pirkimo metu automobilis buvo tvarkingas, kad mašina yra beveik 20 metų senumo ir jai per mėnesį laiko galėjo bet kas nutikti (b. l. 60-64). Automobilio elektros instaliacijos patikroje nurodyta, kad tikrinant automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elektros instaliaciją, nustatyta: atlikti akivaizdūs visos elektros instaliacijos mechaniniai pakeitimai (automobilis perdarytas iš Jungtinės Karalystės eismui pritaikyto automobilio); po variklio apsaugomis ir po vidaus apdaila matomi netinkamai izoliuoti elektros laidai, kurie gali sukelti trumpus jungimus, lydimus iškrovos ar degimo nebuvimą; oro pagalvių sistema automobilyje neveikia dėl gedimą fiksuojančio šoninio dešinės pusės smūginio jutiklio, kuris gali būti sugadintas dėl prastos laidų instaliacijos arba buvusio eismo įvykio; taip pat priekinių saugos diržų fiksavimo sagčių jutikliuose yra įlituotos varžos, kad nebūtų rodomas oro pagalvių sistemos gedimas. Sumokėta 90 Eur už automobilio diagnostiką ir autoelektriko paslaugas, 15 Eur už automobilio durelių spynos remontą, 39,08 Eur už automobilio draudimą. (b. l. 70). Automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo draustas Transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b. l. 74). Automobilio techninė apžiūra atlikta 2018 m. rugsėjo mėnesį; transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus; techninė apžiūra galioja iki 2020 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 77-78). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. su transporto priemone Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykių policijos duomenų sistemoje užregistruota nebuvo (b. l. 79). 2018 m. lapkričio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas A. M. pardavė automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. Č. už 1 500 Eur (b. l. 91).

Teismo posėdžio metu liudytojas T. Č. paaiškino, kad nepamena, ar automobilį vežė techninei apžiūrai. Automobilį pirko iš A. M.. Automobiliu naudojosi neilgai. Gedimų nebuvo pastebėjęs. Dėl oro pagalvių autoservise jam minėjo, kad yra sutrikęs daviklis ir jį reikia pakeisti. Iš tikrųjų už automobilį sumokėjo 2 000 Eur, tačiau sutartyje nurodė mažesnę kainą. Kad automobilis iš Didžiosios Britanijos, nežinojo. Ar yra oro pagalvės automobilyje, netikrino.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. V., ieškovės sutuoktinis, paaiškino, kad perkant automobilį esminių pažeidimų nesimatė. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo užpildyta, tik reikėjo žmonos duomenų ir parašo. Rida buvo jau įrašyta. Važiuoklei pretenzijų nekėlė. Automobilis atitiko jo norus, buvo važiuojantis. Buvo atlikta pirminė apžiūra, nes automobilis neužsivedė. Automobilio nuvežimu į servisą rūpinosi žmona, automobilis tada užsivedė. Atlikus apžiūrą pradėjo ryškėti problemos. Magnetola buvo įdėta, buvo taisytina, ne iki galo pajungta; apie elektros iškrovą dėl magnetolos sužinojo autoservise. Iš serviso parvažiavo ir nuo rugsėjo iki sausio mėnesio automobilis stovėjo kieme. Sausio mėnesį nuvežė automobilį papildomai apžiūrai. Tuomet buvo rasta papildomų defektų, „apgauta“ sistema, laidai sudėti netvarkingai, neizoliuoti. Tada sužinojo, kad automobilis buvo perdarytas iš angliško. Jei būtų žinojęs apie nustatytus gedimus, nebūtų pirkęs automobilio. Buvo informuoti apie kondicionierių ir išprogramavimą. Atliekant techninę apžiūrą automobilio elektros instaliacija netikrinama.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. G., atsakovės sutuoktinis, paaiškino, kad iki ginčo sutarties sudarymo automobilis buvo taisomas, pakeistos tam tikros detalės, tvarkė autoserviso meistrai. Kad automobilis perdarytas, nežinojo. Techninės apžiūros metu tai netikrinama, tik žiūrima automobilio techninė būklė. Pardavimo metu automobilis buvo tvarkingas. Sistemos gedimų jis nematė. Apie užsidegančią oro pagalvių lemputę sužinojo vėliau. Oro pagalvių buvimo negalima nustatyti be specialisto pagalbos. Atliekant techninę apžiūrą tai netikrinama. Lemputė galėjo mirksėti dėl daviklio. Kol naudojo automobilį, buvo įdėję kitą magnetolą. Iškrovos galėjo būti dėl magnetolos pajungimo. Automobilis gali praeiti technikinę apžiūrą nesant oro pagalvių, 30 procentų Lietuvoje automobilių važinėja be oro pagalvių. Kiek pamena, pirkimo-pardavimo sutartį pildė pirkėjos vyras. Automobilis buvo tinkamas eksploatuoti. Techninės apžiūros metu fiksuojama automobilio būklė ir apšvietimas. Prieš pirkimą automobilį apžiūrėjo ieškovės vyras.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. K. paaiškino, kad pirkimo metu su draugu apžiūrėjo mašiną, kuri atrodė tvarkinga. Kiek žino, šiuo metu automobilio elektra netvarkinga. Pirkimo metu nežinojo, kad automobilis netvarkingas, pardavėja nenurodė, kad nėra oro pagalvių, kad automobilis perdarytas.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, kurie aktualūs nagrinėjamoje byloje, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktas yra netinkamas, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, bylos nagrinėjimo metu būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad transporto priemonės pirkimo pardavimo sandorio sudarymo metu atsakovė nuslėpė nuo jos tuo metu jau buvusius esminius daikto trūkumus, dėl kurių buvo apsunkintas transporto priemonės naudojimas pagal įprastinę paskirtį bei patirtos papildomos išlaidos, kurias prašoma atlyginti nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad perdavė pirkėjui (ieškovei) tinkamos kokybės daiktą, įstatymų nustatyta tvarka atskleidė pirkimo pardavimo sutartyje reikalaujamus transporto priemonės trūkumus.

Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo parduoti tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdas įtvirtintas CK 6.334 straipsnyje. Pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami ir su nuostolių atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). CK 6.334 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog tiek pirkėja, tiek pardavėja automobilio pirkimo- pardavimo metu buvo pasyvios: perkamą automobilį apžiūrėjo ieškovės sutuoktinis D. V. ir šio draugas, liudytoju byloje apklaustas P. K.. Pardavimo metu atsakovė tik pasirašė automobilio pardavimo dokumentus, o automobilio technines savybes, jo trūkumus ieškovės sutuoktiniui nurodė atsakovės sūnus M. G. ir sutuoktinis A. G.. 2019 m. rugpjūčio 28 d. bylos šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovei automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, kurio rida užfiksuota 372000 km, už 2 000 Eur. Nors ieškovė, jos sutuoktinis neigė pirkimo- pardavimo sutartyje nurodytą automobilio ridą, tačiau jokių savo teiginius dėl buvusios didesnės automobilio ridos pardavimo momentu pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Ieškovė sutartį su nurodyta rida pasirašė. Automobilio pardavimo metu galiojo techninė apžiūra. Ieškovė kartu su sutuoktiniu pati pasirinko transporto priemonę ir pardavėją, automobilį apžiūrėjo, ieškovės sutuoktinis byloje apklaustas liudytoju D. V. nurodė, kad perkant automobilį esminių pažeidimų nesimatė; važiuoklei pretenzijų nekėlė; automobilis atitiko jo norus, buvo važiuojantis. Tai yra, pirkdama automobilį ieškovė su sutuoktiniu patikrino transporto priemonės fizinę bei teisinę būklę, komplektiškumą, funkcionalumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą, atitiktį ieškovės poreikiams, taip pat išbandė automobilį kelyje ir jokių trūkumų nepastebėjo. Pažymėtina, jog ieškovė nepasinaudojo galimybe prieš perkant transporto priemonę papildomai jo patikrinti pasirinktame automobilių servise. Darytina išvada, jog pagal paskirtį įsigyta transporto priemonė pirkimo pardavimo metu tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti, nebuvo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog beveik po mėnesio nuo automobilio įsigijimo buvo nustatyta, kad yra daugybė elektros instaliacijos gedimų ( įtampos iškrova), „nenustatyta Airbag sistema“,- tų gedimų pardavėja nenurodė sutartyje; automobilis yra nesaugus. Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį ieškovei tenka pareiga įrodyti aplinkybę, kad ieškinyje nurodyti įsigytos transporto priemonės trūkumai atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog ji nupirktu automobiliu beveik nesinaudojo, po kurio laiko jis nebeužsivedė, todėl ji buvo priversta ieškoti pagalbos ir nutempti jį į autoservisą, kur nustatė įtampos iškrovą; draugas, padėjęs automobilį nutempti ( G. M.) pasakė, jog automobilis perdarytas iš angliško. Automobilis nevažiuojantis. Ieškovės teigimu, ji būtų nepirkusi automobilio, jei būtų žinojusi, kad automobilyje nėra oro pagalvių. Ieškovės sutuoktinis nurodė, jog apie elektros iškrovą dėl magnetolos sužinojo autoservise; sausio mėnesį nuvežė automobilį papildomai apžiūrai, kurios metu nustatyta „apgauta“ sistema, laidai sudėti netvarkingai, neizoliuoti,- automobilis buvo perdarytas iš angliško. Jei būtų žinojęs apie nustatytus gedimus, nebūtų pirkęs automobilio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą laikytina, jog ieškovė ir sutuoktinis pretenzijas atsakovei reiškė dėl „įtampos iškrovos dėl magnetolos“ , neizoliuotų elektros laidų automobilį perdarant iš angliško, oro pagalvių nebuvimo. Iš bylos duomenų nustatyta, jog automobiliu buvo nuvažiuota 1000 km. Ieškovė, bandžiusi įrodinėti, kad automobilis po savaitės nuo jo pirkimo nebeužsivedė, jis nebevažiavo, todėl ieškovė buvo priversta samdyti transporto priemonę ir nutempti automobilį į autoservisą, po trečiojo asmens M. G. parodymų, jog automobilis važiuojantis, autoserviso darbuotojų teigimu, 2019 metų rugsėjo mėnesį į autoservisą ieškovė atvažiavo ir išvažiavo nupirktu automobiliu, įtampos iškrova atsirado dėl netinkamai sumontuotos ieškovės magnetolos, savo parodymų atsisakė. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės paaiškinimai vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog 2019 m. kovo 20 d. autoservise buvo užfiksuota rida,-373006 km, kas paneigia ieškovės teiginius, jog automobiliu ji tevažiavo kelias dienas, nuvažiavo kelis šimtus kilometrų,- per 23 dienas buvo nuvažiuota daugiau kaip 1000 kilometrų, kas dar kartą įrodo, jog parduotas atsakovės automobilis buvo tinkamas važiavimui. Tai, jog AUDI A4 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) yra perdarytas iš angliško, nežinojo nei byloje liudytoju apklaustas T. Č., pardavęs nurodytą automobilį M. G., nei M. G., pardavęs nurodytą automobilį R. G., nei automobilį tvarkęs liudytoju byloje apklaustas A. G., nei, tuo labiau, atsakovė R. G.. Ieškovės teigimu, tai ji sužinojo iš buvusio automobilio savininko, tačiau teismo prašymu nurodyto asmens duomenų dėl jo iškvietimo liudytoju į teismą nepateikė. Nei vienas iš ankstesnių automobilio savininkų automobilio neardė, elektros laidų izoliazijos tinkamumo netikrino.

Byloje būtina įvertinti, ar įsigytas daiktas atitinka standartą, kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto aprašymą, kainą ir kitus reikšmingus faktorius. Įvertinus tai, jog parduodamam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, automobilio rida buvo 372 00 km, ieškovė po jo įsigijimo automobilį eksploatavo, jokių automobilio trūkumų nepastebėjo iki 2019 metų rugsėjo 20 d., pravažiavusi daugiau kaip 1000 km, kai automobilyje buvo nustatyta iškrova dėl netinkamai sumontuotos ieškovės magnetolos, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jai naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo. Tai, jog 2019-09-20 autoservise atlikus kompiuterinę diagnostiką be įtampos iškrovos buvo nustatyta ir „kompiuteris nemato Airbag“, neįrodo, jog oro pagalvių nebuvo automobilio pardavimo metu, nes nei vienas iš trijų buvusių automobilio savininkų automobilio kompiuterinės diagnostikos neatlikinėjo. Tiek T. Č., tiek M. G., tiek R. G. apie automobilio oro pagalvių buvimą/nebuvimą duomenų neturėjo,- T. Č. teigimu, dėl oro pagalvių autoservise jam minėjo, kad yra sutrikęs daviklis ir jį reikia pakeisti. Pažymėtina, jog automobilio pirkimo metu ieškovė neklausė pardavėjos dėl oro pagalvių automobilyje buvimo/nebuvimo, jei tai, ieškovės teigimu, buvo esminės sąlyga, nulėmusi jos pasirinkimą („jei būtų žinojusi, kad automobilyje nėra oro pagalvių, nebūtų pirkusi šio automobilio“). Be to, oro pagalvių nebuvimo negalima nustatyti be specialisto pagalbos, tai, jog diagnostikos metu buvo nustatytas „oro pagalvių sistemos neveikimas dėl gedimo fiksuojančio jutiklio galimo neveikimo“ neįrodo faktinį oro pagalvių nebuvimą.

CK 6.328 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo <...> turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kurioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Prieš pirkdama automobilį ieškovė jo techninės būklės pas specialistus neįvertino, -automobilį išardė jau bylą nagrinėjant teisme, kad surinktų papildomus įrodymus, patvirtinančius jos pažįstamo G. M. žodžius dėl „perdaryto angliško automobilio“. Pažymėtina, jog automobilio 2018-09-22 techninės apžiūros lape buvo nurodyta kilmės šalis Didžioji Britanija, -kas įrodo, jog ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo galimybę sužinoti, jos automobilis „angliškas“. Nežiūrint į tai, parduota transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytą kodekso nuostatą, darytina išvada, jog ieškovei įsigyjant daug metų eksploatuojamą automobilį su beveik 400000 km rida, ji negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Ieškovė pirkdama 17 metų automobilį nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga ir nepatikrinusi jo autoservise prisiėmė riziką už kilusias pasekmes. Be to, vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 4 dalimi, atsakovė nebuvo profesionali pardavėja, jai nebuvo ir neturėjo būti žinomi ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyti daikto trūkumai: po variklio apsaugomis ir po vidaus apdaila netinkamai izoliuoti elektros laidai, oro pagalvių sistemos neveikimas dėl gedimo fiksuojančio jutiklio galimo neveikimo, priekinių saugos diržų fiksavimo sagčių jutikliuose įlituotos varžos. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovė automobilio pardavimo metu slėpė automobilio trūkumus ar elgėsi nesąžiningai (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, jog ginčijamo sandorio metu įsigytas daiktas neatitiko standarto, kurį objektyvus protingas žmogus laikytų pakankamu, atsižvelgiant į dėvėto daikto aprašymą, kainą ir kitus reikšmingus faktorius.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas analogišką ginčą dėl žalos, atsiradusios nupirkus automobilį su nuslėptais trūkumais, atlyginimo, civilinėje byloje Nr e2A-380-340/2019 konstatavo, jog jei „ieškovams buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti automobilį ir apsispręsti dėl jo pirkimo, <...> pardavimo dieną automobilis iš esmės galėjo būti eksploatuojamas, gedimai pasireiškė ieškovams jau eksploatuojant įsigytą transporto priemonę,<...> nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovų nurodyti gedimai atsirado iki ginčo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovus bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus (CPK 178 straipsnis).“

Ieškovė taip pat reikalauja 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, paaiškinusi, jog patyrė stresą, nes „teko viskuo rūpintis; į gydytojus dėl nervinių sutrikimų nesikreipė“.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma nustatytinos asmens, kuriam nukreiptas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsakomybę suponuojančios sąlygos (Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-684/2015). Neturtinė žala priteisiama, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, privalėjo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos. Ieškovės teiginiai, jog žala turi būti priteista, nes ji patyrė stresą, tapo irzli, turėjo nepatogumų dėl automobilio, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovei padaryta neturtinė žala, ieškovės įvertinta 500 Eur. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Be to byloje nenustatyta, jog ieškovei buvo parduotas nekokybiškas daiktas (prekė), 2019 metų rugsėjo 20 d. užfiksuoti automobilio gedimai galėjo atsirasti ir dėl netinkamo naudojimo ( automagnetolos netinkamas sumontavimas). Laikytina, jog pagrindo pripažinti, kad ieškovė patyrė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardyto pobūdžio neturtinę žalą nėra.

Įvertinus byloje ištirtus įrodymus, nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia 2019-08-28 pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti neturtinę žalą nėra,- ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 9,07 Eur. Ieškinį atmetus ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkintinas, iš ieškovės Valstybei priteistina 9,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. V., a.k(duomenys neskelbtini) Valstybei 9,07 Eur (devyni eurai 7 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, pasirinkta atsiskaitomoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Augustė