Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9782-545/2025 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo byloje UAB „Blender Lithuania“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 17 d. priimtas ieškovės I. R. ieškinys atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. susijusių reikalavimų.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš atsakovo R. R. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. R. ir M. R. po 389 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; laikiną išlaikymą pervedant į I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pateikta išsamių duomenų apie šalių turtinę padėtį, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių buvimą, šalių nepilnamečio sūnaus poreikius.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje civilinės bylos stadijoje teismas taip pat negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti sūnui reikalingą išlaikymą.

6. Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgė į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2025 m. sausio 1 d. sudarančios 1038,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777,39 Eur), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, į tai, kad kiekvienam vaikui (2025 m.) mokama 122,50 Eur vaiko išmoka („vaiko pinigai“) ir ši suma dalintina abiem tėvams po lygiai, į byloje gautus duomenis apie tėvų turtinę padėtį, kartu įvertino aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu turi būti užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai ir abu tėvai privalo prisidėti prie šių poreikių tenkinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.3. Teismas šiuo atveju turi būti aktyvus, tačiau nesiėmė priemonių įsitikinti dėl atsakovo galimybių ir siekio išlaikyti nepilnamečius vaikus.

8.9. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad atsakovas neišlaiko ir neprižiūri vaikų (nors praleidžia apie 50 proc. laiko), nenurodė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas yra nesąžiningas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik išreiškė savo nuomonę, kad atsakovas neva turi prievolę ieškovei ir jos vaikams ir neva jos nevykdo.

9.2. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas, nėra pagrindo teigti, kad nutartis buvo priimta nesiaiškinus ir neįvertinus visų, atsakovo vertinimu, svarbių aplinkybių. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde teigia atsakovas, neturėjo pagrindo išsamiai pasisakyti dėl atsakovo turtinės padėties.

9.6. Teismas priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo įvertino mokamas vaiko išmokas ir šia dalimi jau sumažino laikino išlaikymo dydį, taigi teismas vertino, kad šiomis išmokomis yra tenkinami vaikų poreikiai.

9.8. Atsakovas vos keletą kartų ieškovei pervedė pinigų vaikams savo iniciatyva ir savo sugalvotą sumą 2024-02-14 200 Eur, 2024-03-14 300 Eur ir 2024-07-16 200 Eur.

9.9. Tuo tarpu atsakovo nurodomos išlaidos pramogoms yra jo pasirinktas praleidimo su vaikais būdas, o ne išlaikymo teikimas vaikams.

9.10. Atsakovas teigia perkantis vaikams rūbus, tačiau iš jo pateiktų dokumentų matyti, kad 2024 m. Pepco parduotuvėje atlikti trys pirkimai viso 116,35 Eur sumai, t. y. apie 10 Eur/mėn. abiem vaikam. Tačiau ką atsakovas perka vaikams, tie rūbai ar žaislai ir lieka pas atsakovą.

9.11. Atsakovas tik epizodiškai prisideda prie vaikų išlaikymo, ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nuolatos ir nepertraukiamai teikia pakankamą išlaikymą vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Atsakovas (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė byloje naujus įrodymus, t. y. SEB banko sąskaitos išrašus už 2024 m. ir 2025 m.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo atsakovui nepranešęs, todėl atsakovas objektyviai neturėjęs galimybės pateikti įrodymus klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui atsakovo pateikti SEB banko sąskaitos išrašai už 2024 m. ir 2025 m. priimami ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių priemonių yra laikinas išlaikymo priteisimas vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

20. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. R. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. R..

22. Byloje taip pat nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 327,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikų išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore paskiriant ieškovę.

23. Apeliantas (atsakovas) su tokia teismo pozicija nesutinka ir iš esmės teigia, jog: 1) pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių, kad atsakovas iki pat šios dienos nuo vaikų gimimo jais rūpinasi ir teikia savanoriškai išlaikymą, t. y. atsakovas savo lėšomis visada prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, su vaikais praleidžia 50 procentų laiko ir nepilnamečiams vaikams visada teikia maitinimą, moka už darželį ir būrelius, perka drabužėlius ir visus kitus būtinus reikmenis, rūpinasi laisvalaikiu (lankomas batutų parkas ir kitos vaikų laisvalaikio praleidimo vietos), 2) ieškovė nepateikė jokių konkrečių dokumentų, įrodančių faktą, kad atsakovas neteiktų savanoriškai nepilnamečiams vaikams išlaikymo, 3) pirmosios instancijos teismas neatliko pirminio ieškinio pagrįstumo vertinimo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

24. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiama į vaiko amžių, kitas aplinkybes, nes priešingu atveju būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

25. Be to, preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Šioje proceso stadijoje ieškovė neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kt. susijusių reikalavimų laikytinas preliminariai pagrįstu. Ieškinys atitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamus reikalavimus, prie jo pridėti ieškovės nurodytus argumentus pagrindžiantys įrodymai.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kiekvienam šalių vaikui (2025 m.) mokama po 122,50 Eur vaiko išmoka („vaiko pinigai“) ir šiuos pinigus tėvai pasidalino po lygiai.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl to, kad jis gauna vaiko išmoką („vaiko pinigus“) už vieną iš vaikų.

28. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, jog atskirajame skunde pateikti atsakovo nurodyti skaičiavimai dėl jo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams yra nekonkretūs, klaidinantys ir neaiškūs. Todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti atsakovo nurodytas aplinkybes dėl teikiamo vaikams išlaikymo, atsižvelgia į atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus 2024 m. ir 2025 m. banko sąskaitos išrašus. Iš minėtų banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovui kas mėnesį valstybė perveda išmokas vaikui. 2025 metais atsakovas sumokėjo už vaikų darželius (vasario mėn. 63,76 Eur ir 77,10 Eur, sausio mėn. 48 Eur ir 44,52 Eur) ir būrelius (iš viso apie 55 Eur), taip pat atsakovas nurodė, jog skyrė pinigų vaikų pramogoms ir vaistams. Be to, 2024 metais atsakovas sumokėjo už vaikų darželius (vasario mėn. 42,30 Eur ir 39,40 Eur; kovo mėn. 49 Eur ir 49 Eur; kovo mėn. 51,90 Eur ir 51,90 Eur; gegužės mėn. 44,20 Eur ir 44,20 Eur; birželio mėn. 62,60 Eur ir 62,60 Eur; liepos mėn. 65,40 Eur ir 62,50 Eur; rugpjūčio mėn. 46,20 Eur ir 49,10 Eur; rugsėjo mėn. 55,80 Eur ir 52,90 Eur; spalio mėn. 55,80 Eur ir 64,50 Eur; lapkričio mėn. 78,10 Eur ir 67,08 Eur; gruodžio mėn. 67,76 Eur ir 51,90 Eur) ir būrelius (iš viso apie 208 Eur), taip pat nurodo, kad mokėjo už vaikų žaislus, rūbus, vaistus, gimtadienį, darželio fondą, vaiko dantų higieną, pramogas bei kelis kartus pervedė ieškovei pinigines lėšas. Tai, kad atsakovas 2024 m. pervedė ieškovei piniginių lėšų patvirtino ir ieškovė savo atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą, nurodydama, jog atsakovas keletą kartų pervedė pinigų vaikams savo iniciatyva ir savo sugalvotą sumą, t. y. 2024-02-14 200 Eur, 2024-03-14 300 Eur ir 2024-07-16 200 Eur.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašų duomenis bei nurodytus atskirojo skundo argumentus daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas teikia reguliarų išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, t. y. atsakovas kas mėnesį sumoka tik už vaikų darželius ir būrelius, tačiau iš esmės daugiau išlaikymo vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti neteikia. Aplinkybės, jog per 2024-2025 metus atsakovas kelis kartus sumokėjo už vaikų vaistus, rūbus ar sveikatos priežiūrą patvirtina tai, jog atsakovas tik dalinai, kelis kartus per metus papildomai prisideda prie kasdienių vaikų poreikių. Be to, įvertinus už vaikų darželius tenkančias mokėti kas mėnesį sumas, akivaizdu, jog mokesčiai už darželį didžiąja dalimi padengiami iš atsakovo gaunamų valstybės mokamų vaiko pinigų. Atsakovo teikiamo išlaikymo nereguliarumą patvirtina ir tai, kad atsakovas vos kelis kartus pervedė ieškovei vaikams skirtas lėšas. Taigi atsakovas prie šalių nepilnamečių vaikų materialinių poreikių tenkinimo tinkamai ir reguliariai neprisideda ir ieškovei tenka vienai kasdienė vaikų priežiūros ir išlaikymo našta.

30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip deklaratyvų atsakovo nurodytą teiginį, jog jis su vaikais praleidžia 50 procentų laiko, nes tokiai aplinkybei pagrįsti byloje nepateikti objektyvūs įrodymai.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

32. 2024 m. rugpjūčio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 709 Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio buvo patvirtinta 2025 metais taikoma minimali mėnesinė alga– 1038 Eur (neatskaičius mokesčių) ir apie 777 Eur (atskaičius mokesčius). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi, įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (122,50 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį galėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 327,25 Eur (777 Eur – 122,50 Eur/2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutarta priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma atitinka formuojamą teismų praktiką, priešingai nei teigia apeliantas.

33. Be to, atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog jis perka maistą ar patiria išlaidas vaikų pramogoms, kai vaikai būna su juo, nepagrindžia, kad taip yra užtikrinami visi kasdieniai vaikų poreikiai, nes tai kaip atsakovas nusprendžia su vaikais leisti laisvalaikį ir kiek tam skirti lėšų priklauso tik nuo atsakovo ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą laikino išlaikymo dydį arba jo nepriteisti visai.

34. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų riboto darbingumo, nedarbingas ar turėtų rimtesnių sveikatos problemų bei kitų išlaikytinių. Jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nepilnamečiams vaikams galėtų būti teikiamas mažesnis išlaikymas nei MMA byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nenurodė jokių argumentų, susijusių su jo finansinėmis galimybės teikti ieškovės prašomą nustatyti laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista laikino išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams nėra ir nebūtų neproporcinga finansinė našta atsakovui.

35. Taigi, nagrinėjamu aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, kad bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinti būtiniausi vaikų poreikiai ir laikinai, kol nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, būtų apsaugoti bent minimalūs vaikų interesai.

36. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, todėl atsakovo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.