Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „M“ ir UAB „Š“, turinčios spec. vidurinį išsilavinimą, našlės, skundą dėl 2022 m. liepos 13 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 30-ANR_N-9324-2022 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas 2022 m. birželio 25 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad V. K. 2022 m. birželio 25 d. 09.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,54 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos 0,52 promilės). Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 17-18).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas, dalyvaujant V. K., 2022 m. liepos 13 d. priėmė nutarimą Nr. 30-ANR_N-9324-2022, kuriuo nustačius vieną V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. K. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda, kurios sumokėjimas išdėstytas dalimis ir administracinio poveikio priemonė – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (b. l. 15-16).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos V. K. skundą, kuriame Institucija nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad V. K. buvo atvykusi į bylos nagrinėjimą ir prašė, kad jai būtų paskirta 800 eurų dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimas bei 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šioje byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atsiliepime pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, V. K. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Institucijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų (b.l. 27-28).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos V. K. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Skundžiamu 2022 m. liepos 13 d. nutarimu V. K. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės – 6 mėnesių trukmės specialiosios teisės atėmimas ir 12 mėnesių trukmės draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Nutarime nurodyta, kad V. K. 2022 m. birželio 25 d. 09.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „SAAB“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas lengvas 0,54 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (po paklaidos 0,52 promilių neblaivumo laipsnis). Tokiais veiksmais V. K. pažeidė KET 14 punktą.

Pareiškėja V. K. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, jį pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta pareiškėjos veiksmų kvalifikacija.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija turi teisę, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Teismas, įvertinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, dėl žemiau išdėstytų motyvų, yra nustatytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikymo sąlygos.

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad V. K. vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,52 promilės, kuris iš esmės nežymiai viršija ribą, nuo kurios vairuotojams kyla administracinė atsakomybė. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą, ar turi būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, teismas be kitų aplinkybių atsižvelgia ir į nustatytą neblaivumo laipsnį, ar jis nedaug viršija įstatymais leistiną normą ir vairuotojas sėsdamas vairuoti transporto priemonę galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad yra blaivus (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-97-309/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-236-493/2019). Šiuo konkrečiu atveju tikėtina, jog V. K. sąžiningai klydo, įvertindama savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, pareiškėjos neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, kaip ji pati nurodė, alkoholį vartojo iš vakaro, nuo alkoholio vartojimo pabaigos iki vairavimo pradžios buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nepašalina pareiškėjos V. K. atsakomybės už padarytą nusižengimą ir taip pat negalima teigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, nėra šiurkštus KET pažeidimas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad dėl pareiškėjos V. K. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, nebuvo sužaloti žmonės, nebuvo sukelta avarinė situacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėja neprašo visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, o tik prašo jį sutrumpinti, o tai rodo, kad ji suvokia padaryto nusižengimo esmę, jo pavojingumą dėl to atgailauja ir nevengia atsakomybės.

Taip pat sprendžiant dėl pareiškėjai paskirtų administracinių poveikio priemonių ir jų taikymo termino, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja V. K. tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo ji buvo bausta administracine tvarka, tačiau ne už šiurkščius KET pažeidimus (b.l. 22-24). Tai rodo, jog administracinis nusižengimas padarytas atsitiktinai, o ne sistemingai pažeidinėjant teisės aktų reikalavimus, nusižengimas padarytas sąžiningai klystant dėl savo būklės, o ne dėl piktybiškų paskatų ar abejingo požiūrio į nustatytas elgesio taisykles. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad V. K. yra našlė, turi neįgalų sūnų, kuriam nustatytas 10 procentų darbingumo lygis (b.l. 11), jam reikalinga nuolatinė pagalba, t.y. vežiojimas automobiliu į jo darbovietę, polikliniką, kitas gydymo ir reabilitacijos įstaigas. Pareiškėjos sūnus turi neįgalią širdies draugę, turinčią judėjimo negalią, kuriai taip pat reikalinga nuolatinė pareiškėjos pagalba (b.l. 12). Teisė vairuoti transporto priemones V. K. būtina ir darbinėms funkcijos atlikti. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėja darbdavių charakterizuojama itin teigiamai (b. l. 9, 10). Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai - vykdymas dėl sunkios turtinės ir šeiminės padėties pareiškėjai būtų finansiškai nepakeliamas.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog Institucijos paskirtą ir dalimis išdėstytą baudą už šį administracinį nusižengimą V. K. yra sumokėjusi, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Tai rodo, jog pareiškėja kritiškai vertina savo elgesį, nevengia savo elgesio neigiamų pasekmių, nėra linkusi vengti atsakomybės, o nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymas buvo vienkartinė neapdairumo apraiška, kuri suteikė pareiškėjai suvokimą ateityje būti atidesnei, prieš priimant sprendimą vairuoti transporto priemonę įsitikinti, jog yra blaivi ir gali saugiai dalyvauti eisme.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamo metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus, sprendžia, jog V. K. gali būti charakterizuojama kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes.

Teismas, vadovaudamasis V. K. nuoširdžiu prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, taip pat atsižvelgdamas į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad V. K. anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už šiurkščius administracinius nusižengimus, į tai, kad V. K. nežymiai viršijo teisės aktuose įtvirtintą leistiną blaivumo normą, ir kitomis anksčiau aptartomis ir ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad V. K. yra verta teismo pasitikėjimo ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą jai taikant administracinę nuobaudą – baudą ir vieną administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, paliekant Institucijos nustatytą šios administracinio poveikio priemonės terminą – 6 mėnesiams, bei netaikant administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimas pakeistinas, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir V. K. netaikant administracinio poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kita skundžiamo nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-9324-2022 ir V. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – draudimo vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Kitą nutarimo dalį, kuria už šį nusižengimą V. K. paskirta 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.