Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Šeputienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Šimkuvienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

A. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. Ž. nukentėjusiajai I. B. 415 Eur turtinei žalai atlyginti ir 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. Ž. nukentėjusiajai I. B. 5 800 Eur jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu A. Ž. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad: (duomenys neskelbtini) d. laikotarpiu nuo 23:03 val. iki 23:16 val. viešoje vietoje, ties adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. B. einant šaligatviu, prie jos iš nugaros priėjęs ją užkalbino, suėmęs už striukės nusitempė į medžiais apaugusį sklypą, liepė klauptis ant kelių, I. B. nepaklusus, jėga parklupdė bei nusmaukė savo kelnes ir apatines kelnaites, po ko I. B. pradėjus priešintis - atsistojus ir pradėjus bėgti, tačiau užkliuvus ir nugriuvus ant žemės, pastarasis ją suėmė už liemens, tempė nuošaliau, tarp medžių, toliau I. B. bandant ištrūkti, vieną kartą kumščiu ir vieną kartą kojos keliu sudavė į pilvą, pakartotinai liepė klauptis bei savo lytinį organą įkišo I. B. į burną ir laikydamas jos galvą už plaukų, taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios I. B. valią panaudodamas fizinį smurtą. Po to baugindamas, t. y. grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pakartotinai įkišo savo lytinį organą I. B. į burną ir taip tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, tokiu būdu seksualiai prievartavo I. B..

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Loreta Šimkuvienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio dalį dėl A. Ž. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimo bausmę 3 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 4 metus laisvės atėmimo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024 ir kt.).

11. Įrodymų vertinimo kontekste seksualinės prievartos bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Tokioje situacijoje, nustatant faktines bylos aplinkybes, ypatingą reikšmę įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymai ir preciziškas jų patikimumo vertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-1073/2024, 2K-72-788/2024 ir kt.). Vertindami nukentėjusiosios parodymus, bylą nagrinėjantys teismai turi išsamiai analizuoti užfiksuotų parodymų turinį, įvertinti jų dinamiką ir turinio pokyčius, taip pat kitus bylos įrodymus, jų atitiktį nukentėjusiosios parodymams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2024). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad prievartą patyrusių asmenų parodymų tam tikri neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti jų parodymų bylai reikšmingą turinį. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017, 2K-7-511/2017 ir kt.). Tačiau, pripažįstant tokius parodymus patikimais, svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis. Šis liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais ir patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, taip pat įvairūs įrodymų prieštaravimai, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, 2K-244-788/2023, 2K-239-495/2023). Ši nuostata vienodai aktuali tiek darant bendrą išvadą dėl asmens kaltumo, tiek ir nustatant atskiras faktines aplinkybes, reikšmingas nusikalstamai veikai kvalifikuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-788/2024).

12. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokurore, kad nuteistojo A. Ž. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs.

14. (duomenys neskelbtini) d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) daryta išvada, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu A. Ž. konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimai, dėl kurių jis šių veikų padarymo metu galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu A. Ž. taip pat konstatuojami (duomenys neskelbtini) sutrikimai, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, gali duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, stoti prieš teismą, atlikti bausmę; objektyvių duomenų, kad A. Ž. šių veikų padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, nėra. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. A. Ž. kaltę pripažino dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų jo atžvilgiu daryto poveikio. Jo apklausos metu dalyvavo gynėjas, kad jokio poveikio nuteistajam nebuvo daroma, patvirtino posėdyje apklausti tyrimą atlikę policijos įstaigos tyrėjai liudytojai V. V. ir I. K.. Tokie nuteistojo parodymai leidžia spręsti, kad, nors jis nurodė, kad visiškai suprato, kuo yra įtariamas, viską gerai atsimena, prisipažindamas kaltu tik dėl prievartavimo A. Ž. bandė švelninti savo atsakomybę, o teisme – apskritai jos išvengti. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, duoda pagrindą abejoti nuteistojo parodymų nuoširdumu, todėl ir jų atitikimu faktinėms bylos aplinkybėms.

15. Tuo tarpu nukentėjusiosios I. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Aplinkybes apie prievartiniu būdu atliktą lytinį aktą į makštį nukentėjusioji nurodė (duomenys neskelbtini) d. protokole – pareiškime policijai (1 t., b.l. 5-6). Analogiškas įvykio aplinkybes I. B. detaliai nurodė 2024 m. balandžio 30 d. liudytojo apklausos bei 2024 m. gegužės 6 d., 2024 m. gegužės 16 d., 2024 m. spalio 14 d. papildomų liudytojo apklausų metu (1 t., b.l. 54-57, 61-65, 67-68, 70-75). Taip pat analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir apklausta teisiamajame posėdyje.

16. Nukentėjusiosios I. B. parodymus iš dalies patvirtina liudytojų B. B. (nukentėjusiosios mamos) (1 t., b.l. 97-98), E. P. (nukentėjusiosios sesers) (1 t., b.l. 109-111), U. D. (draugės ir kolegės) (1 t., b.l. 102-104), R. B. (draugo) (1 t., b.l. 84-87) parodymai, kuriuose nurodytos iš esmės tapačios su įvykiu susijusios aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus šie liudytojai patvirtino teisiamajame posėdyje. Prieštaravimų kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams nenustatyta.

17. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistasis pripažino išžaginęs merginą, „nes tą dieną buvo susikaupusi didelė įtampa“, negalėjo miegoti, gailėjosi, negalėjo paaiškinti, dėl ko taip įvyko.

18. 2024 m. balandžio 29 d. Bendrojo pagalbos centro skambučio išrašas patvirtina, kad nukentėjusioji paskambinusi pranešė apie ją užpuolusį ir seksualinę prievartą prieš ją pavartojusį asmenį, apibūdino jį, nurodė, kad jis ją prievartavo oraliniu būdu bei buvo įsiskverbęs į ją. Kad užpuolikas grasino jai susidorojimu, jei kam praneš apie jo padarytą nusikaltimą.

19. Be to, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. nukentėjusioji vaistinėje „Camelia“ pirko kontraceptines tabletes, taip pat gydytojos jai buvo išrašyti vaistai nuo venerinių ligų, ką patvirtina jos pateikti medicininiai ir banko sąskaitos išrašai.

20. Teismo įsitikinimą atlikus nukentėjusiosios žaginimo veiksmus sustiprina iš nukentėjusiosios, liudytojų E. P., U. D. parodymų nustatytos aplinkybės, kad I. B. nurodžiusi, kad ji buvo labai išsigandusi, sakė, kad bijojo to vyro, t. y. A. Ž.. Be to, 2024 m. gegužės 23 d. apklausos metu ir pats A. Ž. yra nurodęs: „Dar kartą pakartojau, kad nusirengtų ir mergina pasakė „gerai, tik nieko nedarykit“. Nurodė, kad „ji buvo labai išsigandusi. Ji viską darė, ką jai pasakiau. Nieko nekalbėjo ir neprašė“, nors vėliau teisiamajame posėdyje šių parodymų ir nepatvirtino.

21. Nuteistojo 2024 m. gegužės 23 d. apklausoje ir nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad I. B. buvo išsigandusi, nesipriešino, darė viską, ką liepė nuteistasis, iš esmės atitinka teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės M. K. paaiškinimus, iš kurių galima spręsti, kad šiuo atveju spermos biologiniai požymiai galėjo nebūti nustatyti dėl objektyvių aplinkybių, nes ekspertė nurodė kad: nukentėjusiajai nekonstatuoti mechaniniai sužalojimai ar poodinės kraujosruvos; ar bus sužalojimai priklauso nuo asmens fiziologinės būsenos, priešinasi ar nesipriešina; negali nei teigti, nei neigti, ar buvo lytiniai santykiai; tai, kad nėra sužalojimų ir spermos, dar nereiškia, kad nebuvo lytinių santykių; lytinis aktas gali būti baigtas ir su ejakuliacija, ir be; neradimas spermos dar nereiškia, kad nebuvo lytinio akto.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies nėra aišku, kodėl tikėta tik nukentėjusiosios parodymais dėl prievartavimo veiksmų, o jos parodymų dalimi dėl nurodytų išžaginimo aplinkybių teismas nesivadovavo, nors pripažino, kad nukentėjusioji I. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliais parodymais tvirtino, kad kaltinamasis ją išžagino ir seksualiai prievartavo, esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji I. B. nuo pat pradžių nurodė vienodai, todėl jos parodymais netikėti teismui nėra pagrindo ir pagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotais pirminiais parodymais. Tuo tarpu nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiosios parodymus, nors ir netiesiogiai, patvirtina ir eilė kitų aukščiau nurodytų byloje surinktų įrodymų. Be to, iš pirmosios instancijos teismo išvadų spręstina, kad teismas vadovavosi tik (duomenys neskelbtini) d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 136–139), tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, visiškai nevertino šios bylos kontekste itin reikšmingų ekspertės M. K. teisiamajame posėdyje papildomai duotų paaiškinimų, kuriais ekspertė kategoriškai neatmetė nukentėjusiosios išžaginimo fakto, priešingai – nurodė, kad spermos neradimas dar nereiškia, kad nebuvo lytinio akto.

23. Aukštesniojo teismo nuomone byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti aukščiau minėti įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad apylinkės teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad duomenų kaltinamąjį pripažinti kaltu išžaginus nukentėjusiąją, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose pakankamai nesurinkta ir nepagrįstai A. Ž. dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisino. Surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad A. Ž. neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl šių priežasčių yra teisinis pagrindas nuosprendį šioje dalyje pakeisti.

Dėl bausmės

24. Atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą: jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta; įvykdė sunkų nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.); padarė 2 tyčines nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui; praeityje yra teistas, tačiau teistumai išnykę; baustas administracine tvarka; šeiminę padėtį – turi šeimą, dirba, išlaiko žmoną ir mažametį vaiką; kaltu neprisipažino, nesigaili nusikaltęs ir neatsiprašė nukentėjusiosios, nuteistajam skirtina 4 metų laisvės atėmimo bausmė (BK 54 str. 1 d., 149 str. 1 d.). Nurodyti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys neleidžia nuteistojo A. Ž. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesne bausme nebūtų galima pasiekti bausmės tikslų.

25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2, 5 dalimis, paskirtoji 4 metų laisvės atėmimo bausmė, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė A. Ž. skirtina 4 metų laisvės atėmimo.

Dėl proceso išlaidų

26. Apeliacinės instancijos teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų prašoma valstybės naudai priteisti 287,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas už A. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

27. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

28. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesą inicijavo ne pats nuteistasis, o prokurorė, pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, be to, nuteistajam skirta realaus laisvės atėmimo bausmė, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant klausimą dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, be aplinkybių, į kurias atsižvelgiama priteisiant atstovavimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus buvo nagrinėjama byla ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

30. Nukentėjusiosios atstovė advokatė S. Vilutienė apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė 2025 m. rugsėjo 3 d. (1 000 Eur) ir 2026 m. vasario 6 d. (800 Eur) mokėjimo nurodymus bendrai 1 800 Eur sumai. Nurodė, kad viename mokėjimo nurodyme yra patirtos bylinėjimosi išlaidos už paskutinius posėdžius jau po prašymų stadijos apylinkės teisme, kur negalėjo prijungti ir klausimas yra neišspręstas. Kitame mokėjimo nurodyme yra už atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą ir už dalyvavimą šitame posėdyje suma.

31. Iš byloje nukentėjusiosios atstovės 2025 m. rugsėjo 4 d. pateiktos 2025 m. rugsėjo 3 d. Sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 106/2025 matyti, kad joje nurodytą 1 000 Eur sumą sudaro atstovavimo paslaugos Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 4 d. posėdžiuose (6 t., b.l. 64). Kartu buvo pateiktas šios sumos apmokėjimą patvirtinantis 2025 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymas Nr. 290 (6 t., b.l. 65). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė pateikė analogišką 2025 m. rugsėjo 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 290. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas šios sumos priteisimo klausimą jau yra išsprendęs, kadangi už nukentėjusiosios atstovavimą priteisė bendrą 5 800 Eur sumą, nurodydamas, kad ją sudaro pateiktos 1 000 Eur, 750 Eur, 1 400 Eur, 1 150 Eur, 1 500 Eur sąskaitos už teisines paslaugas su jų apmokėjimą patvirtinančiais mokėjimo nurodymais, kurie yra 6 t., b.l. 64–73. Todėl tenkinti nukentėjusiosios atstovės prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

32. Atstovės pateiktame 2026 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodyme apmokėta 800 Eur sumą sudaro išlaidos už atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje suma. Ši suma neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytų maksimalių dydžių (10.10 p., 10.12 p.), yra pagrįsta todėl išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendž i a:

prokurorės skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – A. Ž. pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę A. Ž. paskirti 4 (keturis) metus laisvės atėmimo.

Priteisti iš A. Ž. nukentėjusiajai I. B. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų, 00 ct) jos turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Neišieškoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. Ž..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.