Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-363-603/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-24
Bylos Nr.: e2A-363-603/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35449-2017-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Bujokaitė
Atsakovas: A. P., F. M., V. M.

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-363-603/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35449-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovo) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rowan Tree“ ir (atsakovo) A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rowan Tree“ patikslintą ieškinį atsakovams A. P., F. M. ir V. M. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Rowan Tree“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu atsakovams A. P., F. M. ir V. M., prašydamas: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir F. M. ieškovo naudai 5 477,49 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų F. M., A. P. ieškovo naudai 900 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo A. P. ieškovo naudai 931,18 Eur žalos atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų V. M., A. P. ir F. M. ieškovo naudai 2 160 Eur administratoriaus atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3717-866/2017 UAB „Rowan Tree“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Finresta“. Ieškovo bankroto procedūroje nebuvo gauta lėšų, taip pat nebuvo perduotas ieškovo turtas. Ieškovo teigimu, pagal UAB „Rowan Tree“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metus, matyti, jog įmonės turtas sudarė 10 110,43 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 45 813,04 Eur, tuo tarpu įmonės turtas 2013 metais sudarė 12 393,33 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 49 201,45 Eur, todėl pasak ieškovo, įmonė 2013 m. sausio 1 d. jau buvo nemoki ir jau tuomet įmonės vadovas ir akcininkai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškinyje nurodė, kad tuo metu įmonės vadovu buvęs F. M., akcininke buvusi V. M. (V. M. UAB „Rowan Tree“ akcininke buvo nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. birželio 22 d., o atsakovas F. M. – nuo 2016 m. birželio 22 d. iki dabar) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui (finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui neteikiami nuo 2015 m.) ir vis didino įsiskolinimus kreditoriams, kurie pradėjo formuotis 2013 metais. 2016 m. birželio 29 d. F. M., būdamas vieninteliu įmonės akcininku, paskyrė naują įmonės vadovą A. P., o pats F. M. nuo 2016 m. birželio 22 d. tapo ieškovo akcininku, be to, dirbo įmonėje iki 2016 m. lapkričio 25 d. (tuometinės tikslios pareigos ieškovui nežinomos). Įmonės vadovu tapęs A. P. taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rowan Tree“, nors ši jau buvo nemoki. UAB „Rowan Tree“ bankroto byla iškelta tik 2017 m. balandžio 18 d. pagal kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą. Pasak ieškovo, dėl atsakovų nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. sausio 31 d., įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai nuo 2013 m. vis augo ir iki šios dienos liko neapmokėti, todėl susidarė žala, kurią ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų.

3. Ieškovas žalos atsiradimą sieja su skirtingų atsakovų veiksmais (neveikimu), atsižvelgiant į jų vadovavimo (buvimo akcininku) laikotarpį, bei žalos dydį detalizuoja taip: 1) 3 372,05 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI), 1 426,26 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui, 679,18 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriui E. K. kurią ieškovas prašo priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų F. M. ir V. M.; 2) 35,75 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriui VMI ir 895,43 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui, kurią ieškovas prašo priteisti jo naudai iš atsakovo A. P.; 3) 900 Eur žala dėl atsiradusio įsiskolinimo kreditoriui T. A. R., kurią ieškovas prašo priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų F. M. ir A. P.. Kadangi bankroto administratoriui UAB „Finresta“ ieškovo turtas neperduotas, žala priteistina vadovaujantis paskutine žinoma neperduoto turto verte – 10 110,43 Eur. Patikslintame ieškinyje atsakovų atsakomybė siejama su skirtingais jų neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais neveikimu. Ieškovas nurodė, kad visi atsakovai nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovas A. P. taip pat nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai V. M. ir F. M., būdami įmonės akcininkais ir žinodami apie įmonės nemokumą nuo anksčiausiai 2013 m. sausio 1 d., matydami, jog auga ieškovo įsiskolinimai kreditoriams, ir jų valdymo laikotarpiu turėdami 100 proc. įmonės akcijų, privalėjo pasidomėti įmonės veikla tam, kad, esant reikalui, galėtų įvykdyti įstatymo nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos atsakovai neįvykdė, todėl turi atsakyti solidariai kartu su atsakovu A. P.. Ieškovo teigimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neveikimo ir atsiradusios žalos, kadangi akivaizdu, jog jeigu atsakovai įmonei priklausantį turtą būtų perdavę, įmonė nebūtų patyrusi žalos, be to, atsakovams elgiantis sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai žalos būtų buvę galima išvengti, jei atsakovai būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir perdavę įmonės dokumentaciją ir turtą. Pasak ieškovo, atsakovų kaltė preziumuojama, kadangi jie, kaip buvę įmonės vadovai ir akcininkai, nevykdė pareigos ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų dokumentų.

Šalies argumentai

4. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3717-866/2017 patvirtino 1 784,98 Eur administravimo išlaidų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, o šia nutartimi patvirtintas administravimo išlaidų dydis ir būtinumas laikytinas prejudiciniu ir iš naujo nenustatinėjamu. 2017 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2, 5-uoju ir 6-uoju nutarimais patvirtinta 25 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) (9 500 Eur) administravimo išlaidų sąmata kartu su atlyginimu administratoriui (6 MMA – 2 160 Eur) nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas reikalauja priteisti jo naudai solidariai iš atsakovų 2 160 Eur būtinųjų bankroto administravimo išlaidų (administratoriaus atlyginimo). Ieškovas prašo visą 2160 Eur administratoriaus atlyginimą solidariai priteisti iš atsakovų.

Atsiliepimas

5. Atsakovė V. M. atsiliepimu nesutiko su ieškovo patikslinto ieškinio dalimi dėl atsakovės V. M. atsakomybės ir prašė šią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad įmonės akcininke buvo iki 2016 m. birželio 22 d, ir akcijų perleidimo dieną, t. y. 2016 m. birželio 22 d., jos žiniomis, įmonė nebuvo skolinga biudžetui ir buvo moki. Atsakovės teigimu, prieš perleisdama akcijas, ji patikrino šią informaciją. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad atsakovės akcijų perleidimo dieną įmonė buvo nemoki, priešingai, minėtu laikotarpiu buvo bandoma įmonei kelti bankroto bylą, tačiau teismas šį procesą nutraukė, tuo pačiu konstatuodamas, kad įmonės mokumas yra atstatytas. Taigi pasak atsakovės, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nepateikdama teismui apie tai įrodymų, be to, ieškinys atsakovės atžvilgiu yra grindžiamas prielaidomis, o ne patikimais ir leistinais įrodymais, todėl yra neįrodytas ir nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės V. M. prašo atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas F. M. atsiliepimu nesutiko su ieškovo patikslinto ieškinio dalimi dėl atsakovo F. M. atsakomybės ir prašė šią ieškinio dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad prieš skiriant įmonės vadovu A. P., įmonės mokumas buvo visiškai atkurtas, įmonė tuo metu turėjo tik einamųjų skolų, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs. Pasak atsakovo F. M., 2016 m. birželio 29 d. įmonės vadovu paskirtas A. P., kadangi jis prisiėmė įmonės vadovo pareigas, užtikrino, kad pagerins įmonės finansinę padėtį, jos veikla bus pelninga, bus grąžinti visi įsiskolinimai. A. P. perduoti įmonės dokumentai, antspaudas ir banko generatorius ir jis rūpinosi įmone. Atsakovas F. M. nurodė, kad iki 2016 metų pabaigos A. P. bendraudavo su juo bei buhaltere, atsiliepdavo telefonu, tačiau vėliau (nuo 2017 m. vasarį-kovą) jis įmonės patalpose jau nesirodydavo, į skambučius neatsakydavo, buvo bandoma jo ieškoti ir su juo susisiekti, tačiau to padaryti nepavyko. Pasak atsakovo F. M., tuomet jį surado asmenys, iš kurių A. P. yra gavęs pinigų užsakymams, tačiau jų neįvykdė ir dingo, tada ir paaiškėjo, kad jau pradėta bankroto procedūra dėl nesumokėtų mokesčių. Atsakovas F. M. atsiliepime pažymėjo, kad nėra atlikęs neteisėtų veiksmų, kadangi visada stengėsi rūpintis įmone ir gerinti jos finansinę padėtį, o vėliau įmonės valdymas perduotas A. P.. Be to, apie įmonės sunkią finansinę situaciją atsakovas F. M. nurodė sužinojęs tik 2017 m. balandžio mėnesį, kai įmonei jau buvo pradėta bankroto procedūra, todėl atsakovo nuomone, šiuo atveju bankroto administratorius privalo reikalauti žalos atlyginimo tik iš atsakovo A. P.. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškinys jo atžvilgiu grindžiamas prielaidomis, o ne patikimais ir leistinais įrodymais, todėl yra neįrodytas ir nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo iš atsakovo F. M. prašo atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo A. P., 1 831,18 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos (1 831,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. rugsėjo 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo A. P. į valstybės biudžetą 47,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3717-866/2017 (2018 m. Nr. eB2-1885-866/2018) UAB „Rowan Tree“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Finresta“. Ieškovo bankroto procedūroje nebuvo gauta lėšų, taip pat nebuvo perduotas ieškovo turtas.

9. Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovo UAB „Rowan Tree“ vadovu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) buvo atsakovas A. P.; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2016 m. liepos 4 d. vadovu buvo atsakovas F. M.. Ieškovo UAB „Rowan Tree“ akcininkais nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. liepos 4 d. buvo atsakovai F. M. ir V. M.. Atsakovas F. M. 2016 m. birželio 22 d. tapo vieninteliu UAB „Rowan Tree“ akcininku.

10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, BUAB „Rowan Tree“ bankroto byloje 2017 m. liepos 13 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma 7 308,76 Eur; 2017 m. spalio 5 d. nutartimi pakeistas kreditorius ir kreditorinių reikalavimų sąrašas yra toks: VĮ „Turto bankas“ – 3 407, 89 Eur, VSDFV Vilniaus skyrius – 2 321, 69 Eur, E. K. – 679, 18 Eur, T. A. R. – 900 Eur.

11. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „Rowan Tree“ pripažinta bankrutavusia ir nutarta likviduoti įmonę dėl bankroto. Ieškovo teigimu, pagal UAB „Rowan Tree“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metus, matyti, jog įmonės turtas sudarė 10 110,43 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 45 813,04 Eur, tuo tarpu įmonės turtas 2013 metais sudarė 12 393,33 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 49 201,45 Eur, todėl pasak ieškovo, įmonė 2013 m. sausio 1 d. jau buvo nemoki ir jau tuomet įmonės vadovas ir akcininkai turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas žalos atsiradimą sieja su skirtingų atsakovų veiksmais (neveikimu), atsižvelgiant į jų vadovavimo (buvimo akcininku) laikotarpį. Ieškovo teigimu, visi atsakovai nevykdė ĮBĮ nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovas A. P. taip pat nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Ieškovas taip pat prašo priteisti administravimo išlaidas – atlyginimą administratoriui – pagal bankroto byloje patvirtintą sąmatą.

Šalies argumentai

12. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir F. M. ieškovo BUAB „Rowan Tree“ naudai 5 477,49 Eur žalos atlyginimą. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų 2013 m. susidarė 49 201,45 Eur mokėtini įsipareigojimai, kai turto buvo tik už 12 393,33 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovai F. M. ir V. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. sausio 1 d., nes atsakovas F. M. vadovu buvo paskirtas nuo 2013 m. vasario 11 d., o atsakovė V. M. buvo akcininkė nuo 2010 m. lapkričio 26 d. Atsakovas A. P. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nuo 2016 m. birželio 29 d. tapo ieškovo vadovu, o įmonė buvo jau nemoki.

Žemesnės instancijos teismas

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovo bankroto byla (Nr. eB2-3717-866/2017 (2018 m. Nr. eB2-1885-866/2018) inicijuota VMI 2017 m. kovo 10 d. pareiškimu. Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas ieškovui bankroto bylą, pažymėjo, kad paskutinį kartą ieškovas „pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2014 metų laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis įmonės įsipareigojimai daug kartų viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę, tokiu būdu įmonė galimai dar 2014 metais buvo nemoki. [...] Nutarties priėmimo dienai įmonės įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 2 301,40 Eur sumą, yra vienas apdraustasis asmuo. Skola VMI išaugo iki 3 403,34 Eur.“ Nagrinėjamoje byloje ieškovo bankroto administratorius yra pateikęs ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus už 2013 m. ir 2014 m. Iš ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų matyti, kad didžiausiais ieškovo kreditoriais yra VMI (teisių perėmėjas – VĮ Turto bankas) ir VSDFV Vilniaus skyrius ir šių kreditorių reikalavimai bendrai sudaro 5 729,58 Eur.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2016 m. kovo 3 d. inicijavo bankroto bylą ieškovui (Nr. eB2-4137-794/2016), nurodydamas, jog VSD įmokų skola nuo 2015 m. balandžio 1 d. sudaro 4 630,36 Eur, mokestinės nepriemokos VMI suma sudaro 3 828,56 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinę bylą Nr. eB2-4137-794/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutraukė, pareiškėjui pranešus, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su VSDFV Vilniaus skyriumi ir iš dalies padengė skolą VMI. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė pagrįstais atsakovės V. M. teiginius, kad 2016 m. viduryje UAB „Rowan Tree“ nebuvo nemoki, nes su didžiausiais bendrovės kreditoriais atsiskaityta. Dėl to teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu ieškovo teiginį, kad UAB „Rowan Tree“ 2013 m. sausio 1 d. atsakingi asmenys (F. M. ir V. M.) privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

15. Vertinant ieškovo teiginį, kad A. P. nuo 2016 m. birželio 29 d., kai tapo ieškovo vadovu, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė jau buvo nemoki, teismas pažymėjo, jog bylos medžiaga neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, kad 2016 m. birželio mėn. UAB „Rowan Tree“ buvo nemoki. Minėta, kad VMI 2017 m. kovo 10 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, o 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas anksčiau inicijuotą civilinę bylą Nr. eB2-4137-794/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutraukė, pareiškėjui pranešus, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su VSDFV Vilniaus skyriumi ir iš dalies padengė skolą VMI. Tai leidžia teigti, kad nuo 2016 m. balandžio UAB „Rowan Tree“ nebeturėjo įsiskolinimų pagrindiniams kreditoriams (VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui). Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta ieškovo finansinės atskaitomybės už 2016 m., teismas negalėjo nustatyti, kada konkrečiai atsirado ieškovo nemokumas. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad 2017 m. kovo 10 d. didžiausias ieškovo kreditorius (VMI) inicijavo bankroto bylą, todėl darytina išvada, kad tuo metu ieškovas jau buvo nemokus. Taigi iš nagrinėjamos bylos medžiagos teismas priėjo išvadą, kad nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. kovo ieškovui susidarė skolos pagrindiniams kreditoriams, tačiau negalima teigti, kad skolų našta pasiekė nemokumo būklę pagal ĮBĮ anksčiau nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitaip tariant, teismas priėjo išvados, kad nė vienas iš atsakovų nepažeidė savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nepavėlavo pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šiuo pagrindu atsakovams civilinė atsakomybė nekyla, o ieškovo ieškinys šiuo faktiniu ir teisiniu pagrindu atsakovų atžvilgiu atmestas kaip neįrodytas.

Šalies argumentai

16. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė solidariai iš atsakovų A. P. ir F. M. priteisti 900 Eur žalos atlyginimo, nes A. P., būdamas vadovu, o F. M. būdamas akcininku 2016 m. rugpjūčio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su T. A. R., kurios pagrindu atsirado šio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje.

Žemesnės instancijos teismas

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodinėjo faktinės aplinkybės, kad F. M. įsigijus visas ieškovo akcijas, jis, būdamas vieninteliu akcininku, kartu veikė ir kaip vienasmenis valdymo organas (faktinis vadovas). Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo 2016 m. birželio 29 d. vadovu paskirtas atsakovas A. P.. Atsakovas F. M. savo atsiliepime nurodė, kad naujajam vadovui perduoti visi bendrovės dokumentai ir turtas, iš pradžių jis bendravo su buvusiu vadovu F. M., bet paskui nustojo. Ieškovui nepateikus įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo ne tik formaliu, bet ir faktiniu vadovu buvo A. P., teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl 900 Eur žalos priteisimo iš atsakovo F. M. (solidariai su atsakovu A. P.), todėl šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Šalies argumentai

18. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. 931,18 Eur žalos atlyginimo, ši žala grindžiama 35,75 Eur įsiskolinimu VMI ir 895,43 Eur VSDFV Vilniaus skyriui, nes šie įsipareigojimai atsirado nuo to momento, kai A. P. tapo bendrovės vadovu. Taip pat prašo solidariai iš atsakovų F. M. ir A. P. priteisti 900 Eur žalos atlyginimo, nes A. P., būdamas vadovu, o F. M. būdamas akcininku 2016 m. rugpjūčio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su T. A. R., kurios pagrindu atsirado šio kreditoriaus reikalavimas bankroto byloje. Kadangi dėl atsakovų F. M. ir A. P. solidarosios atsakomybės konstatuoti nebuvo pagrindo, todėl teismas pasisakė tik dėl atsakovo A. P. individualios civilinės atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės atsakovui A. P. taikymo, turėjo pareigą įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą); žalos faktą ir dydį; priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos preziumuojama. Dėl to atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės taikymo, turėjo pateikti įrodymų, kurie paneigtų jo kaltės prezumpciją. Atsakovas A. P. nagrinėjamoje byloje neteikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, nors apie nagrinėjamą bylą informuotas tinkamai.

20. Atsakovo A. P. veiksmų neteisėtumą ieškovas grindė dviem savarankiškais teisiniais pagrindais: 1) tuo, kad atsakovas pavėlavo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 2) tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Rowan Tree“ vadovu, pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą.

21. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo bankroto administratoriui nebuvo perduoti BUAB „Rowan Tree“ dokumentai ir turtas. Minėta, kad bylos medžiaga patvirtina, jog iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo faktiniu ir formaliu vadovu buvo A. P., kuris ir turėjo teisinę pareigą perduoti bankroto administratoriui visą ieškovo turtą ir dokumentus. Balanso duomenimis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Rowan Tree“ turėjo turto už 12 867 Eur sumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3717-866/2017 (2018 m. Nr. eB2-1885-866/2018) UAB „Rowan Tree“ iškelta bankroto byla, taip pat skirtas įpareigojimas įmonės valdymo organams per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

22. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus atsakovas A. P., kaip paskutinis ieškovo vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo teisinę pareigą perduoti bankroto administratoriui ieškovo turtą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis sudarytą bendrovės balansą. Atsakovui A. P. nevykdant šios pareigos nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vėliausi patikimi duomenys apie ieškovo turėtą turtą ir jo vertę atsispindi 2014 m. balanse, todėl atsakovas A. P. laikytinas atsakingu už ieškovo turto neperdavimą ieškovo bankroto administratoriui.

Šalies argumentai

23. Ieškovas patikslintu ieškiniu iš atsakovo A. P. prašė priteisti 1 831,18 Eur žalos atlyginimo, kurią kildina iš kreditorinių reikalavimų atsiradimo, tačiau tuo pačiu kaip reikalavimo faktinį pagrindą nurodė ir pareigos perduoti turtą ir dokumentus pažeidimą. Teismas tenkino ieškovo ieškinio dalį ir priteisė iš atsakovo A. P. ieškovo naudai 1 831,18 Eur žalos atlyginimo, kuri atsirado atsakovui A. P. pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą.

24. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. M., A. P. ir F. M. ieškovo naudai 2 160 Eur administratoriaus atlyginimo. Teismas ieškovo ieškinio dalį dėl administravimo išlaidų priteisimo atmetė kaip pareikštą netinkamo ieškovo, nes tokį reikalavimą gali reikšti BUAB „Rowan Tree“ bankroto administratorius UAB „Finresta“ savarankiškai. Pažymėjo, kad reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo pareikštas 2018 m. sausio 3 d. ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, bylos nagrinėjimo metu ieškovą atstovavo profesionalus atstovas – advokatas (advokato padėjėja), parengiamojo teismo posėdžio metu atkreiptas advokato (ieškovo atstovo) dėmesys į tokio reikalavimo tinkamą formulavimą ir pagrindimą. Teismas pažymėjo, kad net ir netenkinus šio ieškovo reikalavimo, tai neužkerta kelio ateityje pačiam bankroto administratoriui kreiptis į teismą dėl faktiškai patirtų ir neapmokėtų administravimo išlaidų priteisimo iš atsakingų asmenų ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pagrindu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

25. Atsakovas A. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-935-1012/2018 dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovo BUAB „Rowan Tree“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Finresta“, patikslintas ieškinys ir priteista iš atsakovo A. P. 1 831,18 Eur žalos bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo BUAB „Rowan Tree“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Finresta“, administravimui skirtų lėšų Atsakovo A. P. naudai jo apeliacinės instancijos teisme patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26. Apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, dėl to, kad teismas išnagrinėjo bylą, nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovui. Teismas bylą išnagrinėjo, teismo posėdžiuose nedalyvaujant atsakovui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šias reikšmingas aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina teismo 2018 m. sausio 31 d. pažyma apie 2018 m. sausio 31 d. parengiamojo teismo posėdžio eigą, kurioje nurodoma, jog teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteiktas bei teismo 2018 m. kovo 21 d. pažyma apie 2018 m. kovo 21 d. teismo posėdžio eigą, kurioje nurodoma, jog teismo šaukimas atsakovui nebuvo įteiktas. Bylos procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas iš jų tiesiogiai nebuvo įteiktas atsakovui, kadangi nuo 2016 m. lapkričio atsakovas gyveno ir dirbo Švedijoje. Galimai dalį dokumentų už atsakovą galėjo priimti jo tėvas K. P., kuris gyvena minėtu adresu. Tačiau pastarasis asmuo procesinių dokumentų atsakovui nepardavė ir perduoti negalėjo, kadangi jis teismo pripažintas neveiksniu. Taigi vien tik šiuo pagrindu atsakovo atžvilgiu priimta teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys, turėtų būti panaikinta, egzistuojant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui.

27. Atsakovas buvo tik formalus BUAB „Rowan Tree“ direktorius bei niekada realiai neatliko direktoriaus funkcijų. Be to, jį tik formaliai paskyrus įmonės direktoriumi, jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir įmonės turtas. Realus UAB „Rowan Tree“ direktorius visą laiką buvo F. M..

28. F. M., būdamas UAB „Rowan Tree“ direktoriumi, nuo 2016 m. pradžios neoficialiai pavesdavo atsakovui atlikti tam tikrus darbus. 2016 m. viduryje F. M. paprašė atsakovo tapti formaliu įmonės direktoriumi, nurodęs, jog jis pats toliau negali eiti šių pareigų. Atsakovas, bijodamas prarasti F. M. teikiamus darbų užsakymus, sutiko tapti formaliu įmonės direktoriumi, tačiau realiai įmonei ir toliau vadovavo F. M., kuris tuo pačiu metu tapo vieninteliu įmonės akcininku bei buvo įdarbintas įmonėje į kitas nei direktoriaus pareigas. Atsakovo vertinimu, tokiais savo veiksmais F. M., puikiai žinodamas tuometinius įmonės įsiskolinimus, iš esmės iš anksto siekė išvengti įmonės direktoriui taikomos atsakomybės.

29. Nors laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. F. M. įmonės direktoriumi formaliai buvo paskirtas atsakovas, tuo pačiu laikotarpiu F. M. buvo vienintelis įmonės akcininkas, buvo įdarbintas įmonėje kitose pareigose bei realiai atliko įmonės direktoriaus funkcijas. Nuo pat įmonės įsteigimo iki jai bankroto iškėlimo jos faktinis vadovas buvo būtent F. M.. Atsakovas, likus mažiau nei metams iki bankroto iškėlimo įmonei, buvo paskirtas formaliu įmonės vadovu, kad realusis įmonės vadovas F. M. turėtų galimybę išvengti įmonės vadovui taikomos atsakomybės.

30. Taip pat nurodo, jog byloje nebuvo įrodytas žalos įmonei padarymo faktas. Teigia, kad teismas padarė išvadą, jog nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. kovo ieškovui susidarė skolos pagrindiniams kreditoriams, tačiau negalima teigti, kad skolų našta pasiekė nemokumo būklę pagal ĮBĮ ankščiau nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas, tačiau teismas visiškai nepagrįstai vis tiek ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 1 831,18 Eur (900 Eur + 931,18 Eur) žalos sumą, padaręs išvadą, jog atsakovas pažeidė kitą ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą – perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą.

31. Šį papildomą ieškinio pagrindą ieškovas nurodė ir dėl jo pasisakė tik teismo posėdžio metu, o atsakovui net nebuvo įteiktas šaukimas į minėtą teismo posėdį, todėl atsakovas apskritai neturėjo net ir teorinės galimybės gintis nuo šio papildomo ieškinio pagrindo. Žala gali būti priteista, jeigu nustatomos visos būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žalos dydis ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo padidėjusių įmonės įsiskolinimų kreditoriams, kurie išreikšti 1 831,18 Eur (900 Eur + 931,18 Eur) suma, bei atsakovo vėlesnės pareigos neįvykdymo jau po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovas negalėjo įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos, kadangi jis niekada nebuvo tinkamai informuotas apie įpareigojimą įvykdyti tokio pobūdžio pareigą, kadangi jis buvo tik formalus įmonės vadovas. Net ir žinodamas apie tokį įpareigojimą, atsakovas nebūtų galėjęs jo įvykdyti, kadangi, jis buvo tik formalus įmonės direktorius, realiai įmonės veiklai nevadovavo, be to, jam nebuvo perduoti įmonės dokumentai ir įmonės turtas.

32. Į bylą nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog įmonė 2016 m. balandį-gegužę būtų turėjusi turto, todėl teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, jog tokio turto įmonėje buvo net už 12 867 Eur, pasivadovavęs neaktualiais įmonės balanso už 2014 m. duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas sprendė, jog tik įmonės balanso už 2014 m. duomenų nepakanka įmonės nemokumui nustatyti vėlesniais laikotarpiais, kadangi tam būtini vėlesnių laikotarpių įmonės balansų duomenys, tačiau nepagrįstai šiuos įmonės balanso už 2014 m. duomenis laikė pakankamais, nustatant įmonės neva turėtą turtą 2017 m. balandį-gegužę. Įmonės balanse už 2014 m. duomenys nurodyti „LTL“ valiuta, todėl teismas galėjo nustatyti, jog 2014 m. pabaigoje įmonėje buvo turto už 3 726,54 Eur (12 867 Lt / 3,4528), o ne už 12 867 Eur.

34. Be to, šis turtas įmonėje fiksuotas 2014 m. pabaigoje, o atsakovas formaliu įmonės vadovu paskirtas tik 2016 m. liepos 4 d., o įmonės neva turėtas turtas po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui turėjo būti perduotas 2017 m. gegužę, t. y., teismas byloje vertino įmonės turto apimtį, kuri įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose buvo fiksuota prieš pusantrų metų iki atsakovui tampant formaliu įmonės vadovu bei prieš dvejus su pusę metų iki įmonei buvo iškelta bankroto byla.

Šalies argumentai

35. Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, ir ieškinį patenkinti: priteisti solidariai iš atsakovų V. M. ir F. M., ieškovo naudai 6 071,88 Eur žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo F. M., ieškovo naudai 900 Eur žalos atlyginimą. Taip pat priteisti iš atsakovų V. M. ir F. M. ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje sprendimą prašo palikti nepakeistą bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalimi, leidžiančia teismui naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų, sprendė, kad 2016 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinė byla Nr. eB2-4137-794/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei buvo nutraukta, VSDFV Vilniaus skyriui pranešus, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su VSDFV Vilniaus skyriumi ir iš dalies padengė skolą VMI. Todėl 2016 m. viduryje UAB „Rowan Tree“ nebuvo nemoki, nes su didžiausiais bendrovės kreditoriais buvo atsiskaityta. Pirmosios instancijos teismas, nesudarė ieškovui galimybės pateikti paaiškinimus teismo iniciatyva surinktiems įrodymams (2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4137-794/2016) paneigti ir netinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog bendrovė buvo faktiškai ir teisiškai nemoki dar nuo 2013 m. sausio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

37. Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3717-866/2017 matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, iškeldamas ieškovui bankroto bylą, pažymėjo, kad paskutinį kartą ieškovas „pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2014 metų laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis įmonės įsipareigojimai daug kartų viršijo visą į balansą įrašyto turto vertę, tokiu būdu įmonė galimai dar 2014 metais buvo nemoki. [...] Nutarties priėmimo dienai įmonės įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudaro 2 301,40 Eur sumą, yra vienas apdraustasis asmuo. Skola VMI išaugo iki 3 403,34 Eur.“ Iš ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2013 m. ir 2014 m. matyti, jog 2013 m. ir 2014 m. ieškovas buvo nemokus. Gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių nepriemokos ataskaita, patvirtina, kad ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų VMI nuo 2013 m. balandžio mėnesio. Bendrovė buvo teisiškai ir faktiškai nemoki dar 2013 m. Skundžiama nutartimi nurodyti argumentai, neva 2016 m. viduryje UAB „Rowan Tree“ nebuvo nemoki, nes su didžiausiais bendrovės kreditoriais buvo atsiskaityta, yra nepagrįsti.

38. 2016 m. viduryje UAB „Rowan Tree“ atsiskaitė tik su VSDFV Vilniaus skyriumi (kėlusiu bankroto bylą UAB „Rowan Tree“) ir su VMI (tik iš dalies), skolą VSDFV Vilniaus skyriui toliau augindamas nuo 2013 m. balandžio. Kiti atsiskaitymai su kitais kreditoriais nebuvo atlikti, kas tik patvirtina, jog bendrovė kaip buvo taip ir liko nuo 2013 metų teisiškai ir faktiškai nemoki. 2016 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-4137-794/2016 nebuvo konstatuota, kad ieškovas, atsiskaitydamas su VSDFV Vilniaus skyriumi, ir iš dalies su VMI, tapo mokus. Ieškovas ir toliau liko teisiškai ir faktiškai nemokus, tik bendrovei buvo nutraukta bankroto byla padengus dalį finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai. Nėra duomenų, kad su VSDFV Vilniaus skyriumi ir VMI atsiskaitė apskritai bendrovė.

39. Ieškovas buvo teisiškai ir faktiškai nemokus dar nuo 2013 m. sausio 1 d. UAB „Rowan Tree“ atsakingi asmenys (F. M. ir V. M.) 2013 m. sausio 1 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo UAB „Rowan Tree“ vadovu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) buvo atsakovas A. P.; nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2016 m. liepos 4 d. vadovu buvo atsakovas F. M.. Ieškovo UAB „Rowan Tree“ akcininkais nuo 2010 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. liepos 4 d. buvo atsakovai F. M. ir V. M.. Atsakovas F. M. 2016 m. birželio 22 d. tapo vieninteliu UAB „Rowan Tree“ akcininku. Atsakovai F. M. ir V. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. sausio 1 d., nes atsakovas F. M. vadovu paskirtas nuo 2013 m. vasario 11 d., o atsakovė V. M. buvo akcininkė nuo 2010 m. lapkričio 26 d. Tačiau atsakovai nuo 2013 m. nemokią bendrovę perleido atsakovui A. P., nors turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

40. Žinodami apie įmonės nemokumą nuo anksčiausiai 2013 m. sausio 1 d., matydami, jog auga ieškovo įsiskolinimai kreditoriams ir jų valdymo laikotarpiu turėdami 100 proc. įmonės akcijų, atsakovė V. M. ir atsakovas F. M. privalėjo pasidomėti įmonės veikla, kad, esant reikalui, galėtų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau vietoje to, kad vykdytų įstatymų priskirtas funkcijas, F. M. ir V. M. faktiškai ir teisiškai nemokią bendrovę perleido A. P.. Tokie atsakovų veiksmai vertintini kaip padarę žalą bendrovei, todėl bendrovei turi būti atlyginta visa jos patirta žala.

41. Atsakovai pažeidė esminius reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, kas taip pat prisidėjo prie situacijos, kad ieškovas neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, neįmanoma nustatyti įmonės turto, nes neišsaugoti ir bankroto administratoriui neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis. Taigi, atsakovų pareigos kildinamos iš bendrųjų vadovų pareigas reglamentuojančių normų. Pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Dėl neperduotų bendrovės dokumentų iki šios dienos nėra galimybės nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis, kas vėl patvirtina, kad bendrovei dėl netinkamai bendrovės valdymo organų (vadovo ir akcininkų) vykdomų pareigų kilusi žala turi būti atlyginta ir apeliacinis skundas ir ieškinys patenkinti.

Atsiliepimas

42. Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ieškovo BUAB „Rowan Tree” apeliacinis skundas nepagristas, todėl atmestinas.

43. Atsakovė BUAB „Rowan Tree” akcininke buvo iki 2016 metų birželio 22 d. ir akcijų perleidimo datai, t. y. 2016 m. birželio 22 d., bendrovė nebuvo skolinga biudžetui ir buvo moki. Šias aplinkybes patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, jog VMI 2017 m. kovo 10 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas anksčiau inicijuotą civilinę bylą Nr. eB2-4137-794/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutraukė, pareiškėjui pranešus, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su VSDFV Vilniaus skyriumi ir iš dalies padengė skolą VMI. Tai leidžia teigti, kad nuo 2016 m. balandžio UAB „Rowan Tree” nebeturėjo įsiskolinimų pagrindiniams kreditoriams ir buvo moki. Šiuo atveju preziumuojama. kad Vilniaus apygardos teismas. 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi nutraukdamas civiline byla dėl bankroto iškėlimo, tuo pačiu patikrino įmonės finansinę padėtį ir konstatavo, įmonės nemokumas panaikintas. Priešingu atveju, t. y. jeigu padengus įsiskolinimus VSDFV Vilniaus skyriui ir VMI bendrovė vis tiek būtu nemoki, teismas nebūtų nutraukęs bankroto bylos. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. birželio 22 d., įmonė vėl būtų tapusi nemoki.

44. Be to, ieškovas iki šiol nedisponuoja įmonės buhalteriniais dokumentais, todėl nepateikė teismui įrodymų apie tariamą įmonės nemokumą 2015-2016 metais. Šias aplinkybes taip pat pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Priešingai nei skunde nurodo ieškovas, minėtu laikotarpiu buvo bandoma kelti bankroto bylą įmonei, tačiau teismas šį procesą nutraukė, tuo pačiu konstatuodamas, kad įmonės mokumas yra atstatytas. Byloje nebuvo nustatyta atsakovės civilinė atsakomybė, todėl ieškovo skundas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Prašo ieškovo BUAB „Rowan Tree” apeliacinį skundą atmesti.

45. Atsakovas F. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriame nurodė, kad atsakovo A. P. ir ieškovo BUAB „Rowan Tree“ apeliaciniai skundai yra nepagristi ir privalo būti atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo bankroto byla (Nr. eB2-3717-866/2017 (2018 m. Nr. eB2-1885-866/2018) inicijuota VMI 2017 m. kovo 10 d. pareiškimu. VSDFV Vilniaus skyrius)2016 m. kovo 3 d. inicijavo bankroto bylą ieškovui (Nr. eB2-4137-794/2016), nurodydama, jog VSD įmokų skola nuo 2015 m. balandžio 1 d. sudaro 4 630,36 Eur, mokestinės nepriemokos VMI suma sudaro 3 828,56 Eur, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2016 m, balandžio 7 d. nutartimi civilinę bylą Nr. eB2-4137-794/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutraukė, pareiškėjui pranešus, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su VSDFV Vilniaus skyriumi ir iš dalies padengė skolą VMI. Tokiu būdu, teismas pagrįstai pripažino, jog 2016 m. viduryje UAB „Rowan Tree“ nebuvo nemoki, nes su didžiausiais bendrovės kreditoriais atsiskaityta, todėl ieškovo skunde nurodyti motyvai dėl įmonės nemokumo nuo 2013 metų yra nepagrįsti.

46. Mano, kad yra neginčijamai nustatyta, jog nuo 2016 m. balandžio mėn. UAB „Rowan Tree“ nebeturėjo įsiskolinimų pagrindiniams kreditoriams (VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui). 2017 m. kovo 10 d. didžiausias ieškovo kreditorius (VMI) inicijavo bankroto bylą, todėl pagrįstai padaryta išvada, jog tuo metu (2017 m. kovo 10 d.) ieškovas jau buvo nemokus, tačiau tuo metu bendrovei vadovavo A. P.. Atsakovas A. P. skunde nepagrįstai nurodo, jog jis nežinojo apie bylos nagrinėjimą bei kad jis buvo tik formalus įmonės direktorius. Visi procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai ir duomenys apie tai yra byloje. Prieš skiriant įmonės vadovu A. P., įmonės mokumas atstatytas, įmonė tuo metu turėjo tik einamųjų skolų, kurių mokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs. A. P. buvo įmonės vadovu nuo 2016 m. birželio 29 d. iki atleidimo bankroto byloje (2017 m. gegužės 10 d.). A. P. paskirtas įmonės vadovu, kadangi jis prisiėmė įmonės vadovo pareigas, užtikrino, kad jis pagerins įmonės finansinę padėtį, jis garantavo, kad pagerins įmonės padėtį, veikla bus pelninga, bus grąžinti visi įsiskolinimai. Atsakovui nurodyta, kad jis turi užsakovų ir užsakymų, todėl įmonė veiks pelningai. Šias aplinkybes įrodo ir A. P. sudarytos sutartis, kurių pagrindu atsirado įsiskolinimai. A. P. perduoti įmonės dokumentai, antspaudas ir banko generatorius ir jis rūpinosi įmone. Iki 2016 metų pabaigos A. P. su atsakovu bendraudavo, atsiliepdavo telefonu, bendraudavo ir su buhaltere. Vėliau, 2017 m. vasarį-kovą jis įmonės patalpose jau nesirodydavo, į skambučius neatsakydavo. Buvo bandoma jo ieškoti ir su juo susisiekti, tačiau to padaryti nepavyko. Tada atsakovą surado asmenys, iš kurių, kaip paaiškėjo, A. P. yra gavęs pinigų užsakymams, tačiau jų neįvykdė ir dingo. Tada paaiškėjo, kad jau pradėta bankroto procedūra dėl nesumokėtų mokesčių.

Šalies argumentai

47. A. P. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad tariamai A. P. buvo tik formalus įmonės direktorius yra melagingas ir nurodomas, siekiant išvengti atsakomybės. Tai, kad A. P. realiai vadovavo bendrovei įrodo objektyvūs įrodymai – jo sudarytos ir pasirašytos sutartys dėl darbų atlikimo, jo pasirašyti dokumentai apie pinigų gavima iš užsakovu ir pan. Visi šie dokumentai, turi būti pas bankroto administratorių, kadangi kai kurie asmenys, sumokėję pinigus A. P. pripažinti kreditoriais bankroto byloje. Aplinkybę, kad A. P. buvo realus bendrovės vadovas, nurodė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime. Atsakovas atsiliepime teigia, kad nėra atlikęs neteisėtų veiksmų, kadangi visada rūpinosi įmone ir gerino jos finansinę padėtį, o vėliau įmonės valdymas buvo perduotas A. P.. A. P. prieš tai dirbo šioje bendrovėje darbininku, gerai užsirekomendavo, kadangi jam gerai sekėsi, atsakovas patikėjo, kad jis yra pajėgus vadovauti bendrovei ir uždirbti pelną tiek sau, tiek akcininkui. Be to, apie įmonės sunkią finansinę situaciją sužinojo tik 2017 m. balandžio mėnesį, kai įmonei pradėta bankroto procedūra.

48. Mano, kad atsakovo A. P. ir ieškovo BUAB „Rowan Tree“ apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti. Atsakovas F. M. prašo atsakovo A. P. ir ieškovo BUAB „Rowan Tree“ apeliacinius skundus atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

50. Apeliantas A. P. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas bylą išnagrinėjo teismo posėdžiuose nedalyvaujant atsakovui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Bylos procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienas iš jų tiesiogiai nebuvo įteiktas atsakovui, kadangi nuo 2016 m. lapkričio atsakovas gyveno ir dirbo Švedijoje. Dalį dokumentų už atsakovą galėjo priimti jo tėvas K. P., kuris gyvena minėtu adresu. Tačiau pastarasis asmuo procesinių dokumentų atsakovui nepardavė ir perduoti negalėjo, kadangi jis teismo pripažintas neveiksniu. Apeliantas teigia, kad apie vykstantį procesą sužinojo tik grįžęs į Lietuvą ir gavęs ginčijamą teismo sprendimą.

51. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantui A. P. 2017 m. spalio 4 d. asmeniškai įteiktos ieškinio, teismo nutarties ir teismo pranešimo kopijos (e. b. priedo l. 1), 2017 m. lapkričio 2 d. apeliantas asmeniškai informuotas apie 2017 m. gruodžio 3 d. parengiamąjį posėdį (e. b. priedo l. 8), taip pat apeliantui 2017 m. lapkričio 3 d. asmeniškai įteikta atsiliepimo į pareikštą ieškinį kopija (e. b. priedo l. 12). Visas šias pažymas apeliantas pasirašė. Be to, apeliantas, teigdamas, jog nuo 2016 m. lapkričio gyveno ir dirbo Švedijoje, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, byloje tokių įrodymų nėra. Taip pat apelianto nurodoma aplinkybė, jog galimai apeliantui skirtus dokumentus galėjo priimti jo tėvas, kuris pripažintas neveiksniu, nėra pagrįsta įrodymais. Aplinkybė, jog pažymose atsakovo A. P. parašas, byloje nepaneigta. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantas apie procesą žinojo, procesinius dokumentus gavo, apie paskirtą parengiamąjį posėdį informuotas buvo, šių aplinkybių apeliantas nepaneigė.

52. Apeliantas taip pat teigia, jog nebuvo informuotas apie vykusius teismo posėdžius, teigia, kad posėdžių pažymose nurodyta, jog apeliantui šaukimai į teismo posėdžius neįteikti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, asmeniškai apeliantas informuotas apie 2017 m. gruodžio 3 d. parengiamąjį posėdį (e. b. priedo l. 8), apie kitus teismo posėdžius apeliantas asmeniškai informuotas nebuvo, tačiau kaip matyti, apie šiuos teismo posėdžius apeliantas informuotas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (siunčiant šaukimus deklaruotu gyvenamosios vietos adresu) (e. b. priedo l. 25, 29, 30, 46, 47, 48). Kadangi procesinių dokumentų siuntimo apeliantui metu pastarasis gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Lietuvoje, procesiniai dokumentai siųsti deklaruotu adresu pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir laikyti įteiktais tinkamai. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto argumentai dėl netinkamo informavimo apie teismo posėdį atmestini.

53. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas.

Dėl apelianto A. P. apeliacinio skundo.

54. Apeliantas teigia, jog jis buvo tik formalus įmonės vadovas, faktinis įmonės vadovas buvo atsakovas F. M.. Teigia, kad byloje esantys įrodymai tai patvirtina. Taip pat apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė iš jo 1 831,18 Eur žalos atlyginimą, nustatęs, jog jis neperdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turto. Apeliantas su šiuo teismo argumentu nesutinka, kadangi nėra priežastinio ryšio tarp nuo 2016 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei padidėjusių įsiskolinimų kreditoriams ir atsakovo pareigos neįvykdymo jau po bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teigia, kad šios pareigos įvykdyti negalėjo nes nebuvo faktinis įmonės vadovas, apie įpareigojimą nežinojo, dokumentų ir turto jam perduota nebuvo, o byloje esantys duomenys patvirtina, jog įmonė turto po bankroto bylos iškėlimo neturėjo.

55. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi ginčo santykių atsiradimo metu) įtvirtinta įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, valdymo organų pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015. Teismų praktika. 2015, Nr. 44.).

56. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

57. Bendrovės vadovo pareiga rūpintis bendrovės finansine atskaitomybe kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies bei nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) – bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 3 punktas) bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 6 punktas). Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 28 straipsniu nustatyta, jog įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Taip pat Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsniu nustatyta, kad ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įmonės vadovas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų išsaugojimą (BAĮ 21 straipsnis).

58. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Vadovo pareiga perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).

59. Kaip matyti iš paminėtų teisės aktų nuostatų ir formuojamos teismų praktikos, įmonės vadovui nustatytos pareigos, vadovaujant įmonei, elgtis apdariai ir profesionaliai, veikti įmonės interesais. Pirmiausia pažymėtina, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu, jog jis buvo tik formalus įmonės vadovas, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog faktiškai įmonę valdė ir jos vardu sprendimus priimdavo ne atsakovas, todėl Juridinių asmenų registre nurodytas atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpis laikytinas teisingu, nepaneigtu bei atsakovas laikytinas buvusiu faktiniu įmonės vadovu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apelianto argumentu, jog nėra priežastinio ryšio tarp laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo padidėjusių įmonės įsiskolinimų kreditoriams – 1 831,18 Eur (900 Eur + 931,18 Eur), bei atsakovo vėlesnės pareigos neįvykdymo (įmonės turto ir dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui) jau po bankroto bylos iškėlimo įmonei. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, jog atsakovas atsakingas už padidėjusius įsiskolinimus įmonės kreditoriams. Nesant finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra galimybės nustatyti kiek ir kokio turto įmonė turėjo atsakovo buvimo įmonės vadovu laikotarpiu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas neįrodė, jog atsakovas turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie įmonės tapimo nemokia momentą, taip pat nepateikė duomenų, kurie sudarytų galimybę teismui nustatyti įmonės tapimo nemokia momentą. Vien ta aplinkybė, jog remiantis paskutiniais turimais finansinės atskaitomybės dokumentais, įmonė turėjo daugiau įsipareigojimų nei turto, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra faktiškai nemoki.

60. Pažymėtina, kad apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, pareigos, nustatytos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte – perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą – neatlikimas, atima iš bankroto administratoriaus galimybę patikrinti apelianto vadovavimo metu sudarytus sandorius, tačiau teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog atsakovas neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas atsakingas už atsiradusius įsiskolinimus kreditoriams ir turi pareigą padengti susidariusius įsiskolinimus. Byloje turi egzistuoti duomenys, kad konkretaus asmens vadovavimo įmonei laikotarpių įmonė turto turėjo ir šio turto nebeliko, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų apie įmonės turto buvimą atsakovo A. P. vadovavimo laikotarpiu nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turi pareigą atlyginti padidėjusius įmonės įsiskolinimus kreditoriams. Teismo vertinimu, atsakovo pareiga atlyginti šiuos įsiskolinimus taip pat negali kilti ir tuo pagrindu, jog atsakovas buvo paskutinis įmonės vadovas prieš įmonei iškeliant bankroto bylą. Dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, jog yra pagrindas patenkinti apelianto A. P. apeliacinį skundą.

Dėl apelianto BUAB „Rowan Tree“ apeliacinio skundo.

61. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nesudarė jam galimybės pasisakyti dėl teismo iniciatyva surinktų įrodymų (2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4137-794/2016), todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog įmonė buvo nemoki nuo 2013 m. sausio 1 d. Taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi nurodyti argumentai, neva 2016 m. viduryje UAB „Rowan Tree“ nebuvo nemoki, nes su didžiausiais bendrovės kreditoriais buvo atsiskaityta, yra nepagrįsti, kadangi įmonė atsiskaitė tik su dalimi kreditorių.

62. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais, dėl to, jog įmonės bankroto administratoriui įmonės turtas ir duomenys perduoti nebuvo, administratorius neturi duomenų kiek ir kokių kreditorių turėjo įmonė, tačiau teigia, jog įmonė net ir atsiskaičiusi su pagrindiniais kreditoriais (VMI ir VSDFV Vilniaus skyriumi) liko nemoki. Šiuos apelianto teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra, apelianto argumentai iš esmės remiami apelianto subjektyviu byloje esančių 2013-2014 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų interpretavimu, kurie nepatvirtina aplinkybės, jog įmonė buvo nemoki. 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas anksčiau inicijuotą civilinę bylą Nr. eB2-4137-794/2016 dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nutraukė, pareiškėjui pranešus, kad ieškovas visiškai atsiskaitė su VSDFV Vilniaus skyriumi ir iš dalies padengė skolą VMI. Tai leidžia teigti, kad nuo 2016 m. balandžio mėn. UAB „Rowan Tree“ iš esmės nebeturėjo įsiskolinimų pagrindiniams kreditoriams (VMI ir VSDFV Vilniaus skyriui). Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų kiek ir kokie mokėjimai ieškovo pradelsti, o tik pradelsti mokėjimai, viršijantys pusę į balansą įrašyto turto vertę, laikyti svarbiais, nustatant įmonės nemokumą. Tai, jog įmonės įsipareigojimų suma viršija turimą turtą, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė nemoki.

63. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos galima daryti išvadą, kad nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. kovo ieškovui susidarė skolos pagrindiniams kreditoriams, tačiau negalima teigti, kad skolų našta pasiekė nemokumo būklę pagal ĮBĮ anksčiau nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra pateikta ieškovo finansinės atskaitomybės už 2016 m., teismas negali nustatyti, kada konkrečiai atsirado ieškovo nemokumas. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog bylos medžiaga neleidžia daryti išvados, kad 2016 m. UAB „Rowan Tree“ buvo nemoki.

64. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog atsakovai F. M. ir V. M. būdami įmonės akcininkais ir valdymo organais, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi nuo 2013 m. sausio 1 d. įmonė nemoki, o atsakovai nemokią bendrovę perleido atsakovui A. P. ir taip padarė žalą bendrovei.

65. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, esminiai skundo argumentai remiami aplinkybė, jog įmonė nuo 2013 m. sausio 1 d. buvo nemoki, tačiau kaip jau nurodyta, byloje nėra duomenų, kurie leistų tokią išvadą daryti. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. kovo ieškovui susidarė skolos pagrindiniams kreditoriams, tačiau negalima teigti, kad skolų našta pasiekė nemokumo būklę pagal ĮBĮ anksčiau nei buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo.

66. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovai pažeidė esminius reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, dėl neperduotų bendrovės dokumentų iki nėra galimybės nustatyti bendrovės turto masę, realizuotiną siekiant atsiskaityti pagal bendrovės prievoles, įmonės veiklos rezultatus ir bankroto priežastis.

67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo faktiniu ir formaliu vadovu buvo A. P., kuris, kaip paskutinis ieškovo vadovas iki bankroto bylos iškėlimo, turėjo teisinę pareigą perduoti bankroto administratoriui ieškovo turtą pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis sudarytą bendrovės balansą.

68. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

69. Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan.

70. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Dėl to sprendžiant dėl kiekvieno iš vadovų sužinojimo apie nemokumą momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiškai žinojo apie nemokumą, bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumą atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

71. Taikydamas atsakomybę vadovui ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, teismas visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

72. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

73. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas neįrodė, jog atsakovai turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie įmonės tapimo nemokia momentą, taip pat nepateikė duomenų, kurie sudarytų galimybę teismui nustatyti įmonės tapimo nemokia momentą. Vien ta aplinkybė, jog remiantis paskutiniais turimais finansinės atskaitomybės dokumentais, įmonė turėjo daugiau įsipareigojimų nei turto, nesudaro pagrindo teigti, jog įmonė yra faktiškai nemoki (neaiški pradelstų įsipareigojimų apimtis), ypač atsižvelgiant į tai, jog po šios finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo, įmonės kreditoriams pateikus prašymą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, ši bylą nutraukta, įmonei su kreditoriais atsiskaičius.

74. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

75. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos baigties.

76. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovo BUAB „Rowan Tree“ ieškinį (visus jame pareikštus reikalavimus) atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

77. Apeliantas A. P. nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, jog bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovo atstovo bankroto administratoriaus bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-935-1012/2018 pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį atmesti.“

Priteisti apeliantui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rowan Tree“, juridinio asmens kodas 302568937, bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Finresta”, juridinio asmens kodas 302547601, bylinėjimosi išlaidas 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti padengtos iš administravimui skirtų lėšų.

Teisėjai Loreta BujokaitėAndrutė KalinauskienėEglė Surgailienė