- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- eI3-1052-631/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00144-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė/ Perkančioji organizacija,) kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA) 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas); 2) jei teismas nustatytų, kad pagrindo panaikinti CPVA 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 nėra, sumažinti paskirtos 25 procentų korekcijos dydį iki proporcingo pažeidimo sunkumui ir pasekmėms dydžio, nustatant 1-2 procentų finansinę korekciją.
Paaiškina, kad CPVA Sprendimą grindė jos pačios netinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad Perkančioji organizacija leido Pirkime dalyvavusiam tiekėjui UAB „Eivilsta“ patikslinti pasiūlymą ir taip iš netinkamo padaryti tinkamu, todėl šį pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino Pirkimo laimėtoju, nors turėjo atmesti, kaip neatitinkantį reikalavimų. Tokią išvadą CPVA padarė, įvertinusi Pirkimo dokumentus, Projekto vykdytojo paaiškinimus, Pirkimo dokumentų rengimo aplinkybes, ginčui aktualią teismų praktiką, Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimus bei teisinį reglamentavimą.
Nurodo, kad Sprendime nurodyti argumentai ir padarytos išvados (CPVA Sprendime Pirkimo sąlygose nustatytą tiekėjams taikytiną aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimą nepagrįstai priskyrė tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams ir šio reikalavimo vertinimui nepagrįstai taikė tiekėjų kvalifikacijos nustatymo ir vertinimo institutą), prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui (toliau – ir VPĮ), Viešųjų pirkimų tarnybos metodinės medžiagos konsultacijų nuostatoms, suformuotai teismų praktikai. CPVA nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimo, taip, kaip jis suprantamas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir PAFT) ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (toliau – ir Reglamentas) ir juo labiau taikyti 25 proc. finansinę korekciją. Vertina, kad teismas turėtų panaikinti skundžiamą Sprendimą, nes šiuo atveju apskritai nebuvo padaryta pažeidimo. Kartu prašo, teismui nusprendus nelaikyti pareiškėjos nurodytų argumentų pakankamais panaikinti skundžiamą Sprendimą, Sprendimu pritaikytos finansinės korekcijos dydį sumažinti, laikantis proporcingumo principo.
Nurodo, kad UAB „Eivilsta“ 2023 m. liepos 4 d. CVP IS priemonėmis (pranešimu Nr. 11714555) pateikė pasiūlymo patikslinimą (toliau – ir pasiūlymo patikslinimas), kurio 11 punkte nurodė, jog sutarties vykdymui pasitelks subrangovą MB „Elektros guru“, kurio pajėgumais nesiremia, ir pateikė MB „Elektros guru“ išduotą atitiktį ISO 14001:2015 patvirtinantį 2021 m. spalio 22 d. sertifikatą Nr. 21-C-0540 Rev.0, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo srityje. Perkančioji organizacija priėmė sprendimą, kad tiekėjo UAB „Eivilsta“ pasiūlymas patikslintas tinkamai ir atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus bei pripažino UAB „Eivilsta“ (toliau – ir Laimėtojas) Pirkimo laimėtoju.
Pareiškėja atkreipia teismo dėmesį į skundžiamo Sprendimo turinį ir administraciniams sprendimams taikytinus reikalavimus, ypač viešojo administravimo principus (Viešojo administravimo įstatymo ( toliau – ir VAĮ) 3 straipsnis).
Teigia, kad nors (duomenys neskelbtini) punkte įtvirtinta teisės norma yra procedūrinio pobūdžio, vis dėlto ji turi būti aiškinama ir taikoma ne formaliai, turi būti atsižvelgiama į šios normos turininguosius tikslus – ir nustatyti ar įtariamas pažeidimas iš tiesų padarytas, be kita ko, taikant pirmiau nurodytus viešojo administravimo pricipus. Be to, iš (duomenys neskelbtini) punkto aiškiai matyti, kad CPVA turi įdėti maksimalias pastangas tiriant galimą pažeidimą, be kita ko, konsultuojantis su kompetentingomis institucijomis.
Nurodo, kad Perkančioji organizacija kiekvieno pirkimo metu turi teisę nustatyti tokius reikalavimus tiekėjams, kurie yra būtini tam, kad būtų geriausiai organizuotas viešasis pirkimas, kas ir buvo padaryta Pirkimo sąlygose, nustatant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams bei atskirą savarankišką reikalavimą dėl atitikties aplinkos apsaugos valdybos sistemų standartams.
Pažymi, kad CPVA skundžiamame Sprendime Laimėtojo pasitelktą subrangovą tam, kad atitiktų Pirkimo sąlygų 6.6 papunkčio (aplinkos vadybos sistemos standartų) reikalavimams elektrotechnikos dalyje, nepagrįstai prilygino ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas. Pareiškėjos nuomone, toks Laimėtojo pasitelkto subrangovo traktavimas prieštarauja VPĮ nuostatoms, Viešųjų pirkimų tarnybos oficialiems išaiškinimams ir Pirkimo sąlygoms.
Vertina, kad esminis momentas, turintis reikšmės tariamo pažeidimo vertinimui, yra tai, kokiu pagrindu buvo pasitelktas subrangovas, t. y. ar pasitelkiamas tiekėjo atitikčiai Pirkimo sąlygose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams, ar tiekėjo atitikčiai Pirkimo sąlygos keliamam reikalavimui laikytis aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų VPĮ 48 straipsnio prasme, atitinkamai taikytinos pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklėse, patvirtintose Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 (toliau – ir Taisyklės). Pirkimo sąlygose nustatytos pasiūlymų vertinimo procedūros (galimybė tikslinti pasiūlymą) bei jų įvertinimo pasekmės (pasiūlymas atmetamas/neatmetamas). Papildomai paaiškina, jog ūkio subjekto laikymas subrangovu, ar subrangovu, kurio pajėgumais remiamasi, priklauso ne nuo to, ar jis vykdys sutartį ar ne (ją vykdys visi subrangovai), bet nuo to, ar jo pajėgumais bus remiamasi tikrinant Pirkimo sąlygose aiškiai įrašytus reikalavimus kvalifikacijai. Jei atitinkamas reikalavimas nėra nurodytas Pirkimo sąlygose, kaip kvalifikacijos reikalavimas, tai jis nepriskirtinas tiekėjo kvalifikacijos tikrinimo procedūrai ir pasitelktas subrangovas, nėra laikomas subrangovu, kurio pajėgumais remiamasi.
Kaip teigia pareiškėja, Laimėtojas pasitelkė subrangovą MB „Elektros guru“ tam, kad atitiktų Pirkimo sąlygų papunktyje keliamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (LST EN ISO 14001) elektrotechnikos srityje, o ne rėmėsi kito ūkio subjekto pajėgumais, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 6.5.1 papunktyje, todėl Laimėtojo pasitelktas subrangovas nėra ir negali būti laikomas ūkio subjektu, kurio pajėgumais Laimėtojas remiasi. Apibendrinant nurodo, kad Pirkimo sąlygose nustatytas aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimas nėra tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, VPĮ 47 straipsnio prasme. Laimėtojo pasitelktas subrangovas nėra ūkio subjektas, kurio pajėgumais Laimėtojas remiasi, kad atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, daro išvadą, kad Laimėtojui nei pagal CPVA Sprendime cituojamą Viešųjų pirkimų tarnybos parengto „Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovas“ 4.6 papunkčio nuostatas, nei pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2018 m. spalio 5 d., 2021 m. rugsėjo 14 d. konsultacijas, nei pagal Pirkimo sąlygas (6.1.4 p.) nekyla prievolė pasitelktą subrangovą dėl atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto reikalavimams išviešinti iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos. Pareiškėja mano, jog skundžiamame Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja pateikdama informaciją apie pasitelkiamą subrangovą aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams pagrįsti, pakeitė pasiūlymą iš neatitinkančio Pirkimo sąlygas į atitinkantį, o leisdama pateikti pasiūlymo patikslinimą, Perkančioji organizacija pažeidė skundžiamame Sprendime nurodytų teisės aktų nuostatas, yra nepagrįsta.
Pareiškėjos nuomone, ginčo atveju CVPA neturėjo pagrindo konstatuoti pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal PAFT ir Reglamentą, nes nėra tenkinamos pažeidimui nustatyti reikalingos sąlygos. Skundžiamame Sprendime CPVA, nustatydama pažeidimą, iš viso nevertino ir neanalizavo, ar šiuo atveju yra tenkinamos visos pažeidimo, kaip jis suprantamas pagal PAFT ir Reglamentą, konstatavimui būtinos sąlygos. Atsakovė konstatavo pažeidimą pagal PAFT ir Reglamentą, prilygindama jį viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimui ir nevertindama kitų pažeidimo konstatavimui reikalingų sąlygų. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja net potenciali žala ES biudžetui, kaip viena iš pažeidimo konstatavimui reikalingų sąlygų. Pareiškėjos nuomone, Pirkimo vykdymo metu, vertinant tiekėjų pasiūlymus ir leidus Laimėtojui patikslinti pasiūlymą dėl atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimo taikymo, ne tik, kad nebuvo padaryta, bet netgi nekilo reali grėsmė dėl žalos ES biudžetui. CPVA negalėjo nustatyti pažeidimo pagal PAFT ir Reglamentą, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo nustatyti pažeidimo kaip jis suprantamas pagal PAFT ir Reglamentą. Tačiau net ir pripažinus pažeidimą, su kuo pareiškėja kategoriškai nesutinka, CPVA Sprendime taikė neproporcingą 25 proc. finansinę korekciją. Gairėse pateiktas siūlomas finansinės korekcijos dydis neturi privalomos galios CPVA.
Pažymi, kad ne kiekvienu atveju esant nukrypimui nuo teisinio reguliavimo, būtina konstatuoti pažeidimą Reglamento prasme, o net ir nustačius formalų pažeidimą – taikyti finansinę korekciją. Kiekvieną kartą turi būti vertinamas tiek pažeidimo pobūdis, tiek ir faktinis pažeidimo poveikis. Todėl CPVA pritaikyta 25 proc. finansinė korekcija šiuo atveju – net jeigu būtų konstatuotas pažeidimas, su kuo Perkančioji organizacija kategoriškai nesutinka, – bet kuriuo atveju būtų neproporcinga, nes CPVA nustatytas pažeidimas pagal minėtus kriterijus yra mažareikšmis: pirkimas yra mažos vertės, pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo, Pirkime dalyvavo net 6 tiekėjai (kas patvirtina, kad konkurencija ribojama nebuvo), Pirkimas atliktas (Laimėtojo pasiūlymas įvertintas) laikantis VPĮ (įskaitant VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų bei iš anksto išviešintų Pirkimo dokumentų (sąlygų), kurios visiems tiekėjams taikytos vienodai. Pareiškėjos nuomone, net jei tai ir būtų laikoma pažeidimu, toks pažeidimas nėra sunkus, jokių pasekmių (nei realių, nei potencialių) nesukėlė (pirkime dalyvavę rangovai pretenzijų, skundų nereiškė), dėl jo finansinių fondų nuostolių nepatirta. Priešingai, finansinių fondų nuostoliai atsirastų, jei Perkančioji organizacija pasiūlymą būtų vertinusi taip, kaip Sprendime pasiūlymo vertinimą traktuoja CPVA (plečiama aiškindama VPĮ normas, savaip traktuodama teismų praktiką, taikydama ginčui neaktualias Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijas), ir atmetusi Laimėtojo pasiūlymą, atitinkantį VPĮ, MVPA įtvirtintas nuostatas bei Pirkimo sąlygas.
Šalies argumentai
Atsakovė CPVA su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
CVPT nuomone, aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai, nustatyti VPĮ 48 straipsnyje, nelaikyti kvalifikacijos reikalavimais VPĮ 47 straipsnio prasme, tačiau neteigia, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai apskritai nelaikytini kvalifikacijos reikalavimais. Priešingai, teigia, jog reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams yra kvalifikacijos reikalavimai plačiąja prasme, perkančioji organizacija gali pasitelkti kitus ūkio subjektus, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, pasitelkiamas kitas ūkio subjektas turės aktyviai prisidėti prie būsimos sutarties vykdymo tose jos dalyse, kur šie aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai reikalingi. Vertina, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams taikomos analogiškos sąlygos, nustatytos VPĮ 49 straipsnyje. Pasak atsakovės, tokia dėstoma logika atitinka VPĮ komentaro išaiškinimus, kuriuos Viešųjų pirkimų tarnyba nuolat atnaujina, atsižvelgdama į VPĮ pakeitimus ar pasikeitusią teismų praktiką. Tuo tarpu pareiškėja kvalifikacijos reikalavimų institutą supranta ypač siaurai, t. y. tik VPĮ 47 straipsnio kontekste. Kaip matyti tiek iš VPĮ komentaro, tiek ir VPT Rekomendacijų, VPĮ 47 ir 48 straipsniuose nustatyti skirtingi (savarankiški) reikalavimai tiekėjų kompetencijai, tačiau abiejuose šiuose VPĮ straipsniuose įtvirtinti reikalavimai sudaro tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Poziciją, jog VPĮ 48 straipsnyje nustatyti reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemoms laikytini kvalifikacijos reikalavimais, patvirtina ir teismų praktika.
Atsakovė neneigia Perkančiosios organizacijos diskrecijos teisės pirkimo metu nustatyti tokius reikalavimus tiekėjams, kurie yra būtini tam, kad būtų geriausiai organizuotas viešasis pirkimas, tačiau pažymi, kad nustatydama reikalavimus tiekėjams, tarp jų ir kvalifikacijos reikalavimus, Perkančioji organizacija negali jų savo nuožiūra perkvalifikuoti, ir atitinkamai netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių, taikytinų šių reikalavimų nustatymui ir atitikties jų vertinimui. Pareiškėja aplinkos apsaugo vadybos sistemų reikalavimus perkvalifikavo, bandydama įrodyti, kad tai reikalavimai pasiūlymų parengimui / pateikimui ar kažkokie kiti (ne kvalifikacijos) reikalavimai tiekėjams. Tačiau tokia pozicija, pasak atsakovės, neatitinka VPĮ reguliavimo, teismų praktikos bei Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimų. Tiekėjas, kuris telkiasi kitą ūkio subjektą tam, kad atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir kuriam yra perleidžiama viešosios sutarties dalies vykdymas (pasitelkiamas ūkio subjektas aktyviai prisidės vykdant viešojo pirkimo sutartį), privalo šiuos ūkio subjektus išviešinti pasiūlyme, o to nepadaręs, vėliau tiekėjas negali remtis jo pajėgumais, siekiant pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tarp jų ir atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams.
Atsakovės nuomone,d pareiškėja iš esmės pripažįsta, kad Laimėtojas subrangovu pasitelkė MB „Elektros guru“, tačiau įrodinėja, jog minėtą ūkio subjektą Laimėtojas pasitelkė ne kvalifikacijos reikalavimo atitikčiai pagrįsti, o kažkokio kito (ne kvalifikacijos) tiekėjams keliamo reikalavimo atitikčiai pagrįsti, kitaip tariant teigia, jog Laimėtojo pasitelktas subrangovas MB „Elektros guru“ nėra laikomas ūkio subjektu, kurio pajėgumais Laimėtojas remiasi, todėl jam nėra taikomi ūkio subjekto, kuris pasitelkiamas Reikalavimo atitikčiai pagrįsti, išviešinimo pirminiame pasiūlyme reikalavimai.
Atsakovės vertinimu, Reikalavimas yra priskirtinas kvalifikacijos reikalavimui, todėl nežiūrint į tai, kaip pareiškėjas vertina ir įvardija Laimėtojo ir jo pasitelkto ūkio subjekto MB „Elektros guru“ teisinį santykį, tarp šių ūkio subjektų susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai: tiek pajėgumo „skolinimas“, tiek tiesioginis dalyvavimas, vykdant sutartį, t. y. subranga. Todėl Laimėtojas pirminiame pasiūlyme privalėjo išviešinti, kad Reikalavimo atitiktį elektrotechnikos srityje grindžia pasitelkiamo ūkio subjekto MB „Elektros guru“ pajėgumais, kartu pažymint, kad šis pasitelkiamas ūkio subjektas atitinkamai prisidės prie būsimos sutarties vykdymo. Perkančioji organizacija leido Laimėtojui patikslinti pirminį pasiūlymą taip, kad iš neatitinkančio pasiūlymo jis tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus. CPVA vertinimu, jau iš pirminio pasiūlymo buvo aišku, kad Laimėtojas neturi reikiamos kompetencijos.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad CPVA priėmė pagrįstą Sprendimą, nes pareiškėja, leisdama Laimėtojui atlikti neleistiną pasiūlymo keitimą, dėl kurio Pirkimo dokumentų reikalavimų (šiuo atveju Pirkimo sąlygų 6.6 p.) neatitinkantis Laimėtojo pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus (iš esmės pateiktas naujas pasiūlymas), Laimėtojo pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėjusiu Pirkime, nors turėjo atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, tokiu būdu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Akcentuoja, kad CPVA Pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. Pabrėžia ir tai, kad atlikdama Pirkimo vertinimą ir atitinkamai pažeidimo tyrimą, CPVA vadovavosi VPĮ nuostatomis, poįstatyminiais teisės aktais bei teismų praktika, taip pat pažeidimui ištirti aktualiais Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimais, VPĮ komentaru, kita VPĮ metodine medžiaga: gairėmis bei rekomendacijomis, viešosiomis konsultacijomis.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentacija, kad, neva, CPVA tariamai neteisėto Sprendimo priėmimą sąlygojo tai, kad CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos metodine medžiaga, taip pažeisdama VPĮ 92 straipsnio 3 dalį. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjai nesutinkant su atsakovės pozicija ir VPT metodinę medžiagą traktuojant kaip jai yra palankiau, nereiškia, kad atsakovė, kvalifikuodama pažeidimą, nukrypo nuo Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimų. Atsakovės vertinimu, pareiškėja pernelyg susiaurintai interpretavo kvalifikacijos reikalavimus Pirkime, kas lėmė netinkamą Laimėtojo pasiūlymo vertinimą.
Atsakovės nuomone, pareiškėja, leisdama UAB „Eivilsta“ pasiūlymą iš netinkamo padaryti tinkamu bei pripažindama šį Pirkimo dalyvį laimėtoju, nors, vadovaudamasi savo pačios parengtomis Pirkimo sąlygomis (12.2 p.), pastarojo pasiūlymą turėjo atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Pareiškėja pažeidė Pirkimo metu galiojusį VPĮ reguliavimą, kuriuo yra įgyvendinama 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB ( toliau – Direktyva), t. y. ES teisės aktas (VPĮ 7 priedo 6 punktas).
Pasak atsakovės, tai atitinka pirmąjį pažeidimo požymį, nurodytą Reglamento 2 straipsnio 36 punkte, jog yra pažeistas nacionalinis teisės aktas, kuris įgyvendina ES reguliavimą. Pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjos veikimu, t. y. pareiškėja, leisdama Laimėtojui patikslinti pasiūlymą taip, kad jis (pasiūlymas) iš Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančio tapo atitinkančiu pasiūlymu (leido pateikti naują pasiūlymą), o vėliau tokį pasiūlymą pripažino laimėjusiu Pirkime, priėmė valinį sprendimą, taip pasiūlymų vertinimo metu sudarydama išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeisdama imperatyvias VPĮ nuostatas – viešųjų pirkimų principus.
Papildomai pažymi, kad pareiškėja, kaip ir kiti projektų vykdytojai, norėdami pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimu, vadovaudamiesi VPĮ ir kitais projektų vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, yra įpareigoti patys ar per įgaliotąsias perkančiąsias organizacijas pirkimo procedūras atlikti tinkamai ir teisėtai, prisiimdami atsakomybę už savo (ne)veikimą. Kaip jau minėta, šiuo atveju pareiškėja yra laikoma viešųjų pirkimų teisinių santykių profesionalu, todėl jai yra keliami didesni atidumo reikalavimai vykdant viešuosius pirkimus. Pareiškėjos padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ES lėšų panaudojimui.
Nurodo, kad net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, laiko, kad taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pavyzdžiui, tiesioginė žala arba būtų atmesti konkrečių tiekėjų pasiūlymai), nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Pareiškėja, pripažindama Pirkimo dalyvį, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, laimėjusiu, pažeidė VPĮ imperatyvias nuostatas – skaidrumo principą, todėl pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu. CPVA, vadovaudamasi proporcingumo principu, teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir įvertinusi pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, t. y., kad Pirkime laimėjo dalyvis, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, tuo tarpu atmetus Laimėtojo pasiūlymą, Perkančioji organizacija laimėtoju būtų paskelbusį kitą eilėje po jo einantį dalyvį, vertino, jog pareiškėjos padarytas VPĮ pažeidimas yra sunkus, lėmęs Pirkimo sutarties sudarymą su netinkamos kompetencijos Pirkimo dalyviu. Perkančiajai organizacijai leidus Laimėtojui ištaisyti savo pirminio pasiūlymo trūkumus neleistinu būdu, sukūrė ydingą situaciją, kuri yra draudžiama pagal VPĮ reikalavimus, t. y. pasiūlymų vertinimo etape vienam iš tiekėjų sudarė išskirtines sąlygas, taip pažeisdama pamatines VPĮ nuostatas – skaidrumo principą.
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat mano, kad pareiškėjos nurodytos prielaidos dėl Sprendimo tariamo neatitikimo VAĮ reikalavimams yra nepagrįstos ir yra tik išimtinai subjektyvi gynybinė pareiškėjos pozicija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilęs dėl CPVA 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja, įgyvendindama projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia plėtra Kauno mieste“, Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-17-0001 (Projektas), skelbiamos apklausos būdu įvykdė mažos vertės pirkimą „Gyvenamųjų patalpų, esančių Chemijos g. 5, Kaune, paprastojo remonto darbų pirkimas“ Nr. 674542 (Pirkimas).
Pirkimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbtas 2023 m. birželio 16 d. Kvietimą dalyvauti Pirkime priėmė 16 tiekėjų, pasiūlymus pateikė 6 Pirkimo dalyviai.
Pareiškėja su Pirkimą laimėjusiu dalyviu UAB „Eivilsta“ (Laimėtojas) 2023 m. liepos 14 d. sudarė Pirkimo sutartį Nr. SR-385 (Sutartis), kurios vertė – 51 763,40 Eur su PVM. Sutarties vertė, tenkanti Projektui – 42 779,67 Eur be PVM.
Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 14 d. per CVP IS CPVA pateikė Pirkimo dokumentus paskesnei patikrai.
CPVA atliko Pirkimo dokumentų vertinimą ir nustatė, kad: Pirkimo sąlygų 6.6 punkte buvo nurodyta, kad: „Tiekėjas perkamiems statybos darbams taiko aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“ (LST EN ISO 14001) arba Europos Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautinių standartizacijos organizacijų priimtais standartais, ar kitais tiekėjo pateiktais lygiaverčiais įrodymais“ (toliau – ir Reikalavimas). Pirkimo sąlygų 6 priede „Techninė specifikacija“ detalizuotas Pirkimo objektas ir nurodyta, kad jis apima: lubų ir sienų remontą; visų patalpų grindų remontą; vidaus durų keitimą; santechnikos darbus, vėsinimo įrangos įrengimą bei elektros darbus viso centro patalpose; Laimėtojas su pasiūlymu Reikalavimo atitikčiai pateikė 2023 m. sausio 30 d. sertifikatą Nr. SRS23/031, tačiau pagal šį sertifikatą minėtas Pirkimo dalyvis neatitiko Reikalavimo elektrotechnikos dalyje.
Perkančiosios organizacijos prašymu, Laimėtojas dėl Reikalavimo atitikties elektrotechnikos dalyje 2023 m. liepos 4 d. CVP IS pranešimu Nr. 11714555 pateikė pasiūlymo patikslinimą, kuriame nurodė, kad sutarties vykdymui pasitelks subrangovą MB „Elektros guru“, kartu pateikiant subrangovui MB „Elektros guru“ išduotą 2021 m. spalio 22 d. sertifikatą Nr. 304722394, kuriame nurodyta subrangovo atitiktis Reikalavimo daliai dėl elektros darbų, kuris nebuvo išviešintas pirminiame pasiūlyme.
Perkančioji organizacija Laimėtojo patikslintą pasiūlymą įvertino kaip atitinkantį Pirkimo sąlygas ir su Laimėtoju sudarė sutartį.
CPVA vertino, kad Laimėtojo pirminis pasiūlymas akivaizdžiai neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, t. y. pasiūlyme esanti informacija leido daryti išvadą, kad Laimėtojas neturi reikiamos kompetencijos, todėl Perkančioji organizacija negalėjo leisti Laimėtojui tikslinti pasiūlymo ir nustačiusi jo neatitikį Pirkimo sąlygų reikalavimams, privalėjo jį atmesti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, CPVA, pažeidimo tyrimo metu įvertinusi aplinkybes, Pirkimo dokumentus, Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, Pirkimo vykdymo aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų bei Viešųjų pirkimų tarnybos praktiką, priėjo prie išvados, kad Perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, nes Laimėtojo pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėtoju, nors turėjo atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų.
CPVA 2023 m. gruodžio 13 d. priėmė Sprendimą. Nustačiusi pažeidimą, vadovaujantis PAFT 7 priedo 6 punktu, kuriame nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės), Gairių 2.2. lentelės 14 p. nuostatomis, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją (10 694,92 Eur) nuo Sutarties tinkamų finansuoti išlaidų (42 779,67 Eur).
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ), kurio tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą.
Ginčui aktualioje VPĮ redakcijoje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).
VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos – pasiūlymas atitinka skelbime apie pirkimą, kvietime patvirtinti susidomėjimą ir pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, sąlygas ir kriterijus, atsižvelgiant ir į šio įstatymo 43 straipsnio, jeigu jis taikomas, nuostatas.
Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005, 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).
Pažymėtina, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, yra susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., LAT 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).
Dėl tiekėjams keliamų atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų kvalifikavimo ir kitų ūkio subjektų šiems reikalavimams atitikti pasitelkimo.
VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga išsiaiškinti, ar tiekėjas, su kuriuo ketinama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti viešo pirkimo sutartį, jei bus paskelbtas pirkimo laimėtoju. Įgyvendindama nurodytą pareigą, perkančioji organizacija viešojo pirkimo dokumentuose turi teisę nustatyti būtinus kvalifikacijos reikalavimus, tokius kaip: teisė verstis atitinkama veikla; finansinis ir ekonominis pajėgumas; techninis ir profesinis pajėgumas (VPĮ 47 straipsnio 2-7 dalys).
VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjas pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Tokiu atveju ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (angl. Eco–Management and Audit Scheme, EMAS) arba kitas aplinkos apsaugos vadybos sistemas, pripažįstamas pagal 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriškojo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL 2009 L 342, p. 1), 45 straipsnį, arba kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus, pagrįstus atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios sertifikavimo įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų. Atlikdama supaprastintą pirkimą ar pirkdama šio įstatymo 2 priede nurodytas socialines ir kitas specialiąsias paslaugas, perkančioji organizacija priima ir kitus tiekėjo lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo siūlomos aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonės atitinka reikalaujamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, o kitų pirkimų atvejais lygiaverčiai įrodymai priimami tik jeigu tiekėjas dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių negali pateikti sertifikatų per nustatytą laiką.
VPĮ 49 straipsnyje įtvirtintos rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais taisyklės ir sąlygos. VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai perkančioji organizacija gali riboti tam tikrus papildomus rėmimosi trečiųjų asmenų pajėgumais reikalavimus, t. y. nustatomas įpareigojimas, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, sutarties vykdymo metu perkančiosios organizacijos naudai faktiškai pats suteiktų paslaugas, atliktų darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų.
VPĮ 48 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir 2 dalyje nurodyti kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi bei jų teisėtumas vertinamas sistemiškai taikant VPĮ 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga užtikrinti, kad kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Dėl to perkančioji organizacija, kiekvienu konkrečiu atveju viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtindama kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų laikymusi, privalo įvertinti šių reikalavimų būtinumą, reikalingumą, sąsają su pirkimo objektu bei proporcingumą pirkimo objektui.
Kitų ūkio subjektų pajėgumai pagal VPĮ 49 straipsnį turi būti suprantami tik kaip kvalifikacijos reikalavimai, įtvirtinti VPĮ 47 straipsnyje ir kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai. Rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais gali būti tik tada, kai pats tiekėjas asmeniškai arba tiesiogiai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Vertintina, kad VPĮ 47 ir 48 straipsnių nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos izoliuotai, o yra suprantamos kaip kvalifikacijos reikalavimai plačiąja prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Poziciją, jog VPĮ 48 straipsnyje nustatyti reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemoms laikytini kvalifikacijos reikalavimais, patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT arba kasacinis teismas) 2023 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2023, kurioje buvo sprendžiama dėl viešųjų pirkimų teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams aiškinimo ir taikymo, remdamasis VPĮ 48 straipsnio nuostatomis bei VPĮ komentaru dėl šio straipsnio taikymo, sprendė, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai priskirtini kvalifikacijos reikalavimams. Kartu konstatuota, kad kvalifikaciją įrodantys dokumentai yra EMAS arba ISO 14001 sertifikatas, taip pat lygiaverčiai sertifikatai, išduoti kitose valstybėse narėse įsteigtų nepriklausomų įstaigų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad VPĮ 48 straipsnyje nustatyti reikalavimai priskirtini tiekėjų kvalifikacijai, todėl sprendžiant dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties šiems reikalavimams, būtina vadovautis taikytinomis VPĮ nuostatomis.
Dėl ūkio subjektų privalomo išviešinimo ir Laimėtojo pasiūlymo tikslinimo.
LAT, pasisakydamas dėl ūkio subjektų pasitelkimo, yra nurodęs, kad teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai. <...> Pirmasis ūkio subjektų bendradarbiavimo būdas (pajėgumo, priklausančio kitam subjektui, pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti) savaime nereiškia, kad atitinkamą kvalifikaciją vertinimui pateikęs ūkio subjektas privalo tiesiogiai dalyvauti, vykdant viešojo pirkimo sutartį, t. y. naudojimasis kito subjekto pajėgumu automatiškai nesukuria subrangos teisinių santykių tarp išteklių turėtojo ir perkančiosios organizacijos. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sąvokos „kitas ūkio subjektas“ (fizinis ar juridinis asmuo) ir „subrangovas“ netapačios: subrangovai, kuriuos tiekėjai pasitelkia daliai viešojo pirkimo sutarties atlikti, iš esmės yra kiti (t. y. ne pats tiekėjas) ūkio subjektai, tačiau tam tikrais atvejais kiti ūkio subjektai nebūtinai perkančiosios organizacijos naudai tiesiogiai vykdo viešojo pirkimo sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 39–41 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Išimtimi laikytinos situacijos, kai dėl pirkimo objekto specifikos perkančioji organizacija galėtų reikalauti, kad pajėgumą kvalifikacijos atitikčiai įrodyti pateikiantis subjektas pats tiesiogiai dalyvautų vykdant viešojo pirkimo sutartį (Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Partner A. D., C-324/14; 2016 m. liepos 14 d. sprendimas byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14). Tokiu atveju susiklosto dvejopo pobūdžio ūkio subjektų santykiai: tiek pajėgumo „skolinimas“, tiek tiesioginis dalyvavimas, vykdant sutartį, t. y. subranga. Tokia situacija susiklosto ypač tuomet, kai trečiasis asmuo pasitelkiamas įrodyti teisę verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti.“ (LAT 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-86-916/2020).
LAT taip pat yra išaiškinęs, jog būtina išviešinti visus subjektus, kurie vykdant sutartį veiks aktyviai, savo veiksmais prisidės prie perkančiosios organizacijos poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (teiks dalį paslaugų, vykdys dalį darbų, tiesiogiai prisidės prie prekių tiekimo), pvz., analogiškai kaip subtiekėjai, tiekėjų pasiūlymuose turėtų būti išviešinami būsimi darbuotojai (kvazisubtiekimas), teismo vertinimu, tai atitinka VPĮ reguliavimą dėl subtiekėjų ir jo tikslus (LAT 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2014; LAT 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018).
Pažymėtina ir tai, kad teisinis tiekėjo ir kito ūkio subjekto ryšys kasacinio teismo praktikoje nepripažįstamas objektyvia kategorija, kurią būtų galima tikslinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017, 44 punktas), t. y. tiekėjas, savo pasiūlyme neišviešinęs tiesioginiam sutarties vykdymui pasitelkiamų ūkio subjektų, netenka teisės savo atitikties kvalifikacijos ar pasiūlymo siaurąja prasme reikalavimams grįsti tokių subjektų turimais pajėgumais“ (LAT 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018).
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiekėjas, kuris telkiasi kitą ūkio subjektą tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus ir kuriam yra perleidžiamas viešosios sutarties dalies vykdymas (pasitelkiamas ūkio subjektas aktyviai prisidės vykdant viešojo pirkimo sutartį), privalo šiuos ūkio subjektus išviešinti pasiūlyme, o to nepadaręs, vėliau tiekėjas negali remtis jo pajėgumais, siekiant pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tarp jų ir atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams.
Pažymėtina, kad Laimėtojas pirminiame pasiūlyme atitiktį Reikalavimui pagrįsti pateikė UAB „Sistemų registras“ išduotą 2023 m. sausio 30 d. sertifikatą Nr. SRS23/031, pasiūlymo formoje nurodė, kad nesitelks jokių ūkio subjektų: nei, kurių pajėgumais ketina remtis, nei subrangovų. Laimėtojo su pasiūlymu pateiktoje Kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracijoje taip pat nurodyta, kad Laimėtojas nesitelks nei ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi, savo įsipareigojimams vykdyti, nei ūkio subjektų, kurių pajėgumais nesiremia. Kitaip tariant, Laimėtojas tokiu būdu deklaravo, kad pats savarankiškai atitinka Reikalavimą. Perkančioji organizacija 2023 m. birželio 30 d. CVP IS priemonėmis (pranešimu Nr. 11705416) kreipėsi į Laimėtoją su prašymu patikslinti pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad prašyme patikslinti pasiūlymą Perkančioji organizacija nurodė, jog „Jeigu Tiekėjas dėl atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimas pasitelks ūkio subjektą (us), prašome jį (juos) nurodyti pasiūlymo 11 punkto lentelėje „Vykdant sutartį pasitelksiu šiuos subrangovus“ ir pateikti jo (jų) dokumentus, įrodančius, kad elektrotechnikos darbų srityje yra įsidiegęs (ę) aukščiau nurodytus aplinkos apsaugos vadybos standartus arba pateikti jo (jų) elektrotechnikos darbų srityse taikomą aplinkos apsaugos vadybos priemonių aprašymą arba kitus lygiaverčius aplinkos apsaugos vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus, atitinkančius visus aukščiau nurodytus reikalavimus, taikomus pateikiamiems Aprašymui ir Įrodymams“. Laimėtojas 2023 m. liepos 4 d. CVP IS priemonėmis (pranešimu Nr. 11714555) pateikė pasiūlymo patikslinimą, kuriame nurodė naują subrangovą MB „Elektros guru“, kuris nebuvo išviešintas pirminiame pasiūlyme. Taip pat Laimėtojas kartu su pasiūlymo tikslinimu pateikė subrangovui MB „Elektros guru“ išduotą 2021 m. spalio 22 d. sertifikatą Nr. 304722394. Taigi, matyti, kad Laimėtojas po pasiūlymo pateikimo termino nurodė pirminiame pasiūlyme neišviešintą subrangovą, kurio pajėgumais rėmėsi tam, kad atitiktų Pirkimo sąlygų 6.6 p. nustatytą Reikalavimą dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimo elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo srityje.
LAT 2019 m. birželio 20 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019, pažymėjo, jog situacija, kai dalyviui gali būti leidžiama paaiškinti atitinkamus neaiškius pasiūlymo elementus, yra daugiau išimtinio pobūdžio, pasiūlymo trūkumai turi būti redakcinio pobūdžio, objektyviai nustatytini ir paprastai ištaisytini. Nustatytas trūkumas pirmiau nurodytų kriterijų neatitinka, kai jam ištaisyti nepakanka paprasto ūkio subjekto paaiškinimo, o reikia atskiro, gan detalaus ir tikslaus pasiūlymo patikslinimo, papildymo naujais duomenimis. Be to, pripažinta, kad nei pats trūkumas, nei jo taisymas nepasižymi objektyvumu, jei jo ištaisymo rezultatas priklauso nuo tai atliekančio subjekto (LAT 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015)“.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT arba Teisingumo Teismas) savo praktikoje nurodo, kad pagal viešųjų pirkimų principus konkrečiai nedraudžiama išimtiniais atvejais taisyti ar pildyti atskirus pasiūlymo duomenis dėl to, kad akivaizdžiai būtinas paprastas jų paaiškinimas, arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei dėl šio pakeitimo faktiškai nepateikiamas naujas pasiūlymas. Taigi, įgyvendindama turimą diskreciją, perkančioji organizacija turi traktuoti skirtingus kandidatus vienodai ir sąžiningai, todėl pasibaigus pasiūlymų atrankos procedūrai ir atsižvelgiant į jos rezultatą, paaiškinimo prašymas negali atrodyti nepagrįstai palankus ar nepalankus tiekėjui ar kandidatams, kuriems jis adresuotas“ (Teisingumo Teismo 2012-03-29 sprendimas byloje Nr. C-599/10).
LAT 2022 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022 suformulavo naujas teisės aiškinimo taisykles dėl pasiūlymo tikslinimo. Kasacinis teismas nurodė, kad jei be atitinkamų viešojo pirkimo dalyvio paaiškinimų, papildymų ar patikslinimų perkančioji organizacija negali nustatyti gauto pasiūlymo tikrojo turinio ir jo atitikties iškeltiems reikalavimams, ji turi spręsti dėl šio tiekėjo teisės (galimybės) nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) įstatymo nustatyta tvarka; tiekėjų teisė (galimybė) patikslinti (paaiškinti) pasiūlymų trūkumus reguliuojama kartu taikomomis VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatomis (nuo 2023 m. sausio 1 d. VPĮ 55 straipsnis 9 d. neteko galios) tokia ūkio subjekto teisė nesiejama su nustatyto trūkumo pobūdžiu (rūšimi), tačiau pasiūlymo patikslinimas ar paaiškinimas negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo. Kartu LAT nurodė, kad prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar pildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo.
Sistemiškai vertinant suformuotą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad tiekėjai gali tikslinti savo pateiktą pasiūlymą, pavyzdžiui, pateikiant papildomus dokumentus, jeigu yra ištaisomas neatitikimas, kuris akivaizdžiai nelemia pasiūlymo atmetimo. Priešingu atveju, nustačius tai, kad pasiūlymo trūkumas yra toks reikšmingas, jog neleidžia įsitikinti pasiūlymo atitiktimi pirkimo sąlygų reikalavimams ir negali būti ištaisytas, kaip tik pateikiant naują dokumentą, toks pasiūlymo tikslinimas traktuojamas, kaip esminis ir neleistinas, nes iš esmės yra pateikiamas naujas pasiūlymas pirkime.
Atsižvelgiant į išdėstytą kasacinio teismo jurispridenciją, atsakovė Sprendime konstatavo aplinkybes – Perkančioji organizacija leido Laimėtojui patikslinti pirminį pasiūlymą taip, kad iš neatitinkančio pasiūlymo jis tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus. Tai, kad pirminis pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų (konkrečiai Pirkimo sąlygų 6.6 p.), patvirtino pati Perkančioji organizacija 2023 m. birželio 30 d. prašyme Laimėtojui patikslinti pasiūlymą, nurodydama, kad dėl atitikties Pirkimo sąlygų 6.6 p. reikalavimui „<...> Tiekėjas pateikė Tiekėjui UAB „Sistemų registras“ išduotą Sertifikatą Nr. SRS23/031, kuriame nurodyta, kad Tiekėjo vadybos sistema atitinka standarto ISO 14001:2015/LST EN ISO 14001:2015 reikalavimus ir šis sertifikatas galioja tokioms sertifikavimo sritims – ypatingo statinio statybos rangovas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje bei išskirtos statybos darbų sritys: žemės darbai, statybinių konstrukcijų statyba ir montavimas, hidroizoliacija, stogų įrengimas, apdailos darbai, statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas, kas ne pilnai apima perkamus darbus, kadangi perkami ne tik bendrieji, bet ir specialieji statybos darbai, tokie kaip elektrotechnikos darbai (statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas). Prašome pateikti aukščiau nurodytą (-us) sertifikatą (-us), įrodantį (-čius), kad Tiekėjas elektrotechnikos darbų srityje yra įsidiegęs aukščiau nurodytus aplinkos apsaugos vadybos standartus <...>“.
Teismas daro išvadą, kad Laimėtojo pasiūlymas tapo tinkamu tik tada, kai buvo pateikta visiškai nauja, pirminį pasiūlymą keičianti informacija apie subrangovą, kuris pirminiame pasiūlyme nebuvo išviešintas, t. y. patikslintas pasiūlymas iš esmės skyrėsi nuo pirminio pasiūlymo. Perkančioji organizacija negalėjo leisti Laimėtojui tikslinti pasiūlymo ir nustačiusi jo neatitikį Pirkimo sąlygų reikalavimas privalėjo jį atmesti, kaip tai numatyta Pirkimo sąlygų 12.2 punkte, t. y. <...> pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų (pateikta dokumentacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; tinkamai neužpildytas ar nepateiktas pasiūlymas; nepateiktas užpildytas darbų kiekių žiniaraštis (sąmata) arba parengtas nesilaikant pirkimo sąlygų 6.1.2 punkto reikalavimų; nurodyti per maži darbų kiekiai, netinkamos (prastesnių charakteristikų) techninės specifikacijos; neteisingi, neperskaičiuojami mato vienetai; teikiant pasiūlymą neišviešinti pasitelkti ūkio subjektai kurių pajėgumais tiekėjas remiasi ir (ar) kvazisubrangovai; tiekėjo pasiūlymo bendra kaina viršija kainą, nurodytą pirkimo sąlygų 7.3 punkte; tiekėjas nepateikė pasiūlymo kainos, t. y. tiekėjas užšifravo pasiūlymo dokumentą, kuriame nurodyta pasiūlymo kaina, o kitus pasiūlymo dokumentus pateikė neužšifruotus ir iki pirkimo sąlygose nurodyto laiko nepateikė (dėl jo paties kaltės) slaptažodžio arba pateikė neteisingą slaptažodį, kuriuo naudodamasi perkančioji organizacija negalėjo iššifruoti pasiūlymo dokumento ir kt.)“.
Teismas laikosi pozicijos, kad nurodytais aspektais, šia apimtimi CPVA priėmė pagrįstą Sprendimą, nes pareiškėja, leisdama Laimėtojui atlikti neleistiną pasiūlymo keitimą, dėl kurio Pirkimo dokumentų reikalavimų (šiuo atveju Pirkimo sąlygų 6.6 p.) neatitinkantis Laimėtojo pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus (iš esmės pateiktas naujas pasiūlymas), Laimėtojo pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėjusiu Pirkime, nors turėjo atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Dėl CPVA vertinimo atitikties parengtai metodinei medžiagai, VPĮ 92 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
Remiantis VPĮ 92 straipsnio 3 dalimi, Europos Sąjungos (ES) atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantiems ir (ar) audituojantiems viešiesiems juridiniams asmenims (šiuo atveju, Lietuvoje – CPVA) suteikta teisė priskirtos kompetencijos ribose atlikti viešųjų pirkimų priežiūrą.
Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“ 9.3 punktu, CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka jai pavestas funkcijas, tarp kurių – tikrinti projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatyti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (9.3.1 p.), atlikti projektų vykdytojų vykdomų pirkimų pagal projektą priežiūrą teisės aktų, reglamentuojančių veiksmų programos administravimą ir finansavimą, nustatyta tvarka (9.3.5 p.), atlikti įtariamų pažeidimų tyrimus, nustatyti pažeidimus (9.3.7 p.).
CPVA, vykdydama jai pavestas funkcijas, vadovaujantis PAFT nuostatomis, susijusiomis su bendrųjų išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimais, turi pareigą patikrinti, ar projekto vykdytojo deklaruotos išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis. (duomenys neskelbtini)408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis.
Taigi, CPVA, kaip įgyvendinančiai institucijai, pavesta įsitikinti, ar projekto vykdytojo patirtos išlaidos yra patirtos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Nustačius, kad teisės aktai buvo pažeisti, yra inicijuojamas pažeidimo tyrimas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos teisės aktai užtikrina, kad bus laikomasi Reglamento reikalavimų, kurio 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės užkerta kelią pažeidimams, juos nustato ir ištaiso bei susigrąžina neteisėtai sumokėtas sumas ir visus delspinigius.
Pareiškėjos argumentas, kad CPVA tariamai neteisėto Sprendimo priėmimą sąlygojo tai, kad CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, nesivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos metodine medžiaga, taip pažeisdama VPĮ 92 straipsnio 3 dalį, neatitinka faktinės situacijos. Sutiktina su atsakovės vertinimu, kad pareiškėja pernelyg susiaurintai interpretavo kvalifikacijos reikalavimus Pirkime, kas lėmė netinkamą Laimėtojo pasiūlymo vertinimą.
Dėl Sprendimu nustatyto pažeidimo bei pritaikytos finansinės korekcijos pagrįstumo ir proporcingumo.
Pareiškėja nurodo, kad teismui pripažinus, kad pažeidimas padarytas, prašo sumažinti jai paskirtą 25 proc. finansinę korekciją iki minimumo. Pareiškėjos manymu, paskirta tokio dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga, neatitinka finansinės korekcijos taikymo tikslų bei pritaikyta neįvertinus su pareiškėja susijusių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą finansinę korekciją mažinti.
(duomenys neskelbtini)408 punktuose nurodyta, kad jei projekte patirtos išlaidos yra įgyvendintos pažeidžiant PAFT ar viešųjų pirkimų reikalavimus, jos gali būti pripažintos netinkamomis. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir rengiantis įgyvendinti 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528, 7 priedo 6-14 punktuose nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju pažeidimo tyrimo metu nustatyti VPĮ pažeidimai ir nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti su tokiais pažeidimais susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio. PAFT 7 priedo 6 punkte nustatyta, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis. PAFT 7 priedo 10 punkte nustatyta, kad, kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes, kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų PAFT 7 priedo 11 punktas.
Gairių 1 skirsnio „Įvadas“ 1.1. dalies „Gairių tikslas“ nustatyta, kad viešųjų pirkimų srities pažeidimai nagrinėjami atsižvelgiant į tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir atitiktį Sąjungos teisės aktams (pirmiausia – skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisinio tikrumo principams). Be to, finansinės pataisos gali būti taikomos tik, jei konkretus pažeidimas turi arba galėtų turėti finansinį poveikį Sąjungos biudžetui. Todėl šiose gairėse nurodytų (arba į juos panašių) rūšių pažeidimai, dėl kurių 2 skirsnyje nustatyta fiksuoto dydžio pataisa, laikomi turinčiais finansinį poveikį. Gairėse nurodyta, kad Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ esantis pažeidimų sąrašas yra neišsamus ir kiti pažeidimai turi būti nagrinėjami pagal analogiją su Gairėse nustatytomis pažeidimų rūšimis.
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovės vertinimu, jog pareiškėjos padarytas pažeidimas pagal analogiją atitinka Gairių 2 skirsnio „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ 2.2 lentelės ,,Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punktą, kuriame nurodoma, kad pažeidimas nustatomas tais atvejais, kai nustatomas Atrankos kriterijų (arba techninių specifikacijų) pakeitimas atplėšus vokus su pasiūlymais arba netinkamas taikymas. Gairių lentelės 2 skirsnio 2.2. lentelės 14 punkte rekomenduojama finansinės pataisos norma už tokio pobūdžio pažeidimus – 25 procentai nuo pradinės pirkimo sutarties vertės.
Gairių 1.4 punkte nurodyta, kad remiantis šių gairių 2 skirsnyje nurodytomis fiksuoto dydžio (5, 10, 25 ir 100 proc.) normomis atliekamos finansinės pataisos turi atitikti proporcingumo principą. Tai nedaro poveikio tam, kad apskaičiuojant galutinę taikytinos pataisos sumą reikėtų atsižvelgti į visas nustatyto pažeidimo charakteristikas, susijusias su elementais, į kuriuos atsižvelgta nustatant šią fiksuoto dydžio normą.
CPVA 25 procentų finansinę korekciją pareiškėjai paskyrė atsižvelgusi į Rekomendacijas ir į tai, kad Konkursą laimėjo dalyvis, nors jis neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, jog finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartį Nr. A-756-2046/2013; 2017-07-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017).
Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodoma, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ES investicijų fondus padarytas ES teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į ES biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala ES biudžetui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Laimėtojui pateikus netinkamo Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą ir pareiškėjai jį priėmus, pareiškėja pakeitė savo pačios nustatytas ir paskelbtas Pirkimo sąlygas. Tokiu būdu pareiškėja pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šioje byloje konstatuoti VPĮ pažeidimai atitinka Reglamento 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytą pažeidimo sąvoką, pareiškėjos skundo argumentai, kad padarytas pažeidimas yra formalus ir nesukėlė žalos, atmestini kaip nepagrįsti. CPVA, pareiškėjai pritaikydama 25 procentų finansinę korekciją, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, vadovavosi ginčą reglamentuojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.
Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Sankcijos proporcingumą vertina teismas (žr. pvz., LVAT 2011-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011, kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš šio nuostatos taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2016-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).
Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti CPVA taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki 10 procentų, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat įvertinus tai, kad Sutarties užtikrinimas buvo pateiktas (nors ir su trūkumais), t. y. Pirkimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas, padarytas pažeidimas nesukėlė neigiamų pasekmių.
Teismas pakeičia Sprendimo dalį, kuria nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, ir įpareigoja CPVA apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 10 procentų finansinę korekciją.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdyje, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011-11-14 LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 dalį, kuria pareiškėjai nustatyta 25 procentų finansinė korekcija, sumažinant nustatytos finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų.
Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti pareiškėjai netinkamų finansuoti išlaidų sumą, taikant 10 procentų finansinę korekciją.
Kitą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT03 dalį palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.