Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT03 (toliau – ir Sprendimas), o jei teismas nustatytų, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, sumažinti paskirtos 25 procentų korekcijos dydį iki proporcingo pažeidimo sunkumui ir pasekmėms dydžio, nustatant 1–2 procentų finansinę korekciją.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. pareiškėjas įgyvendino projektą Nr. 08.1.1-CPVA-V-427-17-0001 „Bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų asmenims su proto ir (arba) psichikos negalia plėtra Kauno mieste“ (toliau – ir Projektas), kuris yra finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, skelbiamos apklausos būdu įvykdė mažos vertės pirkimą Nr. 674542 „Gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) ir su Pirkimą laimėjusiu tiekėju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Eivilsta“ sudarė 2023 m. liepos 14 d. rangos darbų sutartį Nr. SR-385 (toliau – ir Pirkimo sutartis). Atsakovas, atlikęs Pirkimo dokumentų paskesnę patikrą, konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Eivilsta“ pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėtoju, nors turėjo atmesti šį pasiūlymą, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovas Sprendimu už konstatuotą pažeidimą pritaikė pareiškėjui finansinę korekciją – 25 procentų dydžio nuo Pirkimo sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. pripažino netinkamomis finansuoti 10 694,92 Eur Projekto išlaidų;

2.2. Sprendimas grindžiamas atsakovo netinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad pareiškėjas leido UAB „Eivilsta“ patikslinti pasiūlymą ir taip jį iš netinkamo padaryti tinkamu. Pagal Pirkimo sąlygų 6.6 punktą (Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai), tiekėjui nustatytas reikalavimas perkamiems statybos darbams taikyti aplinkos vadybos sistemą pagal standartą LST EN ISO 14001 „Aplinkos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės LST EN ISO 14001“ ar kitus aplinkos apsaugos vadybos standartus. UAB „Eivilsta“ pateikė 2023 m. sausio 30 d. sertifikatą Nr. SRS23/031, kuriame nurodyta, kad šio tiekėjo vadybos sistema atitinka standarto ISO 14001:2015 / LST EN ISO 14001:2015 reikalavimus ir šis sertifikatas galioja tokioms sertifikavimo sritims – ypatingo statinio statybos rangovas. Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 45 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 2023 m. birželio 30 d. kreipėsi į UAB „Eivilsta“ su prašymu pateikti papildomus dokumentus apie tiekėjo statybos darbų srityje taikomą aplinkos apsaugos vadybos sistemą, nurodytą Pirkimo sąlygų 6.6 punkte. UAB „Eivilsta“ 2023 m. liepos 4 d. pateikė pasiūlymo patikslinimą, kurio 11 punkte nurodė, jog sutarčiai vykdyti pasitelks subrangovą mažąją bendriją (toliau – ir MB) „Elektros guru“, kurio pajėgumais nesiremia, ir pateikė MB „Elektros guru“ išduotą 2021 m. spalio 22 d. sertifikatą Nr. 21-C-0540 Rev.0, patvirtinantį jo atitiktį standartui ISO 14001:2015 elektros įrenginių įrengimo ir eksploatavimo srityje. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, nusprendė, kad UAB „Eivilsta“ pasiūlymas buvo patikslintas tinkamai ir atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus, bei pripažino UAB „Eivilsta“ Pirkimo laimėtoju;

2.3. atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje išvardytų viešojo administravimo principų (iš jų šiuo atveju reikšmingiausiais laikytini įstatymo viršenybės, išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principai), taip pat Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 304 punkto reikalavimų, nes atsakovas padarė išvadas, ignoruodamas VPĮ nuostatas, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir VPT) metodinę medžiagą, išaiškinimus ir, svarbiausia, pareiškėjo argumentus, išdėstytus paaiškinimuose, o Sprendime nepagrindė, kodėl taiko ne pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas VPT konsultacijas ir teismų praktiką, bet atsakovo pasirinktą medžiagą (įskaitant teismų praktiką, kuri yra visiškai priešinga pareiškėjo nurodytajai);

2.4. VPĮ 92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį Europos Sąjungos fondų paramą administruojančios institucijos negali priimti sprendimų, kurie nukryptų nuo VPT formuojamos praktikos, jos pateiktos metodinės medžiagos ir konsultacijų. Šiuo atveju atsakovas, vertindamas pareiškėjo tariamai padarytą pažeidimą, netinkamai taikė ir nukrypo nuo VPT parengtos metodinės medžiagos ir konsultacijų;

2.5. atsakovas Sprendime nepagrįstai sutapatino Pirkimo dokumentuose tiekėjams keliamą atitikties aplinkosaugos vadybos sistemos reikalavimą su tiekėjų kvalifikacijai keliamais reikalavimais. Reikalavimai tiekėjo kvalifikacijos nustatymui ir tikrinimui yra reglamentuoti VPĮ 47 straipsnyje, o perkančiosios organizacijos teisė reikalauti iš tiekėjų pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog jis laikosi kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, – VPĮ 48 straipsnyje. Atsakovas, atsižvelgdamas į šias VPĮ nuostatas, taip pat į VPT išaiškinimus (išaiškinimas „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos“, nuoroda: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/DPS/Aplinkos%20apsaugos%20vadybos%20sistemos.pdf; išaiškinimas, nuoroda: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/DPS/2023-06-13_PRANESIMAS_%20Del%20aplinkos%20apsaugos%20vadybos%20standartu%20reikalavimo.pdf), Pirkimo sąlygų 6.5 punkte konkretizavo tiekėjui taikomus kvalifikacinius reikalavimus, o Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nurodė taikomus aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus. Pareiškėjas, vadovaudamasis VPĮ 48 straipsnio 2 dalimi ir minėtais VPT išaiškinimais, nusprendė, kad Pirkime yra reikalingas visas aplinkos vadybos standartas, todėl pagrįstai šį reikalavimą įtvirtino atskirame punkte, t. y. Pirkimo sąlygų 6.6 punkte;

2.6. pareiškėjas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, VPT išaiškinimus ir teisės teoriją dėl perkančiosios organizacijos diskrecijos viešųjų pirkimų srityje (žr. Soloveičik, Deividas. Perkančiosios organizacijos diskrecijos panaudojimas nutraukiant viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Teisė (116), Vilnius: 51–71), turėjo teisę nustatyti tokius reikalavimus tiekėjams, kurie yra būtini tam, kad būtų geriausiai organizuotas viešasis pirkimas, kas ir buvo padaryta Pirkimo sąlygose, nustatant kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams bei atskirą savarankišką reikalavimą dėl atitikties aplinkos apsaugos valdybos sistemų standartams;

2.7. atsakovas Sprendimą grindė ginčui neaktualia VPT 2022 m. gruodžio 22 d. konsultacija (nuoroda: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/7057784739740-Jeigu-pirkim%C5%B3-vykdytojas-pirkimo-dokumentuose-nurodo-konkre%C4%8Dias-aplinkos-apsaugos-vadybos-priemones-kaip-turi-b%C5%ABti-keliamas-ir-kam-taikomas-%C5%A1is-reikalavimas-), kurioje pasisakyta dėl keliamo kvalifikacijos reikalavimo VPĮ 47 straipsnio prasme. Atsakovas Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nurodytą reikalavimą nepagrįstai vertino kaip tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą;

2.8. atsakovas UAB „Eivilsta“ pasitelktą subrangovą, siekiant atitikti Pirkimo sąlygų 6.6 punkto reikalavimus elektrotechnikos dalyje, nepagrįstai prilygino ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas. Pirkimo sąlygų 6.5 punkto pastabų 2 punkte nurodyta, kad tiekėjas turi teisę pasitelkti ūkio subjektus, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi savo įsipareigojimams vykdyti, taip pat kitus ūkio subjektus, siekdamas atitikti nustatytus aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus. Pirkimo sąlygų 1 priede pateiktos pasiūlymo formos 10 punkte esančioje lentelėje turi būti įrašomi ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, o 11 punkte esančioje lentelėje – vykdant sutartį pasitelkiami subrangovai. Vadovaujantis VPT išaiškinimais ir konsultacijomis (nuorodos: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/DPS/Aplinkos%20apsaugos%20vadybos %20sistemos.pdf; https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/7057421008540-Kas-turi-atitikti-pirkimo-dokumentuose-keliam%C4%85-reikalavim%C4%85-d%C4%97l-aplinkos-apsaugos-vadybos-sistemos-standart%C5%B3-ISO-14001-EMAS-ir-kt-kai-reikalavimas-keliamas-visai-pirkimo-sutar%C4%8Diai-visam-perkamam-objektui-), nagrinėjamoje situacijoje Pirkimo laimėtojas UAB „Eivilsta“ pasitelkė subrangovą MB „Elektros guru“, siekdamas atitikti Pirkimo sąlygų 6.6 punkte keliamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus elektrotechnikos srityje, o ne rėmėsi kito ūkio subjekto pajėgumais, siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimus, nurodytus Pirkimo sąlygų 6.5.1 punkte, todėl MB „Elektros guru“ nėra ir negali būti laikoma ūkio subjektu, kurio pajėgumais remiasi Pirkimo laimėtojas;

2.9. pagal Pirkimo sąlygų 6.1.4 ir 12.2 punktus, tuo atveju, kai tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, neišviešina pasitelktų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi, ir (ar) kvazisubrangovų, toks pasiūlymas atmetamas. Tai reiškia, kad tiekėjas iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos privalo išviešinti ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi. Kita vertus, Pirkimo sąlygose nėra privalomo reikalavimo tiekėjui pasiūlyme išviešinti ūkio subjektus, pasitelktus siekiant atitikti reikalavimą dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, taip pat nėra nustatytas su tuo susijęs pasiūlymo atmetimo pagrindas. Tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo ir negali būti Pirkimo sąlygose, nes tiekėjo pasiūlymo patikslinimas dėl subrangovo pasitelkimo (pagal VPĮ 88 str.), siekiant atitikti pirkimo dokumentuose keliamus aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimus, nėra kvalifikacijos duomenų tikslinimas, todėl jis yra galimas, išviešinant pasiūlymo pateikimo metu neišviešintą subrangovą. Be to, VPĮ 88 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyta, kad pasiūlyme tiekėjas turi nurodyti subtiekėjus, jei tuo metu juos žino, bet kokiu atveju ne vėliau nei pradedama vykdyti pirkimo sutartis. Visa tai reiškia, kad nei pagal Sprendime cituojamą VPT parengtą „Tiekėjo pašalinimo pagrindų, kvalifikacijos, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų vertinimo procedūrų vadovą“ (nuoroda: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/ Proceduru_vadovas.pdf), nei pagal VPT 2018 m. spalio 5 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. konsultacijas (nuorodos: https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos/konsultacija-del-tiekeju-galimybes-remtis-ukio-subjektu-pajegumais; https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/360002236259-Nauj%C5%B3-subtiek%C4%97j%C5 %B3-pasitelkimas-kvalifikacijai-atitikti), nei pagal Pirkimo sąlygas (6.1.4 p.) tiekėjui nekyla prievolė iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos išviešinti pasitelktą subrangovą dėl atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams;

2.10. Pirkimo sąlygose nebuvo ribojimo tiekėjams pasitelkti ūkio subjektus, siekiant pagrįsti atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams. Tai nėra kvalifikacijos reikalavimas, todėl Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pasiūlymo teikimo metu išviešinti tokius ūkio subjektus. Atsižvelgiant į tai, informacijos apie ūkio subjektus, pasitelktus siekiant pagrįsti atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams, papildomas pateikimas nelėmė naujo pasiūlymo pateikimo VPĮ, PAFT ir Pirkimo sąlygų prasme;

2.11. ginčui yra aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės (žr. 2017 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019). Pagal nurodytą teismų praktiką, net ir tuo atveju, kai tiekėjas neatitinka kvalifikacinio reikalavimo, kuris nebuvo aiškiai išviešintas, tiekėjui turi būti leista pasitelkti naują ūkio subjektą, siekiant atitikti šį reikalavimą. Jei nagrinėjamoje byloje būtų pripažinta, kad Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nustatytas reikalavimas yra kvalifikacinis reikalavimas, turėtų būti vadovaujamasi minėta teismų praktika, nes Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nebuvo nurodyti (išvardyti) konkretūs darbai, be to, Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta, kad subrangovai, pasitelkiami siekiant atitikti aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, turi būti nurodyti pasiūlyme iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, o, nenurodžius šių subrangovų, toks pasiūlymas bus atmetamas;

2.12. atsakovas Sprendime pažeidimą pagal PAFT ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) prilygino viešųjų pirkimų reguliavimo pažeidimui ir nevertino kitų pažeidimui konstatuoti reikalingų sąlygų. Atsižvelgiant į PAFT 297 punktą ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą bei aktualią teismų praktiką (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2020 m. spalio 1 d. prejudicinį sprendimą byloje Elme Messer Metalurgs, C-743/18, EU:C:2020:767; 2016 m. liepos 14 d. prejudicinį sprendimą byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-524-556/2016, 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023), laikytina, kad šiuo atveju nėra vienos iš reikalingų sąlygų, t. y. neegzistuoja žala Europos Sąjungos biudžetui. Pareiškėjui Pirkimo metu leidus UAB „Eivilsta“ patikslinti pasiūlymą dėl atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams, nebuvo padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui ir net nekilo tokios žalos grėsmė, todėl atsakovas negalėjo konstatuoti pažeidimo pagal PAFT ir Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013;

2.13. atsakovo skirta 25 procentų dydžio finansinė korekcija yra neproporcinga. Pagal Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės) ir PAFT nuostatas, atsakovas turi pareigą kiekvieną kartą individualiai įvertinti ir savarankiškai spręsti dėl taikytino ir konkrečiu atveju proporcingo finansinės korekcijos dydžio. Šiuo atveju atsakovas Sprendime automatiškai rėmėsi Gairėse siūlomu taikyti finansinės korekcijos dydžiu, nevertindamas pažeidimo pobūdžio ir kitų teismų praktikoje akcentuojamų aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 ir kt.);

2.14. konstatuotas pažeidimas yra mažareikšmis: Pirkimas yra mažos vertės; Pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo; Pirkime dalyvavo net 6 tiekėjai (tai patvirtina, kad konkurencija nebuvo ribojama); Pirkimas atliktas laikantis VPĮ (įskaitant 17 str. 1 d. įtvirtintus principus) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų bei iš anksto išviešintų Pirkimo dokumentų (sąlygų), kurie visiems tiekėjams buvo taikomi vienodai. Konstatuotas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių (pvz., Pirkime dalyvavę rangovai nereiškė pretenzijų, skundų), dėl jo fondai nepatyrė finansinių pasekmių (priešingai, finansinės pasekmės būtų kilusios tuo atveju, jei pareiškėjas būtų atmetęs UAB „Eivilsta“ pasiūlymą ir laimėtoju pripažinęs antrojoje vietoje likusį tiekėją, kurio pasiūlymo kaina buvo didesnė). Atsižvelgiant į tai, finansinės korekcijos dydis turėtų būti sumažintas iki 1–2 procentų.

Šalies argumentai

4.1. pareiškėjas netinkamai aiškino VPĮ nuostatas ir nepagrįstai teigė, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai sutapatino Pirkimo dokumentuose tiekėjams keliamą atitikties aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimą su tiekėjų kvalifikacijai keliamais reikalavimais. Sistemiškai aiškinant VPĮ 47, 48 ir 49 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad šiuose straipsniuose reglamentuojami reikalavimai tiekėjų kompetencijai (kvalifikacijai) ir galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kai tiekėjas pats neišpildo šių kvalifikacijos reikalavimų. Tokia pozicija atitinka VPT viešinamame leidinyje „Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentaras“ (atsakingieji redaktoriai Deividas Soloveičik, Karolis Šimanskis, 2020 m.) (toliau – ir VPĮ komentaras) pateikiamus minėtų VPĮ straipsnių nuostatų taikymo išaiškinimus. VPĮ 47 ir 48 straipsnių nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos izoliuotai, jos yra suprantamos kaip kvalifikacijos reikalavimai plačiąja prasme;

4.2. pareiškėjas VPT išaiškinimais (nuorodos: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files /DPS/Aplinkos%20apsaugos%20vadybos%20sistemos.pdf; https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/ files/DPS/2023-06-13_PRANESIMAS_%20Del%20aplinkos%20apsaugos%20vadybos%20 standartu%20reikalavimo.pdf) rėmėsi selektyviai, nevertindamas viso jų konteksto. Šiuose išaiškinimuose (rekomendacijose) VPT išdėstė nuomonę, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai, nustatyti VPĮ 48 straipsnyje, nelaikyti kvalifikacijos reikalavimais VPĮ 47 straipsnio prasme, tačiau VPT neteigė, kad aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimai apskritai nelaikyti kvalifikacijos reikalavimais. Priešingai, atsižvelgiant į VPT išaiškinimus galima teigti, kad: 1) reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams yra kvalifikacijos reikalavimai plačiąja prasme, 2) perkančioji organizacija gali pasitelkti kitus ūkio subjektus, siekdama atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartus, 3) pasitelkiamas kitas ūkio subjektas turės aktyviai prisidėti prie būsimos sutarties vykdymo tose jos dalyse, kuriose šie aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai reikalingi;

4.3. poziciją, jog VPĮ 48 straipsnyje nustatyti reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemoms laikytini kvalifikacijos reikalavimais, patvirtina ir teismų praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2023);

4.4. perkančioji organizacija turi diskreciją pirkimo metu nustatyti tokius reikalavimus tiekėjams, kurie yra būtini tam, kad būtų geriausiai organizuotas viešasis pirkimas, tačiau perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimus tiekėjams, tarp jų ir kvalifikacijos reikalavimus, negali jų savo nuožiūra perkvalifikuoti ir, atitinkamai, netaikyti viešųjų pirkimų taisyklių, taikytinų šių reikalavimų nustatymui ir atitikties jų vertinimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas aplinkos apsaugos vadybos sistemų reikalavimus perkvalifikavo, bandydamas įrodyti, kad tai – reikalavimai pasiūlymų parengimui / pateikimui ar kažkokie kiti (ne kvalifikacijos) reikalavimai tiekėjams;

4.5. šiuo atveju tiekėją UAB „Eivilsta“, kuris pats neatitiko aptariamo reikalavimo ir šio reikalavimo atitikčiai pagrįsti ketino pasitelkti kitą ūkio subjektą, ir tiekėjo naujai pasitelktą ūkio subjektą MB „Elektros guru“ siejo dvejopas ryšys – tiek pastarojo pasitelkimas kvalifikacijos atitikčiai įrodyti, tiek viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymo perleidimas (tiesioginis dalyvavimas, vykdant sutartį). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. 2020 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-86-916/2020, 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-469/2018 ir kt.) bei VPT pateiktais išaiškinimais (nuorodos: https://vpt.lrv.lt/uploads /vpt/documents/files/mp/Proceduru_vadovas.pdf; https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/konsultacija-del-tiekeju-galimybes-remtis-ukio-subjektu-pajegumais/; https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/ 3600022362 59-Nauj%C5%B3-subtiek%C4%97j%C5%B3-pasitelkimas-kvalifikacijai-atitikti), darytina išvada, kad tiekėjas, kuris pasitelkia kitą ūkio subjektą, siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir perleisti viešosios sutarties dalies vykdymą (pasitelkiamas ūkio subjektas aktyviai prisidės vykdant viešojo pirkimo sutartį), privalo šį ūkio subjektą išviešinti pasiūlyme, o, to nepadaręs, vėliau negali remtis jo pajėgumais, siekdamas pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, tarp jų ir atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams;

4.6. UAB „Eivilsta“ pirminiame pasiūlyme privalėjo išviešinti, kad aptariamo reikalavimo atitiktį elektrotechnikos srityje grindžia pasitelkiamo ūkio subjekto MB „Elektros guru“ pajėgumais, kartu pažymėdamas, kad šis pasitelkiamas ūkio subjektas atitinkamai prisidės prie būsimos sutarties vykdymo. Nepaisant to, UAB „Eivilsta“ pasiūlymo formoje ir Kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracijoje nurodė, kad nepasitelks jokių ūkio subjektų, t. y. minėtas tiekėjas deklaravo, jog jis savarankiškai atitinka nurodytą reikalavimą. Po to, kai pareiškėjas (perkančioji organizacija) kreipėsi į UAB „Eivilsta“ su prašymu patikslinti pasiūlymą, UAB „Eivilsta“ pateikė pasiūlymo patikslinimą, kuriame nurodė naują subrangovą – MB „Elektros guru“, kuris nebuvo išviešintas pirminiame pasiūlyme, bei pateikė MB „Elektros guru“ išduotą sertifikatą. Vadinasi, UAB „Eivilsta“ jau suėjus pasiūlymo pateikimo terminui nurodė pirminiame pasiūlyme neišviešintą subrangovą, kurio pajėgumais rėmėsi, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nustatytą reikalavimą;

4.7. vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019, 2022 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, 2022 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-469/2022), tiekėjai gali tikslinti savo pateiktą pasiūlymą, jeigu yra ištaisomas neatitikimas, kuris akivaizdžiai nelemia pasiūlymo atmetimo, o priešingu atveju toks pasiūlymo tikslinimas laikytinas esminiu ir neleistinu, nes iš esmės yra pateikiamas naujas pasiūlymas pirkime. Nagrinėjamu atveju iš UAB „Eivilsta“ pirminio pasiūlymo buvo aišku, kad šis tiekėjas neturi reikiamos kompetencijos, tačiau pareiškėjas, užuot atmetęs jo pasiūlymą, paprašė patikslinti pasiūlymą. Pirkimą laimėjusio tiekėjo UAB „Eivilsta“ pasiūlymas tapo tinkamu tik tada, kai buvo pateikta visiškai nauja, pirminį pasiūlymą keičianti informacija apie subrangovą, kuris pirminiame pasiūlyme nebuvo išviešintas;

4.8. pareiškėjo teiginiai, kad Pirkimo sąlygose nėra nustatytas privalomas reikalavimas pasiūlyme išviešinti ūkio subjektus, pasitelktus dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitikties, ir nenustatytas tokio pasiūlymo atmetimo pagrindas, o pareiškėjas neprivalėjo ar netgi negalėjo tokio pasiūlymo atmesti, yra tik pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija. Pareiškėjo pareiga atmesti tiekėjų pasiūlymus, jeigu šie neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, yra aiškiai įtvirtinta Pirkimo sąlygų 12.2 punkte. Be to, pagal VPĮ, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose iškelia kokius nors reikalavimus tiekėjams, tai ji privalo patikrinti atitiktį šiems reikalavimams ir šių reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus atmesti, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamos pamatinės VPĮ nuostatos – viešųjų pirkimų principai, visų pirma, skaidrumo ir vienodo požiūrio principai;

4.9. pareiškėjas nepagrįstai tvirtino, kad atsakovas nukrypo nuo VPT parengtos metodinės medžiagos, konsultacijų, taip pažeisdamas VPĮ 92 straipsnio 3 dalį. CPVA, kaip įgyvendinančiai institucijai, pavesta įsitikinti, ar projekto vykdytojo patirtos išlaidos yra patirtos nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti. Pažeidimų tyrimų funkcija yra priskirta išimtinai įgyvendinančioms institucijoms (šiuo atveju – ir CPVA). Atsakovas Pirkimo vertinimą atliko savarankiškai, kaip viešojo administravimo subjektas, deleguotos kompetencijos srityje. Atsakovas, atlikdamas Pirkimo vertinimą ir pažeidimo tyrimą, vadovavosi VPĮ, poįstatyminiais teisės aktais bei teismų praktika, taip pat pažeidimui ištirti aktualiais VPT išaiškinimais, VPĮ komentaru, kita VPĮ metodine medžiaga (gairėmis, rekomendacijomis, viešosiomis konsultacijomis). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija ir VPT metodinę medžiagą traktuoja ir vertina taip, kaip jam palankiau, nereiškia, kad atsakovas, kvalifikuodamas pažeidimą, nukrypo nuo VPT išaiškinimų;

4.10. atsakovas konstatavo pažeidimą, nustatęs visus pažeidimą kvalifikuojančius požymius pagal PAFT 297 punktą ir Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą. Atsakovas nustatė, kad: 1) pareiškėjas pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą; 2) pažeidimas buvo padarytas netinkamu pareiškėjo veikimu, t. y. pareiškėjas, leisdamas UAB „Eivilsta“ patikslinti pasiūlymą taip, kad jis (pasiūlymas) iš Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančio tapo atitinkančiu pasiūlymu (leido pateikti naują pasiūlymą), o vėliau tokį pasiūlymą pripažino laimėjusiu Pirkime, priėmė valinį sprendimą, taip pasiūlymų vertinimo metu sudarydamas išskirtines sąlygas Pirkimą laimėjusiam dalyviui ir tokiu būdu pažeisdamas imperatyvias VPĮ nuostatas – viešųjų pirkimų principus; 3) pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes Europos Sąjungos lėšų panaudojimui;

4.11. pagal teismų praktiką (žr. ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Airija prieš Komisiją, C-199/03, EU:C:2005:548; 2011 m. gruodžio 21 d. prejudicinį sprendimą byloje Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, des Collectivités territoriales et de l'immigration, C-465/10, EU:C:2011:867; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-652-662/2022, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-527-629/2023 ir kt.), taikant finansines korekcijas už pirkimų pažeidimus, nėra būtina, kad būtų kilę realūs tiesioginiai padariniai (pvz., tiesioginė žala, konkrečių tiekėjų pasiūlymų atmetimas), nes pirkimų principų pažeidimai negali būti laikomi mažareikšmiais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, pripažindamas Pirkimo dalyvį, kurio pasiūlymas neatitiko Pirkimo dokumentų reikalavimų, laimėjusiu, pažeidė imperatyvias VPĮ nuostatas, be kita ko, skaidrumo principą, todėl konstatuotas pažeidimas negali būti laikomas formaliu ar mažareikšmiu;

4.12. Gairėse yra įtvirtinta teisinė prezumpcija, kad Gairėse nurodyti pažeidimai arba į juos panašūs turi finansinį poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams, todėl juos nustačius turi būti taikoma finansinė korekcija. Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ yra nurodytos pažeidimų rūšys ir nustatytos finansinių pataisų normos, tarp kurių ir Gairių 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punkte nurodyta pažeidimo rūšis, pažeidimo aprašymas ir dėl šio pažeidimo rūšies numatoma konkreti finansinės pataisos norma – 25 procentai. Gairėse yra pateikiamas nebaigtinis galimų pažeidimų sąrašas, o pareiškėjo padarytas pažeidimas yra artimiausias pažeidimui, nurodytam minėtame 14 punkte;

Šalies argumentai

4.14. pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad atsakovas ignoravo jo argumentus, pateiktus paaiškinimuose. Tai, kad atsakovo pozicija dėl VPĮ nuostatų, reglamentuojančių kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų taikymą ir tiekėjų pasiūlymų atitikties jiems vertinimą bei iš jo išplaukiančių pasekmių, nesutampa su pareiškėjo paaiškinimuose teiktais argumentais, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovas nevertino pareiškėjo argumentų;

4.15. pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo neatitikimo VAĮ reikalavimams yra nepagrįsti ir vertintini kaip išimtinai subjektyvi gynybinė pareiškėjo pozicija. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas išsamiu teisės aktų, faktinių aplinkybių bei pareiškėjo argumentų išanalizavimu. Atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą ir priimdamas Sprendimą, vadovavosi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais viešojo administravimo principais.

16. Pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo:

17.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė VPĮ 47 ir 48 straipsnių nuostatas ir pareiškėjo, kaip perkančiosios organizacijos, diskrecijos teisę Pirkimo dokumentuose nustatyti tokius reikalavimus tiekėjams, kurie yra būtini siekiant geriausiai organizuoti viešąjį pirkimą. Teismas nepagrįstai vertino, kad VPĮ 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas aplinkos apsaugos vadybos sistemoms ir, atitinkamai, Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nurodytas reikalavimas yra laikytini kvalifikaciniais reikalavimais, ignoruodamas pareiškėjo nurodytus VPT išaiškinimus (nuorodos: https://vpt.lrv.lt/ uploads/vpt/documents/files/DPS/Aplinkos%20apsaugos%20vadybos%20sistemos.pdf; https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/DPS/2023-06-13_PRANESIMAS_%20Del%20 aplinkos%20apsaugos%20vadybos%20standartu%20reikalavimo.pdf) ir teisės teoriją (Soloveičik, Deividas, Perkančiosios organizacijos diskrecijos panaudojimas nutraukiant viešojo pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Teisė (116), Vilnius: 51–71);

17.2. teismas savo poziciją dėl VPĮ 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų vertinimo grindė suformuota teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2023. Minėta teismo nutartis buvo priimta ne analogiškoje byloje, nes nurodytos civilinės bylos ir nagrinėjamos administracinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi;

17.3. nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo tiekėjo UAB „Eivilsta“ pasitelktą subrangovą MB „Elektros guru“ traktuoti kaip ūkio subjektą, kurio pajėgumais rėmėsi tiekėjas. Iš VPĮ 6.6 punkto (jo pastabų), Pirkimo sąlygų 1 priedo 10 ir 11 punktuose esančių lentelių matyti, kad UAB „Eivilsta“ neturėjo pareigos išviešinti tai, jog ji pasitelks MB „Elektros guru“, siekdama atitikti aplinkos apsaugos vadybos sistemoms keliamus reikalavimus. Tokią poziciją pagrindžia VPT išaiškinimai (nuorodos: https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/DPS/Aplinkos%20apsaugos%20vadybos %20sistemos.pdf; https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/7057421008540-Kas-turi-atitikti-pirkimo-dokumentuose-keliam%C4%85-reikalavim%C4%85-d%C4%97l-aplinkos-apsaugos-vadybos-sistemos-standart%C5%B3-ISO-14001-EMAS-ir-kt-kai-reikalavimas-keliamas-visai-pirkimo-sutar%C4%8Diai-visam-perkamam-objektui-);

17.4. perkančioji organizacija turi vadovautis, be kita ko, savo pačios patvirtintais pirkimo dokumentais (žr. VPT išaiškinimą, nuoroda: https://klausk.vpt.lt/hc/lt/articles/7057868449820-Ar-pirkimo-dokumentuose-turi-b%C5%ABti-ai%C5%A1kiai-tiksliai-nedviprasmi%C5%A1kai-nurodyta-kas-ir-kokia-tvarka-turi-atitikti-aplinkos-apsaugos-vadybos-sistemos-standarto-reikalavim%C4%85-). Šiuo atveju pareiškėjas Pirkimo sąlygose (be kita ko, 12.2 punkte) nenustatė pasiūlymo atmetimo pagrindo, susijusio su privalomu reikalavimu tiekėjui pasiūlyme išviešinti ūkio subjektus, pasitelktus siekiant atitikti reikalavimą dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų. Pareiškėjas ir negalėjo Pirkimo sąlygose nustatyti tokio pasiūlymo atmetimo pagrindo, kadangi tiekėjo patikslinimas dėl subrangovo pasitelkimo (pagal VPĮ 88 str.), siekiant atitikti pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto, nėra kvalifikacijos duomenų tikslinimas;

17.5. Pirkimo sąlygose nebuvo ribojimo tiekėjams pasitelkti ūkio subjektus, siekiant pagrįsti atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams. Tai nėra kvalifikacijos reikalavimas, todėl Pirkimo sąlygose nebuvo reikalavimo pasiūlymo teikimo metu išviešinti tokius ūkio subjektus. Atsižvelgiant į tai, informacijos apie ūkio subjektus, pasitelktus siekiant pagrįsti atitiktį aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimams, papildomas pateikimas nelėmė naujo pasiūlymo pateikimo VPĮ, PAFT ir Pirkimo sąlygų prasme;

17.6. teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytų pažeidimo požymių ir finansinės korekcijos proporcingumo, vertino ir nustatė pažeidimą, kuris nebuvo ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje. Teismas šioje sprendimo dalyje dėstė argumentus, susijusius su netinkamu Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimu. Teismo sprendime nėra jokių argumentų dėl šiuo atveju konstatuoto pareiškėjo tariamai padaryto pažeidimo – neleistino pasiūlymo keitimo, lėmusio tai, kad Pirkimą laimėjo tiekėjas, neatitinkantis Pirkimo sąlygų reikalavimo – atitikties Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte nurodytiems pažeidimo požymiams, todėl teismas nemotyvavo savo sprendimo.

Šalies argumentai

19. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus. Atsakovas papildomai nurodo:

19.1. pareiškėjas netinkamai aiškino VPĮ nuostatas, o jo pateikti argumentai nepaneigia atsakovo ir teismo išvadų, kad aptariamas Pirkimo taisyklių 6.6 punkte nurodytas reikalavimas yra laikytinas kvalifikaciniu reikalavimu. Sistemiškai aiškinant VPĮ 47, 48 ir 49 straipsnių nuostatas, darytina išvada, kad šiuose straipsniuose reglamentuojami reikalavimai tiekėjų kompetencijai (kvalifikacijai) ir galimybė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kai tiekėjas pats neišpildo šių kvalifikacijos reikalavimų. Atsižvelgiant į VPT išaiškinimus galima teigti, jog reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams yra kvalifikacijos reikalavimai plačiąja prasme;

19.2. poziciją, jog VPĮ 48 straipsnyje nustatyti reikalavimai aplinkos apsaugos vadybos sistemoms laikytini kvalifikacijos reikalavimais, patvirtina ir teismų praktika, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2023. Teismas pagrįstai vadovavosi šia nutartimi, nes minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl viešųjų pirkimų teisės normų, reglamentuojančių tiekėjų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams bei tiekėjų pasiūlymų vertinimą, įvykus tiekėjo reorganizacijai, aiškinimo ir taikymo;

19.3. tiekėjas, kuris pasitelkia kitą ūkio subjektą, siekdamas atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir kuriam yra perleidžiamas viešosios sutarties dalies vykdymas (pasitelkiamas ūkio subjektas aktyviai prisidės vykdant viešojo pirkimo sutartį), privalo šiuos ūkio subjektus išviešinti pasiūlyme, o, to nepadaręs, vėliau negali remtis jo pajėgumais, siekdamas pagrįsti atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. Šiuo atveju UAB „Eivilsta“ pirminiame pasiūlyme privalėjo išviešinti, kad aptariamo reikalavimo atitiktį elektrotechnikos srityje grindžia pasitelkiamo ūkio subjekto MB „Elektros guru“ pajėgumais, kartu pažymėdamas, kad šis pasitelkiamas ūkio subjektas atitinkamai prisidės prie būsimos sutarties vykdymo. Nepaisant to, UAB „Eivilsta“ pasiūlymo formoje ir Kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracijoje nurodė, kad nepasitelks jokių ūkio subjektų, ir jau suėjus pasiūlymo pateikimo terminui nurodė pirminiame pasiūlyme neišviešintą subrangovą, kurio pajėgumais rėmėsi, siekdama atitikti Pirkimo sąlygų 6.6 punkte nustatytą reikalavimą;

19.4. pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tiekėjo UAB „Eivilsta“ pasitelktas subrangovas MB „Elektros guru“ nėra laikytinas ūkio subjektu, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, todėl UAB „Eivilsta“ nekilo pareiga iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos išviešinti šį subrangovą. Tarp šių ūkio subjektų susiklostė dvejopo pobūdžio santykiai: tiek pajėgumo „skolinimas“, tiek tiesioginis dalyvavimas, vykdant sutartį, t. y. subranga. Tai reiškia, kad MB „Elektros guru“ atitinkamai prisidės prie būsimos sutarties vykdymo, todėl UAB „Eivilsta“ turėjo pareigą išviešinti subrangovo pasitelkimą;

19.5. tiekėjai gali tikslinti savo pateiktą pasiūlymą, jeigu yra ištaisomas neatitikimas, kuris akivaizdžiai nelemia pasiūlymo atmetimo, o priešingu atveju toks pasiūlymo tikslinimas laikytinas esminiu ir neleistinu, nes iš esmės yra pateikiamas naujas pasiūlymas pirkime. Nagrinėjamu atveju iš UAB „Eivilsta“ pirminio pasiūlymo buvo aišku, kad šis tiekėjas neturi reikiamos kompetencijos, tačiau pareiškėjas, užuot atmetęs jo pasiūlymą, paprašė patikslinti pasiūlymą. Pirkimą laimėjusio tiekėjo UAB „Eivilsta“ pasiūlymas tapo tinkamu tik tada, kai buvo pateikta visiškai nauja, pirminį pasiūlymą keičianti informacija apie subrangovą, kuris pirminiame pasiūlyme nebuvo išviešintas;

19.6. pareiškėjo teiginiai, kad Pirkimo sąlygose nėra nustatytas privalomas reikalavimas pasiūlyme išviešinti ūkio subjektus, pasitelktus dėl aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitikties, ir nenustatytas tokio pasiūlymo atmetimo pagrindas, o pareiškėjas neprivalėjo ar netgi negalėjo tokio pasiūlymo atmesti, yra tik pareiškėjo pasirinkta gynybinė pozicija. Pareiškėjo pareiga atmesti tiekėjų pasiūlymus, jeigu šie neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, yra aiškiai įtvirtinta Pirkimo sąlygų 12.2 punkte. Be to, pagal VPĮ, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose iškelia kokius nors reikalavimus tiekėjams, tai ji privalo patikrinti atitiktį šiems reikalavimams ir šių reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus atmesti, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamos pamatinės VPĮ nuostatos – viešųjų pirkimų principai, visų pirma, skaidrumo ir vienodo požiūrio principai;

19.7. perkančiosioms organizacijoms nėra suteikta visiškos diskrecijos laisvė, kadangi jos, rengdamos pirkimo sąlygas ir jas aiškindamos bei taikydamos, privalo vadovautis VPĮ nuostatomis. Šiuo atveju pareiškėjas, leisdamas UAB „Eivilsta“ atlikti neleistiną pasiūlymo keitimą, dėl kurio Pirkimo dokumentų reikalavimų (šiuo atveju Pirkimo sąlygų 6.6 p.) neatitinkantis UAB „Eivilsta“ pasiūlymas tapo atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus (iš esmės pateiktas naujas pasiūlymas), UAB „Eivilsta“ pasiūlymą vertino ne pagal Pirkimo sąlygas ir pripažino jį laimėjusiu Pirkime, nors turėjo atmesti, kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimų, tokiu būdu pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą bei VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas;

19.8. atsakovas, atlikdamas pažeidimo tyrimą, laikėsi teisės aktų reikalavimų ir nustatė visus pažeidimo požymius, įskaitant įtaką Europos Sąjungos biudžetui, ir, atsižvelgdamas į Gairių 2 skirsnyje „Pažeidimų rūšys ir atitinkamų finansinių pataisų normos“ nurodytos pažeidimų rūšys ir nustatytos finansinių pataisų normos, tarp kurių ir Gairių 2.2 lentelės „Konkurso dalyvių atranka ir pasiūlymų vertinimas“ 14 punkte nurodytą panašaus pobūdžio pažeidimą, pritaikė pareiškėjui finansinę korekciją. Atsakovas, parinkdamas pareiškėjui taikytiną sankciją, įvertino konstatuoto pažeidimo pobūdį ir kitas aplinkybes, vadovavosi proporcingumo principu;

19.9. teismas sumažino pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydį iki 10 procentų. Vadovaujantis teismų praktika dėl analogiškų pažeidimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2025), 10 procentų pataisos norma yra laikytina proporcinga ir teisėta, nėra pagrindo dar labiau sumažinti jos dydį;