Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” atstovei advokatei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ dalies atlygintos žalos civilinėje byloje Nr. e2-6440-941/2020 priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovė reiškia reikalavimą iš atsakovo priteisti tą žalos dalį, kurią pagal AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sudarytą taikos sutartį draudikui atlygino UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Tokiu būdu byloje sprendžiama dėl transporto priemonės, apdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, teisėtos valdytojos ir žalą sukėlusio asmens, kuriuos žalos padarymo metu siejo darbo teisiniai santykiai, atsakomybės draudikui, atlyginusiam šios transporto priemonės padarytą žalą, ir darbdavio teisės iš darbuotojo reikalauti atlygintos žalos (jos dalies) priteisimo.

Minėta, jog pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalį transporto priemonės valdytoju, t. y. atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pripažįstamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę; transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir kartu atsakingu už žalos padarymą asmeniu pripažintinas darbdavys (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tačiau tai nereiškia, kad į darbuotoją, kaltą dėl autoavarijoje padarytos žalos, atgręžtinio reikalavimo neturi darbdavys, kuris draudikui atgręžtinio reikalavimo tvarka sumokėjo draudimo išmoką. Iš darbdavio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu atveju draudiko išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali būti priteisiama, esant darbuotojo kaltei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2006; 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2008 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Tokiu būdu sprendžiant dėl reikalavimo priteisti nuostolius (ne)pagrįstumo būtina nustatyti ir įvertinti, ar egzistuoja sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – atsakovas vairavo ieškovei perduotą transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, tokiu būdu pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai naudojant padidinto pavojaus šaltinį, t. y. transporto priemonę (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą bei jo dydį (CPK 178 straipsnis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog dėl atsakovo sukelto eismo įvykio buvo padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, kurios dalį, t. y. 8 500 Eur, draudikui atlygino ieškovė. Patirti nuostoliai yra susiję su atsakovo atliktais veiksmais, t. y kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vairuojant transporto priemonę (CK 6.247 straipsnis). Remiantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovo kaltė preziumuojama. Tokiu būdu, laikytina, jog byloje nustatytos visos būtinos sąlygos, kad atsakovui kiltų civilinė atsakomybė atlyginti dėl eismo įvykio padarytą žalą (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.245-249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dėl atsakovo sukelto eismo įvykio padarytai žalai atlyginti draudikui regreso tvarka sumokėjo 8 500 Eur, remiantis teismų praktika, jog TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nurodytu atveju draudiko išreikalauta draudimo išmokos suma gali būti vertinama kaip darbdavio nuostoliai ir gali būti priteisiama esant darbuotojo kaltei, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 8 500 Eur draudikui sumokėtos sumos yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-6440-941/2020 AB ,,Lietuvos draudimas“ pareiškė reikalavimą atsakovams UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir V. P. dėl eismo įvykio metu padarytos ir draudiko atlygintos žalos regreso tvarka priteisimo. Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sudarė taikos sutartį, kurią patvirtino teismas. Minėta taikos sutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įsipareigojo atlyginti dalį draudiko išmokėtos draudimo išmokos (8 500 Eur), be to, taikos sutarties šalys susitarė, jog viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų nereikalauja. Ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” šioje byloje, be kita ko, reikalauja civilinėje byloje Nr. e2-6440-941/2020 patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo kaip dalį ieškovės patirtos žalos.

CPK 55 straipsnis numato, jog bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, matyti, jog ieškovės nurodomos bylinėjimosi išlaidos kitoje civilinėje byloje buvo patirtos dėl pačios ieškovės veiksmų bei pasirinkimo bylą vesti per atstovus (advokatą). Patirtos išlaidos nėra susijusios su atsakovo V. P. veiksmais (neveikimu) kitoje civilinėje byloje,- minėtoje civilinėje byloje bylos šalis pasirinko būtent ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“. Be to, būtent ieškovė (šioje byloje) UAB ,,(duomenys neskelbtini)” su AB ,,Lietuvos draudimas“ sudarė taikos sutartį, kuria, be kita ko, susitarė, jog sutarties šalys viena iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų nereikalauja, nors ir nurodė, jog nepripažįsta esanti solidariai atsakinga su V. P. dėl patirtos žalos atlyginimo (CPK 185 straipsnis). Atsakovas V. P. nebuvo taikos sutarties šalimi, savo ruožtu taikos sutartis (kaip ir kitos rūšies civilinės sutartys) atspindi sutarčių uždarumo principą, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019 80 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti sutarties uždarumo principo išimtį nenustatyta, todėl taikos sutarties nuostata, jog ši taikos sutartis neužkerta kelio tiek ieškovei AB ,,Lietuvos draudimas“, tiek atsakovei UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tęsti procesus dėl žalos atlyginimo ir/arba ateityje inicijuoti žalos atlyginimo procesus iš fizinio asmens V. P., kuris civilinės bylos duomenimis sukėlė žalą tretiesiems asmenims (sutarties 2 punktas), per se (lot. savaime) nesudaro pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisti kitoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovė taikos sutartimi, sudaryta su AB ,,Lietuvos draudimas“ prisiėmė civilinėje byloje Nr. e2-6440-941/2020 patirtų bylinėjimosi (ne)atlyginimo išlaidų riziką, už kurią atsakovas neatsako. Be to, pastebėtina ir tai, jog remiantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios civilinio proceso įstatymo nuostatomis, AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinio tenkinimo atveju UAB ,,(duomenys neskelbtini)” patirtos bylinėjimosi išlaidos bendrovei būtų neatlyginamos, o ieškinio atmetimo atveju – būtų priteistos iš ieškovės, o ne atsakovo V. P. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 96 straipsnio 1-3 dalys, 185 straipsnis).

CK 6.247 straipsnis įtvirtina, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” patirtos išlaidos 3 267 Eur sumai yra susijusios su atsakovo V. P. veiksmais ir gali būti laikomos skolininko veiksmų rezultatu, pažymint, jog byloje nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos atlyginti eismo įvykio metu sukeltai žalai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šis ieškovės reikalavimas atsakovui yra pagrįstas (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieškovė, atlyginusi draudikui dalį (8 500 Eur) draudimo išmokos sumos, įgijo teisę šios sumos reikalauti iš atsakovo, todėl šioje dalyje savo reikalavimo pagrįstumą įrodė, tačiau ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti kitoje byloje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos nėra priežastiniu ryšiu susijusius su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 8 500 Eur sumai žalai atlyginti.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Pažymėtina, kad teismas, gavęs kreditoriaus prašymą priteisti procesines palūkanas, nesant šalių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikšmingų tokiam prašymui tenkinti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsižvelgiant į galiojantį reglamentavimą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinio reikalavimą sumokėjo 345 Eur žyminį mokestį, pateikė įrodymus, jog byloje patirtos 1 403,60 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (822,80 Eur sumai už ieškinio parengimą ir atstovavimą (2021 m. liepos 27 d. prašymas) bei papildomai patirtas bylinėjimosi išlaidas 580,80 Eur sumai (2022 m. kovo 22 d. prašymas).

Ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus (sumažinus ieškinio sumą), už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 265 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 80 Eur (345 Eur-265 Eur) žyminio mokesčio permoka, išaiškinant, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 5 dalis).

Teismui tenkinus ieškinį iš dalies, laikytina, jog patenkinta 72 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 1 201,40 Eur (72 proc.*(265 Eur+1 403,60 Eur)) sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 8 500 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 1 201,40 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų vieno euro 40 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)”.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas 304080897) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) žyminio mokesčio permoką (2022 m. balandžio 8 d. mokėjimo užduoties kodas (ID) LITEKO sistemoje, operacijos data – 2021 m. vasario 19 d. (154 Eur) ir 2021 m. vasario 23 d. (191 Eur)).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžinta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.