- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-92-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03660-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- K. G., M. G.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.22pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos atstovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros bei ieškovų K. G. ir M. G. atstovės advokatės R. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-159-894/2013 pagal ieškovų K. G. ir M. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos kiekvienam ieškovui po 13 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, priteisti ieškovei K. G. 2 000 Lt turtinei žalai atlyginti, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-9).
Ieškovai nurodė, kad 2008 m. spalio 14 d. ieškovams buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi jiems buvo pareikšti įtarimai padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. 2009 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-384-226/2009 ieškovai pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį. Subendrinęs bausmes, teismas paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką teismo nuosprendžiu buvo įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. birželio 4 d. Prokurorui ir ieškovų gynėjams apskundus šį teismo nuosprendį, pateikti apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti Kauno apygardos teisme 2009 m. rugpjūčio 25 d., o 2009 m. rugpjūčio 14 d. ieškovai turėjo būti paleisti į laisvę, kaip įvykdę 2009 m. birželio 4 d. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, tačiau Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė 2009 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pratęsti ieškovams paskirtos kardomosios priemonės (suėmimo) terminą trims mėnesiams. 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas patenkino prokurorės prašymą ir suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimis patenkino apeliacinius skundus ir pripažino Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo pratęstas suėmimo terminas, neteisėtomis ir jas panaikino. Tai reiškia, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. ieškovų suėmimas buvo neteisėtas. Dėl to ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovai padarytą neturtinę žalą siejo su tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: su pergyvenimais ir stresu, patirtais 2009 m. rugpjūčio 14 d. sužinojus, jog vietoje išėjimo į laisvę tenka vykti į Kauno apygardos teismą, kur bus sprendžiamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimas; ir su pergyvenimais, nepatogumais, laisvės apribojimu per laikotarpį, praleistą Kauno tardymo izoliatoriuje, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (prokurorės kreipimosi į Kauno apygardos teismą ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarčių).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 37-40) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų patirta žala nėra susijusi priežastiniu ryšiu su Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovams skirtu suėmimu, nes iki šios nutarties priėmimo ieškovai buvo suimti ilgą laiką 10 mėnesių, nėra įrodytas konkretus padarytos žalos dydis.
Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 34-36) ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovės baudžiamojoje byloje patirtos išlaidos yra proceso išlaidos, o ne turtinė žala, todėl negali būti priteista. Apeliacinės instancijos teismo Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties panaikinimas dar savaime nereiškia prokuroro ir teismo veiksmų, pratęsiant kardomosios priemonės terminą, neteisėtumo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (t. 2, b. l.78-85) ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos ieškovui M. G. 3 510 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovei K. G. 3 510 Lt neturtinei ir 1 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-442-348/2009, kuriomis ieškovams kardomosios priemonės (suėmimo) terminas pratęstas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas (bylos Nr. 1S-126/2009 ir Nr. 1S-127/2009) 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimis panaikino 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo priimtas nutartis. Teismas, įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarčių, kuriomis prokuroro prašymas pratęsti kardomąją priemonę suėmimą, turinį; tiek ir teismo veiksmai šį prašymą tenkinant, buvo pripažinti neteisėtais, sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ieškovų suėmimą nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. 27 dienas neteisėtu ir tai yra viena iš civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.272 straipsnyje, atsiradimo sąlygų. Teismas konstatavo, kad prokuroras ir teismas, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus, pažeidė bendrąją pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), dėl ko buvo pažeista ieškovų teisė į laisvę, atimta galimybė veikti savo nuožiūra, be apribojimų ir savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Teismas, ištyręs įrodymus, sprendė, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais dėl atskyrimo nuo savo biologinių bei įvaikintų ir globojamų vaikų, vienas nuo kito, artimųjų. Dėl didelio žiniasklaidos susidomėjimo pratęstas suėmimas neigiamai paveikė ieškovų emocinę būklę. Ieškovai, vietoje laukto išėjimo į laisvę, išgirdę apie suėmimo pratęsimą, patyrė psichologinę traumą. Teismas, pasisakydamas dėl kompensacijos dydžio, nurodė, kad jis turi būti abiems ieškovams vienodas, atsižvelgiant į vienodą neteisėto suėmimo trukmę bei iš esmės vienodas pasekmes. Teismas sprendė, jog prašomos priteisti neturtinės žalos suma turi būti mažinama iki 3 510 Lt kiekvienam ieškovui, atsižvelgiant į bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus: taikytus teisių apribojimus, tų apribojimų trukmę, dėl suėmimo pratęsimo ieškovų patirtus neigiamus padarinius, taip pat valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį pragyvenimo lygį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgiant į teismų praktikoje formuojamos priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės panašiose bylose. Teismas nustatė, kad ieškovės patirta turtinė žala yra 2 000 Lt. Šią sumą ieškovė sumokėjo savo iniciatyva kviesto gynėjo pagalbai apmokėti baudžiamajame procese. Teismas konstatavo, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos, todėl ieškovei priteistiną išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį sumažino iki 1 000 Lt, remdamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio 2 ir 8 punktais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams buvo priteistas žalos atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 91-93). Atsakovės atstovė, nesutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, nurodė tokius motyvus:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti egzistavimą. Ieškovai, paleisti į laisvę išvyko į Suomiją ir tokiu būdu pasislėpė nuo teismo. 2009 m. rugpjūčio 14d. Kauno apygardos teismo nutartimi išsakyta nuomonė, jog ieškovai, būdami laisvėje gali slėptis nuo teismo bei trukdyti procesui, pasitvirtino. Teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl teismo veiksmų neteisėtumo;
2. Nesutiktina su teismo išvada, kad būtent 27 dienų laikotarpis ieškovams sukėlė tokius neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti pripažįstami neturtine žala. Ieškovai jau iki to buvo suimti 10 mėnesių ir suėmimo pratęsimas negalėjo jiems sukelti didesnių bei sunkesnių pasekmių nei tos, kurias jie galimai patyrė 10 kartų ilgiau trukusio kalinimo metu. Teismas neįvertino, kad ieškovai buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narius, įskaitant ir nepilnamečius.
Apeliaciniame skunde atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai taikant materialinės teisės normas bei nukrypstant nuo teismų praktikos. Ieškovai privalėjo įrodyti patirtą žalą ir jos dydį, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų;
2. Neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Ieškovai neįrodė, kad jų sveikatos ir psichinės būklės pablogėjimas yra susijęs su neteisėtais prokuroro veiksmais. Suomijos Socialinės gerovės ir sveikatos departamento ataskaitoje, kuria rėmėsi teismas, yra užfiksuotas ieškovo M. G. požiūris į baudžiamąjį procesą apskritai. Joje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, įrodančių, kad tik dėl šių veiksmų ieškovas patyrė stresą. Ieškovai patys savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios patyrė ir patiria neigiamus padarinius;
3. Teismas, vertindamas M. G. sveikatai ir psichologinei būklei padarytą žalą, iš esmės vertino padarinius, kurie buvo sukelti teisėtais veiksmais. Teismas vertino ieškovų reakciją į suėmimą ir jų išgyvenimus, o nevertino, kokios pasekmės sveikatai ir psichinei būklei kilo, kuo pasireiškė sveikatos pablogėjimas, ir koks jis buvo iki to laiko;
4. Tai, kad žiniasklaida domėjosi bylos eiga ir apie ją informavo visuomenę, negali būti laikoma neteisėtų veiksmų pasekme;
5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad asmuo nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010). Šiuo konkrečiu atveju nėra konstatuota, kad ieškovai nusikalstamos veikos nepadarė;
6. Teismas priėmė sprendimą nelaukęs, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla. Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam ieškovų baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, tenkinus prokuroro apeliacinį skundą ir paskyrus naują didesnę bausmę ieškovams, 27 dienos neteisėtai išbūtos suėmime būtų įskaitytos į bausmės laiką, todėl sprendimas baudžiamojoje byloje turi prejudicinę reikšmę šios bylos nagrinėjimui, sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo. Teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, tačiau 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujinimo, nors bylos sustabdymo pagrindai nebuvo išnykę.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovų atstovė advokatė R. Č. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį, kuria dalis ieškinio reikalavimų atmesta ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 9 990 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovui M. G. ir 9 990 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1 000 Lt turtinės žalos atlyginimą ieškovei K. G.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės kaip tik pagrindžia ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos dydį ir nesudaro pagrindo jo mažinti. Teismas nenurodė kai kurių svarbių bylai aplinkybių, kurios sustiprina ieškovų argumentus dėl jų patirtos dvasinės traumos: aplinkybės, jog ieškovai buvo žinomi tarptautinėje aplinkoje, kaip karo iškankintos Čečėnijos vaikų globėjai; jų paleidimo dieną buvo atvykę tarptautinių organizacijų atstovai susitikti su ieškovais, jau išėjusiais į laisvę; ieškovai kartu su šeimos nariais po ilgo nesimatymo tikėjosi laisvėje atšvęsti M. G. gimtadienį; aplinkybės, kad ieškovai nėra Lietuvos piliečiai ir Lietuva nėra jų gimtoji šalis, aplinkybės, kad jie atvyko su savo vaikais bei globotiniais, už kuriuos jie buvo atsakingi;
2. Teismas, nurodydamas, jog neturtinės žalos atlyginimas mažinamas remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, jų taikymo nepagrindė, aptarė tik prokuroro ir teismo kaltę bei kaltų veiksmų pasekmes;
3. Teismas nenurodė, kaip konkrečiai taikytų teisių apribojimų pobūdis bei jų trukmė įtakoja neturtinės žalos dydžio sumažinimą. Priešingai šios aplinkybės pagrindžia neturtinės žalos dydį. Ieškovams buvo pritaikyta aukščiausio laipsnio kardomoji priemonė, o žinia apie terminą, kad ieškovų suėmimas bus pratęstas dar trims mėnesiams, nulėmė jų pergyvenimus ir reakciją;
4. Teismas nenurodė, kaip kriterijai - valstybės ekonominė padėtis, jos piliečių materialinis pragyvenimo lygis yra taikomi šios bylos kontekste, nenurodė šių kriterijų turinio;
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos dydį mažina nenustatęs aplinkybių, padėjusių žalai atsirasti ar jai padidėti, tačiau šis argumentas rodo, kad nebuvo pagrindo mažinti žalos atlyginimo dydį;
6. Teismas taikė sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, tačiau neatskleidė šių principų turinio bei jų taikymo, susijusio su neturtinės žalos mažinimu. Minėti principai kaip tik pagrindžia tai, jog ieškovams turi būti priteista visa jų prašoma neturtinė žala;
7. Ieškovų reikalavimas buvo priteisti po 500 Lt už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną. Teismas sumažino neturtinės žalos dydį, atsižvelgdamas į teismų praktikoje formuojamos priteistinos neturtinės žalos dydį iš esmės panašiose bylose, tačiau teismas nukrypo nuo panašios teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-323/2013) nukentėjusiam asmeniui už neteisėtą administracinį areštą skirta 1 000 Lt už dieną, 2010m. lapkričio 23 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-465/2010) priteista po 333 Lt už neteisėto suėmimo dieną;
8. Teismas, sumažindamas turtinės žalos dydį, nepagrįstai pritaikė Rekomendacijas, taikomas civilinėse bylose, neįsigilinęs į baudžiamosios bylos apimtį, laiką, reikalingą pasirengimui posėdžiui Lietuvos apeliaciniame teisme, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas turėjo atvykti iš Kauno į Vilnių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti (t. 2, 125-128). Atsiliepimą grindė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais.
Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą patenkinti (t. 2, b. l. 131-133). Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nesutikdama su ieškovų apeliaciniu skundu nurodė, kad ieškovų nurodytos aplinkybės, kurios dėl nepagrįsto suėmimo padidino ieškovų išgyvenimus, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstos įrodymais. Jei teismas nuspręstų, kad byloje yra visos valstybės deliktinės atsakomybės sąlygos, tuomet priteista neturtinės žalos suma yra pakankama ieškovų patirtiems išgyvenimams atlyginti, neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką.
Atsiliepime į atsakovės atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą ieškovų atstovė advokatė R. Č. prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nesutikdama su skundo argumentais, nurodė tokius motyvus:
1. Apeliantė neteisingai vertino teismo argumentą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarčių, kuriomis pratęstas ieškovų suėmimo terminas, neteisėtumo, teigiant, kad ieškovai paleisti į laisvę, išvyko į Suomiją ir tokiu būdu pasislėpė nuo teismo. Šis teiginys nepagrįstas įrodymais. Neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartyse nurodytais argumentais. 2009 m. rugpjūčio 14 d. neteisėtos nutartys užkirto kelią ieškovų sugrįžimui į šeimą bei normalų gyvenimą pasibaigus suėmimo ir apkaltinamajame nuosprendyje numatytam laisvės atėmimo terminui. Vien šio fakto pakanka, kad būtų konstatuotas neteisėtas veiksmas CK 6.272 straipsnio prasme;
2. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra grindžiamas argumentu, jog nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. ieškovai patyrė didesnes dvasines kančias negu iki tol per visą suėmimo laiką. Iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. ir po to ieškovus stipriai paveikę pergyvenimai buvo kitokio pobūdžio ir pagrįsti skirtingais įvykiais;
3. Įrodymai apie ieškovų emocinę būklę iki 2009 m. rugpjūčio 14 d. byloje teikti todėl, kad teismas galėtų susidaryti nuomonę, kaip ieškovai apskritai pakėlė suėmimo sunkumus, nepatogumus bei su tuo susijusius gyvenimo apribojimus, ir kaip tai galėjo įtakoti jų reakciją į 2009 m. rugpjūčio 14 d. teisme išgirstą žinią, jog tokiomis sąlygomis dar reikės gyventi tris mėnesius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso srityje, sąlygų
Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-219/2010; kt.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas būtinas valstybės civilinės atsakomybės sąlygas. Neteisėtų veiksmų faktas yra įrodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartyse, panaikinusiose 2009 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismo nutartyse pripažinta, kad prokuroro prašymas bei teismo veiksmai tenkinant šį prašymą pratęsti suėmimą ieškovams yra neteisėti. Ieškovai be teisinio pagrindo nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. buvo suimti 27 dienas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. b. Nr. 2K-417/2014) paskyrė ieškovams galutines laisvės atėmimo bausmes - kiekvienam po šešis mėnesius dvidešimt vieną dieną. Į bausmės laiką ieškovams įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008m. spalio 14 d. iki 2009 m. birželio 4 d. ir laikoma, kad ieškovai paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes yra atlikę (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendis b. b. Nr. 1A-2-417/2014). Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovai be teisėto pagrindo buvo suimti 27 dienas, nes iki kardomosios priemonės (suėmimo) pratęsimo jiems paskirtą bausmę jau buvo atlikę. Neteisėtai pratęsus suėmimą, buvo pažeista ieškovų teisė į laisvę, atimta galimybė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą ir įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves, todėl akivaizdu, kad ieškovai patyrė neturtinę ir turtinę žalą. Tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi jeigu nebūtų pratęstas suėmimas, būtų nereikėję skųsti neteisėtų nutarčių ir ieškovai būtų išėję į laisvę pasibaigus suėmimo terminui. Atsakovės atstovių apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybė, kad ieškovai vėliau išvyko iš Lietuvos Respublikos neteisėtų veiksmų vertinimui neturi jokios reikšmės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismo, sprendžiančio neturtinės žalos, grindžiamos neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, atlyginimo klausimą, pareiga – nustatyti asmeniui kiek įmanoma teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už baudžiamojo proceso metu patirtus rūpesčius, nepatogumus, netikrumo jausmą ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Nustatydamas piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydį, teismas vadovaujasi tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek specifiniais, tam tikrai bylų kategorijai būdingais, taip pat teismo konkrečioje byloje reikšmingais pripažintais kriterijais, be to, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgdamas, be kita ko, ir į teismų praktiką iš esmės panašiose bylose.
Pasisakydama dėl neturtinės žalos, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog dėl neteisėto ieškovų suėmimo pratęsimo 27 dienas, nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. , ieškovams buvo apribota teisė veikti savo nuožiūra, savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, įgyvendinti kitas turimas teises ir laisves. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra abejonės dėl to, kad ieškovai, tikėdamiesi, jog bus paleisti į laisvę, 2009 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje sužinoję apie suėmimo pratęsimą trims mėnesiams, patyrė neigiamus išgyvenimus, emocinį šoką, dėl neteisėto suėmimo pratęsimo neišsipildė ieškovų teisėti lūkesčiais išeiti į laisvę, susitikti su savo vaikais ir globotiniais. Akivaizdu, kad informacijos priemonių padidintas susidomėjimas ieškovams sukėlė dar didesnius neigiamus išgyvenimus. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės atstovės Teisingumo ministerijos apeliacinio skundo argumentais, kad suėmimo pratęsimas ieškovams negalėjo sukelti neigiamų padarinių atsižvelgiant į iki tol dešimt mėnesių trunkantį jų suėmimą. Pažymėtina, kad iki ir po 2009 m. rugpjūčio 14 d. ieškovų pergyvenimai bei dvasiniai išgyvenimai yra kitokio pobūdžio ir sąlygoti skirtingų aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, galėjusius turėti reikšmės ieškovų patirtos neturtinės žalos įvertinimui. Priteista kiekvienam ieškovui po 3 510 Lt neturtinės žalos kompensacija atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus žalos atlyginimo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, atsižvelgta į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų atstovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios, apeliantės nuomone, dar labiau sustiprina ieškovų patirtus neigiamus išgyvenimus, buvo pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertintos ir iš esmės nesudaro pagrindo priteistam neturtinės žalos atlyginimui didinti. Pažymėtina, kad ieškovų prašoma priteisti beveik keturis kartus didesnė neturtinės žalos atlyginimo suma (po 500 Lt už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną) yra nepagrįstai didelė. Priteista neturtinės žalos atlyginimo suma kiekvienam ieškovui sudaro po 130 Lt už kiekvieną neteisėto suėmimo dieną, kas iš esmės atitinka teismų praktikoje priteisiamų kompensacijų už vieną neteisėto suėmimo dieną vidurkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010 (140 Lt už vieną suėmimo dieną), ieškovų atstovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-323/2013 (142 Lt už vieną arešto dieną, 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2010 (86 Lt už vieną suėmimo dieną).
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant valstybės civilinės deliktinės atsakomybės už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, klausimą, dėl baudžiamojo proceso civilinių teisinių padarinių sprendžiama remiantis atitinkamomis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę žalos atlyginimo forma, ir CPK normomis, nustatančiomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Dėl to tais atvejais, kai asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, įgyvendinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti. Taigi valstybės civilinė atsakomybė už tokio pobūdžio turtinę žalą gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteisėtų veiksmų ir prašomos priteisti žalos ryšys, bet ir nustačius netiesioginį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-375/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė K. G. prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurį sudarė ieškovės 2 000 Lt patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties baudžiamojoje byloje ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą. Ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra reiškiamas dėl neteisėto kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ieškovei taikymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi konstatuota, kad valstybės neteisėti veiksmai pasireiškė prokuroro neteisėtu prašymu pratęsti ieškovams kardomąją priemonę (suėmimą) ir teismo neteisėtais sprendimais, įformintais teismo nutartimis, kuriais šis prašymas buvo patenkintas. Tarp neteisėto kardomosios priemonės ieškovei pratęsimo ir jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra tiesioginis priežastinis ryšys. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, tenkinant ieškovės apeliacinį skundą, teismo procesinis sprendimas yra priimtas ieškovės naudai. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo advokatui J. K. už gynybą 2 000 Lt (t. 1, b. l. 21). Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šios išlaidos ieškovei būtų atlygintos baudžiamajame procese. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos ir objektyviai būtinos, todėl turi būti atlygintinos visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino turtinės žalos atlyginimą taikydamas analogiją ir vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio 2 ir 8 punktais. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.9 punktas numato 3 MMA (3x1000 Lt) dydžio maksimalų užmokestį advokatui už apeliacinio skundo parengimą. Nagrinėjamu atveju ieškovės advokatui sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija nesutinka su Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo argumentais, jog turtinė žala ieškovei negali būti priteista, kadangi ieškovai nebuvo išteisinti. Ši aplinkybė gali turėti teisinės reikšmės sprendžiant dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo tuo atveju, jeigu ieškovai būtų nuteisti laisvės apėmimo bausmėmis, kurios apimtų ir ieškovų suėmime nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. išbūtą laiką. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi (b. b. Nr. 2K-417/2014) paskyrė ieškovams galutines laisvės atėmimo bausmes - kiekvienam po šešis mėnesius dvidešimt vieną dieną. Į bausmės laiką ieškovams įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2009 m. birželio 4 d. ir laikoma, kad ieškovai paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes yra atlikę (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendis b. b. Nr. 1A-2-417/2014). Ieškovų suėmime nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. išbūtas laikas, su kuriuo ieškovai sieja reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, nėra įskaitomas į atliktą bausmę.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-356/2011; kt.).
Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo pakečia, ieškovei priteisto turtinės žalos atlyginimo sumą padidina iki 2 000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitoje dalyje skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Atsakovių Lietuvos Respublikos atstovių Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinių skundų netenkinti, ieškovų K. G. ir M. G. atstovės advokatės R. Č. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalį dėl turtinės žalos priteisimo, padidinti ieškovei K. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 2 000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų).
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.